Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-03-26 · Civilinė byla Nr. 2-402-341/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-26
Bylos Nr.
2-402-341/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02217-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Rapolas Žukas
Ieškovas
UAB „Energovia“
Atsakovas
UAB „Baltijos realizacijos centras“
Trečiasis asmuo
UAB „Vensva“
Advokatai
Jūratė Tamulevičiūtė
Civilinė byla Nr. 2-402-341/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02217-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 92; 93.1; 93.2.16; 93.2.21; 99.5; 113.1; 114.1; 114.9.; 114.11; 116.4
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 26 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas,sekretoriaujant Almai Buinovskienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Energovia“ atstovei advokatei Linai Meškauskienei,atsakovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ atstovei advokatei Jūratei Tamulevičiūtei,

teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Energovia“ ieškinį atsakovui UAB „Baltijos realizacijos centras“, trečiajam asmeniui UAB „Vensva“ dėl išlaidų atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje (t.1, b.l. 2-5) nurodė, kad 2012-02-29 tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas ieškovui pardavė vilkiką (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-02-29 buvo pasirašytas vilkiko priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Nepraėjus nei trims mėnesiams nuo vilkiko įsigijimo, ieškovas pastebėjo netinkamą vilkiko variklio darbą, todėl 2012-05-10 kreipėsi į UAB „Scania Lietuva“ (duomenys neskelbtini) servisą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad yra suvirintas vilkiko variklio aliumininis karteris bei virintas variklio cilindrų blokas, taip pat prasukti variklio alkūninio veleno slydimo guoliai ir sugadintas alkūninio veleno kakliukų darbinis paviršius, bei konstatuota, kad vilkiko variklis netinkamas remontui; jog minėti gedimai atsirado dėl nekvalifikuotai atliktų vilkiko variklio remonto darbų. Ieškovas patyrė išlaidas, kurias sudaro minėtų vilkiko trūkumų pašalinimo kaina - 33 072,66 Lt. Ieškovas pateikė atsakovui 2012-06-15 pretenziją dėl vilkiko trūkumų bei šių trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimo, tačiau atsakovas nesutiko atlyginti šių išlaidų ir nurodė, jog nėra atsakingas už vilkiko trūkumus. Ieškinį grindžia CK 6.333 str. 4 d., 6.327 str. 3 d., 6.333 str. 1 d. nuostatomis, ir teigia, kad atsakovas turėjo perduoti tokios kokybės vilkiką, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį, o pareiga atsakyti už bet kokį neatitikimą, kuris buvo vilkiko nuosavybės teisės perėjimo ieškovui momentu, atsakovui išlieka net jeigu tas neatitikimas paaiškėjo vėliau. Iki sutarties pasirašymo ieškovas buvo informuotas, kad vilkikas yra tvarkingas (susirašinėjimas el. paštu); nustatyti vilkiko trūkumai nebuvo atskleisti. Vilkiko trūkumai nebuvo akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, jie buvo nustatyti tik ardant vilkiko variklį; šiuos trūkumus laiko paslėptais. Remdamasis 2012-05-15 UAB „Scania Lietuva“ pažyma bei UAB „Asistavita“ 2012-07-12 transporto priemonės turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nurodyta, jog varikliui buvo atliktas nekvalifikuotas remontas, daro išvadą, kad vilkiko trūkumai atsirado dėl priežasčių (nekvalifikuoto remonto), buvusių iki vilkiko perdavimo ieškovui; teigia, kad ieškovas jokių vilkiko remonto darbų neatliko. Akte nurodytą sąlygą, jog pardavėjas nepriims jokių ieškovo pretenzijų dėl perduodamo vilkiko techninės būklės ir/ar komplektacijos neatitikimo, laiko niekine ir negaliojančia (CK 1.80 str.1 d., 6.157 str. 1 d., 6.224 str.), kadangi prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, įtvirtintai LR Civilinio kodekso 6.334 str. 4 d. Remdamasis CK 6.334 str. 1 d. 3 p., prašo priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ 33 072,66 Lt; 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 33-36) nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad atsakovas, prieš parduodamas vilkiką, supažindino ieškovą su visa reikšminga informacija (t.y. kad vilkikas nėra naujas ir pan.), išaiškino pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas, sudarė visas galimybes patikrinti vilkiką, jį įvertinti. 2012-02-28 vilkikas buvo patikrintas oficialiame Scania servise; gavęs patikrinimo rezultatus, ieškovas jokių pretenzijų nereiškė ir 2012-02-29 sudarė sutartį. Teigia, jog CK 6.156 str. įtvirtina, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Pažymėjo, kad pasirašydamas vilkiko priėmimo - perdavimo aktą ieškovas patvirtino, kad apžiūrėjo vilkiką ir pretenzijų dėl jo techninės būklės ir komplektacijos neturi bei prisiėmė vilkiko techninės būklės riziką, kuri išaiškėtų po vilkiko perdavimo ieškovui. Atkreipė dėmesį, kad netinkamas variklio darbas buvo pastebėtas praėjus 3 mėnesiams nuo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Kadangi ieškovas užsiima skiedros, biokuro mišinių gamyba, todėl mano, kad vilkikas dirbo maksimaliais apkrovimais papildomai įjungus hidraulinę įrangą, ir dėl to galėjo atsirasti vilkiko variklio defektai. Teigia, kad ieškovo įsigytas vilkikas buvo nenaujas, o už nenaujo daikto trūkumus pardavėjas neatsako; vilkiko įsigijimo metu ieškovui buvo žinoma jo techninė būklė, defektai ir galimi trūkumai. Pažymėjo, kad 2012-03-13, t.y. jau po sutarties sudarymo, buvo atlikta vilkiko techninė apžiūra bei nustatyta, kad vilkikas atitiko visus techninius reikalavimus ir jo eksploatacija yra galima, todėl daro išvadą, kad sutarties sudarymo ir daikto perdavimo metu vilkikas buvo tinkamos kokybės. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo pateiktoje pažymoje yra tik preliminari nuomonė dėl vilkiko defektų, ir neįrodo fakto, kad vilkiko remonto darbai galėjo būti atlikti nekokybiškai, kadangi išvada buvo padaryta remiantis tik atskirų variklio dalių būsena; be to, pažymoje tik deklaratyviai nurodoma, jog varikliui buvo atlikti nekvalifikuoti remonto darbai, nedetalizuojant, kas buvo padaryta netinkamai ir ar variklio gedimą lėmė būtent anksčiau atlikti remonto darbai, o ne netinkamas vilkiko eksploatavimas. UAB „Asistavita“ 2012-07-12 transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), nėra turto vertinimas, atitinkantis LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytus reikalavimus, todėl mano, jog ji negali būti laikoma tinkamu įrodymu. Atkreipė dėmesį į tai, kad turto vertintojas nėra specialių žinių turintis technikos specialistas, galintis vertinti transporto priemonės būklę. Prašo ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo „Vensva“ atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 129-131) nurodė, kad UAB „Vensva“ ginčo vilkiką įsigijo 2011-12-09, o 2012-02-28 jį pardavė UAB „Baltijos realizacijos centras“; laikotarpiu nuo vilkiko įsigijimo iki jo pardavimo jokių remonto darbų neatliko. Pažymėjo, kad naujo vilkiko (duomenys neskelbtini) kaina yra apie 100000,00 eurų; UAB „Energovia“ šį vilkiką pirko nebenaują, už 79069,16 Lt (apie 22.900 eurų); vilkiko perdavimo-priėmimo 2012-02-29 akte nurodyta, kad ieškovui atsakovo darbuotojai rekomendavo patikrinti perkamo vilkiko techninę būklę bei komplektacijos atitikimą autorizuotame servise ir pranešė ieškovui, kad to nepadarius visa atsakomybė dėl vilkiko techninės būklės neatitikimo tenka ieškovui. Ieškovas, būdamas profesionaliu verslininku, turėjo visas galimybes įsigyjamą vilkiką patikrinti bet kokiu jam priimtinu būdu ir metodu. Kadangi UAB „Scania Lietuva“ atliktos kompiuterinės diagnostikos metu variklio darbo parametrai buvo leistinos normos ribose, daro išvadą, kad vilkikas jo pardavimo dieną buvo tinkamos kokybės. Pažymėjo, kad 2012-03-13 techninės apžiūros metu buvo nustatyta eilė trūkumų, galinčių turėti esminių pasekmių vilkiko techninei būklei; ieškovas dėl šių trūkumų į atsakovą nesikreipė, apie juos neinformavo, pats atliko vilkiko remonto darbus. Remdamasis CK 6.327 str. 5 d., teigia, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Ieškovas, pašalinęs trūkumus, vilkiku nuvažiavo apie 6000 kilometrų, apie trūkumus atsakovą informavo tik 2012-06-15. Teigia, kad vilkiko pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nustatyti išskirtiniai kokybės reikalavimai. Be to, yra akivaizdu, kad vilkikui nuo jo įsigijimo iš atsakovo dienos pravažiavus daugiau kaip 5988 km, vilkiko techninė būklė galėjo pasikeisti ir dėl paties ieškovo darbuotojų veiksmų eksploatuojant vilkiką. Prašo ieškinį, kaip nepagrįstą, atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė adv. L.Meškauskienė palaikė ieškinio reikalavimus bei jame išdėstytas aplinkybes, pažymėjo, jog būtina atsižvelgti į aplinkybių bei įrodymų visumą; atkreipė dėmesį, kad buvo teigiama, jog automobilis yra iš (duomenys neskelbtini), tvarkingas, tačiau paaiškėjo, jog jis iš (duomenys neskelbtini); slepiama informacija, kad tuo metu jis buvo jau Lietuvoje. Pradėjus eksploatuoti vilkiką išryškėjo gedimas, kurio pašalinimas kainavo beveik pusę vilkiko kainos. Mano, kad atsakovas, kaip profesionalas elgėsi neapdairiai, įsigydamas vilkiką jo nepatikrino, UAB „Vensva“ jokių sutarčių neturėjo; iš sąskaitos sprendžia, kad automobilis su defektu iš (duomenys neskelbtini) įmonės pirktas už mažą kainą; su tokiu defektu jis negalėjo važiuoti. Kadangi ieškovui parduotas važiuojantis vilkikas, daro išvadą, kad UAB „Vensva“ per 2 mėnesius jį suremontavo ir pardavė. Teigia, kad trečiajam asmeniui UAB „Vensva“ vilkiko įsigijimo aplinkybės gerai žinomos, tačiau pastarasis posėdžiuose nedalyvauja, nieko neįrodinėja. Defektai paaiškėjo, kai vilkikas gavo apkrovą. Pažymėjo, kad defektai tokio pobūdžio, kad ieškovas jo negalėjo nustatyti, buvo paslėptas. Aplinkybę, kad gedimas - virinimo pasekmė, grindžia byloje esančiomis išvadomis. Teigia, kad CK 6.333 str. taikomas ir naudotiems daiktams; pažymėjo, kad trūkumai buvo paslėpti (ne apibraižymai, tepalų trūkumas). Prašė tenkinti reikalavimus bei priteisti iš atsakovo 6800,18 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė adv. J.Tamulevičiūtė palaikė atsiliepime, rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes; dėl valstybės, iš kurios buvo vilkikas pargabentas, nurodė, kad ieškovas skubino parduoti vilkiką; pabrėžė, kad ieškovas taip pat profesionalus verslo dalyvis, užsiima kuro pervežimu, jam buvo sudarytos sąlygos išsiaiškinti, iš kur yra automobilis. Teigia, kad nenaujų prekių kokybei netaikomi tokie patys reikalavimai, kaip naujų. Ieškovo nurodytą LAT praktiką dėl negalimumo sutartimi panaikinti atsakomybę, pažymėjo, kad turi būti atsižvelgiama į situaciją ir negalima nuneigti sutarties laisvės principo. Akcentavo, kad atliekant techninę vilkiko apžiūrą buvo nustatyti dideli vilkiko trūkumai; ieškovas pats šalino trūkumus, vėliau vilkiką eksploatavo, nuvažiavo 6000 km., todėl mano, kad vilkiko pažeidimai galėjo atsirasti eksploatuojant. Mano, kad (duomenys neskelbtini) įmonės el. laiškas yra netinkamas įrodymas, kadangi neaišku, kas jį pasirašė; be to laiške nurodyta, kad nėra dokumentų dėl defektų pobūdžio; ne visas ieškovo pateiktos sąskaitos tekstas išverstas į lietuvių kalbą. Atmeta ieškovo argumentą, kad atsakovas įsigijo vilkiką už neprotingą kainą, kadangi UAB „Vensva“ patyrė ir transportavimo išlaidų, turėjo sumokėti muito mokestį bei gauti pelno. Teigia, jog ieškovas neįrodė, kad vilkiko variklio remontas atliktas iki jo perdavimo, kadangi ieškovas remiasi tik netiesioginiais įrodymais; liudytojo M. S. parodymus laiko nepatikimais, nes byloje yra duomenys, kad jis klaidina trečiuosius asmenis; UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ išvadoje išdėstyti tik deklaratyvūs teiginiai, nenurodyti tyrimo metodai. Pažymėjo, kad liudytojas A. K. nurodė, jog keičiant tepalą matosi suvirinimo siūlė; kadangi ieškovas keitė tepalus, suvirinimas būtų pastebėtas; be to, iš minėto liudytojo parodymų daro išvadą, kad remontas galėjo būti atliktas du kartus; jis nustatė, kad dalis detalių buvo naujos. Taip pat nurodė, jog automobilio gabenimas ant tralo yra normali praktika ir neįrodo jo trūkumų.

Trečiojo asmens UAB „Vensva“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2012-02-29 tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pardavėjas (atsakovas UAB „Baltijos realizacijos centras“ pardavė pirkėjui (ieškovui UAB „Energovia“) automobilį - (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); pirmos registracijos data – 2006 m., už 95673,63 Lt (iš jų – 16604,47 Lt PVM) (1 t., b.l. 6). Tą pačią dieną pasirašytas Turto priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas perdavė vilkiką ieškovui (1 t., b.l. 7). Ieškovas, pagrįsdamas aplinkybes apie po automobilio įsigijimo nustatytus variklio gedimus, pateikė 2012-05-15 UAB „Scania Lietuva“ pažymą, kurioje nurodyta, kad 2012-05-10 UAB „Energovia“ kreipusis dėl vilkiko (duomenys neskelbtini) netinkamo variklio darbo priežasčių, variklio ardymo metu paaiškėjo, kad yra suvirintas variklio aliumininis karteris bei virintas variklio cilindrų blokas, taip pat prasukti variklio alkūninio veleno slydimo guoliai ir sugadintas alkūninio veleno kakliukų darbinis paviršius, serviso nuomone, defektuotas variklis nebetinkamas remontui (keistinas); remiantis atskirų variklio dalių būsena, šiam varikliui buvo atlikti nekvalifikuoti remonto darbai (1 t., b.l. 8). Už atliktus variklio remonto (keitimo) darbus ieškovas įmonei UAB „Scania Lietuva“ sumokėjo 33072,68 Lt pagal 2012-05-10 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-25). UAB „Scania Lietuva“ patvirtino, jog minėtoje sąskaitoje nurodyti darbai buvo atlikti ir detalės panaudotos išimtinai dėl UAB „Scania Lietuva“ 2012-05-15 pažymoje dėl vilkiko (duomenys neskelbtini) remonto metu nustatytų vilkiko gedimų, visi darbai, detalės, medžiagos buvo būtini tam, kad pašalinti minėtoje pažymoje nurodytą vilkiko variklio gedimą, atsiradusį dėl nekvalifikuotai atlikto vilkiko variklio remonto (2 t., b.l. 161).

2012-06-15 ieškovas išsiuntė pretenziją atsakovui UAB Baltijos realizacijos centras“, kurioje informavo, kad ieškovui parduotas netinkamos kokybės vilkikas ir nustatė terminą informuoti apie savo poziciją dėl pretenzijoje nurodytų vilkiko trūkumų pašalinimo išlaidų kompensavimo (1 t., b.l. 26-27). Atsakovas 2012-06-18 raštu atsisakė tenkinti pretenziją, nurodė, jog netinkamas variklio darbas buvo pastebėtas po to, kai vilkikas buvo perduotas pirkėjui, o variklio defektai galėjo atsirasti dėl to, kad vilkikas buvo eksploatuojamas kritiniu režimu maksimaliomis apkrovomis; mano, kad pardavėjas nėra atsakingas už vilkiko trūkumus (1 t., b.l. 28).

CK 6.333 str. 1 d. numato, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Iš paminėtos teisės normos seka, kad: 1) parduodamo daikto kokybė turi atitikti pirkimo-pardavimo sutartyje šalių aptartas sąlygas ir/arba šio daikto dokumente nurodytus kokybės reikalavimus ir 2) pirkėjui (ieškovui) tenka pareiga įrodyti, jog parduodamo daikto trūkumas atsirado iki jo perdavimo momento arba dėl kitų priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo.

Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pagal CK 6.333 str. 4 d., pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę faktiškai netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau.

Nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo sutartyje parduodamo vilkiko kokybė sutartyje nebuvo aptarta. Aukščiau minėtame Turto priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas patvirtino, kad prieš perkant automobilį, UAB Baltijos realizacijos centras“ darbuotojai rekomendavo patikrinti perkamo automobilio techninę būklę autorizuotame servise (...); taip pat, kad pirkėjas apžiūrėjo automobilį ir pretenzijų dėl jo techninės būklės ir komplektacijos neturi bei prisiima visą perduodamo automobilio techninės būklės ir/ar komplektacijos neatitikimo riziką, įskaitant ir tokią, kuri paaiškės jau perdavus automobilį pirkėjui. CK 6.334 str. 4 d. numatyta, kad sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Kadangi aukščiau minėta teisės norma, draudžianti numatyti sąlygas dėl pardavėjo atsakomybės panaikinimo ar ribojimo, yra imperatyvi (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-11-22 nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-455/2010), atsakovas UAB „Baltijos realizacijos centras“, užsiima naudotų automobilių pardavimu, t.y. yra profesionalus pardavėjas, o iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovas apie vilkiko trūkumus (atliktą variklio remontą) nebuvo informuotas, darytina išvada, kad Turto priėmimo-perdavimo akte numatyta sąlyga, kad pirkėjas prisiima visą perduodamo automobilio techninės būklės ir/ar komplektacijos neatitikimo riziką, įskaitant ir tokią, kuri paaiškės jau perdavus automobilį pirkėjui, negalioja. Atsakovas nurodo, kad minėta sąlyga buvo įrašyta dėl ieškovo spaudimo kuo greičiau parduoti vilkiką, dėl ko atsakovas pats nepatikrino vilkiko, tačiau šios priežastys, negali būti laikomos CK 6.334 str. 4 d. numatytomis išimtimis, kuomet sutartyje galima sąlyga, panaikinanti ar apribojanti pardavėjo atsakomybę.

Ieškovas, pagrįsdamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad vilkiko variklio trūkumai (gedimas) atsirado dėl nekvalifikuoto variklio remonto, be minėtos 2012-05-15 UAB „Scania Lietuva“ pažymos, pateikė UAB „Asistavita“ Transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio būklės įvertinimo. Išvadoje nurodyta, kad variklis buvęs remontuotas netinkamai; padaryta išvada, kad šiam varikliui galimai 6-12 mėn. laikotarpyje, buvo atlikti nekokybiškai, neleistini gamintojo, remonto darbai; vertinamo objekto tolimesnė eksploatacija negalima; vertinamo objekto atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu netikslingas (turto vertintojas M. S.) (1 t., b.l. 9-21). UAB „Energovia“ taipogi pateikė bendros Lietuvos Lenkijos įmonės UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ 2012-12-07 Autotechninės ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (išvadas parašė VGTU Automobilių transporto katedros doc., UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ autotechninės ekspertizės ekspertas technikos mokslų dr. V. V., kurioms pritarė l.e.p. direktorius M. T.), kurio išvadoje nurodyta, jog automobilio (duomenys neskelbtini) variklio defektai eksploatuojant automobilį atsirado po nekokybiškai, technologiškai neleistinai atlikto remonto, kai buvo užvirintas pramuštas variklio blokas, o atskiros detalės nebuvo keičiamos naujomis (1 t., b.l. 143-151).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-02-18 nutartimi buvo paskirta teismo techninė ekspertizė, kurią atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros docentas, technologijų mokslų daktaras G. G.. Ekspertizės akte atsakant į klausimą, - kokios priežastys sąlygojo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gedimą, nurodytą UAB „Scania Lietuva“ 2012-05-15 pažymoje, nurodyta, kad pirminis gedimas, t.y. kad virintas variklio cilindrų blokas, buvo variklio alkūninio mechanizmo švaistiklio gedimas, dėl kurio buvo pramušta variklio cilindrų bloko šoninė sienelė. Šis gedimas buvo pašalintas nesilaikant variklio gamintojo remonto technologijų, t.y. pramušta kiaurymė variklio cilindrų bloko šoninėje sienelėje buvo užvirinta. Padaryta išvada, jog didžiausia tikimybė, kad šis variklio gamintojo technologijų neatitinkantis remonto būdas ir yra priežastiniame ryšyje su įvykusiu gedimu (prasuktas variklio alkūninio veleno pagrindinio kakliuko slydimo guolis ir sugadintas alkūninio veleno pagrindinio kakliuko tarp 3-jo ir 4-jo cilindrų darbinis paviršius). Ekspertas G. G. savo išvadas patvirtino ir apklaustas teismo posėdyje (2 t., b.l. 127-129, 177). Teismo posėdžio metu apklaustas UAB „Scania Lietuva“ (duomenys neskelbtini) serviso vadovas A. K. nurodė, kad variklio blokas neremontuojamas, o keičiamas nauju, ir jei nagrinėjamu atveju nebūtų suvirintas blokas, ieškovo vilkikas nebūtų sugedęs (2 t., b.l. 71-74).

Tuo tarpu atsakovo nurodytos prielaidos, kad ieškovo nurodytus gedimus galėjo lemti netinkama vilkiko eksploatacija (ginčo, jog ieškovas vilkiku nuvažiavo apie 6000 km, nėra), nepagrįstos byloje esančiais įrodymais.

Iš pateiktų Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelių (ataskaitų) matyti, kad 2012-03-13 minėta transporto priemonė neatitiko techninių reikalavimų (be kitų trūkumų, nurodytas dūmingumas, akivaizdūs variklio veikimo sutrikimai, eksploatacinių skysčių trūkumas, akivaizdžiai pakeista variklio ar jo sistemų konstrukcija ((duomenys neskelbtini)); degalų, alyvos ir kitų skysčių prasisunkimas (DT-705.3) (1 t., b.l. 74). 2012-03-14 UAB „Vaglita“ PVM sąskaitoje-faktūroje, išrašytoje ieškovui, yra duomenys, jog vilkikui (sąskaitoje nurodyta (duomenys neskelbtini)) atlikti įvairūs remonto darbai (sąskaita išrašyta už tepalą ir jo keitimą, karterio tarpiklį, vairo traukės antgalį, hermetiką, tepalo filtrą, vairo atstatymą, centrifugos plovimą, karterio tarpinės keitimą, diagnostiką ir kt.) (1 t., b.l. 142). 2012-03-15 techninės apžiūros rezultatų kortelėje nurodyta, jog minėta transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (1 t., b.l. 75), t.y. minėtu remontu, ieškovas pašalino techninės apžiūros metu nustatytus trūkumus.

UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ savo ekspertizės akte padarė išvadą, kad vilkiko variklio defektai visiškai nesietini su minėto automobilio eksploatacijos sąlygomis UAB „Energovia“ ir jie visiškai nesusiję su UAB „Tuvlita“ 2012-03-13 techninės apžiūros rezultatų kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotais automobilio defektais ir jų pašalinimais 2012-03-14 UAB „Vaglita“, todėl labiausiai tikėtina, kad konstatuotas netinkamas automobilio remontas atliktas iki jo įsigijimo UAB „Energovia“ vardu. 2013-05-27 ekspertizės akte (3 klausimas) taip pat nurodyta, jog nėra požymių, kurie leistų daryti išvadą, kad automobilio (duomenys neskelbtini) variklio gedimas galėjo įvykti dėl jo naudojimo esant per mažiems skysčių kiekiams; o informacija, pateikta techninės apžiūros rezultatų kortelių žymose ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), nėra faktas, kad variklis buvo eksploatuojamas esant per mažiems eksploatacinių skysčių (aušinimo skysčio, alyvos) kiekiams, kas esą galėjo būti variklio gedimo priežastimi (4 klausimas). Šios informacijos pateikimas techninės apžiūros rezultatų kortelėse (ataskaitose) yra standartizuotas ta prasme, kad visa tekstinė informacija, kuri yra pateikta prie žymos kodo ((duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)), pateikiama visoms transporto priemonėms vienoda, jei užfiksuojami atitinkami trūkumai. Daugiau byloje pateiktų duomenų, kad variklis būtų eksploatuojamas esant per mažiems skysčių (aušinimo skysčio, alyvos) kiekiams nėra.

Atsakovas teigdamas, kad UAB „Asistavita“ Transporto priemonės vertinimo ataskaita negali būti laikoma tinkamu įrodymu, pateikė Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013-12-05 raštą, kuriame nurodyta, jog minėtame dokumente nustatyta ne turto rinkos vertė, o transporto priemonės variklio būklė, kuri neišreikšta pinigine verte; nebuvo taikyti Turto ir verslo vertinimo metodikoje nurodyti vertinimo metodai, todėl padaryta išvada, kad turto vertintojo M. S. veiksmai rengiant minėtą ataskaitą nelaikytini turto vertinimu (2 t., b.l. 146-147). Teismo nuomone, aukščiau aptartų įrodymų visuma, net ir nevertinant minėtos vertinimo ataskaitos, yra pakankama išvadai, kad variklio gedimo, dėl kurio ieškovas patyrė ieškinyje nurodytus nuostolius, priežastis yra nekvalifikuotas variklio remontas (variklio cilindro bloko virinimas). Nors atsakovas nurodė, jog ir UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ 2012-12-07 Autotechninės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra išdėstytos tik deklaratyvios išvados, nenurodant tyrimo metodų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šį dokumentą surašė VGTU Automobilių transporto katedros doc., UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ autotechninės ekspertizės ekspertas technikos mokslų dr. V. V., t.y. asmuo turintis specialių žinių, jame yra duomenų, reikšmingų bylos nagrinėjimui, minėtą dokumentą laiko tinkamu rašytinu įrodymu, kuris, kaip minėta, vertinamas visų byloje esančių įrodymų kontekste.

Kaip aukščiau nurodyta, pagal CK 6.333 str. 1 d., pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Atsakovas neigia aplinkybę, kad ieškovui vilkiką pardavė su ieškinyje nurodomu trūkumu.

Byloje nustatyta, kad ginčo automobilį (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo UAB „Vensva“ 2011-12-09 pirko iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini), ir 2012-02-29 jis buvo parduotas atsakovui (1 t., b.l. 57-59). UAB „Vensva“ informavo, kad jų įmonėje minėtam vilkikui nebuvo atlikti jokie remonto darbai (1 t., b.l. 67). UAB „Vensva“ ginčo automobilį pirkėjui UAB „Baltijos realizacijos centras“ pardavė už 87735,65 Lt (tame tarpe – PVM 15226,85 Lt); 2012-02-29 pirkimo-pardavimo sutartyje, Turto priėmimo – perdavimo akte nėra duomenų apie vilkiko (variklio) defektus (2 t., b.l. 138-141). Tačiau ieškovas pateikė (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) elektroninį laišką, kuriame atsakant į adv. Linos Meškauskienės paklausimą, nurodyta kad vilkikas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas su variklio defektu, ir klientas apie tai buvo informuotas remiantis sąskaita-faktūra; dokumentų dėl defektų pobūdžio neturi. Taip pat pateikta iš minėtos (duomenys neskelbtini) įmonės elektroniniu būdu gauta 2011-12-09 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad ginčo automobilį UAB „Vensva“ įsigijo už 13800 eurų (47648,64 Lt).

Atsakovas teigia, kad toks elektroninis laiškas nėra tinkamas ir patikimas įrodymas, patvirtinantis, kad automobilis parduotas su variklio defektu. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad elektroniniai laiškai, juolab jeigu juose pateiktą informaciją patvirtina ir kiti byloje pateikti įrodymai, yra tinkama įrodinėjimo priemonė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2012, 2013-12-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti elektroninio laiško tikrumu, be to, kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovo atstovė, ieškovas pateikė už vilkiko pardavimą (duomenys neskelbtini) įmonės išrašytą sąskaitą; trečiasis asmuo, kuriam pirkimo aplinkybės yra gerai žinomos, joje nurodytų duomenų nepaneigė. Atsakovo atstovės argumentai dėl netinkamo sąskaitos vertimo, nenurodant ginčui spręsti reikšmingos informacijos, atmestini. Ieškovo atstovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į liudytojo M. S. parodymus (2 t., b.l. 77), esant variklio defektams, dėl kurio buvo atlikti netinkami remonto darbai, vilkikas negali važiuoti sava eiga, ginčo vilkikas į Lietuvą 2011-12-09 atvežtas kitu vilkiku R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šią aplinkybę patvirtina CMR važtaraštis (1 t., b.l. 59)). Kaip matyti iš pateiktų duomenų, dėl vilkiko (duomenys neskelbtini) pirkimo šalys elektroniniais laiškais susirašinėjo 2012 m. vasario 3-9 dienomis (1 t., b.l. 29-30), atsakovas teigia, kad ieškovas skubino parduoti vilkiką. Nors vilkikas į Lietuvą buvo pargabentas dar 2011-12-09, nei atsakovas, nei UAB „Vensva“ nenurodė priežasčių, dėl kurių vilkikas negalėjo būti parduotas anksčiau. Bylos duomenimis, viena iš UAB „Vensva“ veiklos rūšių - krovininių transporto priemonių variklių smulkus arba kapitalinis remontas (2 t., b.l. 68). Įvertinus ieškovo nurodytus argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, kainą, už kurią ginčo vilkikas buvo parduotas trečiajam asmeniui UAB „Vensva“, ieškovo pateiktą (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) atsakymą, kuriame yra duomenys, kad vilkikas buvo parduotas su variklio defektu, į tai, kad ieškovas įsigijo važiuojantį vilkiką, darytina išvada, kad ieškovas įrodė aplinkybę, jog vilkiko (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), variklio gedimo priežastimi buvę trūkumai (neleistini variklio remonto darbai) atsirado iki vilkiko perdavimo ieškovui UAB „Energovia“.

Aplinkybes, kad minėti trūkumai buvo paslėpti, t.y. nebuvo akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, patvirtina liudytojo A. K. teisme duoti parodymai (23 t., b.l. 71), UAB „Scania Lietuva“ raštas, kuriame nurodyta, jog defektai, dėl kurių 2012 m. gegužės mėn. buvo atliekamas remontas, galėjo būti pastebėti tik dalinai išardžius variklį bei įdėmiai apžiūrėjus jo sudedamąsias dalis (1 t., b.l. 49), UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ 2012-12-07 Autotechninės ekspertizės aktas, kurio tyrimo dalyje nurodyta, kad 2012-02-28 UAB Scania Lietuva“ atliekant automobilio kompiuterinę diagnostiką ir UAB „Tuvlita“ 2012-03-13 bei 2012-03-15 techninės apžiūros metu netinkamai atliktas automobilio variklio remontas nebuvo pastebėtas ir tas objektyviai net nebuvo įmanoma, nes gedimai dėl netinkamai atlikto remonto dar nebuvo įvykę, o atliekant minėtus automobilio patikrinimus automobilio dalys nėra ardomos ir apžiūrinėjamos. Tokius duomenis patvirtina ir 2013-05-27 Ekspertizės akto išvada, kurioje nurodyta, jog variklio cilindrų bloko ir/arba variklio karterio suvirinimo požymiai nėra akivaizdūs; variklio cilindro bloko dalis, kuri buvo suvirinta, yra uždengta variklio elektroninio valdymo bloko ir todėl visiškai nematoma; kad automobilio gamintojas yra numatęs specialias variklio apačios (karterio) apsaugas, kurios neleidžia tiesiogiai matyti variklio karterio, kad jį pamatyti būtina šias apsaugas specialiai numontuoti. Atsakovo atstovė, remdamasi liudytojo A. K. parodymais, teigė, kad ieškovui keičiant tepalą, karterio suvirinimo siūlė būtų pastebėta, tačiau teismas pažymi, kad tepalai buvo keisti po automobilio įsigijimo, juos keitė UAB „Vaglita“, kai ieškovas kreipėsi siekdamas pašalinti techninės apžiūros metu nustatytus trūkumus, o įrodymų, kad minėta įmonė turėjo nustatyti bei įvertinti vilkiko variklio būklę, ją fiksuoti, byloje nėra. Darytina išvada, jog aplinkybė, kad keičiant tepalus nebuvo nustatytas (užfiksuotas) karterio suvirinimas, neįrodo, kad tuo metu variklio bloko virinimo darbai nebuvo atlikti.

Atsakovo atstovė teigia, kad nenaujo automobilio kokybei negali būti taikomi tokie patys reikalavimai, kaip naujo. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl nekvalifikuoto variklio remonto atsirado variklio gedimai, dėl kurių tolesnis daikto eksploatavimas nebebuvo galimas; trūkumų pašalinimo kaina sudarė beveik pusę vilkiko įsigijimo kainos; nustatyto vilkiko remonto (variklio bloko virinimo) negalima prilyginti eiliniam vilkiko remontui, susijusiam su jo techniniu aptarnavimu, o ieškovas apie tokį remontą nebuvo informuotas. Ieškovo įmonės vadovas R. K. (2 t., b.l. 117-121) teisme nurodė, kad transporto priemonę pirko darbo veiklai, ir jei būtų žinoję apie trūkumus, už tokią kainą nebūtų pirkęs. Įmonės vadovas, priešingai, nei teigia atsakovas, nurodė, kad techninės apžiūros metu nustatyti trūkumai buvo nedideli, kurie buvo greit pašalinti. Šiuos teiginius patvirtina aptarti įrodymai apie laiko tarpą tarp techninių apžiūrų, atliktų remonto darbų kainą ir pan. Akivaizdu, jog ieškovo reikalavimas nėra susijęs su techninės apžiūros metu nustatytais trūkumais, todėl atsakovo atstovės argumentai, kad nepranešdamas apie nustatytus trūkumus pardavėjui, pirkėjas elgėsi nesąžiningai, nepagrįsti. Tuo tarpu laikas, per kurį apie nustatytą variklio gedimą ieškovas pranešė atsakovui, laikytinas protingu (2012-05-10 kreipėsi į servisą; 2012-06-15 pretenzija). Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdyje apklaustas atsakovo įmonės darbuotojas D. M. (t.2, b.l. 126-127), nurodė, kad UAB „Vensva“ yra jų partneris, kuriuo pasitikėjo; žino, kad pardavėjas prisiima atsakomybę už paslėptus daikto defektus.

Taigi byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Baltijos realizacijos centras“, būdamas profesionalus naudotų automobilių pardavėjas, pardavė ieškovui vilkiką, kurio trūkumai (variklio gedimas) atsirado dėl priežasčių (nekvalifikuoto variklio remonto), buvusių iki vilkiko perdavimo ieškovui; atsakovas apie buvusį variklio remontą pirkėjo neinformavo, o šis trūkumas nebuvo akivaizdus. Aplinkybių, dėl kurių netaikytina pardavėjo atsakomybė, nenustatyta.

Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises naudodamasis įstatyme ir sutartyje nustatytais teisių gynimo būdais. Specialūs pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.334 straipsnyje; pirkėjas jais turi teisę naudotis savo pasirinkimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010, 2010-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). CK 6.334 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, 1 dalies 3 punktas, numato, kad tuo atveju, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, suteikia pirkėjui teisę pareikalauti kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Kaip minėta, ieškovas už variklio remontą (keitimą) patyrė 33072,66 Lt išlaidų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistina 33072,66 Lt išlaidų, patirtų įsigyto vilkiko trūkumų šalinimui (CK 6.327 str., 6.333 str., 6.334 str.).

CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d. pagrindu iš atsakovo priteistinos 6 % metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 6800,18 Lt bylinėjimosi išlaidų (992,18 Lt žyminio mokesčio, už 726 Lt už ekspertizės akto parengimą, bei už advokato paslaugas (1 t., b.l. 51-55; 1 t., b.l. 172-175; 2 t., b.l. 154-156)) ieškovui, bei 83,63 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui UAB „Energovia“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 33072,66 Lt (trisdešimt tris tūkstančius septyniasdešimt du litus 66 ct) išlaidų atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012-08-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6800,18 Lt (šešis tūkstančius aštuonis šimtus litų 18 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ 83,63 Lt (aštuoniasdešimt tris litus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Rapolas Žukas