Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Rasos Gudžiūnienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ABB ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Autobela“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2681-431/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ABB ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Autobela“ ir T. B. dėl skolos prisiteisimo, pagal atsakovo T. B. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ABB dėl sutarties ir darbų akto pripažinimo negaliojančiais, taip pat pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Autobela“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ABB dėl darbų aktų pripažinimo negaliojančiais ar iš dalies negaliojančiais, skolos, delspinigių bei nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Teismas nustatė, kad 2008 m. gegužės 27 d. tarp ieškovo ir atsakovo T. B. buvo pasirašyta rangos sutartis Nr. T08IP22111, tačiau byloje dalyvaujančių asmenų pateikti dokumentai ir paaiškinimai leido teismui konstatuoti šalių pripažintą aplinkybę, jog faktiškai santykiai pagal šią sutartį susiklostė tarp ieškovo (rangovo) UAB ABB ir atsakovo (užsakovo) UAB „Autobela“. Dėl to teismas nagrinėjo rangos sutartimi susiklosčiusius teisinius santykius tarp šių asmenų.

Ieškovas pripažino faktą, kad buvo skolingas atsakovui UAB „Autobela“ už automobilių remonto darbus pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, tačiau sąskaitų neapmokėjo, nes turėdamas reikalavimo teisę į UAB „Autobela“, atliko vienarūšį priešpriešinį įskaitymą. Teismas, įvertinęs tai, jog tarp šalių nebuvo ginčo dėl prievolės už atliktus automobilių remonto darbus, vadovaudamasis CK 6.131 straipsnio 1 dalimi, nustatęs, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 28 379,94 Lt pagal rangos sutartį, ieškovui iš atsakovo priteistiną sumą sumažino atlikto įskaitymo suma, tokiu būdu priteisiant ieškovui 25 092,10 Lt.

Teismas, atsakydamas į ieškovo prašymą taikyti ieškinio senatį UAB „Autobela“ pareikštam reikalavimui dėl 2008 m. liepos-lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo aktų Nr. 080129SB, Nr. 081030SB, Nr. 081128SB, Nr. 081129SB, Nr. 080829SB pripažinimo negaliojančiais, nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, nes nebuvo pasirašytas galutinis sistemos paleidimo į eksploatacijos aktas (sutarties 11.2 p., CK 6.667 str. 2 d.).

Teismas nustatė, kad atsakovo ginčijami ieškovo surašyti 2008 m. lapkričio 27 d., 2008 m. gruodžio 18 d. ir 2009 m. sausio 29 d. darbų priėmimo-perdavimo aktai pagal paslaugų teikimo sutartį nėra pasirašyti užsakovo. Sutarties 3.9 punkte ir 4.2-4.4 punktuose numatytas privalomas vykdytojo ataskaitos apie suteiktas per ataskaitinį laikotarpį paslaugas pateikimas, tačiau prie ginčijamų darbų perdavimo-priėmimo aktų nebuvo pridėtos atliktų darbų ataskaitos, kai pagal sutarties sąlygas tik užsakovo patvirtinta ataskaita ar jos dalis yra pagrindas vykdytojui išrašyti užsakovui sąskaitą už tokiu būdu užsakovo patvirtintas paslaugas. Nors byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, ar aktai buvo pateikti pasirašyti užsakovui, tačiau ataskaitų prie šių aktų nepateikimas teismui leido daryti išvadą, kad tokio atsisakymo pasirašyti aktus priežastys buvo svarbios ir pagrįstos dėl ataskaitų nepateikimo. Teismas darė išvadą, jog užsakovas pagrįstai nepasirašė ginčijamų aktų, todėl vienašalius 2008 m. lapkričio 27 d., 2008 m. gruodžio 18 d. ir 2009 m. sausio 29 d. darbų priėmimo-perdavimo aktus pripažino negaliojančiais (CK 6.694 str. 4 d.). Ieškovo reikalavimą dėl įsiskolinimo už paslaugas teismas tenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovo UAB „Autobela“ pagal sutartį Nr. 341/2008 priteisė 1785 Lt skolos ir 107,10 Lt palūkanų.

Teismas, remdamasis tuo, kad nuo visos ieškinio sumos ieškovo reikalavimas yra patenkintas 15 procentų atsakovo T. B. atžvilgiu ir 18 proc. atsakovo UAB „Autobela“ atžvilgiu, proporcingai skaičiavo bylinėjimosi išlaidas sumokėto žyminio mokesčio, pašto išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalyse. Įvertinęs, kad dalis ieškovo reikalavimų nebuvo patenkinta dėl to, jog buvo patenkinti neturtinio pobūdžio atsakovo priešieškinio reikalavimai, dėl šios priežasties teismas atsakovui UAB „Autobela“ nepriteisė išlaidų iš ieškovo. Išlaidos ekspertizei apmokėti iš esmės atitiko šalių sumokėtas sumas pagal ieškinio reikalavimų patenkinimo iš abiejų atsakovų gautam procentui (34 proc.), todėl šių išlaidų teismas šalims nepriteisė.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Sutarties šalys laisva valia sudarė sutartį, sutarė dėl atliekamų darbų įkainių bei medžiagų kainos, tarp šalių buvo sudaryta fiksuotos kainos rangos sutartis. Sutarties vykdymo metu objekto projektiniai sprendimai, naudojamos medžiagos, užsakymo apimtys buvo keičiami šalims bendradarbiaujant. Užsakovui keičiant projektą, rangovas turėjo atlikti papildomus darbus, vykdant sutartį rangovas turėjo ir sąnaudų ekonomiją. Sutartimi prisiimtas prievoles ieškovas įvykdė tinkamai, atsakovas visus rangovo pagal sutartį atliktus darbus priėmė ir tai patvirtina užsakovo pasirašyti penki atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai. Iki ieškinio padavimo teismui užsakovas nebuvo pateikęs jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, kiekio, kainos, didžiąją dalį rangovo išrašytų sąskaitų apmokėjo. Užsakovui keičiant užsakymo apimtį bei pobūdį, rangovui teko dalį jau atliktų darbų atlikti iš naujo dar kartą. Dalis darbų yra paslėptų ir dabar nustatyti, kiek tiksliai medžiagų buvo sunaudota, nėra galimybės. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, jų pagrindu padarė neteisingas išvadas, pažeidė CK 6.654, 6.662, 6.667, 6.681, 6.689, 6.694 straipsnių nuostatas. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų vykdant rangos sutartį vertinimo, rangovo ekonomijos teisinio vertinimo.Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino papildomų darbų atlikimo bei papildomų medžiagų panaudojimo fakto.Teismas formaliais argumentais netaikė ieškinio senaties. Byloje įrodyta, kad šalys, pasirašydamos penkis darbų priėmimo-perdavimo aktus, perdavė ir priėmė visus rangos sutartyje aptartus darbus. Objektas priimtas ir nuo 2009 m. gruodžio 19 d. yra eksploatuojamas. Formalus šalių nesurašymas galutinio sistemos paleidimo į eksploataciją akto negali būti pagrindu netaikyti ieškinio senaties. Paslaugų teikimo sutartį ieškovas vykdė tinkamai, tačiau teismas reikalavimą dėl atliktų darbų pagal šią sutartį atmetė remdamasis tuo, jog prie aktų nebuvo pateiktos ataskaitos. Ieškovas jų pateikti negalėjo dėl to, jog ataskaitų neišsaugojo (nuo paslaugų suteikimo iki ieškinio padavimo praėjo dveji metai), tačiau teismui buvo pateikti techninio aptarnavimo ir remonto darbų atlikimo aktai bei kiti dokumentai, surašyti 2009 m. vasario-birželio mėnesiais ir pasirašyti atsakovo vadovo. Teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, konstatavo, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti iš dalies negaliojančiais pagal paslaugų teikimo sutartį surašytus atliktų darbų aktus yra neturtinio pobūdžio, tačiau tai neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią prašymas pripažinti negaliojančiais darbų priėmimo-perdavimo aktus yra turtinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-482/2011). Taigi teismas, priimdamas nagrinėti atsakovo priešieškinį, neapmokėtą žyminiu mokesčiu, pažeidė CK 1.2, 1.5 straipsnių, CPK 12, 13, 80, 85 straipsnių nuostatas.

Ieškovas UAB ABB atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo UAB „Autobela“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas tinkamai įvykdė sutartimi aptartus darbus, šalys pretenzijų viena kitai neturėjo, pasirašė penkis darbų priėmimo-perdavimo aktus, todėl atsakovas neturi teisės reikalauti pakeisti, peržiūrėti šalių sutartimi aptartus dalykus. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šalys, vykdydamos sutartį, jokio bendro kainų mažinimo koeficiento netaikė, todėl ir teismo argumentai netaikyti atsakovo nurodomo kainos mažinimo koeficiento yra pagrįsti. Teismas teisingai vadovavosi sutartyje aptarta automatikos bei žaibosaugos darbų kaina, neturėjo pagrindo remtis atsakovo prašymu eksperto apskaičiuota skaičiuojamąja automatikos bei žaibosaugos darbų kaina. Tarp šalių buvo sudaryta fiksuotos kainos sutartis, visi darbai pagal sutartį buvo perduoti atsakovui šalims pasirašant darbų priėmimo-perdavimo aktus, šiuose aktuose yra nurodyta sutartimi aptarta perduodamų darbų kaina. Ekspertas ekspertizės akte nurodė, jog vykdant sutartį galioja šalių susitarimu nustatytos kainos. Be to, papildomos ekspertizės akte ekspertas nurodė, jog didžioji dalis žaibosaugos įrengimo darbų yra paslėpti, todėl patikrinti faktinius atliktų darbų kiekius yra negalima. Šalys sutartimi bei papildomu susitarimu raštu buvo susitarę, už kokią kainą bus atliekami automatikos bei žaibosaugos darbai objekte, taip pat susitarė ir dėl medžiagų kainos. Darbai buvo atlikti ir perduoti atsakovui, todėl už atliktus darbus turi būti sumokėta. Teismas, priteisdamas rėmo įrengimo kainą, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi eksperto papildomos ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad rėmas yra sumontuotas.

Atsakovai UAB „Autobela“ ir T. B. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Nurodo, kad išskyrus susitarimą dėl žaibosaugos darbų atlikimo, šalys dėl jokių papildomų darbų atlikimo, projektinių sprendimų koregavimo, naudojamų medžiagų pakeitimo nesusitarė ir nėra jokių tokius susitarimus patvirtinančių įrodymų. Ieškovas nepagrįstai nurodo argumentus dėl rangovo ekonomijos. Nustatant ieškovo atliktų darbų kiekius ir kainas buvo remiamasi matavimais ir sutartinėmis kainomis. Atsakovai nereikštų jokių reikalavimų dėl rangovo sutaupytų lėšų, jeigu tik rangovas būtų atlikęs sutartyje numatytus darbus. Rangovo nustatytos kai kurių darbų kainos (automatikos, žaibosaugos) buvo ginčijamos dėl to, jog sąmatose šie darbai nebuvo detalizuoti ir rangovo nurodyta kaina aiškiai viršijo protingą kainą. Priešingai nei teigia ieškovas, T. B. nebuvo patyręs verslininkas, ypač vertinant ieškovo atliktus darbus. Riešės automobilių servisas buvo pirmas T. B. verslas. Teismas pagrįstai nustatė, kad ginčas yra dėl atliktų darbų kiekio, kuris gali būti nustatytas tik priėmus visą darbo rezultatą, o to padaryta nėra iki šiol. Atsakovai kreipėsi į teismą netrukus po to, kai buvo atliktas tyrimas dėl atliktų darbų kiekio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantų skunduose išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus; savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundų argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunduose nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 263 str., 320 str., 329 str.). Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje šalių reikalavimai kilo dėl prievolių pagal tris sutartis, tai yra 2008 m. gegužės 27 d. rangos sutartį (ieškovas pareiškė reikalavimą dėl skolos už darbus pagal šią sutartį priteisimo, atsakovas UAB „Autobela“ prašė pripažinti iš dalies negaliojančiais darbų pagal sutartį priėmimo-perdavimo aktus, kurių pagrindu ieškovas išrašė PVM sąskaitas-faktūras dėl skolos priteisimo) (1 t., 19-29 b. l.), 2008 m. lapkričio 1 d. atsakovo UAB „Autobela“ komercinio pastato energetinio ūkio įrenginių eksploatavimo paslaugų teikimo sutartį (ieškovas prašė priteisti skolą už suteiktas paslaugas, atsakovas UAB „Autobela“ prašė pripažinti negaliojančiais tris atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, kuriais ieškovas grindė dalį skolos pagal šią paslaugų sutartį) (1 t., 30-35 b. l.), 2008 m. kovo 20 d. sutartį dėl statinio projektavimo darbų (ieškovas prašė priteisti skolą už projektavimo darbus, atsakovas T. B. prašė pripažinti sutartį ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą negaliojančiais) (1 t., 13-18 b. l.). Ieškovo UAB ABB ir atsakovo UAB „Autobela“ apeliacinių skundų argumentai susiję su iš rangos bei paslaugų teikimo sutarčių kylančiais ieškinio ir priešieškinio reikalavimais.

Dėl ieškinio reikalavimo pagal 2008 m. lapkričio 1 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 341/2008

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl skolos pagal paslaugų teikimo sutartį priteisimo, t. y. priteisė 1 785 Lt iš prašytos priteisti 2 850 Lt sumos. Teismas nepriteisė atliktų darbų aktuose Nr. 08/11/27-24, 08/12/18-30 ir 09/01/29-07 bei jų pagrindu išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų sumų (1 t. 79-84 b. l.), šiuos aktus pripažinęs negaliojančiais. Teismas nurodė, kad prie šių aktų, kurių atsakovas UAB „Autobela“ nėra pasirašęs, ieškovas nepateikė ataskaitų, kurių pateikimas numatytas paslaugų teikimo sutarties 3.9, 4.2-4.4 punktuose. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turėjo pagrindą nepasirašyti aktų, nusprendė ieškovo parengtus vienašalius 2008 m. lapkričio 27 d., 2008 m. gruodžio 18 d. bei 2009 m. sausio 29 d. darbų priėmimo-perdavimo aktus pripažinti negaliojančiais. Ieškovas su tokia teismo išvada nesutinka, teigdamas, kad nuo paslaugų suteikimo iki ieškinio padavimo momento praėjo dveji metai, todėl ataskaitos nebuvo išsaugotos, tačiau teismui buvo pateikti techninio aptarnavimo ir remonto darbų atlikimo aktai bei kiti dokumentai, kurie surašyti 2009 m. vasario-birželio mėnesiais ir pasirašyti atsakovo UAB „Autobela“ vadovo.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 1 d. ieškovas ir atsakovas UAB „Autobela“ sudarė komercinio pastato energetinio ūkio įrenginių eksploatavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 341/2008, pagal kurią ieškovas įsipareigojo laiku, kokybiškai bei profesionaliai teikti paslaugas atsakovui, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas sutarties sąlygas atitinkančias paslaugas sumokėti ieškovui sutarties priede Nr. 2 numatytą atlyginimą. Paslaugų teikimo sutarties 3.9 punkte, numatančiame vykdytojo teises ir pareigas, nurodyta, kad atsakingo asmens prašymu vykdytojas privalo teikti užsakovui ataskaitas apie pagal šią sutartį suteiktas paslaugas, taip pat visą kitą su paslaugų teikimu susijusią informaciją, kurios atsakingas asmuo gali/turi teisę pareikalauti. Sutartyje sąvoka „Ataskaita“ apibrėžta kaip vykdytojo suteiktų užsakovui paslaugų ataskaita, kurioje, atsižvelgiant į paslaugų pobūdį, nurodomas suteiktų paslaugų kiekis, jų trumpas aprašas, panaudotos medžiagos, terminai, paslaugų teikimo eiga ir kitos aplinkybės, nurodytos paslaugų priede. Sutarties straipsnyje „Atsiskaitymai“ esančiame 4.2 punkte numatyta, kad jeigu paslaugų priede nėra nurodoma kitaip, iki einamojo mėnesio 27 dienos vykdytojas įsipareigoja pateikti užsakovui tvirtinti ataskaitą apie per ataskaitinį laikotarpį suteiktas paslaugas, o užsakovas įsipareigoja tokią ataskaitą patikrinti ir ją patvirtinti, arba pateikti vykdytojui motyvuotą atsisakymą patvirtinti ataskaitą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jos gavimo dienos. Užsakovas turi teisę atsisakyti patvirtinti vykdytojo pateiktą ataskaitą, jeigu jis turi pagrįstų prieštaravimų ar abejonių dėl joje nurodytų paslaugų kiekio, jų kokybės, terminų ir/ar kitų su paslaugų teikimu susijusių aplinkybių. Jei užsakovui kyla abejonės ar neaiškumai dėl ataskaitoje pateiktos informacijos, jis turi teisę pareikalauti (o vykdytojas privalo vykdyti šiuos reikalavimus), kad vykdytojas paaiškintų, patikslintų, pateiktų papildomus duomenis ir/ar kitokiu būdu pagrįstų ataskaitoje nurodytą informaciją (paslaugų teikimo sutarties 4.3 p.). Užsakovo patvirtinta ataskaita ar jos dalis yra pagrindas vykdytojui išrašyti užsakovui sąskaitą už tokiu būdu užsakovo patvirtintas paslaugas (paslaugų teikimo sutarties 4.4 p.). Atliktų darbų aktuose Nr. 08/11/27-24, 08/12/18-30, 09/01/29-07 nurodyta, jog ieškovas 2008 m. lapkričio mėn. - 2009 m. sausio mėn. teikė komercinio pastato energetinio ūkio įrenginių eksploatavimo paslaugas, tačiau, kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas, tuos aktus pasirašė tik ieškovo atstovas. Įvertinus pirmiau išvardintas šalių pasirašytos paslaugų teikimo sutarties nuostatas, akivaizdu, jog pagrindas atsakovui apmokėti už ieškovo suteiktas paslaugas yra ieškovo pateikta ir atsakovo patikrinta bei patvirtinta paslaugų teikimo ataskaita, tačiau į bylą tokios ataskaitos nebuvo pateiktos. Aplinkybė, jog po ieškovo deklaruojamo paslaugų suteikimo iki ieškinio padavimo praėjo dveji metai, neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Būtent sutarties sąlygose įtvirtintos paslaugų teikimo ataskaitos yra tas įrodymas, kuris įgalina nuspręsti dėl ieškovo pagal paslaugų teikimo sutartį išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų sumų, kaip skolos už paslaugas, pagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi sutarties nuostatas dėl ataskaitos apie faktiškai suteiktas paslaugas reikšmės (tik užsakovo patvirtinta ataskaita ar jos dalis yra pagrindas vykdytojui išrašyti sąskaitą užsakovui už tokiu būdu užsakovo patvirtintas paslaugas), aplinkybę, jog tokios ataskaitos dėl paslaugų teikimo 2008 m. lapkričio mėn. - 2009 m. sausio mėn. laikotarpiu nebuvo pateiktos, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pagrįstai nepasirašė ginčijamų darbų aktų, ir konstatuoja, jog remiantis šiais aktais ieškovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros nesukūrė atsakovui prievolės apmokėti jose nurodyto atlyginimo už paslaugas.

Dėl rangos darbų kainos ir rangovo ekonomijos

Atsakovas UAB „Autobela“ apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai skirtumą tarp rangos sutartyje įrašytos kainos ir sutarties priede Nr. 1 nurodytos kainos vertino kaip rangovo ekonomiją (CK 6.654 str.). Apelianto nuomone, šiuo atveju sutartinėmis kainomis reikia laikyti priede Nr. 1 nurodytas darbų ir medžiagų kainas, sumažintas koeficientu 0,9237. Teisėjų kolegija su šiuo atsakovo skundo argumentu sutinka iš dalies.

CK 6.654 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai rangovo faktinės išlaidos yra mažesnės, negu buvo numatyta nustatant atliekamų darbų kainą, rangovui išlieka teisė gauti atlyginimą, numatytą rangos sutartyje, jeigu užsakovas neįrodo, kad ekonomija turėjo neigiamos įtakos sutartyje numatytai darbo kokybei. Atsižvelgdama į šią teisės normą, teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, jog kaip rangovo ekonomija suprantami tie atvejai, kai rangovo faktinės išlaidos vykdant rangos darbus tampa mažesnės už sutartą darbų atlikimo kainą, tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė iš esmės kita situacija. Rangos sutartyje šalys susitarė dėl konkrečios darbų ir medžiagų kainos – 400 000 Lt (su PVM – 472 000 Lt). Detali atliekamų darbų, teikiamos įrangos ir medžiagų sąmata pridėta prie šios sutarties kaip priedas Nr. 1 (sutarties 4 p.) (1 t., 19-29 b. l.). Sutarties priede Nr. 1 taip pat nurodyta bendra projekto kaina be PVM – 400 000 Lt, tačiau aritmetiškai susumavus sąmatoje nurodytų prekių (medžiagų) ir darbų kainas bei išlaidas bendra suma be PVM sudaro 433 018 Lt (1 t., 193-198 b. l.). Visgi nors sudėjus sutarties priede nurodytų medžiagų ir darbų kainą bendra suma gaunama didesnė nei 400 000 Lt, tačiau dėl sutarties kainos šalys susitarė dar iki darbų pradžios, t. y. šalys derybų būdu laisva valia susitarė dėl jiems priimtinos rangos sutartyje nurodytų darbų konkrečios kainos – 400 000 Lt be PVM. Šią aplinkybę patvirtino bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas S. J., kuris atliko statinio inžinerinių dalių projektavimo darbus, prižiūrėjo, kad statyba atitiktų projektinių dokumentų reikalavimus. Šis liudytojas, be kita ko, nurodė ... „Teko dalyvauti derybose dėl sutarties pasirašymo. Ieškovas siūlė kainą, atsakovui ji buvo per didelė. Ieškota būdų ją sumažinti ir sutarta dėl 400 tūkst. Sutarties priede Nr. 1 buvo išvardyti visi darbai ir medžiagos. Tam priede yra skaičiavimo klaida. Galutinė kaina pataisyta, o visoje lentelėje skaičiai nepataisyti“ (7 t., 223 (antra lapo pusė), 224 b. l.). Nors pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kainos neatitikimą sutartyje ir jos priede Nr. 1 vertinti kaip rangovo ekonomiją, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, padarė teisingą išvadą, jog šalių pasirašytos rangos sutarties kaina yra 400 000 Lt be PVM (neįskaitant papildomų, sutarties priede Nr. 1 nenurodytų, žaibosaugos darbų už 17 000 Lt be PVM). Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad iš šios kainos reikėtų atimti teismo ekspertizės akte konstatuotą neatliktų darbų kainą, kuri sudaro 78 691,70 Lt sumą, netaikant atsakovo nurodyto kainos mažinimo koeficiento, dėl kurio (kainos mažinimo atitinkamu koeficientu) sutarties šalys apskritai nebuvo susitarusios. Nors ieškovas teigia, jog jis atliko papildomų darbų, panaudojo papildomų medžiagų, nes projekto eigoje esą kito užsakymo apimtis, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra faktinių duomenų apie tai, jog sutarties šalys sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų susitarusios dėl papildomų, iš anksto neaptartų darbų (išskyrus susitarimą dėl papildomų žaibosaugos ir įžeminimo darbų atlikimo už 17 000 Lt be PVM – 2 t. b. l. 31) ir kad dėl to atitinkamai būtų kitusi ar koreguota sutarties kaina.

Dėl žaibosaugos ir automatikos darbų kainos

Atsakovo UAB „Autobela“ teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys susitarė dėl 17 000 Lt žaibosaugos darbų kainos, kad šie darbai buvo atlikti, todėl atsakovas privaląs sumokėti ieškovui 17 000 Lt. Nurodo, kad ieškovo prašoma kaina yra dvigubai didesnė už skaičiuojamąją tokių darbų kainą, t. y. tuometinę rinkos kainą. Pasak apelianto, teismo priteista kaina už žaibosaugos įrengimo darbus neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nes teismui reikėjo remtis skaičiuojamąja darbų kaina (CK 1.5 str.). Teisėjų kolegija su tokiu atsakovo skundo argumentu nesutinka. Ekspertizės akto Nr. 11-05/09 tiriamojoje dalyje „Žaibosaugos darbų kainos tyrimas“ nurodyta, kad pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 47 punkto nuostatas skaičiuojamosios kainos paskirtis yra nustatyti statinio skaičiuojamąją, bet ne sutarties kainą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2005 m. rugpjūčio 2 d. informacinio pranešimo „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymą“ 1 punkte nustatyta, kad skaičiuojamųjų kainų nustatymo tikslas ? apskaičiuoti ir iš anksto numatyti ekonomiškai pagrįstas statinių projektinių sprendinių parengimo, realizavimo, statinių statybos vykdymo, projekto valdymo ir kitas išlaidas bei, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, rangos sutarties sudarymo prielaidas, baigiamuosius statybos sutarties rezultatus, atsiskaitymo už atliktus darbus būdus, planuoti bendrą investicijų poreikį arba suformuoti tikslinę statybos kainą (ribines biudžeto ribas). Apibendrindamas nustatytas aplinkybes dėl žaibosaugos darbų skaičiuojamosios kainos ekspertas nurodė, jog lyginti nustatytos skaičiuojamosios kainos, kuri apytiksliai galėjo būti 9 260 Lt be PVM, su šalių sutarta žaibosaugos įrengimo darbų kaina negalima, nes, kaip nurodyta pirmiau, skaičiuojamoji kaina nėra sutartinė kaina ir nėra duomenų, kad šalys būtų sutarusios statybos darbų kainai naudoti skaičiuojamąsias kainas. Esant šalių susitarimui dėl žaibosaugos įrengimo darbų kainos (į bylą pateikta šalių suderinta žaibosaugos, įžeminimo darbų sąmata už 17 000 Lt sumą (be PVM) (2 t., 31 b. l.), priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis darbų skaičiuojamąja kaina. Dėl tos pačios priežasties nelaikytini pagrįstais ir atsakovo skundo argumentai dėl skaičiuojamosios kainos taikymo nustatant automatikos darbų atlikimo kainą.

Dėl rėmo montavimo darbų

Rangos sutartimi ieškovas ir atsakovas susitarė dėl rėmo montavimo darbų. Teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad ekspertizės objekto apžiūros metu nustatyta, jog rėmas yra sumontuotas, taip pat ekspertas nustatė, jog rėmo montavimo darbų neatlikta už 1 362,50 Lt sumą. Atsakovas skunde nurodo, kad rėmą įrengė ne ieškovas, o UAB „Molėtų agrochemija“, kuriai ieškovas sumokėjo už rėmo montavimą. Šią aplinkybę apeliantas įrodinėja 2008 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų aktu, iš kurio matyti, jog Jadvygiškių k., Riešės sen., Vilniaus r. UAB „Molėtų agrochemija“ montavo rėmą iš metalo konstrukcijos (ventiliacinei kamerai), ir šio akto pagrindu išrašyta PVM sąskaita-faktūra (7 t., 11, 12 b. l.). Visgi šie duomenys nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių (CPK 178 str.), kad ieškovas atliko atsakovui rėmo montavimo darbus, nurodytus šalių pasirašytame 2008 m. spalio mėn. atliktų darbų akte (1 t., 71 b. l.). Įvertindamas faktiškai atliktų rėmo montavimo darbų kainą pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš akte nurodytos šių darbų kainos atėmė ekspertizės akte nustatytą neatliktų rėmo montavimo darbų kainos dalį (4 429,50 Lt be PVM minus 1 362,50 Lt), pripažindamas aktą negaliojančiu neatliktų rėmo montavimo darbų kainos dalyje.

Dėl inžinerinės priežiūros darbų

Atsakovo teigimu, inžinerinės priežiūros darbų kaina yra priklausoma nuo atliktų rangos darbų kainos, kad šios priežiūros darbų kaina yra 10,7 proc. nuo visų medžiagų ir darbų kainos, todėl, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas atliko ne visus rangos sutartimi numatytus darbus, atlyginimas už šių darbų inžinerinę priežiūrą turi būti proporcingai sumažintas. Atsakydama į šį atsakovo skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, jog ekspertizės akte, kuriuo teismas rėmėsi nustatant neatliktų darbų vertę, ši atsakovo nurodoma aplinkybė buvo įvertinta (ekspertizės akto 7.7 lentelėje fiksuojama, jog neatlikta inžinerinės priežiūros darbų už 7 586,22 Lt).

Dėl ieškinio senaties termino

CK 6.667 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų pagal rangos sutartį, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ši norminė nuostata įtvirtina sutrumpintą ieškinio senaties terminą. CK 6.667 straipsnio 2 dalis nustato ieškinio senaties termino eigos pradžią reikalavimams, kylantiems iš rangos sutarčių, kai darbų rezultatas priimamas dalimis ir nėra garantijos. Esant garantiniam terminui, ieškinio senaties skaičiavimui taikoma CK 6.667 straipsnio 3 dalis. Ji numato ieškinio senaties termino eigos pradžią tais atvejais, kai įstatymas ar sutartis nustato garantinį terminą, per kurį galima reikšti pretenzijas dėl darbų trūkumų. Šiais atvejais ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus pateikimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančią specialiąją teisės normą ir pagrįstai nustatė, jog ieškinio senatis reikalavimams dėl darbų priėmimo-perdavimo aktų nuginčijimo nebuvo praleista, atsižvelgiant į tai, kad visas darbų rezultatas nėra priimtas. Ta aplinkybė, jog objektas nuo 2009 m. gruodžio 19 d. yra eksploatuojamas, savaime nereiškia, jog nuo šios datos yra priimtas ir visas darbų rezultatas, ypač kai pagal šalių pasirašytos rangos sutarties 11.2 punktą darbai laikomi visiškai baigti užsakovui pasirašius galutinį sistemos paleidimo į eksploataciją aktą. Ieškovas neneigia, jog toks aktas nebuvo surašytas, tačiau jį įvardija kaip formalumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo minėtą sutarties nuostatą laikyti formalia.

Dėl ieškovo nurodytos skaičiavimo (aritmetinės) klaidos teismo sprendime

Ieškovas skunde teigia, jog teismas, pripažindamas atliktų darbų aktus iš dalies negaliojančiais, padarė aritmetinę klaidą, nes sudėjus pripažintų negaliojančiomis aktų dalių suminius duomenis, gaunama 65 614,70 Lt suma, tačiau sprendime teismas konstatavo, jog rangovas neatliko darbų už 78 691,70 Lt. Ieškovo nuomone, tai, jog buvo klaidingai apskaičiuota neatliktų darbų vertė, lėmė klaidingus ir kitus su šia aplinkybe susijusius apskaičiavimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas po skundžiamo sprendimo priėmimo kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu ištaisyti šį pirmosios instancijos teismo esą padarytą skaičiavimo apsirikimą. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškovo pareiškimą dėl aritmetinės klaidos ištaisymo atmetė (8 t., 120 b. l.) . Teismas nurodė, kad ieškovo pateikiami skaičiavimai nereiškia teismo padaryto rašymo (skaičiavimo) apsirikimo, nes teismo sprendime yra teisingai apskaičiuota ieškovo pagal rangos sutartį neatliktų darbų kaina, t. y. iš sutarties kainos – 417 000 Lt atėmus neatliktų darbų kainą – 78 691,70 Lt, gaunama, jog ieškovas turi reikalavimo teisę į 338 308,30 Lt sumą be PVM už atliktus rangos darbus, kuri su PVM sudaro 399 203,79 Lt sumą. Teismas taip pat pažymėjo, jog neatliktų darbų kaina nėra skaičiuojama susumuojant pripažintų negaliojančiomis darbų aktų dalyse nurodomas sumas, nes neatliktų darbų suma yra grindžiama teismo ekspertizės išvadomis, kuriomis teismas rėmėsi sprendime, o neatitikimai dėl ginčijamų aktų suminės išraiškos ir neatliktų darbų sumos susidaro dėl atliktų, aktuotų, taip pat neatliktų darbų tarpusavio santykio. Teisėjų kolegijai iš esmės sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, įskaitant ir tą aplinkybę, jog ieškovo nurodomi skaičiavimo apsirikimai nėra pripažinti teismo sprendime padarytomis klaidomis, nėra pagrindo pritarti ieškovo teiginiui, jog teismo padarytas skaičiavimo apsirikimas lėmė ir kitus pirmosios instancijos teismo neteisingai atliktus apskaičiavimus.

Dėl mokėtino žyminio mokesčio

Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neteisingai konstatavo, kad atsakovo UAB „Autobela“ priešieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais paslaugų teikimo sutarties pagrindu surašytus atliktų darbų aktus yra neturtinio pobūdžio. Pagal kasacinio teismo praktiką prašymas pripažinti negaliojančiais darbų priėmimo-perdavimo aktus yra turtinio pobūdžio, todėl, ieškovo nuomone, teismas priėmė nagrinėti atsakovo priešieškinį, kuris buvo neapmokėtas žyminiu mokesčiu ir tuo pažeidė CK 1.2, 1.5 straipsnių, CPK 12, 13, 80, 85 straipsnių nuostatas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas UAB „Autobela“ priešieškinyje nurodė, jog už tris neturtinius reikalavimus pripažinti negaliojančiais 2008 m. lapkričio 27 d., 2008 m. gruodžio 18 d. ir 2009 m. sausio 29 d. darbų priėmimo-perdavimo aktus mokėtinas 389,40 Lt žyminis mokestis, ir tokio dydžio žyminį mokestį sumokėjo. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad šie atsakovo reikalavimai susiję su turtiniais interesais, kurių vertę galima apskaičiuoti pagal aktuose nurodytų ir įkainotų darbų suminę išraišką. Ginčijant aktuose išvardytus, tačiau, kaip teigė atsakovas, realiai neatliktus darbus (nesuteiktas paslaugas), reikalavimo tenkinimas sukurtų (ir sukūrė) turtinius padarinius, tai yra atsakovui nėra pareigos atlyginti ginčijamuose aktuose nurodytų paslaugų vertę. Tai reiškia, jog žyminis mokestis dėl darbų priėmimo-perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais turėjo būti mokamas nuo juose nurodytos paslaugų vertės, t. y. nuo 1 065 Lt sumos, o ne kaip už tris neturtinio pobūdžio reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija šiuo atveju neturi pagrindo sutikti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti atsakovo priešieškinį, atsakovui nesumokėjus viso žyminio mokesčio, nes už 1 065 Lt sumos turtinio pobūdžio reikalavimą atsakovas turėtų sumokėti 64,90 Lt žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo 389,40 Lt žyminio mokesčio, todėl nėra faktinio pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo motyvu dėl procesinės teisės normų pažeidimo priimant atsakovo priešieškinį.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl ieškovo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, taip pat duomenis, jog už apeliacinio skundo surašymą turėjo 6 050 Lt išlaidų, o už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą – 3 965,78 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bei pridėjo mokėjimus advokatui patvirtinančius dokumentus (8 t., 150, 170, 171, 186, 187 b. l.). Atsakovas taip pat pateikė duomenis, jog sumokėjo žyminį mokestį už savo apeliacinį skundą (8 t., 177 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliaciniai skundai netenkinami, sprendžia, jog šalių turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.