Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Skaidrei Mališauskienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui T. K., išvadą teikiančiai institucijai Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad šalys 2014 m. lapkričio mėnesį pradėjo gyventi kartu, (duomenys neskelbtini) gimė duktė A. K.. T. K. tėvystę pripažino ir dukrai suteikė savo pavardę. Ji augino dukrą, o atsakovas dirbo, tačiau vaiko išlaikymui skirdavo labai mažą sumą pinigų, pradėjo nesilankyti namuose, iš namų išeidavo mėnesiams, sugrįždavo ir vėl išeidavo. Nuo 2017 metų liepos mėnesio atsakovas išėjo visam laikui palikdamas ieškovę su dukra, dukters išlaikymui pajamų neskyrė ir prie jos auginimo neprisidėjo. Ieškovė gauna išmoką už vaiką po 117 EUR kas mėnesį. Dukra gyvena su ieškove, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su motina I. M.. Ieškovė siūlo, kad atsakovas bendrautų su nepilnamete dukra A. K. jos gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę, savaitgaliais po 8 val. dienos metu prieš tai informavęs ieškovę, arba kitomis dienomis ieškovės namuose ir taip pat iš anksto informavęs ieškovę. Atsakovas turi visas galimybes teikti vaikui išlaikymą, yra darbingas, neturi jokių sveikatos problemų bei kitų išlaikytinių. Dukters poreikių tinkamam tenkinimui kas mėnesį būtina skirti išlaikymui apie 300 EUR, dalį šios sumos tenka išleisti vaiko maitinimui - 100 EUR, rūbeliams, žaislams - 90 EUR, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms - 60 EUR, būsto išlaikymui - 50 EUR.

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad gimus vaikui, porą mėnesių viskas buvo gerai, nes atsakovas padėjo išlaikyti vaiką, juo rūpinosi, o po pusės metų išėjo iš darbo, nebeturėjo pajamų. Jų šeima gyveno pas jos tėvus, kurie ūkininkauja ir kurie padėjo vaiką prižiūrėti ir parėmė viskuo kuo galėjo. Dabar atsakovas išvažiavęs į Vokietiją dirbti, tačiau pinigų jis nesiunčia, nesidomi, neskambina, nors buvo atvažiavęs jo tėtis, tai perdavė 200 Eur nuo atsakovo. Vaikui gimus atsakovas nupirko vežimėlį už 125 Eur ir kelis kartus sauskelnių, mišinėlio. Kartu su atsakovu gimus vaikui pragyveno beveik metus laiko, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio iki 2017 m. liepos mėnesio. Tuo metu atsakovas padėdavo vaiką prižiūrėti, pabūdavo su vaiku, tačiau dabar nebendrauja su vaiku, pats nerodo noro. Ji jo motinai nusiunčia vaiko nuotraukas, o ji persiunčia jam. Dėl bendravimo tvarkos ginčo nėra, neturi pretenzijų dėl to. Jeigu jis norėtų – ji leistų bendrauti su vaiku. Vaikas nuo gimimo pragyveno su ja. Vaikas specialiųjų poreikių neturi, mergaitė yra sveika. Dabar mergaitei reikia batukų, sauskelnių, maisto, vaistų, žaisliukų, netrukus vaikas eis į darželį, todėl prisidės darželio mokestis. Ji su dukra gyvena pas tėvus. Ji gauna 117 Eur už motinystės atostogas ir savivaldybės socialinę pašalpą už vaiką, bendroj sumoj gaunasi 260 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir jį pagrindė teisiniais motyvais. Nurodė, kad ieškovės nuomone atsakovas gali bendrauti su vaiku, kada tik panorėjęs su motinos sutikimu, todėl galima nenustatyti bendravimo tvarkos.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė, posėdyje nedalyvavo, apie bylos procesą jis informuotas, apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti teismo posėdį nepareiškė, nedalyvavimo priežastys nežinomos.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, kad ieškovė su dukra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei tėvais V. ir R. M. gyvena tėvui nuosavybės teise priklausančiame 5 kambarių ir virtuvės name su visais patogumais, ieškovei su dukra name skirtas atskiras kambarys, kuriame yra minkšta dalis - kampas, vaikiška lovytė, komoda ir televizorius, šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros, aplinka tinkama augti nepilnamečiams vaikams. I. M. niekur nedirba, namuose augina dukrą, šeimos pajamas sudaro 260 Eur socialinių išmokų. Ieškovei dukrą išlaikyti padeda jos tėvai. Lankymosi šeimoje metu išsiaiškinta, kad šalys gyvena skyrium nuo 2017 m. liepos mėnesio, šalims gyvenant skyrium, atsakovas T. K. dukrą aplankė keletą kartų, atvežė jai 20 Eur ir pakuotę sauskelnių, su dukra nebendrauja, jos nelanko, nusišalinęs nuo dukters auklėjimo ir išlaikymo. Ieškovės šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros, skyriuje nėra duomenų apie netinkamą tėvų pareigų vykdymą, vaiko teisių apsaugos pažeidimus. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintas nuostatas, į tai, kad emocinis biologinis ryšys tarp motinos ir dukters yra stiprus, jai labai reikalinga motiniška šiluma, ji, tėvams gyvenant skyrium, auga su motina, skyrius daro išvadą, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su motina I. M. geriausiai atitinka nepilnametės interesus. Skyrius daro išvadą, kad būtinųjų poreikių tenkinimui (būstui, maistui, aprangai, higienai, sveikatos priežiūrai ir kt.), laisvalaikiui, poilsiui bei ugdymui, iš skyrium gyvenančio tėvo prašomas priteisti išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, neprieštarauja nepilnametės A. K., gim. (duomenys neskelbtini), interesams. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas T. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) visiškai nusišalinęs nuo dukters išlaikymo, skyriaus nuomone, tikslinga spręsti išlaikymo įsiskolinimo klausimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į įstatyme įtvirtintas nuostatas, į mergaitės amžių, skyrius palaiko ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos, sutinka su ieškovės posėdyje išreikšta pozicija, kad bendravimo tvarka nebūtų ribojama, o būtų kada nori, kada tėvas gali, tai atitinka nepilnametės A. K., gim. (duomenys neskelbtini), interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančio gimimo liudijimo nustatyta, kad šalys I. M. ir T. K. yra nepilnamečio vaiko A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 6). Ieškovė kartu su dukra gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 15). Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo rašto matyti, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 13). Iš VĮ Regitra Kauno filialo rašto matyti, kad ieškovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (b. l. 14). Ieškovė nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, gauna apie 260 Eur grynųjų pajamų (b. l. 8 – 11, 65). Atsakovas Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi nekilnojamojo turto, turi dvi transporto priemones, Lietuvoje nedirba, išvykęs į Vokietiją ir ten dirba (b. l. 34, 51 – 56, 60, 61).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalių vaikas nuo pat gimimo ir šiuo metu gyvena su ieškove, kaip nurodyta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros, ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra, emocinis ryšys tarp motinos ir dukters yra stiprus (b. l. 21 – 22). Atsakovas nepateikdamas atsiliepimo, nedalyvaudamas posėdyje parodė savo abejingumą šioje civilinėje byloje sprendžiamiems ieškovės reikalavimams, susijusiems su jo ir ieškovės bendru vaiku. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą ir prioritetiškai vadovaujantis vaiko interesais, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriau užtikrins vaiko teises, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja (CK 3.161 straipsnis, 3.163 straipsnis, 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis, CPK 178, 185, 186 straipsniai).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Pažymėtina, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pažymėtina, kad tokio nepilnamečio vaiko ir su juo kartu negyvenančio tėvo bendravimo tikslas - tai betarpiškas dalyvavimas auklėjant vaiką, o ne tik trumpalaikis ar epizodiškas pasimatymas su juo. Kai tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, šią tvarką nustato teismas (CK 3.175 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, bei kad nepilnamečio vaiko bendravimas su atsakovu kenktų nepilnamečio vaiko interesams. Priešingai, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog jei atsakovas norės bendrauti su vaiku, ji nedraus ir leis. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, vaiko amžių, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, sprendžia, kad nustatytina maksimali bendravimo tvarka su vaiku, neribojant bendravimo konkrečiomis datomis ir laiku, o paliekant šalių diskrecijai susitarti dėl priimtinų susitikimų, tikslu atsakovui bendrauti su vaiku, tai atitinka vaiko interesus, nenustatyta, kad nustačius tokią bendravimo su vaiku tvarką, bus daroma vaikui socialinė, psichologinė žala ar bus keliami jam neigiami emociniai išgyvenimai.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, turi turtinių įsipareigojimų, arba gauna minimalias pajamas pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. G. B. , bylos Nr. 3K-3-534/2013; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M., A. P. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-529/2014).

Iš bylos duomenų matyti, kad šalių dukra A. K. yra dar mažametė, jai tik vieneri metai ir aštuoni mėnesiai, gyvena su ieškove, jos tėvams priklausančiame būste. Ieškovė nurodė, jog vaikui išlaikyti reikia 300 Eur, kurių pusę turėtų skirti atsakovas. Vaiko sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai. Dėl vaiko augimo būtina dažnai pirkti ir drabužius bei batus. Neabejotinai reikalingos ir vaiko lavinimo ir ugdymo priemonės: knygos, rašymo ir piešimo priemonės, žaislai ir pan. Ieškovė vaikui užtikrina ir gyvenamąjį plotą, kuriame kaip nurodyta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros (b. l. 21 – 22). Kadangi šalių vaikas dar yra tik mažametis, jam neabejotinai reikalingos ir sauskelnės, kitos kūdikiams būtinos higienos priemonės ir reikmenys. Ieškovės nurodytos 300,00 Eur išlaidos per mėnesį vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius yra pakankamos minimaliems vaiko poreikiams patenkinti ir yra protingos. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Ieškovė nuosavybės teise privalomo registruoti turto – nei nekilnojamojo turto nei kilnojamojo turto – neturi, nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 260 Eur grynųjų pajamų - socialinių išmokų. Tuo tarpu, atsakovas kaip matyti iš bylos duomenų, nors ir neturi nekilnojamojo turto, tačiau turi dvi transporto priemones, išvykęs į Vokietiją tikslu dirbti (b. l. 60, 61, 2018 m. balandžio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 3 min. 49 sek. iki 14 min. 53 sek.). Šiuo metu visa vaiko išlaikymo našta tenka vienai ieškovei. Ieškovė nors šiuo metu nedirba ir oficialiai jokių darbinių pajamų neturi, gyvena iš 260 Eur socialinių išmokų bei iš tėvų pagalbos, tačiau pažymėtina, kad ji augina mažametį vaiką, todėl jos darbinės veiklos paieškos lyginant su atsakovo galimybėmis yra labiau apribotos. Atsakovas, nepateikdamas atsiliepimo ir būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdį, jame nedalyvaudamas, tokiu būdu išreiškė visišką abejingumą ieškinio reikalavimų, susijusių su jo vaiku, išsprendimui. Toks atsakovo abejingumas, kai byloje sprendžiamas atsakovo dukters išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, laikytinas nesuderinamu su pareiga rūpintis savo vaiku ir jį išlaikyti. Atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo ne tik kad pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau ir įpareigojimo pateikti įrodymus apie jo vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, gaunamą darbo užmokestį ar kitas gaunamas pajamas. Atsakovas, nepateikdamas duomenų apie savo turtinę padėtį, nepateikė ir duomenų, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas mažamečiui vaikui, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėjo maksimalias pastangas, jog susirastų savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir padarinius tenka jiems patiems. Konstatuotina, kad atsižvelgiant tiek į subjektyvius veiksnius (atsakovas dirba Vokietijoje, gauna darbines pajamas, priešingų duomenų byloje nėra), tiek į objektyvius (jauno amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus ir netekto darbingumo laipsnį nėra) atsakovas ne tik kad gali, bet ir privalo užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą ir jo būtinų poreikių patenkinimą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, kadangi pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba jų negavimu apskritai ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Be to, pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo perkelti didesnės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos vien tik ieškovei, su kuria vaikas faktiškai ir gyvena, kuriai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko būtinuosius poreikius, tai, jog šalys neturi kitų išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų, priešingų duomenų byloje nepateikta, atsižvelgiant į šiuo metu kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką, jog orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams patenkinti pripažintas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis).

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Spendimas išlaikymo priteisimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina visų būtinų vaiko poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisiamas pagal CK 3.200 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. M. P, bylos Nr. 3K-3-246-378/2016). Nagrinėjamojoje byloje ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad mažamete dukra ji rūpinasi visiškai viena, išlaiko nuo tada, kai atsakovas galutinai paliko šeimą, t. y. nuo 2017 m. liepos mėnesio (b. l. 2, 3, 2018 m. balandžio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 3 min. 49 sek. iki 14 min. 53 sek.). Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodyta, jog lankymosi šeimose metu išsiaiškinta, jog šalys gyvena skyrium nuo 2017 m. liepos mėnesio, nuo tada atsakovas tik du kartus aplankė dukrą, atvežė 20 Eur ir sauskelnių pakuotę (b. l. 21). Atsakovas, asmeniškai gavęs ieškinį su jame nurodytais reikalavimais, nepateikė atsiliepimo ir jokių įrodymų, jog vykdė savo, kaip tėvo konstitucinę pareigą ir dukrai išlaikymą teikė. Atsakovo abejingumą liudija ir tai, kad į teismo posėdį jis neatvyko, prašymų nepateikė. Tokiu būdu, darytina išvada, kad atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie šios bylos nagrinėjimą, ir išlikdamas procesiškai pasyvus, su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, ieškinio reikalavimais sutiko. Vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, nesant duomenų, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėnesio iki ieškinio padavimo dienos atsakovas teikė vaikui reikiamą išlaikymą, ar kitu būdu tinkamai prisidėjo prie vaiko auginimo ir rūpinimosi juo, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 750 Eur sumoje už penkių mėnesių laikotarpį – nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis, CPK 376 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 5).

Teismas šioje byloje patyrė 7,24 Eur pašto išlaidų (b. l. 1). Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės patirtos išlaidos sudaro 156 Eur (b. l. 62). Mokėtinas žyminis mokestis šioje civilinėje byloje yra 100 Eur už gyvenamosios vietos nustatymo reikalavimą, 54 Eur už išlaikymo reikalavimą, 22 Eur už išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą, viso 176 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė minėtos bylinėjimosi išlaidos, šalių procesinį elgesį, atsakovo procesinį pasyvumą, nevykdant teismo įpareigojimų, nesant priežasčių nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų valstybei taisyklių, iš atsakovo priteistinos minėtos bylinėjimosi išlaidos valstybei, viso 339 Eur, sumokant į nurodytas VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas pagal atitinkamus įmokos kodus (CPK 80, 85, 88, 93, 96, 99 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką: su nepilnamečiu vaiku A. K. tėvas T. K. bendrauja neribojant laiko pagal tarpusavio tėvų išankstinį susitarimą.

Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2017 m. lapkričio 30 d.) iki dukros pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufruktą į šias lėšas.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) sumoje už laikotarpį nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2017 m. lapkričio 30 d., nustatant ieškovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufruktą į šias lėšas.

Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, sumokant į vieną iš pasirinktų VMI prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Swedbank, AB Nr.(duomenys neskelbtini), AB „Citadelė“ Nr.(duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr.(duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr.(duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr.(duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvis filialas Nr.(duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr.(duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr.(duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą- 188659752, įmokos kodą- 5630, mokėjimo paskirtį- įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 183,24 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB “Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.