Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

2021-12-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-963-771/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-16
Bylos Nr.
II-963-771/2021
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00621-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas (pirm.)
Nukentėjusysis
Z.J. N.
Pažeidėjas
V. K.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
  • 21.9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-963-771/2020Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00621-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 21.9.9. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021m. gruodžio 16d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,sekretoriaujant Daliai Kalašinskienei,nukentėjusiajam Z.J. N.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K., gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl administracinio nusižengimo byloje 2021m. spalio 5d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021 m. rugpjūčio 10d. V. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekse (toliau – ANK) 115 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo, t.y. dėl to, kad jis 2021m. liepos 5d. 22.38 val. (duomenys neskelbtini), tyčiniais savo veiksmais sugadino nukentėjusiajam Z. J. N., priklausančius tvoros vartelius.

V. K. atžvilgiu 2021 m. spalio 5d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausioji tyrėja K. G. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir paskyrė 50 Eur baudą, dėl to kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje.

Šalies argumentai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2021 m. lapkričio 5 d. gautas persiųstas V. K. skundas. Skunde nurodo, kad su Institucijos priimtu nutarimu nesutinka, nes jokio pažeidimo nepadarė. Minimą 2021-07-05 dirbo įvairius darbus (duomenys neskelbtini)Su kaimynu G. J. buvo sutarę pas jį namuose vakare atšvęsti „Mindaugines“. Nesulaukęs jo, kaimynas atėjo su anūke pažiūrėti. Paragino greičiau baigti darbus. Jis atsakė, kad tuoj eis praustis į ežerą. Po 22 val. G. J. pasakė, kad lauks jo pliaže. Kai nuėjo praustis, pastarasis laukė jo netoli vandens siurblinės. Jis nusiprausė ir kartu su kaimynu nuėjo į jo namus. Jokių žmonių prie ežero nebuvo. Tai yra užfiksuota vaizdo įraše. Abu N. visomis išgalėmis nori jį apšmeižti, nes jis su bendraminčiais yra įkūręs (duomenys neskelbtini) ir jie neleidžia N. laisvai šeimininkauti valstybinėje žemėje. Vertinant pareigūnų veiksmus - tyrėjas A. A. pagal Z. J. N. pareiškimą rinkęs ir vertinęs medžiagoje pateiktus įrodymus nenustatė, kad jis galėjo padaryti minimą pažeidimą. Net ir po pakartotinių peržiūrų filmuotos medžiagos nuvykus tyrėjui A. A. pas N. į (duomenys neskelbtini)pareigūnas atlaikė N. spaudimą ir vis tiek jam neužteko įrodymų apkaltinti jį pažeidimo padarymu. Tada N. E. pareigūnui pareiškė, kad turi du liudininkus. N. E. surado fiktyvų liudininką, kuris melagingai paliudijo prieš jį. Tyrėja K. G. priimtame nutarime rašo, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią skiriama nuobauda. Tačiau susidaro nuomonė, kad tyrėja surinktų įrodymų netyrė. Priimdama nutarimą visiškai ignoravo filmuotą medžiagą, kurioje viskas ir atsispindi minutės tikslumu, jo paaiškinimus, bei G. J. paaiškinimą ir kitą medžiagą. Prašo pradėtą administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Atsiliepimas

Gautame Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime nurodoma, kad institucija nesutinka su V. K. skundo reikalavimais, nes mano, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK normomis. Prašo teismo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. K. parodė, kad nėra nustatyta jokių faktų, viskas grindžiama tyrėjos prielaidomis ir įsitikinimais. Savo skundą palaiko. Nukentėjusysis yra (duomenys neskelbtini). Jų santykiai konfliktiški, nes jis nenugriauna tvoros, kuri yra pastatyta ne jam priklausančiame sklype. Įvykio dieną, visą dieną dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo jo sklypo iki ežero yra apie 40 m, jis ten eina dažnai nusimaudyti, nusiplauti rankų. Nukentėjusysis vaizdo įrašus daro iš savo sklypo dažnai. Nukentėjusiojo vartai yra palei paplūdimio centrą, palei pievą, jokio takelio šalia nėra. Šalia vartų esantį žemės sklypą, prižiūri jis ir kiti kaimynai. Ėjo šalia tvoros, tada nusuko į paplūdimį. Prie nukentėjusiojo vartelių galėjo nueiti, nes galėjo pamatyti, kokią šiukšlę ir nuėjo ją paimti, norėdamas išmesti. Neginčijo, kad vaizdo įraše yra jis. Tik nukentėjusysis ir jo šeimos nariai vaizdo įraše mato, kad jis kažką darė vartams. Policijos pareigūnai ir jis nieko jame nematė. Su liudytojo S. S. parodymais nesutinka. Prašo administracinio nusižengimo teiseną ir nustačius, kad liudytojai S. S. ir E. N. davė melagingus parodymus patraukti juos atsakomybėn

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nukentėjusysis Z. J. N. parodė, kad V. K. pažįstamas iš senai. Jie priklauso vienai (duomenys neskelbtini). Vienoje gatvės pusėje yra jo sklypas, V. K. sklypas kitoje pusėje. Santykiai jų pablogėjo, kai jo žmonai grąžino žemę ir ji ją persikėlė į (duomenys neskelbtini), kurį prieš tai valdė V. K.. Sklypas aptvertas tvora savo iniciatyva, be jokių išmatavimų. Apsitvėrė, kad nevaikščiotų žmonės. Tvora iš metalinio tinklo, ją statė (duomenys neskelbtini). Jis sklypą apsitvėrė medine tvora ir pasidarė vartelius, kad galėtų išeiti į paplūdimį. Tarp (duomenys neskelbtini)tvoros ir jo įrengtos medinės tvoros, niekas nevaikščiojo. Niekas jokios žolės nepjovė, tik jis. Žmonės, einantys išsimaudyti, eina iki (duomenys neskelbtini), o į tą tarpą tarp jo ir (duomenys neskelbtini)tvoros niekas neina. Nei takelio, nei kelio ten nėra. Niekas ta žeme nesinaudoja. Įvykio dieną ilgai buvo (duomenys neskelbtini). Ryte atvažiavo, norėjo nueiti į paplūdimį, bet negalėjo atidaryti vartelių. Kitoj pusėj ežero žvejojo kaimynas. Pamatęs, kad jis stumdo tuos vartelius, kaimynas iškvietė kaimynas. Sūnus pasiūlė pasižiūrėti vaizdo įrašus, kas juose užfiksuota. Padidinus vaizdo įrašą, pamatė, kad jame užfiksuota, kad V. K. eina prie tvoros ir kažką daro. Tačiau policijos pareigūnams jie galėjo pateikti tik paprastą, ne padidintą vaizdo įrašą, ir jame ne viskas matosi. Išdidintame vaizdo įraše matosi, kad V. K. jame yra užfiksuotas. Jis nenurodė jokių liudytojų, nes galvojo, kad viskas yra ir taip aišku. Tas asmuo, kuris iškvietė jam policijos pareigūnus, matė V. K. prie jo vartų, todėl tapo, kaip ir liudytoju. Iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo apie 22 val. prieš išvažiuodamas, ėjo į paplūdimį nusiplauti rankų. Varteliai buvo sveiki. Per Mindaugines atvažiavęs, iškart paskambino sūnui ir iškvietė policiją. V. K. darinėjamą vartelių dalį buvo prigręžęs medvarščiais ir jis jų negalėjo atidaryti, todėl norėdamas atidaryti, išlaužė viską. Jam buvo padarytas nuostolis, kurį prašė V. K. apmokėti. Nurodė, kad padaryta 150 Eur žala, nors policijos pareigūnai nurodė, kad padaryta 100 Eur žala. Tokią sumą nurodė ir nutarime. Po šito įvykio net nesisveikina. Apie tai, kad yra filmuojama yra nurodyta ant tvoros, todėl apie tai V. K. žinojo. Įvykio laikas yra užfiksuotas vaizdo įraše, tuo ir rėmėsi. Policijos pareigūnas, peržiūrėjęs vaizdo įraše atpažino V. K.. Matė jį, jo akinius ir pan. Liudytojas G. J. su sūnumi turėjo konfliktą, su V. K. jį sieja giminystės ryšiai, todėl liudytojas nepatikimas. G. J. ėjo palei (duomenys neskelbtini)tvorą, o ne pagal jo pastatytą tvorą. Dešinėje pusėje yra siurblinė. Palei jo tvorą nėra jokio takelio. Takelis yra už 6 metrų. Tarpe tarp jo ir (duomenys neskelbtini)tvoros niekas nevaikšto, takelio ten nėra. Vaizdo įraše užfiksuotas žmogus su mergaite, ėjo už (duomenys neskelbtini)tvoros. Jis pjauna žolę iki (duomenys neskelbtini). Iki paplūdimio ateina (duomenys neskelbtini), ji eina iki siurblinės. Pareiškime jis buvo įvardinęs žalą apie 150 Eur, nutarime nurodyta, kad apie 100 Eur. Dabar jis vertina, kad jam padarytas 500 Eur nuostolis. Policija nagrinėdama bylą, paliko nenagrinėtą klausimą dėl žalos dydžio.

Teismo posėdyje liudytojas S. S. parodė, kad žino tiek V. K., tiek nukentėjusįjį, su jais nebendrauja. Bendrauja su nukentėjusiojo sūnumi E.. Turi (duomenys neskelbtini). Viską buvo išdėstęs raštu ir prašė jais vadovautis. Dabar jau visko nebeatsimena. Tą dieną maudėsi ežere apie 22.30 val. ir trumpai matė įvykį. Įvykis buvo vasarą. Maudydamasis matė žmogų prie nukentėjusiojo vartelių, matė, kad kažką suko. Girdėjo suktuko garsą. Iš pradžių pagalvojo, kad ten šeimininkas. To žmogaus veidą matė, tačiau iki to laiko nukentėjusiojo nepažinojo, todėl pagalvojo, kad tai nukentėjusysis. Atstumas apie 50 m, viskas matėsi gerai. Nuo tvenkinio pusės žiūrint, žmogus atėjo iš kairės pusės. Tas žmogus, kurį matė, teismo posėdyje yra šiuo metu, t. y. V. K.. Iš savo sklypo jau to žmogaus nebematė. Kitą dieną, žvejodamas iš savo kranto, t. y. kitame krante, pamatė žmogų, t. y. nukentėjusįjį, nes tuo metu jo dar nepažinojo, su laužtuvu, kuris bandė atidaryti vartelius, todėl iškvietė policiją. Dar šaukė, kad nelaužytų. Su policijos pareigūnais bendravo po kelių savaičių. Pas jį policija atvykusi nebuvo. Tik po įvykio bendravo su nukentėjusiojo sūnumi, kuris viską ir papasakojo. Tada jis pasakė, kad matė, jog iš vakaro kažkas suko su suktuku jų vartus. Policijos pareigūnų nematė, tačiau jie atvykę buvo. Pasakė padėkoti už saugią kaimynystę. Sakė, kad teritorija yra filmuojama. Kad varžtai yra įsukti į vartus, pastebėjo jis. Policijos pareigūnams nurodė, kad matė V. K..

Teismo posėdyje liudytojas G. J. parodė kad su V. K. artimai bendrauja, nukentėjusįjį irgi pažįsta, jie (duomenys neskelbtini). Jo(duomenys neskelbtini)už V. K. tvoros, nukentėjusiojo toliau. Visi nesutaria dėl rekreacinės zonos. Nukentėjusysis per daug yra užtvėręs tvoros, todėl perstatė į medinę. Vyksta viešas interesas per žemėtvarką. Liepos 5 d. su V. K. buvo sutarę pavakaroti. Tačiau buvo daug darbų, užsidirbo. Nesulaukę V. K., su anūke ėjo iki jo. Vaikščiojo su anūke. Nuėjo iki V. K. apie 22 val., jis kažką dar dirbo. Pasakė jam baigti darbus, jis pasakė, kad gerai ir tada jis su anūke nuėjo iki paplūdimio. Vaikščiojo paplūdimiu abu apie pusvalandį. Tada atėjo V. K., atsinešė rankšluostį, ir nuėjo praustis, o jie nuėjo prie siurblinės. Su V. K. susitiko paplūdimyje, jis atėjo nuo savo namų. Eidamas praėjo pro nukentėjusiojo tvorą. V. K. nusiprausė ir visi nuėjo pas juos. Pabuvo iki pusės dvylikos. Per tą laiką V. K. nebuvo niekur išėjęs. Kitų žmonių, būdamas paplūdimyje, nematė. Nematė jokių žmonių nei paplūdimyje, nei maudantis. Pro nukentėjusiojo tvorą ėjo nuo paplūdimio, toliau yra siurblinė. Galėjo būti 22.31 val., kaip nurodyta vaizdo įraše. Jie ėjo per rekreacinę zoną, kurią patys tvarko, pjauna žolę. Senoje tvoroje buvo vartai, naujoje tvoroje negali pasakyti. Nėra matęs, kad N. per juos vaikščiotų. Būnant paplūdimyje matosi nukentėjusiojo tvora. Kitas krantas matosi. Nematė, kad ten kas nors maudytųsi. Būnant prie siurblinės vartelių nesimato, nes užstoja medžiai. Jie vaikščiojo pirmyn atgal, kol V. K. nusimaudė. Visą laiką jį matė.

Teismo posėdyje liudytojas A. A. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK. Liepos pradžioje, gautas pareiškimas, kad apgadinti varteliai, prisukti su medvarščiais. Jis tyrė medžiagą. Kalbėjosi su kaimynais, nukentėjusiojo sūnus pateikė filmuotą medžiagą, kurioje matėsi, kad viskas buvo filmuota iš toli. Jis buvo nuvažiavęs į vietą ir matė, kur yra įrengta vaizdo kamera. Tada matė, pritrauktą vaizdą iš arti, kurioje matėsi, kad prieina žmogus, tačiau tokio vaizdo įrašyti negalėjo. Iš vaizdo įrašo matėsi, kad tuo metu, kai buvo sugadinti varteliai prieina vienas žmogus, užtrunka kelias minutes ir nueina, tačiau kas priėjo ir ką darė, nieko nesimatė. Nukentėjusiojo sūnus vėliau nurodė, kad yra du liudytojai, kurie matė įvykį. Sūnus tada nurodė vieną liudytoją, kuris gyvena priešais. Jį apklausus, nurodė, kad įvykio metu maudėsi tvenkinyje ir matė V. K. prie vartų, kada jie buvo sugadinti. Visi kaimynai nieko nematė, tačiau apie konfliktą tarp V. K. ir nukentėjusiojo žino. V. K. yra matęs prieš tai kelis kartus. Tačiau jei jis jį gerai pažinotų, tai gal iš padidinto vaizdo įrašo ir būtų galėjęs jį pažinti. Tačiau dabar nesimatė ir nepažino. Liudytojas S. S. nurodė, kad pažino V. K., kaip kaimyną. Jei jis būtų plaukiojęs už 50 metrų, girdėjęs suktuko garsą, bet nematęs žmogaus, protokolas nebūtų buvęs surašomas. S. S. sakė, kad matė vartus už 15-20 metrų. Tuo metu jis maudėsi. Iš tokio atstumo jie matosi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytojas E. N. parodė, kad nukentėjusysis yra jo tėvas. V. K. pažįsta apie 20 metų. Jis (duomenys neskelbtini). Nesutarimai su juo kilo, kai prasidėjo reikalai dėl grąžinamos mamai žemės, nes prieš tai V. K. neteisėtai ja disponavo. Tėvai turi atskirus (duomenys neskelbtini), jis padeda juos prižiūrėti. Savo teritoriją jie filmuoja, nes juos pastoviai terorizuodavo. Vaizdo kamera užfiksavo V. K. gadinant jų vartus. Po liepos 5 d. vartai buvo prigręžti, todėl jų nesulaužius nebuvo galimybės jų atidaryti. Per vaizdo kameras pamatė, kad liepos 5 d. apie 22 val. iš pradžių atėjo G. J. su mergaite, po to V. K.. Pasilenkė prie vartų ir padarė „savo“ darbą. Įsuko medvarščius į staktą su suktuku, kad jų negalėjo niekaip išsukti, buvo galima tik juos išlaužti, o po to reikėjo juos tvarkyti. V. K. nematė, kad jis yra filmuojamas. Policijos pareigūnui iškart pasakė, kad yra liudytojas. Peržiūrėdami vaizdo įrašą, vaizdo įrašymo sistema leidžia priartinti vaizdą ir policijos pareigūnas matė asmenį, tačiau įrašant vaizdą nebuvo įrašytas padidintas vaizdas. Vaizdo įraše matėsi V. K.. Buvo užstatęs įvažiavimą su blokais. Kalbėdamas su kaimynu S. S., suprato, kad jis matė įvykį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 609 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad „Administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys“.

ANK 618 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas“.

ANK 115 straipsnyje nustatyta, kad „Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų.“.

Pirmiausia pažymėtina, kad nors administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo grafoje „ANK straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė“ yra nurodyta, kad V. K. atsakingas už 115 straipsnio 1 dalies nusižengimą, tačiau šis straipsnis apskritai dalių neturi, todėl šios grafos netikslumas vertintinas kaip spausdinimo klaida ir protokolas bei nutarimas šioje dalyje tikslintini (ANK 635 str. 3 d.).

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. ANK 8 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo.

Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 115 straipsnį yra būtina nustatyti, kokia asmeniui žala buvo padaryta. Tokio pobūdžio bylose tai yra itin svarbi aplinkybė. Kadangi nuo to priklauso, kokia atsakomybė už daikto sugadinimą gali kilti asmeniui, administracinė ar baudžiamoji. Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad administracinė atsakomybė už daikto sugadinimą kyla asmeniui, kuris savo tyčiniais veiksmais kitam asmeniui padarė žalą, kuri neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t.y. 150 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį, atsako asmuo, kuris sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, t. y. kai padaryta žala yra nuo 150 iki 250 Eur.

Kaip matyti iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos, tiek surašant 2021 m. rugpjūčio 10 d. administracinio nusižengimo protokolą, tiek priimant 2021 m. spalio 5 d. nutarimą, procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodyta itin svarbi aplinkybė - kokia žala šiuo atveju buvo padaryta nukentėjusiajam. Tik skundžiamame Institucijos nutarime prie kitų aplinkybių buvo pasisakyta, kad sugadintų vartelių vertė, kaip nurodo pareiškėjas, gali siekti 100 Eur, žala nepatikslinta.

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad nukentėjusysis 2021 m. liepos 9 d. rašytame protokole-pareiškime nurodė, kad jam padaryta žala gali siekti 100 Eur. Tikslią žalą įvardins patikslinęs; iš Šiaulių apskrities VPK tyrėjo A. A. 2021 m. liepos 15 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių nustatymo matyti, kad Z. J. N. patikslino žalą dėl vartelių sugadinimo, žala siekia 150 Eur. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad duodamas parodymus teisme nukentėjusysis Z. J. N. nurodė, kad jam padaryta žala jau siekia 500 Eur.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo nustatyta konkreti ir reali nukentėjusiajam padaryta žala, žalos dydis nebuvo nurodytas Institucijos pareigūnų priimtuose procesiniuose dokumentuose, todėl konstatuotina, kad Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. A. 2021 m. rugpjūčio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka reikalavimų, numatytų ANK 609 straipsnio 1 dalyje, o Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2021 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka nustatytų reikalavimų, numatytų ANK 618 straipsnio 2 dalyje. Tokie priimti Institucijos pareigūnų procesiniai dokumentai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais, pagal kuriuos V. K. būtų nubaustas už ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, kadangi procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodytos esminės bylos aplinkybės.

„Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino ir nurodė, kad dėl vartelių sugadinimo jam padaryta žala yra 500 Eur., o tai pagal įstatymo leidėjo nustatytas normas jau užtraukia ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę. Tokiu atveju, jeigu pasitvirtintų nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės dėl jam padarytos žalos, atsakomybės rūšis turėtų keistis, kaip ir pati teisenos rūšis bei pats bylos procesas iš esmės. Pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių žalos dydį, todėl teismas pats savo iniciatyva negali spręsti klausimo dėl padarytos žalos dydžio nustatymo ir įvertinimo.

Siekiant pašalinti byloje iškilusius netikslumus, nustatyti esmines bylos aplinkybes, turinčias itin didelės reikšmės bylos pilnam ištyrimui, taip pat pašalinti ir ištaisyti procesiniuose dokumentuose, t. y. administracinio nusižengimo protokole ir nutarime, padarytas šiurkščias klaidas, byla turi būti grąžinti institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, tirti iš naujo.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2021 m. spalio 5 d. priimtas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 640 str., 642 str.,-

nutaria:

Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2021 m. spalio 5 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas