Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Blaževič-Mackevič, veikdama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ patikslintą ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Cgates“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei A. S., kuriame prašo priteisti iš atsakovės 414,99 Eur skolos, 9,30 Eur delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus grindžia tokiais argumentais (žr. dokumentą Nr. DOK-35806):

1.1. Pradinė kreditorė UAB „Cgates“ ir atsakovė 2023 m. kovo 9 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), pagal kurią UAB „Cgates“ įsipareigojo teikti atsakovei elektroninių ryšių tinklo aptarnavimo, interneto prieigos, kabelinės televizijos retransliavimo, skaitmeninės televizijos retransliavimo, mikrobangės daugiakanalės televizijos retransliavimo, telefonijos ir / ar kitas atsakovės užsakytas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo su pradine kreditore atsiskaityti už paslaugas, suteiktas per ataskaitinį mėnesį, iki kito mėnesio, einančio po ataskaitinio mėnesio, paskutinės dienos. Pradinė kreditorė suteikė atsakovei paslaugas, todėl išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti sąskaitas, kurių bendra suma 137,64 Eur už suteiktas paslaugas. Tačiau atsakovė jų neapmokėjo ir liko skolinga pradinei kreditorei 137,64 Eur už suteiktas paslaugas.

1.2. Prašomą priteisti 414,99 Eur sumą sudaro: 137,64 Eur nesumokėtas mokestis už suteiktas paslaugas, 4,35 Eur bendra įsiskolinimo administravimo mokesčio suma, 45 Eur sutarties nutraukimo mokestis ir 228 Eur negrąžintos įrangos kaina. Atsakovė priėmė visas sąskaitas, jų, kaip išrašytų be pagrindo, negrąžino.

1.3. Pagal sutarties 13 punktą atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su pradine kreditore pagal galiojančius paslaugų tarifus taisyklėse nustatyta tvarka. Atsakovei vėluojant apmokėti už paslaugas yra taikomas 1,45 Eur su PVM įsiskolinimo administravimo mokestis. Atsižvelgiant į tai, atsakovei buvo priskaičiuotas įsiskolinimo administravimo mokestis pagal tokias PVM sąskaitas faktūras: 2024 m. liepos 31 d. serija AA Nr. 12748971, 2024 m. rugpjūčio 31 d. serija AA Nr. 12884060, 2024 m. rugsėjo 30 d. serija AA Nr. 13018779. Priskaičiuota įsiskolinimo administravimo mokesčio bendra suma sudaro 4,35 Eur.

1.4. Vadovaujantis taisyklių 27.8 papunkčiu, atsisakant paslaugos ar nutraukiant sutartį, atsakovė privalo grąžinti pilnos komplektacijos paslaugos teikimui naudotą „Cgates“ įrangą. Jeigu įranga negrąžinama ilgiau nei 5 dienos po sutarties nutraukimo, laikoma, kad klientas įrangos grąžinti nepageidauja ir ji tampa kliento nuosavybe. Tokiu atveju „Cgates“ išrašo sąskaitą už įrangą ir atgal įrangos nepriima. Sąskaita už įrangą privalo būti apmokėta sutartyje arba taisyklėse numatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis, sudaryta su atsakove, buvo nutraukta ir atitinkamai pagal sutartį atsakovei perduota įranga, kurios kaina yra 228 Eur, nebuvo grąžinta, atsakovė privalo už ją sumokėti 228 Eur.

1.5. Pagal priedą Nr. 1 prie sutarties atsakovei buvo suteikta 45 Eur nuolaida įrengimo mokesčiui (įrengimo mokestis su PVM be nuolaidos 50 Eur). Vadovaujantis priede Nr. 1 prie sutarties nurodytomis sąlygomis: „Klientui, ne dėl „Cgates“ kaltės, nutraukus sutartį vienašališkai ar atsisakius šiame priede nurodytų paslaugų nepraėjus trumpiausiam naudojimosi paslaugomis terminui, klientas sutarties nutraukimo dieną privalo grąžinti pilnos komplektacijos, veikiančią „Cgates“ įrangą (jeigu įranga buvo perduota laikinam naudojimui) bei per 5 dienas nuo sutarties nutraukimo ir / ar paslaugų atsisakymo dienos privalo atlyginti „Cgates“ turėtas išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu, t. y. apmokėti „Cgates“ pinigų sumą lygią sutarties priede faktiškai suteiktoms nuolaidoms laikotarpiu nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo. Ši sąlyga galioja ir „Cgates“ nutraukus sutartį ir / ar paslaugos teikimą dėl kliento kaltės.“ Atsižvelgiant į tai, ir į faktą, kad sutartis buvo nutraukta nepraėjus nuo jos sudarymo 24 mėn. laikotarpiui (2024 m. rugsėjo 17 d.), atsakovė privalo sumokėti 45 Eur sutarties nutraukimo mokestį, kuris atitinka įrengimo mokesčiui pritaikytą nuolaidą.

1.6. Pagal paslaugų teikimo taisyklių 32 punktą atsakovė taip pat įsipareigojo už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė savo pareigos laiku atsiskaityti su pradine kreditore, ji turi pareigą mokėti delspinigius. Paskutinis PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas už paslaugas pagal sutartį suėjo 2024 m. spalio 31 d, todėl delspinigiai paskaičiuoti už 112 dienų laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki pradinio ieškinio pateikimo dienos – 2025 m. vasario 20 d., taikant 0,02 proc. normą: 414,99 Eur skola x 0,02 proc. delspinigiai x 112 pradelstų dienų = 9,30 Eur.

1.7. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2025 m. sausio 10 d. pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 250110, pagal kurią UAB „Cgates“ atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovę pagal ginčo 2023 m. kovo 9 d. paslaugų teikimo sutartį. Atsakovė pranešimu informuota apie reikalavimo teisės perleidimą .

1.8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės turi būti priteistos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat ieškovei iš atsakovės turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

2. Atsakovė A. S. elektroniniu paštu buvo pateikusi teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame be kita ko prašė priteisti iš pradinės kreditorės nuostolius, taip pat prašė pripažinti sandorius negaliojančiais (žr. dokumentą Nr. DOK-47261). Teismas 2025 m. kovo 31 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą pašalinti atsiliepimo į patikslintą ieškinį trūkumą – pateikti teismui tinkamai pasirašytą atsiliepimą (originaliu fiziniu parašu pasirašytą popierinį dokumentą arba elektroninės formos dokumentą, pateiktą per LITEKO VEP), taip pat pasiūlė atsakovei pateikti teismui visus jos atsiliepime nurodytus dokumentus, be kita ko, visas pradinei kreditorei teiktas pretenzijas, pranešimus dėl nutraukimo, pateikiant teismui duomenis kada konkrečiai tokie dokumentai buvo išsiųsti (pvz., elektroninius laiškus su išsiuntimo informacija ar kt.). Be to, teismas ta pačia nutartimi išaiškino atsakovei, kad ji atsiliepimo forma negali reikšti savarankiškų reikalavimų, be kita ko, prašyti priteisti nuostolius iš pradinės kreditorės. Teismas išaiškino, kad atsakovė norėdama pareikšti savarankišką reikalavimą, turi jį išdėstyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatytame procesiniame dokumente (ieškinyje, priešieškinyje) bet ne atsiliepime į ieškinį, ir už šį reikalavimą sumokėti CPK nustatytą žyminį mokestį (žr. teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį).

3. Atsakovė A. S. patikslintame atsiliepime nesutinka su patikslintu ieškiniu bei prašo teismo ex officio (pagal pareigas) ginčo sutartį pripažinti negaliojančia, taip pat priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė grindžia savo poziciją tokiais pagrindiniais atsikirtimais (žr. dokumentą Nr. DOK-56426):

3.1. Pradinė kreditorė buvo nesąžininga atsakovės atžvilgiu. Dėl sandorio, sudaryto tarp atsakovės ir pradinės kreditorės, buvo pažeistos atsakovės, kaip vartotojos, teisės ir teisėti interesai, negavus iš pardavėjo dalies užsakytų prekių ar paslaugų dėl pardavėjo nesąžiningų veiksmų, jų tiesiog piktavališkai nepristačius, bet nurodant, kad viskas buvo pristatyta. Dėl šių neįvykdytų sutarties sąlygų atsakovei laikytina, kad PVM sąskaitos faktūros jai pradinės kreditorės yra išrašytos be pagrindo ir sukčiaujant.

3.2. Pradinė kreditorė, būdamas nesąžininga atsakovės atžvilgiu, suskubo perleisti reikalavimo teisę naujajai kreditorei. Tačiau tai prieštarauja CK 6.101 straipsnio 1, 5 dalims, kuriose nustatyta, jog be skolininko sutikimo draudžiama perleisti reikalavimą, kuris ypač suvaržo skolininkės prievoles pagal sutartį dėl kreditoriaus akivaizdaus nesąžiningumo, nusisavinus savo naudai visą televizijos įrangą, kurią atsakovė užsakė kartu su interneto paslaugomis. Kadangi pirminio kreditoriaus asmuo turi skolininkei esminės reikšmės dėl neįvykdytos sutarties sąlygų, todėl toks reikalavimo perleidimas draudžiamas, atsakovei su juo nesutinkant. Be to, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 17 punktą draudžiama verslininkui be vartotojo sutikimo perleisti savo teises ir prievoles, atsirandančias iš sutarties, kai tai gali sumažinti vartotojui teikiamas garantijas.

3.3. Reikalavimo perleidimas yra negaliojantis, nes šiuo atveju buvo perleista neegzistuojanti reikalavimo teisė. Pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimą, kurio pati neturėjo dėl pasibaigusios paslaugų teikimo sutarties. Toks neegzistuojančio reikalavimo perleidimas yra niekinis ir negalioja. Todėl atsakovė prašo teismo pripažinti jį negaliojančiu.

3.4. Atsakovė dėl negautų paslaugų ir televizijos įrangos rašė pradinei kreditorei pretenzijas. Tačiau bendrovė nusisavino atsakovei šią pagal sutartį priklausančią įrangą ir suteikė atsakovei tik internetą, kurį nuolat atjungdavo. Pradinė kreditorė nereagavo į atsakovės raginimus pristatyti nusavintą televizijos įrangą ir šių reikalavimų neįvykdė. Šiuo atveju pradinė kreditorė nesąžiningai reikalauja iš atsakovės mokesčių už nepristatytą televizijos įrangą.

3.5. Atsakovė, netekusi vilties iš nesąžiningos įmonės sulaukti sutarties įvykdymo dėl nepristatytos, bet užsisakytos televizijos įrangos, inicijavo vienašalį sutarties nutraukimą. Pradinė kreditorė ne tik nepateikė televizijos įrangos, bet taip pat ir nuo 2024 m. birželio mėn. visiškai nutraukė atsakovei interneto tiekimą, motyvuodama tuo, kad jei atsakovė nemoka už televiziją (kuri nebuvo nepristatyta), tuomet apribojamas ir interneto tiekimas. Nepaisant to, pradinė kreditorė, neteikdama atsakovei paslaugų ir televizijos įrangos, toliau skaičiavo skolą ir už nepristatytą televizijos įrangą ir netgi sutarties nutraukimo mokestį. Be to, net po sutarties nutraukimo pradinė kreditorė ir toliau siuntė atsakovei menamų skolų sąskaitas.

3.6. Už nuo 2024 m. birželio mėn. nutrauktą interneto paslaugą atsakovei nesąžiningai iki šiol skaičiuojamas interneto mokestis, taip pat skaičiuojami pertekliniai mokesčiai. Todėl ieškovės reikalavimai atmestini. Interneto sutarties nutraukimas buvo nepagrįstas. Tokiais veiksmais pradinė kreditorė sukėlė atsakovei neadekvačias pasekmes. Atsakovė prašo teismo ex officio (pagal pareigas) vertinti sutarties sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams ir dėl ieškovės nesąžiningumo pripažinti sutartį negaliojančia.

4. Teismas, priėmęs atsakovės patikslintą atsiliepimą į patikslintą ieškinį, 2025 m. balandžio 14 d. rezoliucija į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė pradinę kreditorę UAB „Cgates“ (žr. teismo rezoliuciją dokumente Nr. DOK-56426).

5. Trečiasis asmuo UAB „Cgates“ atsiliepime nurodo, kad palaiko ieškovės reikalavimus, prašo ieškinį pripažinti pagrįstu. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo (žr. dokumentą Nr. DOK-67415):

5.1. UAB „Cgates“ 2023 m. kovo 9 d. sudarė su atsakove paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsipareigojo teikti atsakovei elektroninių ryšių tinklo aptarnavimo, interneto prieigos, kabelinės televizijos retransliavimo, skaitmeninės televizijos retransliavimo, mikrobangės daugiakanalės televizijos retransliavimo, telefonijos ir / ar kitas atsakovės užsakytas paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su pradine kreditore už paslaugas, suteiktas per ataskaitinį mėnesį, iki kito mėnesio (einančio po ataskaitinio mėnesio) paskutinės dienos. UAB „Cgates“ pagal šią sutartį įsipareigojo teikti atsakovei internetą „1Gbps“ už 19,90 Eur mėnesinį mokestį iki 2025 m. kovo 8 d. ir įrangą, t. y. išmanųjį „Wi-Fi“ sprendimą už 5 Eur per mėnesį. Viso atsakovei priskaičiuota mokėtina suma: 24,90 Eur per mėnesį. Sutartis sudaryta 24 mėnesiams.

5.2. Trečiasis asmuo, pasisakydamas dėl atsakovės patikslintame atsiliepime nurydytų aplinkybių dėl televizijos įrangos, nurodo, kad UAB „Cgates“ atstovai derino su atsakove paslaugų teikimo planą su televizoriumi dovanų. Meistro vizitas įrangos pajungimui buvo suplanuotas 2023 m. kovo 7 d., tačiau paslaugos buvo nepajungtos, nes nieko nebuvo namuose ir meistro vizitas buvo perregistruotas kitai dienai – 2023 m. kovo 9 d. Meistras, atvykęs pas atsakovę, pajungė interneto paslaugas, interneto įrangą, tačiau televizijos įrangos ir televizoriaus nepajungė. Todėl siekiant pabaigti darbus, meistro vizitas buvo suplanuotas ir užregistruotas 2023 m. kovo 14 d. Meistrui nepavykus pristatyti televizoriaus ir televizijos įrangos numatytai dienai dėl to, kad nieko nebuvo namuose, UAB „Cgates“ atstovai 2023 m. kovo 16 d. telefonu susisiekė su atsakove. Tačiau atsakovė telefonu nurodė, kad televizoriaus ir televizijos įrangos jai nereikia, kad užteks tik interneto paslaugos. UAB „Cgates“ atstovai to paties pokalbio su atsakove metu patikslino, kad 2023 m. kovo 9 d. buvo pajungtas tik internetas ir interneto įranga. Pokalbio metu su atsakove taip pat susitarta, kad atsakovei elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) bus išsiųsta sutartis, kurią reikės pasirašyti. Atsakovė pasirašė sutartį, o atsakovės nuomininkai pasirašė interneto įrangos išdavimo dokumentą.

5.3. Trečiasis asmuo, pasisakydamas dėl atsakovės patikslintame atsiliepime minimos susidariusios skolos sumos, nurodo, kad pirmas atsakovės elektroninis laiškas dėl įmokos, kaip atsakymas į UAB „Cgates“ siųstą sąskaitą, buvo gautas 2023 m. liepos 5 d. iš elektroninio pašto adreso: (duomenys neskelbtini). Atsakovė šiame elektroniniame laiške nurodė, jog UAB „Cgates“ siunčia neteisingą sąskaitą. Atsakovei 2023 m. liepos 7 d. elektroniniu paštu buvo išsiųstas atsakymas, jog pagal su ja sudaryta sutartį mokamą sumą už paslaugas sudaro: internetas „1Gbps“ (19,90 Eur) ir išmanus „Wi-Fi“ sprendimas 2 vnt. (5 Eur); viso mokama suma už paslaugas yra: 24,90 Eur / mėn. Kadangi atsakovės paskutinė įmoka buvo gauta 2023 m. gegužės 24 d. (48,37 Eur), ši įmoka buvo užskaityta už kovo ir balandžio mėnesių paslaugas, o naujai pateikta sąskaita yra už gegužės ir birželio mėnesius – 49,80 Eur. UAB „Cgates“ taip pat informavo atsakovę, kad televizijos paslauga atsakovei nėra pajungta. Kitas atsakovės elektroninis laiškas dėl įmokos, kaip atsakymas į UAB „Cgates“ siųstą sąskaitą, buvo gautas 2023 m. liepos 12 d. Atsakymas dėl sąskaitos atsakovei buvo pateiktas 2023 m. liepos 14 d. Atsakovė su mokėtina suma sutiko ir mokėjo už paslaugas pagal sutartį iki 2024 m. gegužės 21 d. Tačiau atsakovė po 2024 m. gegužės 21 d. daugiau įmokų už paslaugas nebemokėjo, nepaisant to, kad pranešimai dėl skolų jai buvo siųsti tiek tuo pačiu elektroniniu paštu, tiek taip pat ir telefonu.

5.4. Paslaugų teikimo sutarties 11 punkte nustatyta, kad UAB „Cgates“ turi teisę taisyklėse nustatyta tvarka keisti retransliuojamas televizijos programas bei jų skaičių, laikinai sustabdyti paslaugų teikimą, keisti mokesčio už paslaugas dydį, apriboti, sustabdyti ar nutraukti paslaugų teikimą. Paslaugų teikimo taisyklių 26.2 papunktyje nurodyta, jog: „Jei klientas nesilaiko sutartyje ar jos prieduose numatytos mokėjimo tvarkos ar atlieka kitus esminių sutarties ar taisyklių sąlygų pažeidimus, „Cgates“ turi teisę, įspėjusi trumpąja žinute kliento nurodytu telefono numeriu ar elektroninio pašto adresu ne vėliau nei prieš 5 dienas, apriboti, sustabdyti arba nutraukti paslaugų teikimą.“. Šiuo atveju UAB „Cgates“ 2024 m. rugsėjo 5 d. elektroninio pašto adreso: (duomenys neskelbtini) išsiuntė atsakovei pranešimą apie galimą sutarties nutraukimą. Atsakovei informacija apie susidariusią skolą taip pat buvo siųsta telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), SMS žinute. Atsakovei nesumokėjus skolos, pradinė kreditorė UAB „Cgates“ 2024 m. rugsėjo 17 d. vienašališkai nutraukė sutartį su atsakove dėl susidariusios skolos. Kadangi nutraukta sutartis buvo terminuota, atsakovei buvo paskaičiuotos suteiktos nuolaidos nuo sutarties sudarymo iki nutraukimo dienos, taip pat paskaičiuota negrąžintos įrangos vertė. Atsakovei taip pat buvo siųsti pranešimai ir po sutarties nutraukimo su raginimais apmokėti skolą. Vienas pranešimas siųstas elektroniniu paštu 2024 m. spalio 30 d., kiti pranešimai su raginimais apmokėti susidariusią skolą siųsti 2024 m. rusėjo 17 d., 2024 m. rusėjo 27 d. SMS žinute. Tačiau atsakovė nereagavo į šiuos pranešimus.

5.5. CK 6.228⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartotojas privalo sumokėti verslininkui už prekes ar paslaugas vartojimo sutartyje ar pagal ją nustatytą kainą. Atsakovei nesilaikant CK nuostatos, nereagavus į UAB „Cgates“ siųstus pranešimus, atsakovės susidariusi 414,99 Eur skola pagal 2025 m. sausio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį perleista ieškovei. Atsakovė po šios sutarties sudarymo, t. y. 2025 m. sausio 22 d., elektroniniu paštu pateikė UAB „Cgates“ prašymą nutraukti sutartį. UAB „Cgates“ 2025 m. sausio 23 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei atsakymą, kuriame nurodė visą jos sutarties sudarymo bei skolos susidarymo istoriją.

6. Teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi paskirtas pasirengimas bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovei nustatytas terminas pateikti teismui dubliką, o atsakovei – tripliką.

7. Ieškovė dublike prašo tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė dublike papildomai nurodo (žr. dokumentą Nr. DOK-76042):

7.1. Atsakovei pagal 2023 m. kovo 9 d. paslaugų teikimo sutartį buvo suteiktos būtent interneto paslaugos ir interneto paslaugų teikimui reikalinga įranga. Tai be kita ko patvirtina pasirašytas įrangos priėmimo–perdavimo aktas. Pati atsakovė neneigia, kad gavo interneto paslaugas, tačiau atsiliepime teigia, kad nebuvo suteiktos televizijos paslaugos ir televizijos įranga. Ji nurodo neva ieškovė nusavino televizijos įrangą, kurią atsakovė užsakė. Pradinė kreditorė nurodė, jog meistrui nepavyko pristatyti atsakovei televizoriaus ir televizijos įrangos, 2023 m. kovo 16 d. pradinė kreditorė susisiekė su atsakove ir atsakovė patikslino, kad jai užteks tik interneto paslaugos. Atsakovei telefoninio pokalbio metu buvo patikslinta, kad 2023 m. kovo 9 d. buvo pajungtas internetas ir interneto įranga, t. y. kad televizijos paslaugos nesuteiktos ir televizijos įranga nesuteikta. Atsakovė iš pradžių už paslaugas mokėjo, kas reiškia, kad paslaugos pagal sutartį buvo faktiškai teikiamos. Atsižvelgiant į tai, kad paslaugos atsakovei buvo suteiktos, atitinkamai už suteiktas paslaugas buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros.

7.2. Prašomas priteisti sutarties nutraukimo mokestis yra ne kas kita kaip atsakovei suteiktų nuolaidų už gautas paslaugas (įrengimo mokestį) skirtumas. Pagal priedą Nr. 1 prie sutarties atsakovei buvo suteikta 45 Eur nuolaida įrengimo mokesčiui (įrengimo mokestis su PVM be nuolaidos 50 Eur). Atsižvelgiant į tai, ir į faktą, kad sutartis buvo nutraukta nepraėjus nuo jos sudarymo 24 mėn. laikotarpiui (2024 m. rugsėjo 17 d.), atsakovė privalo sumokėti 45 Eur sutarties nutraukimo mokestį, kuris atitinka įrengimo mokesčiui pritaikytą nuolaidą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir atitinkamai pagal sutartį atsakovei perduota interneto paslaugoms teikti reikalinga įranga, kurios kaina yra 228 Eur, nebuvo grąžinta, atsakovė privalo už ją sumokėti.

7.3. Nėra jokio pagrindo teigti, kad reikalavimo teisės perleidimas buvo įvykdytas neteisėtai. Reikalavimo perleidimo sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Atsakovei buvo pateiktas tiek pranešimas apie reikalavimo perleidimą, tiek reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Šioje byloje ieškiniu nenuginčytas reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumas dėl bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų, neįrodyta, kad reikalavimo teisė negalioja ar kad jos negalima įgyvendinti, taip pat neįrodytos CK 6.101 straipsnio 1, 5 dalyse reglamentuojamos reikalavimo teisės perleidimo ribojimo sąlygos. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog ieškovė negali reikšti reikalavimo remdamasi reikalavimo perleidimo sutartimi. Atsakovės nurodytas argumentas neva pradinė kreditorė turi esminės reikšmės, nes neva pasisavino televizijos įrangą ir taip neįvykdė sutarties sąlygų, yra visiškai neatitinkantis tikrovės. Atsakovė pati atsisakė televizijos paslaugų ir įrangos, t. y. nurodė, kad užteks ir interneto. Tai, kad sutartis buvo nutraukta prieš pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį, nereiškia, kad pradinė kreditorė neteko teisės reikalauti atsakovės sumokėti susidariusią skolą pagal sutartį. Reikalavimas kilo dar galiojant sutarčiai, skola susidarė iki jos nutraukimo, įskaitant įrangos negrąžinimą ir mokesčius, numatytus sutartyje. Reikalavimo teisė jau buvo atsiradusi, todėl jos perleidimas buvo galimas. Be to, nagrinėjamu atveju reikalavimo teisės perleidimas niekaip nepažeidžia atsakovės teisių ir labiau nesuvaržo jos prievolės. Į bylą nėra pateikta jokių atsakovės teiginius pagrindžiančių įrodymų.

7.4. Atsakovė teigia neva sutartis buvo nutraukta dar 2024 m. birželio mėn., tačiau į bylą nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atvirkščiai, į bylą pateikti atsakovės įrodymai tik patvirtina, kad atsakovė niekada nesikreipė į pradinę kreditorę dėl sutarties nutraukimo. Atsakovei pasikreipus į pradinę kreditorę jau po reikalavimo teisės į atsakovę perleidimo, atsakovei buvo suteikta visa detali informacija apie susiklosčiusias aplinkybes. Pagal visą su atsakove vykusią komunikaciją, galima daryti išvadą, kad atsakovė visais būdais siekia išvengti skolos sumokėjimo. Atsakovei visada buvo atsakoma į klausimus, pateikiama informacija, savalaikiai siunčiama informacija apie susidariusias skolas, prašoma susidariusias skolas sumokėti. Atsakovei buvo pateiktas pranešimas, kuriuo atsakovė buvo įspėta apie būsiant nutrauktą sutartį, jei nesumokės susidariusios skolos, taip pat būsiant pareikalautą sumokėti negrąžintos įrangos kainą, nuolaidų skirtumą ir kt. Sutartis su atsakove buvo nutraukta tik išbandžius visa, kas buvo įmanoma, ir tai buvo kraštutinė priemonė – atsakovė visiškai nekomunikavo su pradine kreditore. Atsakovei pasikreipus į pradinę kreditorę tik 2025 m. sausio 22 d., pastaroji 2025 m. sausio 23 d. dar kartą geranoriškai pateikė atsakovei visą informaciją dėl susiklosčiusios situacijos, nors reikalavimo teisė jau buvo perleista ir apie perleidimą atsakovė buvo informuota. Atsakovas nepagrindė savo teiginio neva sutartis buvo nutraukta dar 2024 m. birželio mėn. Sutartis buvo teisėtai nutraukta 2024 m. rugsėjo 17 d.

7.5. Atsakovės atsiliepime pacituotos aplinkybės neva dėl sutarties sąlygų nesąžiningumo yra deklaratyvios ir niekuo nepagrįstos. Skola, kurią prašoma sumokėti, yra susidariusi už suteiktas paslaugas, negrąžintą įrangą, suteiktų nuolaidų skirtumą, faktiškai patirtą administravimo mokestį. Sutartis jau yra nutraukta, o atsakovė į pradinę kreditorę pasikreipė tik po to, kai reikalavimo teisė buvo perleista ieškovei. Net ir tuo atveju, jeigu kažkuri sutarties sąlyga būtų pripažinta nesąžininga, būtent ta sąlyga ir būtų pripažinta negaliojančia, jeigu kitos sutarties sąlygos galėtų būti įvykdytos, bet ne visa sutartis. Šiuo atveju pati atsakovė net neįvardijo, kuri būtent sutarties sąlyga ar sąlygos yra nesąžiningos. Sutarties sąlygos yra sąžiningos, nėra jokių aplinkybių pripažinti jas nesąžiningomis.

8. Teismo pranešimas dėl tripliko pateikimo kartu su dubliku atsakovei įteikti 2025 m. gegužės 20 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), todėl terminas triplikui pateikti baigėsi 2025 m. birželio 3 d. (CPK 74 straipsnio 6 dalis). Tačiau atsakovė 2025 m. birželio 4 d., t. y. jau pasibaigus terminui triplikui pateikti, pateikė teismui prašymą dėl ginčo perdavimo spręsti teisminės mediacijos būdu ir tuo pačiu prašė pratęsti terminą triplikui paduoti. Teismas 2025 m. birželio 6 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl termino triplikui pateikti pratęsimo, taip pat išaiškino, kad ji turi teisę prašyti teismo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą triplikui pateikti. Be to, teismas 2025 m. birželio 6 d. rezoliucija dokumente Nr. DOK-87518, atsižvelgusi į atsakovės prašymą dėl ginčo perdavimo spręsti teisminės mediacijos būdu, nustatė byloje dalyvaujantiems asmenims terminą raštu pareikšti poziciją dėl ginčo perdavimo spręsti teisminės mediacijos būdu ir mediatoriaus kandidatūros. Tačiau per teismo nustatytą terminą byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė sutikimų dėl mediacijos, taip pat ir nenurodė mediatoriaus kandidatūros. Be to, atsakovė taip ir nepateikė teismui tripliko.

9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, pateikė savo nesutikimo argumentus, įvertinęs bylos aplinkybes ir byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų procesinių dokumentų turinį, 2025 m. liepos 3 d. nutartyje konstatavo, kad sprendimas už akių šiuo konkrečiu atveju byloje negalimas (CPK 227 straipsnio 3 dalis). Ta pačia nutartimi teismas, susipažinęs su byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų procesinių dokumentų turiniu, atsižvelgęs į tai, kad ieškinio suma yra 429,29 Eur, t. y. neviršija 5 000 Eur sumos, vadovaudamasis CPK 441 straipsnio 2 dalimi, skyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2025 m. spalio 8 d. 9.00 val. (CPK 153 straipsnio 2 dalis, 227 straipsnio 5 dalis, 441 straipsnio 1–2 dalys). Teismas išaiškino šalims, kad jos turi teisę pareikšti prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat nustatė byloje dalyvaujantiems asmenims terminą iki 2025 m. rugsėjo 1 d. pateikti papildomus įrodymus, prašymus dėl dokumentų išreikalavimo ar kitus prašymus, susijusius su byla (žr. teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį).

10. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat papildomai įteikiant jiems teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį.

11. Byloje dalyvaujantys asmenys neprašė teismo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Be to, byloje dalyvaujantys asmenys, be kita ko atsakovė, nepateikė teismui jokių papildomų įrodymų ar prašymų dėl dokumentų išreikalavimo, taip pat jokių kitų prašymų, susijusių su nagrinėjama byla.

12. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka pagal CPK 441 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis CPK 441 straipsnio 3 dalimi, sprendime trumpai išdėstomi motyvai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Cgates“ ir atsakovė 2023 m. kovo 9 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis) ir priedą Nr. 1 prie šios sutarties (1 t., e. b. l. 18–19, 35–42). Byloje nėra ginčo dėl šios sutarties ir priedo Nr. 1 prie sutarties sudarymo fakto, taip pat nėra ginčo, kad paslaugų teikimo taisyklės yra sudedamoji ginčo sutarties dalis, jos priedas, taip pat nėra ginčo, kad atsakovė su jomis susipažino.

14. Pagal aptariamą sutartį ir jos priedu esančiomis paslaugų teikimo taisyklėmis, taip pat pagal atskirus paslaugų užsakymus ir priedus prie sutarties pradinė kreditorė UAB „Cgates“, kuri šioje byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, įsipareigojo teikti atsakovei elektroninių ryšių tinklo aptarnavimo, interneto prieigos, kabelinės televizijos retransliavimo, skaitmeninės televizijos retransliavimo, mikrobangės daugiakanalės televizijos retransliavimo, telefonijos ir / ar kitas atsakovės užsakytas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su pradine kreditore UAB „Cgates“ už jos suteiktas paslaugas sutartyje, prieduose ir / ar taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais, t. y. iki kito mėnesio, einančio po ataskaitinio mėnesio, paskutinės dienos (žr. sutarties 1, 2, 4, 8, 13, taip pat taisyklių 31 punktą) (1 t., e. b. l. 18–19, 35–42).

15. Kaip minėta, pradinė kreditorė UAB „Cgates“ ir atsakovė taip pat pasirašė priedą Nr. 1 prie sutarties. Pagal sutartį ir aptariamą priedą pradinė kreditorė UAB „Cgates“ įsipareigojo iki 2025 m. kovo 8 d. teikti atsakovei „1Gbps“ interneto paslaugą už 19,90 Eur su nuolaida mėnesinį mokestį, taip pat ir išmaniąją įrangą, t. y. išmanųjį „Wi-Fi“ sprendimą (2 vnt.) už 5 Eur per mėnesį mokestį. Viso atsakovei priskaičiuota mokėtina suma per mėnesį: 24,90 Eur (19,90 Eur + 5 Eur). Trumpiausias naudojimosi paslauga terminas – 24 mėn.; paslaugos įdiegimo data: 2023 m. kovo 9 d.; paslaugos teikimo adresas: (duomenys neskelbtini) (žr. 1 t., e. b. l. 19).

16. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Cgates“ 2023 m. kovo 9 d. aptariamame priede Nr. 1 nurodytu atsakovės adresu perdavė atsakovei priede Nr. 1 nurodytą interneto įrangą, taip pat pajungė priede nurodytą interneto paslaugą bei interneto įrangą (žr. priėmimo–perdavimo aktą; 1 t., e. b. l. 29–34). Atsakovė neginčija nei aplinkybės, kad 2023 m. kovo 9 d. jai buvo perduota priede Nr. 1 nurodyta interneto įranga, taip pat neginčija, kad pradinė kreditorė pajungė priede Nr. 1 nurodytą interneto paslaugą bei priede Nr. 1 nurodytą interneto įrangą, taip pat neginčija, kad interneto paslaugos jai buvo teiktos nuo pajungimo dienos, t. y. nuo 2023 m. kovo 9 d., neginčija teiktų interneto paslaugų kokybės.

17. Byloje taip pat nėra ginčo, kad pradinė kreditorė neteikė atsakovei televizijos paslaugos, taip pat neperdavė atsakovei televizijos įrangos, apie kurią atsakovė nurodo patikslintame atsiliepime. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė teikė atsakovei būtent tik sutarties priede Nr. 1 nurodytas interneto paslaugas ir būtent už šias interneto paslaugas ir už priede Nr. 1 nurodytą interneto įrangą išrašydavo ir pateikdavo atsakovei apmokėti sąskaitas, kurių suma tokia, kaip ir nurodyta priede Nr. 1, t. y. 24,90 Eur / mėn. (19,90 Eur + 5 Eur) ir būtent pagal šias sąskaitas ieškovė šioje byloje prašo priteisti iš atsakovės skolą (žr. 1 t., e. b. l. 16–17, 43–50).

18. Atsakovė 2023 m. liepos 5 d. elektroniniu laišku kreipėsi į pradinę kreditorę UAB „Cgates“, nurodydama, kad pastaroji atsiuntė neteisingą sąskaitą, nes atsakovė negavo televizijos įrangos ir televizijos paslaugų, bet gauna tik interneto paslaugas (1 t., e. b. l. 188). Pradinė kreditorė, atsakydama į šį atsakovės elektroninį laišką, 2023 m. liepos 7 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei atsakymą, nurodydama, kad atsakovei sąskaitos pateikiamos tik už interneto paslaugą ir interneto įrangą, bet ne už televiziją, t. y. jog pagal atsakove sudarytą sutartį mokamą sumą už paslaugas sudaro: internetas „1Gbps“ (19,90 Eur) ir išmanus „Wi-Fi“ sprendimas 2 vnt. (5 Eur); viso mokama suma už paslaugas yra: 24,90 Eur / mėn. (1 t., e. b. l. 190). Atsakovė 2023 m. liepos 12 d. elektroniniu laišku vėlgi kreipėsi į pradinę kreditorę UAB „Cgates“, nurodydama, kad sąskaitos jai neaiškios (1 t., e. b. l. 191–192). Pradinė kreditorė, atsakydama į šį atsakovės elektroninį laišką, 2023 m. liepos 14 d. detaliai paaiškino iš ko susidaro sąskaitose nurodytos sumos (1 t., e. b. l. 187). Atsakovė, gavusi pradinės kreditorės informaciją, apmokėdavo jai teikiamas sąskaitas pagal sutartį ir jos priedą Nr. 1 ir dėl to nėra ginčo. Visgi atsakovė nuo 2024 m. birželio mėn., t. y. praėjus metams po sutarties sudarymo, nustojo mokėti pradinei kreditorei už jos teikiamas paslaugas.

19. Pradinė kreditorė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti tokias sąskaitas, pagal kurias ieškovė prašo šioje byloje priteisti skolą: 1) 2024 m. gegužės 31 d. sąskaitą serija AA Nr. 12475962 už laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. suteiktą interneto paslaugą ir interneto įrangą, kurios suma – 24,90 Eur (19,90 Eur + 5 Eur) (žr. sąskaitoje nurodytas atskiras eilutes ir sąskaitos detalizaciją) (1 t., e. b. l. 43–44); 2) 2024 m. birželio 30 d. sąskaitą serija AA Nr. 12613450 už laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. suteiktą interneto paslaugą ir interneto įrangą, kurios suma – 24,90 Eur (19,90 Eur + 5 Eur) (sąskaitoje nurodyta pradelsta skola – 24,90 Eur už neapmokėtą 2024 m. gegužės 31 d. sąskaitą) (žr. sąskaitoje nurodytas atskiras eilutes ir sąskaitos detalizaciją) (1 t., e. b. l. 49–50); 3) 2024 m. liepos 31 d. sąskaitą serija AA Nr. 12748971 už laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. suteiktą interneto paslaugą ir interneto įrangą, kurios suma – 24,90 Eur (19,90 Eur + 5 Eur) + 1,45 Eur įsiskolinimo administravimo mokestis (bendra sąskaitos suma – 26,35 Eur) (žr. sąskaitoje nurodytas atskiras eilutes ir sąskaitos detalizaciją) (1 t., e. b. l. 47–48); 4) 2024 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą serija AA Nr. 12884060 už laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. suteiktą interneto paslaugą ir interneto įrangą, kurios suma – 24,90 Eur (19,90 Eur + 5 Eur) + 1,45 Eur įsiskolinimo administravimo mokestis (bendra sąskaitos suma – 26,35 Eur) (žr. sąskaitoje nurodytas atskiras eilutes ir sąskaitos detalizaciją) (1 t., e. b. l. 45–46); 5) 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą serija AA Nr. 13018779, kurios suma – 312,49 Eur (34,55 Eur sutarties vykdymo išlaidos: mėnesinio mokesčio nuolaidos + 45 Eur sutarties nutraukimo mokestis + 228 Eur negrąžintos įrangos kaina + 2,83 Eur išmanus „Wi-Fi“ sprendimas 2 vnt. + 1,45 Eur įsiskolinimo administravimo mokestis + 0,66 Eur internetas „1Gbps“ = 312,49 Eur), taip pat nurodyta skola už neapmokėtas pirmiau nurodytas keturias sąskaitas – 102,50 Eur (24,90 Eur x 4 = 99,60 Eur; 1,45 Eur x 2 = 2,90 Eur; 99,60 Eur + 2,90 Eur = 102,50 Eur) (bendra sąskaitos suma – 414,99 Eur (312,49 Eur + 102,50 Eur) (žr. sąskaitoje nurodytas atskiras eilutes ir sąskaitos detalizaciją) (1 t., e. b. l. 16–17). Atsakovė neginčija, kad gavo visas sąskaitas bei jas priėmė. Iš pirmiau aptartų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad pradinė kreditorė į 2024 m. liepos 31 d., 2024 m. rugpjūčio 31 d., 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitas įtraukė įsiskolinimo administravimo mokestį – po 1,45 Eur / mėn., o į paskutinę 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą papildomai įtraukė sutarties nutraukimo, mėnesinio mokesčio nuolaidos sumą, negrąžintos įrangos kainą.

20. Pradinė kreditorė, negavusi apmokėjimo pagal keturias sąskaitas, t. y. pagal 2024 m. gegužės 31 d. sąskaitą, 2024 m. birželio 30 d. sąskaitą, 2024 m. liepos 31 d. sąskaitą ir 2024 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą, 2024 m. rugsėjo 5 d. pateikė atsakovei raginimą sumokėti 102,50 Eur, taip pat informavo atsakovę apie galimą sutarties nutraukimą, jog tuo atveju, jeigu ji nesumokės skolos, pradinė kreditorė laikys tai esminiu sutarties pažeidimu (1 t. e. b. l. 112). Atsakovei informacija apie susidariusią skolą taip pat buvo siųsta telefonu SMS žinute (1 t. e. b. l. 182–183). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų reagavusi į šiuos pradinės kreditorės raginimus.

21. Atsakovei nesumokėjus skolos, pradinė kreditorė UAB „Cgates“ 2024 m. rugsėjo 17 d. vienašališkai nutraukė sutartį su atsakove dėl susidariusios skolos ir informavo apie tai atsakovę (1 t. e. b. l. 182–183). Atsakovei po sutarties nutraukimo taip pat buvo siųsti pranešimai su raginimais apmokėti skolą: 2024 m. rusėjo 27 d., 2024 m. spalio 30 d. (1 t. e. b. l. 113, 182–183). Byloje vėlgi nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų reagavusi į šiuos pradinės kreditorės raginimus.

22. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2025 m. sausio 10 d. pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 250110, pagal kurią UAB „Cgates“ atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovę pagal ginčo 2023 m. kovo 9 d. paslaugų teikimo sutartį (1 t., e. b. l. 4–12). Atsakovė 2025 m. sausio 14 d. pranešimais informuota apie reikalavimo teisės perleidimą, pateikiant atsakovei 2025 m. sausio 10 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją (1 t., e. b. l. 13–15).

23. Atsakovė po to, kai pradinė kreditorė UAB „Cgates“ vienašališkai nutraukė ginčo 2023 m. kovo 9 d. sutartį (sutartis nutraukta 2024 m. rugsėjo 17 d.), taip pat po to, kai pradinė kreditorė ir ieškovė 2025 m. sausio 10 d. pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, 2025 m. sausio 22 d. elektroniniu paštu pateikė pradinei kreditorei UAB „Cgates“ prašymą nutraukti 2023 m. kovo 9 d. sutartį (1 t. e. b. l. 148). UAB „Cgates“ 2025 m. sausio 23 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei atsakymą, kuriame itin detaliai nurodė visą jos sutarties sudarymo bei skolos susidarymo informaciją (1 t., e. b. l. 185).

24. Byloje kilo ginčas, ar ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 414,99 Eur sumą. Taip pat kilo ginčas, ar pradinė kreditorė pagrįstai nutraukė ginčo sutartį su atsakove, ar šiuo atveju galėjo būti sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ar buvo perleista egzistuojanti reikalavimo teisė, ar pradinė kreditorė buvo sąžininga atsakovės, kaip vartotojos, atžvilgiu.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir sutarties sąlygų vertinimo sąžiningumo aspektu

25. Byloje nėra ginčo, kad pradinės kreditorės ir atsakovės 2023 m. kovo 9 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis yra vartojimo sutartis ir kad atsakovei turi būti taikoma vartotojo teisių apsauga. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 1 dalį vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesąžiningas sąlygas. Atsakovė atsiliepime prašo teismo ex officio (pagal pareigas) vertinti sutarties sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams ir dėl pradinės kreditorės nesąžiningumo pripažinti visą sutartį negaliojančia.

26. Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB).

27. Remiantis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalimi, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Šioje dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis netinkamai panaikinamos arba apribojamos vartotojo teisės verslininko ar kitos šalies atžvilgiu tuo atveju, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje nustatytus įsipareigojimus (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 2 punktas). Vertinant šią sąlygą pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, turi būti nustatyta, ar dėl tokios sąlygos atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų atsakovo, kaip vartotojo, nenaudai (Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 1 dalis, CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis). Tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

28. Atsakovė nenurodė, kokios konkrečiai, anot jos, sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Iš esmės visi atsakovės patikslintame atsiliepime nurodyti argumentai dėl pradinės kreditorės nesąžiningumo, taip pat ir dėl su atsakove sudarytos sutarties sąlygų nesąžiningumo susiję su tuo, kad, anot atsakovės, pradinė kreditorė ir ieškovė nesąžiningai reikalauja iš atsakovės mokesčių už nepristatytą televizijos įrangą ir nesuteiktas televizijos paslaugas.

29. Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos, atsakovės ir pradinės kreditorės elektroninio susirašinėjimo matyti, kad pati atsakovė neužsakė televizijos paslaugos ir televizijos įrangos. Ginčo sutartis pasirašyta tik dėl interneto paslaugos ir interneto įrangos. Nei ieškovė, nei pradinė kreditorė nereikalauja atsakovės sumokėti už nesuteiktą televizijos paslaugą ar televizijos įrangą. Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė 2023 m. liepos 5 d. elektroniniu laišku kreipėsi į pradinę kreditorę UAB „Cgates“, nurodydama, kad pastaroji atsiuntė neteisingą sąskaitą, nes atsakovė negavo televizijos įrangos ir televizijos paslaugų, bet gauna tik interneto paslaugas (1 t., e. b. l. 188). Pradinė kreditorė, atsakydama į šį atsakovės elektroninį laišką, 2023 m. liepos 7 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei atsakymą, nurodydama, kad atsakovei sąskaitos pateikiamos tik už interneto paslaugą ir interneto įrangą, bet ne už televiziją, t. y. jog pagal su atsakove sudarytą sutartį mokamą sumą už paslaugas sudaro: internetas „1Gbps“ (19,90 Eur) ir išmanus „Wi-Fi“ sprendimas 2 vnt. (5 Eur); viso mokama suma už paslaugas yra: 24,90 Eur / mėn. (1 t., e. b. l. 190). Atsakovė 2023 m. liepos 12 d. elektroniniu laišku vėlgi kreipėsi į pradinę kreditorę UAB „Cgates“, nurodydama, kad sąskaitos jai neaiškios (1 t., e. b. l. 191–192). Pradinė kreditorė, atsakydama į šį atsakovės elektroninį laišką, 2023 m. liepos 14 d. detaliai paaiškino atsakovei iš ko konkrečiai susidaro sąskaitose nurodytos sumos (žr. 1 t., e. b. l. 187). Atsakovė, gavusi pradinės kreditorės pateiktą papildomą informaciją, toliau apmokėdavo jai teikiamas sąskaitas pagal sutartį ir jos priedą Nr. 1 ir dėl to nėra ginčo. Visgi atsakovė nuo 2024 m. birželio mėn., t. y. praėjus metams po sutarties sudarymo, nustojo mokėti pradinei kreditorei už jos teikiamas interneto paslaugas ir interneto įrangą.

30. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės patikslintame atsiliepime nurodytų argumentų, susijusių su pradinės kreditorės nesąžiningumu, negautomis televizijos paslaugomis ir televizijos įranga, pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas nustato būtent bylos šalys savo procesiniuose dokumentuose (ieškiniuose, priešieškiniuose ir kt.). Teismas nagrinėja bylas pareikštų reikalavimų ribose. Šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl to, ar atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už pradinės kreditorės per laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki sutarties nutraukimo – 2024 m. rugsėjo 17 d. suteiktas būtent tik interneto paslaugas ir tik už priede Nr. 1 nurodytą interneto įrangą. Taigi šios bylos nagrinėjimo ribos yra už per laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki sutarties nutraukimo – 2024 m. rugsėjo 17 d. susidariusi skola būtent tik už interneto paslaugas ir už priede Nr. 1 nurodytą interneto įrangą. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad pradinė kreditorė neteikė atsakovei jos patikslintame atsiliepime minimos televizijos paslaugos, taip pat neperdavė atsakovei televizijos įrangos. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė teikė atsakovei būtent tik sutarties priede Nr. 1 nurodytas interneto paslaugas ir būtent tik už šias interneto paslaugas ir už priede Nr. 1 nurodytą interneto įrangą išrašydavo ir pateikdavo atsakovei apmokėti sąskaitas, kurių suma tokia, kaip ir nurodyta priede Nr. 1, t. y. 24,90 Eur / mėn. (19,90 Eur + 5 Eur) ir būtent pagal šias sąskaitas ieškovė prašo priteisti skolą (žr. 1 t., e. b. l. 16–17, 43–50). Todėl visi atsakovės teiginiai neva pradinė kreditorė ir ieškovė nesąžiningai reikalauja iš atsakovės mokesčių už nepristatytą televizijos įrangą ir nesuteiktas televizijos paslaugas atmestini kaip nepagrįsti, nes ieškovė, kaip minėta, nereikalauja jokių mokesčių už nepristatytą televizijos įrangą ir nesuteiktas televizijos paslaugas.

31. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl sudarytos paslaugų sutarties sąlygų, taip pat nėra ginčo, kad visos paslaugų sutarties ir jos priedų sąlygos iš esmės aiškios ir atitiko šalių valią. Nesąžiningų sutarties sąlygų, jas vertindamas ex officio, teismas taip pat nenustatė, o atsakovė, kaip jau minėta, net nenurodė, kokios konkrečiai, anot jos, sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Teismui ex officio įvertinus visą ginčo paslaugų sutartį, jos sąlygas, priedus, nenustatyta, kad kokiomis nors sąlygomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės būtų pažeista šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojos nenaudai, nenustatyta, kad sąlygomis būtų netinkamai panaikinamos arba apribojamos vartotojos teisės verslininko ar kitos šalies atžvilgiu tuo atveju, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Taip pat nenustatyta, kad dėl kokios nors sąlygos atsirado ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų atsakovės, kaip vartotojos, nenaudai.

32. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad šalys aiškiai susitarė dėl konkrečios interneto paslaugos, dėl konkrečios interneto įrangos ir kainos, atsiskaitymo terminų ir tvarkos. Atsakovė užsakė būtent „1Gbps“ interneto paslaugą už 19,90 Eur su nuolaida mėnesinį mokestį, taip pat ir išmaniąją įrangą, t. y. išmanųjį „Wi-Fi“ sprendimą (2 vnt.) už 5 Eur per mėnesį mokestį; viso atsakovei priskaičiuota mokėtina suma per mėnesį: 24,90 Eur (19,90 Eur + 5 Eur) būtent tik už aptariamą interneto paslaugą ir išmaniąją įrangą (žr. 1 t., e. b. l. 19). Sutarties priede Nr. 1 aiškiai nurodyta atsakovės užsakyta interneto paslauga, pavadinimas, kaina, taip pat ir išmanioji interneto įranga, pavadinimas, kaina, aiškiai detalizuojant nurodytą kainą, kurią atsakovė įsipareigojo mokėti per mėnesį; sutartyje ir jos prieduose aiškiai nurodyta atsiskaitymo tvarka ir atsakovė iš pradžių metus laiko apmokėdavo pradinei kreditorei už jos teiktą interneto paslaugą ir interneto įrangą. Taip pat nenustatyta, kad atsakovei būtų taikomos pernelyg didelės netesybos ar kiti mokesčiai, neatitinkantys sąžiningumo kriterijų. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Cgates“ 2023 m. kovo 9 d. priede Nr. 1 nurodytu atsakovės adresu perdavė atsakovei priede Nr. 1 nurodytą interneto įrangą, taip pat ir pajungė priede nurodytą interneto paslaugą bei interneto įrangą. Tai be kita ko patvirtina pasirašytas įrangos priėmimo–perdavimo aktas (žr. 1 t., e. b. l. 29–34). Atsakovė neginčija nei aplinkybės, kad 2023 m. kovo 9 d. jai buvo perduota priede Nr. 1 nurodyta interneto įranga, taip pat neginčija, kad pradinė kreditorė pajungė priede Nr. 1 nurodytą interneto paslaugą bei priede Nr. 1 nurodytą interneto įrangą, taip pat neginčija, kad interneto paslaugos jai buvo teiktos nuo pajungimo dienos, t. y. nuo 2023 m. kovo 9 d., neginčija teiktų interneto paslaugų kokybės. Atsakovė, nors ir yra atstovaujama profesionalės teisininkės advokatės, kaip minėta, nepateikė tripliko, neginčijo trečiojo asmens atsiliepime nurodytų aplinkybių, teismui pasiūlius, nepateikė į bylą absoliučiai jokių papildomų įrodymų ar papildomų paaiškinimų ar kt., neprašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (žr. plačiau šio sprendimo 8–9, 11 punktus). Taigi atsakovės patikslintame atsiliepime teigiamos aplinkybės dėl neva sutarties sąlygų nesąžiningumo yra deklaratyvios ir visiškai niekuo nepagrįstos.

33. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visetą, ginčo sutarties ir jos priedų turinį, konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo teismui ex officio pripažinti, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos ar pripažinti visą sutartį negaliojančia.

Dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, skolos ir kitų mokesčių, susidariusių už atsakovei teiktas interneto paslaugas ir interneto įrangą, priteisimo

34. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir nenumatytus sandorius, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys sprendžia, kokią sutartį sudaryti, su kuo ją sudaryti ir kokiomis sąlygomis sudaryti. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

35. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Taigi, šalys yra laisvos susitarti, kokias aplinkybes jos vertina kaip pakankamą pagrindą tam, kad sutartis būtų vienašališkai nutraukta. Teismas, spręsdamas, ar konkrečiu atveju sutartis galėjo būti nutraukta vadovaujantis joje nurodytu pagrindu, turi nustatyti, kokie sutarties vienašalio nutraukimo pagrindai yra nurodyti sutartyje ir įvertinti, ar susiklosčiusi situacija atitinka sutartyje nurodytas aplinkybes. Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (CK 6.217 straipsnio 3 dalis).

36. Nagrinėjamu atveju pradinė kreditorė UAB „Cgates“, kuri šioje byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, paslaugų teikimo sutartimi įsipareigojo teikti atsakovei jos užsakytą interneto paslaugą ir interneto įrangą pagal sutarties priedą Nr. 1. Atsakovė be kita ko pagal sutarties 8 punktą įsipareigojo atsiskaityti su pradine kreditore UAB „Cgates“ už jos suteiktas paslaugas sutartyje, prieduose ir / ar taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais, t. y. iki kito mėnesio, einančio po ataskaitinio mėnesio, paskutinės dienos (žr. sutarties 1, 2, 4, 8, 13 punktus, priedą Nr. 1, taip pat taisyklių 31 punktą) (1 t., e. b. l. 18–19, 35–42). Pagal taisyklių 37 punktą šalys susitarė, kad UAB „Cgates“ gali vienašališkai, nesikreipdama į teismą, nutraukti sutartį ar vieną iš atsakovės užsakytų paslaugų iš anksto, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas apie tai pranešusi atsakovei, jeigu atsakovė pažeidžia esmines sutarties, taisyklių ar sutarties priedų sąlygas bei dėl kitų objektyvių priežasčių; esminėmis sąlygomis laikomi sutarties 8 ir 9 punktai, taisyklių 27, 27.13, 27.14 ir 44 punktai.

37. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė apmokėdavo pradinės kreditorės teiktas sąskaitas pagal sutartį ir jos priedą Nr. 1 ir dėl to nėra ginčo. Visgi atsakovė nuo 2024 m. birželio mėn., t. y. praėjus metams po sutarties sudarymo, nustojo mokėti pradinei kreditorei už jos teikiamas paslaugas, t. y. nebevykdė savo įsipareigojimų laiku atsiskaityti už suteiktas interneto paslaugas ir interneto įrangą. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti tokias sąskaitas, pagal kurias ieškovė prašo šioje byloje priteisti skolą: 1) 2024 m. gegužės 31 d. sąskaitą serija AA Nr. 12475962 už laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. suteiktą interneto paslaugą ir interneto įrangą, kurios suma – 24,90 Eur (19,90 Eur + 5 Eur) (žr. sąskaitoje nurodytas atskiras eilutes ir sąskaitos detalizaciją) (1 t., e. b. l. 43–44); 2) 2024 m. birželio 30 d. sąskaitą serija AA Nr. 12613450 už laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. suteiktą interneto paslaugą ir interneto įrangą, kurios suma – 24,90 Eur (19,90 Eur + 5 Eur) (sąskaitoje nurodyta pradelsta skola – 24,90 Eur už neapmokėtą 2024 m. gegužės 31 d. sąskaitą) (žr. sąskaitoje nurodytas atskiras eilutes ir sąskaitos detalizaciją) (1 t., e. b. l. 49–50); 3) 2024 m. liepos 31 d. sąskaitą serija AA Nr. 12748971 už laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. suteiktą interneto paslaugą ir interneto įrangą, kurios suma – 24,90 Eur (19,90 Eur + 5 Eur) + 1,45 Eur įsiskolinimo administravimo mokestis (bendra sąskaitos suma – 26,35 Eur) (žr. sąskaitoje nurodytas atskiras eilutes ir sąskaitos detalizaciją) (1 t., e. b. l. 47–48); 4) 2024 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą serija AA Nr. 12884060 už laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. suteiktą interneto paslaugą ir interneto įrangą, kurios suma – 24,90 Eur (19,90 Eur + 5 Eur) + 1,45 Eur įsiskolinimo administravimo mokestis (bendra sąskaitos suma – 26,35 Eur) (žr. sąskaitoje nurodytas atskiras eilutes ir sąskaitos detalizaciją) (1 t., e. b. l. 45–46); 5) 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą serija AA Nr. 13018779, kurios suma – 312,49 Eur (34,55 Eur sutarties vykdymo išlaidos: mėnesinio mokesčio nuolaidos + 45 Eur sutarties nutraukimo mokestis + 228 Eur negrąžintos įrangos kaina + 2,83 Eur išmanus „Wi-Fi“ sprendimas 2 vnt. + 1,45 Eur įsiskolinimo administravimo mokestis + 0,66 Eur internetas „1Gbps“ = 312,49 Eur), taip pat nurodyta skola už neapmokėtas pirmiau nurodytas keturias sąskaitas – 102,50 Eur (24,90 Eur x 4 = 99,60 Eur; 1,45 Eur x 2 = 2,90 Eur; 99,60 Eur + 2,90 Eur = 102,50 Eur) (bendra sąskaitos suma – 414,99 Eur (312,49 Eur + 102,50 Eur) (žr. sąskaitoje nurodytas atskiras eilutes ir sąskaitos detalizaciją) (1 t., e. b. l. 16–17). Atsakovė neginčija, kad gavo visas sąskaitas bei jas priėmė.

38. Pradinė kreditorė, negavusi apmokėjimo pagal sąskaitas, ragino atsakovę atsiskaityti, o jai to nepadarius, 2024 m. rugsėjo 5 d. pateikė atsakovei raginimą sumokėti 102,50 Eur, taip pat informavo atsakovę apie galimą sutarties nutraukimą, jog tuo atveju, jeigu ji nesumokės skolos, pradinė kreditorė laikys tai esminiu sutarties pažeidimu (1 t. e. b. l. 112, 182–183). Atsakovei informacija apie susidariusią skolą taip pat buvo siųsta telefonu SMS žinute (1 t. e. b. l. 182–183). Taigi atsakovei šios aplinkybės buvo žinomos, ką be kita ko patvirtina UAB „Cgates“ atliktų veiksmų žurnalo išrašas, į bylą pateikti atsakovei siųsti pranešimai tiek elektroniniu paštu, tiek telefonu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų reagavusi į šiuos pradinės kreditorės raginimus. Be to, atsakovė, gavusi tiek trečiojo asmens atsiliepimą su priedais, tiek dubliką, neginčijo juose nurodytų aplinkybių, t. y. neginčijo, kad neapmokėjo pradinės kreditorės jai teiktų sąskaitų, taip pat neginčijo, kad gavo pradinės kreditorės siųstus pranešimus dėl susidariusios skolos ir informaciją apie galimą sutarties nutraukimą, taip pat neginčija, kad nereagavo į tokius pranešimus, nepaaiškino, kodėl nevykdė savo įsipareigojimų laiku atsiskaityti su pradine kreditore, kodėl nereagavo į pradinės kreditorės raginimus atsiskaityti (žr. be kita ko šio sprendimo 8–9, 11 punktus). Taigi atsakovė ne tik per sutartyje ir pranešimuose nustatytą terminą neatsiskaitė su pradine kreditore, tačiau taip pat ir niekaip nepaaiškino, kodėl nustojo vykdyti savo prievolę atsiskaityti su pradine kreditore. Paminėti bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nesilaikė sutartinių įsipareigojimų dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, pažeidė esminę sutarties sąlygą, nereagavo į pradinės kreditorės siųstus pranešimus ir raginimus, neįvykdė įsipareigojimų net ir nustačius atsakovei papildomus terminus skolai apmokėti ir niekaip nepaaiškino tokio savo elgesio.

39. Atsakovei nesumokėjus skolos, niekaip nereagavus į pradinės kreditorės siųstus raginimus, pradinė kreditorė UAB „Cgates“ 2024 m. rugsėjo 17 d. vienašališkai nutraukė sutartį su atsakove dėl susidariusios skolos ir papildomai informavo apie tai atsakovę (1 t. e. b. l. 182–183). Atsakovei po sutarties nutraukimo taip pat buvo siųsti pranešimai su raginimais apmokėti skolą: 2024 m. rusėjo 27 d., 2024 m. spalio 30 d. (1 t. e. b. l. 113, 182–183). Byloje vėlgi nėra absoliučiai jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų reagavusi į šiuos pradinės kreditorės raginimus. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė tik po to, kai pradinė kreditorė UAB „Cgates“ vienašališkai nutraukė ginčo 2023 m. kovo 9 d. sutartį, taip pat po to, kai pradinė kreditorė ir ieškovė 2025 m. sausio 10 d. pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, 2025 m. sausio 22 d. elektroniniu paštu pateikė pradinei kreditorei UAB „Cgates“ prašymą nutraukti 2023 m. kovo 9 d. sutartį (1 t. e. b. l. 148), t. y. nutraukti sutartį, kuri, kaip jau minėta, pradinės kreditorės jau buvo vienašališkai nutraukta dar 2024 m. rugsėjo 17 d. ir atsakovė apie tai žinojo. Byloje nustatyta, kad UAB „Cgates“ 2025 m. sausio 23 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei atsakymą, kuriame detaliai nurodė visą jos sutarties sudarymo bei skolos susidarymo informaciją (1 t., e. b. l. 185).

40. Teismas, įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybių visetą, byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek atsakovės, tiek taip pat ir pradinės kreditorės elgesį tiek vykdant sutartį, tiek taip pat ir po sutarties nutraukimo, pirmiau aptartas CK bei ginčo sutarties ir jos priedų nuostatas, konstatuoja, kad sutartis su atsakove buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai dėl sistemingo ir esminio atsakovės sutartinių įsipareigojimų – laiku ir tinkamai atsiskaityti pagal sutartį nevykdymo, laikantis sutartyje nustatytos tvarkos. Atitinkamai, iš pirmiau šiame sprendime aptartų aplinkybių visumos matyti, kad pradinė kreditorė geranoriškai kelis kartus ir keliais būdais ragino atsakovę tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, visada nedelsdama atsakydavo į atsakovės elektroninius laiškus, paklausimus, suteikdavo atsakovei išsamią informaciją, susijusią su jai teiktomis paslaugomis ir mokesčiais, suteikdavo papildomus terminus skolai apmokėti, sąžiningai vykdė sutartį, o ją vienašališkai nutraukė tik po to, kai buvo išnaudoti visi įmanomi būdai susisiekti su atsakove, paraginti ją vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau atsakovė to pati nedarė, niekaip nereagavo į pradinės kreditorės raginimus, pati nebendradarbiavo su pradine kreditore ir esmingai pažeidė sutartį. Apibendrinant tai, kas pirmiau šiame sprendime nurodyta, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo pradinės kreditorės UAB „Cgates“ veiksmus, vykdant sutartį, laikyti nesąžiningais.

41. Kaip minėta, pradinė kreditorė suteikė atsakovei interneto paslaugas ir interneto įrangą, aptartus sutarties priede Nr. 1, ir išrašė bei pateikė atsakovei apmokėti pirmiau aptartas penkias sąskaitas. Atsakovė, kaip jau minėta, priėmė šias sąskaitas, iki pat sutarties nutraukimo nereiškė pradinei kreditorei jokių pretenzijų būtent dėl interneto paslaugos tiekimo ir kokybės. Atsakovės patikslintame atsiliepime nurodyti teiginiai neva pradinė kreditorė neteikė atsakovei interneto paslaugos nuo 2024 m. birželio mėn. nepagrįsti absoliučiai jokiais įrodymais, todėl vertinti tik kaip atsakovės gynybinė pozicija, kuria siekiama išvengti skolos mokėjimo. Kaip minėta, atsakovė, nors ir yra atstovaujama advokatės, teismui pasiūlius, nepateikė į bylą absoliučiai jokių papildomų įrodymų ar prašymų dėl jų išreikalavimo (žr. plačiau šio sprendimo 8–9, 11 punktus). Atsakovė neatsiskaitė su pradine kreditore už jos suteiktas interneto paslaugas ir įrangą, neapmokėjo pirmiau aptartų penkių sąskaitų, todėl konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti skolą už suteiktas paslaugas.

42. Tačiau pažymėtina, kad iš pirmiau aptartų penkių PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad pradinė kreditorė į 2024 m. liepos 31 d., 2024 m. rugpjūčio 31 d., 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitas įtraukė įsiskolinimo administravimo mokestį – po 1,45 Eur / mėn., o į paskutinę 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą papildomai įtraukė sutarties nutraukimo, mėnesinio mokesčio nuolaidos sumą, negrąžintos įrangos kainą. Taigi prašoma priteisti 414,99 Eur skola susidaro ne tik iš skolos už suteiktas paslaugas, tačiau taip pat ir iš nesumokėto mėnesinio mokesčio nuolaidos sumos, įsiskolinimo administravimo mokesčio sumos, sutarties nutraukimo mokesčio ir negrąžintos įrangos kainos, dėl kurių pagrįstumo teismas pasisakys toliau šiame sprendime.

43. Šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties 2 punkte numatyta, kad paslaugų teikimo bei atsiskaitymo už jas tvarka yra nustatyta sutartyje, sutarties prieduose ar taisyklėse, kurie yra sudedamoji šios sutarties dalis. Iš sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad šalys susitarė, jog atsakovei bus suteikta iš viso 93 Eur dydžio nuolaida, t. y. 45 Eur įrengimo mokesčiui ir 48 Eur mėnesiniam mokesčiui, tačiau tik tuo atveju, jeigu trumpiausias naudojimosi paslauga terminas iš eilės bus 24 mėn. Taigi atsakovė įsipareigojo naudotis paslaugomis 24 mėn. Tačiau, kaip minėta, sutartis dėl pačios atsakovės kaltės buvo nutraukta anksčiau, t. y. 2024 m. rugsėjo 17 d., nesuėjus sutartyje numatytam 24 mėn. terminui.

44. Priede Nr. 1 prie paslaugų teikimo sutarties nustatyta, kad: „<...> klientui, ne dėl „Cgates“ kaltės, nutraukus sutartį vienašališkai ar atsisakius šiame priede numatytų paslaugų nepraėjus trumpiausiam naudojimosi paslaugomis terminui, klientas, sutarties nutraukimo dieną privalo gražinti pilnos komplektacijos, veikiančią „Cgates“ įrangą bei per 5 dienas nuo sutarties nutraukimo ir / ar paslaugų atsisakymo dienos privalo atlyginti „Cgates“ turėtas išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu, t. y. apmokėti „Cgates“ pinigų sumą, lygią šiame sutarties priede faktiškai suteiktoms nuolaidoms laikotarpiu nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo. Ši sąlyga galioja ir „Cgates“ nutraukus sutartį ir / ar paslaugos teikimą dėl kliento kaltės.“. Taisyklių 35 punkte taip pat nustatyta, kad: „<...> jeigu nėra pasibaigęs trumpiausias naudojimosi paslauga terminas – klientas turi sumokėti visus mokesčius, susijusius su faktiškai suteiktomis paslaugomis, taip pat paslaugų įdiegimo / aktyvavimo ar kitus „Cgates“ nustatytus mokesčius (jei tokie nebuvo sumokėti), sumokėti suteiktas nuolaidas <...>“. Iš pirmiau aptartų nuostatų matyti, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti jai suteiktas nuolaidas tuo atveju jeigu dėl jos kaltės naudojimosi pradinės kreditorės paslauga terminas bus trumpesnis negu 24 mėn. Šiuo atveju, kaip minėta, sutartis dėl pačios atsakovės kaltės buvo nutraukta anksčiau, t. y. 2024 m. rugsėjo 17 d., nesuėjus sutartyje numatytam 24 mėn. terminui. Todėl pradinė kreditorė pagrįstai į paskutiniąją 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą serija AA Nr. 13018779 įtraukė 34,55 Eur mėnesinio mokesčio nuolaidą, nes atsakovė naudojosi paslauga 17 mėn. 16 dienų (2 x 17 mėn. ir 16 d.) ir 45 Eur įrengimo mokestį (sąskaitoje pavadintą kaip sutarties nutraukimo mokestį).

45. Paslaugų teikimo sutarties 13 punkte numatyta, kad atsakovei vėluojant apmokėti už paslaugas yra taikomas 1,45 Eur su PVM įsiskolinimo administravimo mokestis. Taisyklių 27.11 papunktyje taip pat nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atsakovė įsiskolina „Cgates“, ji turi pareigą apmokėti visas išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu, įskaitant 1,45 Eur su PVM įsiskolinimo administravimo mokestį. Taigi aptariamo 1,45 Eur administravimo mokesčio paskirtis – administruoti, valdyti atsakovės įsiskolinimą, tai gali būti, pvz., darbuotojų kaštai, siunčiant atsakovei pranešimus, raginimus sumokėti skolą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos matyti, kad pradinė kreditorė po to, kai atsakovė neapmokėjo dviejų sąskaitų, siuntė atsakovei pranešimus ir raginimus sumokėti skolą (1 t. e. b. l. 182–183). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pradinė kreditorė pagrįstai į 2024 m. liepos 31 d., 2024 m. rugpjūčio 31 d. ir į 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitas įtraukė įsiskolinimo administravimo mokestį – po 1,45 Eur / mėn., iš viso 4,35 Eur (1,45 Eur x 3).

46. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Cgates“ su atsakove sudarytos sutarties vykdymui 2023 m. kovo 9 d. įrangos priėmimo–perdavimo aktu perdavė atsakovei įrangos už 228 Eur. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė negrąžino nei pradinei kreditorei, nei ieškovei aptariamame akte nurodytos įrangos. Tiek pagal pirmiau aptartą su atsakove pasirašytą priedą Nr. 1 prie paslaugų teikimo sutarties (žr. šio sprendimo 43 punktą), tiek taip pat ir pagal taisyklių 27.8 papunktį, nutraukus sutartį ir atsakovei negrąžinus įrangos, paslaugų teikėja turėjo teisę reikalauti negrąžintos įrangos vertės atlyginimo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog įrangą tebeturi, kad ji yra tinkamos būklės, veikianti ir kad būtų bandžiusi grąžinti įrangą UAB „Cgates“. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina kad po sutarties nutraukimo esant negrąžintai įrangai, UAB „Cgates“ pagrįstai įtraukė įrangos vertę į atsakovei išrašytą sąskaitą.

47. Dėl visų pirmiau šiame sprendime nurodytų motyvų konstatuotina, kad visos pirmiau šio sprendimo 19, 37 ir 42 punktuose aptartose penkiose sąskaitose nurodytos sumos yra pagrįstos, paskaičiuotos pagal su atsakove pasirašytos sutarties ir jos priedų nuostatas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina bendra sąskaitose nurodyta skolos suma – 414,99 Eur.

Dėl delspinigių priteisimo

48. Ieškovė be kita ko prašo priteisti iš atsakovės 9,30 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 112 dienų laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 1 d. (nes paskutinis PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas už paslaugas pagal sutartį suėjo 2024 m. spalio 31 d.) iki pradinio ieškinio pateikimo dienos – 2025 m. vasario 20 d., taikant 0,02 proc. normą: 414,99 Eur skola x 0,02 proc. delspinigiai x 112 pradelstų dienų = 9,30 Eur.

49. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų bei dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais.

50. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal sutarties taisyklių 32 punktą atsakovė įsipareigojo už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Minėta, kad atsakovė pažeidė ginčo sutartį, nevykdė savo pareigos laiku atsiskaityti su pradine kreditore, todėl ieškovė pagrįstai pagal sutarties nuostatas paskaičiavo 9,30 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. vasario 20 d., taikant 0,02 proc. normą. Dėl visų pirmiau nurodytų motyvų ieškovei iš atsakovės priteisiama 9,30 Eur delspinigių.

Dėl reikalavimo perleidimo (cesijos)

51. Atsakovė atsikirsdama į ieškovės argumentus be kita ko teigia, kad ieškovei perleistas neegzistuojantis reikalavimas, jog toks neegzistuojančio reikalavimo perleidimas yra niekinis ir negalioja, taip pate teigia, kad reikalavimo perleidimas prieštarauja CK 6.101 straipsnio 1, 5 dalims, 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 17 punktui. Tačiau teismas nesutinka su pirmiau nurodytais atsakovės argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

52. Teismas pirmiausia pažymi, kad ginčo reikalavimo perleidimo sutartis galioja, nėra nuginčyta. Akcentuotina, kad bylos nagrinėjimo ribas nustato bylos šalys savo procesiniuose dokumentuose (ieškiniuose, priešieškiniuose ir kt.). Nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų šioje byloje nereiškė savarankiško reikalavimo dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nors teismas 2025 m. kovo 31 d. nutartimi išaiškino atsakovei, kad ji atsiliepimo forma negali reikšti savarankiškų reikalavimų, išaiškino, kad atsakovė norėdama pareikšti savarankišką reikalavimą, turi jį išdėstyti CPK nustatytame procesiniame dokumente (ieškinyje, priešieškinyje) bet ne atsiliepime į ieškinį, ir už šį reikalavimą sumokėti CPK nustatytą žyminį mokestį (žr. plačiau šio sprendimo 2 punktą, taip pat teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį).

53. Be to, šiuo konkrečiu atveju nėra ir pagrindo spręsti, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra akivaizdžiai niekinė, todėl teismas turi pareigą ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) pripažinti ją negaliojančia. Pažymėtina, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio ar priešieškinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai. Taigi teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu tik tokiu atveju, kai nėra absoliučiai jokių abejonių dėl to, jog jis niekinis, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių, rinkti, tirti papildomų įrodymų. Šiuo konkrečiu atveju ginčo reikalavimo perleidimo sutartis nėra akivaizdžiai niekinė.

54. Teismas, pirmiausia pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, susijusių su CK 6.101 straipsnio 5 dalimi, taip pat ir CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 17 punktu, pažymi, kad pagal bendrąją CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę kreditorius turi teisę perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui be skolininko sutikimo. Prievolėms, iš kurių kildinami pradinių kreditorių reikalavimai, esant piniginio pobūdžio, skolininkui neturėtų būti skirtumo, kuriam kreditoriui įvykdyti piniginę prievolę, svarbu tik tai, jog, kaip nurodyta CK 6.101 straipsnio 1 dalyje, kad reikalavimo teisės perleidimas nepažeistų skolininko teisių ir labiau nesuvaržytų jo prievolių. CK 6.109 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Taigi CK 6.101 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės išimtis. Ji taikoma tuomet, kai reikalavimo perleidimas negali būti pateisinamas, nes kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, todėl reikalavimo perleidimas kitam kreditoriui pažeistų skolininko teises.

55. Įstatyme neapibrėžta atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas. Pavyzdžiui, sutartyje gali būti sąlyga, kad skolininkas sudaro sutartį būtent su konkrečiu kreditoriumi, todėl kreditoriaus asmuo yra esminė sutarties sąlyga. Tačiau tokios sąlygos šiuo konkrečiu atveju ginčo sutartyje ar jos prieduose nėra. Tokia sąlyga gali būti taip pat ir numanoma, atsižvelgiant į sutarties sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius ir pan. Tačiau šiuo atveju nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas teigti, kad kreditoriaus asmuo atsakovei šiuo konkrečiu atveju turi esminę reikšmę. Be to, kaip minėta, pradinė kreditorė vienašališkai nutraukė sutartį, sudarytą su atsakove ir po sutarties nutraukimo perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovę pagal ginčo 2023 m. kovo 9 d. paslaugų teikimo sutartį (1 t., e. b. l. 4–12). Taigi ginčo reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta su ieškove jau net po to, kai paslaugų sutartis su atsakove buvo nutraukta. Šiuo atveju atsakovė nenurodė absoliučiai jokių argumentų, dėl kurių būtų pagrindas daryti išvadą, kad kreditoriaus asmuo atsakovei iš tikrųjų turi esminę reikšmę, todėl reikalavimo perleidimas kitam kreditoriui pažeidžia atsakovės teises, nenurodė kuo pradinis kreditorius jai reikšmingesnis, negu naujasis, įvertinus be kita ko taip pat ir tai, kad sutartis su atsakove jau yra nutraukta. Byloje nenustatyta, kad reikalavimo perleidimas naujam kreditoriui labiau suvaržė ar išplėtė atsakovės prievoles, negu jas turėjo pradinis kreditorius, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad toks perleidimas sumažino ar gali sumažinti atsakovei, kaip vartotojai, teikiamas garantijas. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su atsakove, kad reikalavimo perleidimas prieštarauja CK 6.101 straipsnio 1, 5 dalims, kad kreditoriaus asmuo jai turi esminę reikšmę, todėl reikalavimo teisės perleidimo sutarčiai buvo būtinas jos sutikimas, ar CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 17 punktui. Nei įstatyminio, nei sutartinio draudimo perleisti reikalavimo teises byloje nenustatyta, taip pat, kaip minėta, reikalavimo teisės perleidimas nepažeidžia atsakovės, kaip skolininkės, teisių ir labiau nesuvaržo jos prievolių, nesumažino ir negali sumažinti atsakovei, kaip vartotojai, teikiamų garantijų. Tiek paslaugų sutartis, tiek reikalavimo perleidimo sutartis nėra nuginčyti sandoriai, yra galiojantys ir kvestionuoti juos šiuo metu nėra jokio pagrindo.

56. Be to, priešingai negu teigia atsakovė, ieškovei perleistas egzistuojantis reikalavimas. Vien tik tai, kad sutartis buvo nutraukta prieš pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį, nereiškia, jog pradinė kreditorė neteko teisės reikalauti atsakovės sumokėti susidariusią skolą pagal sutartį. Pirmiau šiame sprendime aptartos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad reikalavimas kilo dar galiojant paslaugų sutarčiai, prašoma priteisti skola susidarė iki paslaugų sutarties nutraukimo, įskaitant įrangos negrąžinimą ir mokesčius, numatytus sutartyje. Reikalavimo teisė jau buvo atsiradusi, todėl jos perleidimas buvo galimas.

57. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą.

58. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

59. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikytina ir tai, kai skolininką apie reikalavimo perleidimą naujasis kreditorius informavo jam pareikšdamas ieškinį civiliniame procese ir prie jo pridėdamas reikalavimo perleidimo sutartį. Kasacinis teismas išaiškino, kad toks skolininko informavimas apie reikalavimo perleidimą atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

60. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad pradinė kreditorė trečiasis asmuo UAB „Cgates“ ir ieškovė UAB „Juris LT“ 2025 m. sausio 10 d. pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 250110, pagal kurią UAB „Cgates“ atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovę pagal ginčo 2023 m. kovo 9 d. paslaugų teikimo sutartį (1 t., e. b. l. 4–12). Byloje nustatyta, kad atsakovė 2025 m. sausio 14 d. pranešimais informuota apie reikalavimo teisės perleidimą, kartu pateikiant jai 2025 m. sausio 10 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją (1 t., e. b. l. 13–15). Be to, ieškovė informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą pareikšdama ieškinį ir prie jo pridėdama reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovė neginčija, kad gavo visus pirmiau nurodytus dokumentus, be kita ko, reikalavimo perleidimo sutartį. Dėl visų pirmiau šiame sprendime išdėstytų motyvų konstatuotina, kad ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė įvykdytų pagal sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1, 7 dalys).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

61. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanos už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

62. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Kai abi sutarties šalys ar viena iš jų yra fizinis asmuo, skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 proc. palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1–2 dalys). Aptariamos palūkanos vadinamos procesinėmis. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė atsakovo atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė gera valia ir ieškovas dėl to turėjo kreiptis į teismą. Procesinės palūkanos skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Taigi procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.

63. Dėl visų pirmiau nurodytų motyvų, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, tačiau, vadovaujantis naujausia kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024), skaičiuojamos tik nuo 414,99 Eur skolos sumos (t. y. neįskaičiavus į ją delspinigių sumą) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2025 m. vasario 25 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

64. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl, patenkinus patikslintą ieškinį, atsakovei nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės.

65. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė 322 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant ieškinį. Atsakovė neginčija ieškovės prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio.

66. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

67. Nustatyta, kad ieškovės prašomos priteisti 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti rengiant ieškinį ne tik neviršija galiojusio maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau taip pat ir yra ženkliai mažesnės negu Rekomendacijose nustatytas dydis. Be to, ieškovė net neprašo priteisti išlaidų už dubliko parengimą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant ieškinį, konstatuotina, kad ieškovės prašomos priteisti 300 Eur advokato pagalbos išlaidos yra pagrįsto ir protingo dydžio, atitinka teisingumo ir sąžiningumo principus. Dėl to, patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 322 Eur bylinėjimosi išlaidų (22 Eur žyminio mokesčio + 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant ieškinį) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

68. Byloje nėra duomenų apie trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

69. Valstybė šioje byloje patyrė 8,16 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, aptariamos 8,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės, nes iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R- 261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411 įsakymu) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (8 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti patikslintą ieškinį.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“ (juridinio asmens kodas 303262509) iš atsakovės A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 414,99 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų 99 ct) skolos, 9,30 Eur (devynis eurus 30 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 414,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2025 m. vasario 25 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 322 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 8,16 Eur (aštuonis eurus 16 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.