- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-06-29
- Bylos Nr.
- 1-1239-1079/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27215-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- M. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
M. P. 2018 m. birželio 8 d., apie 23.01 val., ties Raktuvės g. (duomenys neskelbtini), Žagarė, Joniškio r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,96 promilės etilo alkoholio.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
M. P., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. birželio 8 d., apie 20 val., pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Su draugais, keturiese, išgėrė tris 0,5 l talpos butelius degtinės. Po išgertuvių, apie 22 val., buvo parvežtas namo, adresu (duomenys neskelbtini). Savo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikė namų kieme. Apie 22.50 val. sugalvojo nuvažiuoti į kitą namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pasiėmė automobilio raktelius ir išvažiavo. Automobilį vairavo neblaivus. Važiuojant Raktuvės gatve, Žagarėje, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jam buvo nustatytas 1,63 promilių girtumas. Supranta, kad padarė nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi dėl to. Su gauta specialisto išvada pilnai sutinka, kad kraujyje jam nustatytas 1,96 promilės girtumas (b. l. 63–64, 71).
Gedmantas Šiupinis, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2018 m. birželio 8 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. Rudnicku, kai 23 val., vykdant priemonę „Neblaivių vairuotojų kontrolė“, Žagarės mstl., Joniškio r., patikrinimui, įjungus specialiuosius raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, sustabdė automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, vairuotojui išlipus iš automobilio, pastarasis svirduliavo ir nesiorientavo aplinkoje. Nustatyta, kad automobilį vairavo M. P., gyv. (duomenys neskelbtini). M. P. alkotesteriu buvo nustatytas 1,63 promilės girtumas (b. l. 45).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
M. P. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, liudytojo parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2018 m. birželio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus kaltinamasis M. P. (b. l. 17–22);
2018 m. birželio 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio Gedmanto Šiupinio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos kaltinamojo M. Š. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės (b. l. 25);
2018 m. birželio 8 d. sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, iš kurio matyti, kad kaltinamasis M. P. dėl neblaivumo (1,63 promilės) nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo ir siųstas į sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumui nustatyti (b. l. 26);
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. birželio 9 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu, kuriame užfiksuota, jog priverstinai nuvežtas automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugoti į aikštelę, esančią Pramonės g. 2C, Šiauliuose (b. l. 28);
asmens blaivumo testo rezultatų šaknele, iš kurios matyti, kad 2018 m. birželio 8 d., 23.01 val., M. P. nustatytas 1,63 promilės girtumas (b. l. 29);
2018 m. birželio 14 d. specialisto išvada Nr. T-A 5873/2018(01), kurioje nurodyta, kad M. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,96 promilės etilo alkoholio (b. l. 32);
2018 m. birželio 11 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu apie transporto priemonę, kuriame nurodyta, jog transporto priemonės „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra M. P. (b. l. 33).
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. P. 2018 m. birželio 8 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo M. P. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta kitais byloje esančiais dokumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, jog BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2018 m. birželio 25 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 88, 90–92).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
M. P. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (b. l. 50), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 51–52), yra dirbantis (b. l. 53).
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą M. P. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos už nesunkų nusikaltimą, minimumui.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. P. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į M. P. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 8 d. 23.01 val. iki 2018 m. birželio 9 d. 14.45 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos, ir laikytina, kad M. P. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) baudos.
M. P. nustatytinas keturių mėnesių terminas savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis M. P. pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, yra būtina ir tikslinga, ir sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant M. P. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, uždraudimo naudotis specialia teise terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 10 dalis).
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.
Byloje nustatyta, jog transporto priemonė, kurią neblaivus vairavo M. P. priklauso pačiam kaltinamajam. Tad, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui ateityje, konfiskuotinas M. P. priklausantis automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip M. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, priemonė.
Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, naikintinas 2018 m. birželio 12 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. P. priklausančiam automobiliui „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaltinamojo M. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“, t. y. institucijai, suteikusiai šią teisę.
Kaltinamajam M. P. išaiškintina bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 7, 8 dalyse.
Kaltinamajam M. P. taip pat išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. birželio 8 d. 23.01 val. iki 2018 m. birželio 9 d. 14.45 val., ir laikyti, kad M. P. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) baudos.
Nurodyti M. P., jog paskirtą baudą – 38 MGL, t. y. 1900 Eur, jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismui banko kvitą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
uždrausti M. P. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus;
konfiskuoti iš M. P. nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Automagija“ aikštelėje, esančioje Šiaulių m., Pramonės g. 2C.
Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą pradėti skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti 2018 m. birželio 12 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. P. priklausančiam automobiliui „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamojo M. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai VĮ „Regitra“.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. P. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.
Įspėti M. P., jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Išaiškinti M. P., jog jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti paskirtą baudą areštu.
Išaiškinti M. P., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
M. P. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.