Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2024-07-18 · Civilinė byla Nr. 2YT-4195-351/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-18
Bylos Nr.
2YT-4195-351/2024
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01173-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virgina Pankauskienė
Pareiškėjas
E. S.
Suinteresuotas asmuo
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-4195-351/2024Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01173-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5.; 3.4.6.2.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 18 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. S. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. S. mirties 2021,04-14, jos palikimą priėmė ir iki mirties valdė jos sutuoktinis (pareiškėjo tėvas) P. S..

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad O. S. ir P. S. iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini) O. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties P. S. naudojosi likusiu turtu t. y. gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir žemės sklypu iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Po P. S. mirties jo palikimą priėmė pareiškėjas E. S..

Suinteresuotam asmeniui A. S. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos medžiaga nustatyta, kad O. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo E. S. tėvai. O. S. ir P. S. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). O. S. mirė (duomenys neskelbtini). P. S. mirė (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro liudijimu nustatyta, kad po P. S. mirties palikimą priėmė palikėjo sūnus E. S.. Testamentų registro išrašo duomenimis po O. S. mirties pareiškimu dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė bei nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Juknaičių seniūno pažyma nustatyta, kad sutuoktiniai O. S. ir P. S. iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini) Po O. S. mirties likusiu turtu – gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir žemės sklypu iki mirties naudojosi sutuoktinis P. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini).

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas daro išvadą, kad po O. S. mirties pareiškėjo tėvas P. S. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, tačiau pareiškėjo tėvas P. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Atsižvelgiant į tai, pareikšimas tenkinamas, nustatant, kad P. S. priėmė savo mirusios sutuoktinės O. S. palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini) pradėjęs jos paliktą turtą faktiškai valdyti. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po O. S. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniu, 263-268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties - (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, priėmė jos sutuoktinis P. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir valdė iki savo mirties - (duomenys neskelbtini).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Virgina Pankauskienė