- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-22
- Bylos Nr.
- 2-1882/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Trečiasis asmuo
- S. K., A. L., A. J., A. B., V. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aravis“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ bei trečiųjų asmenų S. K. , A. L. , A. J. , A. B. , V. B. , atstovo advokato R. B. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties, kuria nutarta atstatydinti administratorių uždarąją akcinę bendrovę „Atenergo“ iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aravis“ bankroto administratoriaus pareigų, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1995-413/2012.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi iškėlė UAB „Aravis“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Atenergo“.
BUAB „Aravis“ kreditorių susirinkimo pirmininkė A. K. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama atstatydinti iš BUAB „Aravis“ bankroto administratoriaus pareigų UAB „Atenergo“, įpareigoti administratorių per 7 dienas perduoti naujai paskirtam administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Prašymą grindė šiais argumentais:
1. Administratorius pažeidė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi nesušaukė BUAB „Aravis“ kreditorių susirinkimo per 30 darbo dienų nuo 2011 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismo nutarties, kuria patvirtintas K. S. M. 670 750,00 Lt finansinis reikalavimas, įsiteisėjimo dienos ir taip užvilkino bankroto procedūrą.
2. Administratorius pažeidė ĮBĮ 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes per įstatymo nustatytą laikotarpį neatleido įmonės darbuotojų. Dėl šios priežasties padidėjo BUAB „Aravis“ įsiskolinimas darbuotojams, mokėtini mokesčiai, tuo pačiu sumažėjo kreditorių galimybė atgauti skolas, t. y. buvo padaryta žala kreditoriams.
3. Administratorius pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimus, kadangi sudarė neatlygintinas pasaugos sutartis su buvusiu UAB „Aravis“ direktoriumi V. B. , kurių pagrindu buvęs įmonės direktorius gali neatlygintinai naudotis BUAB „Aravis“ turtu.
4. Administratorius pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto reikalavimus. Jam yra žinoma, kad į įmonės apskaitos registrus nebuvo įrašyta 120 750 Lt dydžio kasos operacija bei ši pinigų suma buvo pasisavinta, tačiau iki šiol administratoriaus neatliko jokių veiksmų, kad būtų išieškotos pasisavintos lėšos. Pagal kasos pajamų kvito orderį, gautas pinigines lėšas paėmė buvęs įmonės vadovas V. B. , tačiau šių lėšų nei į įmonės kasą, nei į įmonės banko sąskaitą jis neįnešė, taip pat nėra duomenų apie šių lėšų panaudojimą.
5. Administratorius pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto reikalavimus. Administratorius ataskaitos 4 skyriuje „Kita administratoriaus veikla“ jis nurodė, kad turto pardavimo sandoriai (ekskavatoriaus Kabelco su pjovimo galva, augalų smulkintuvo, krautuvo Forester) nėra priešingi kreditorių interesams, tačiau kreditoriams negalėjo paaiškinti, kaip nustatė šias aplinkybes. Taip pat administratorius negalėjo kreditoriams nurodyti, kada ir už kokią vertę buvo įsigytas turtas, ar turto likutinė vertė atitinka rinkos vertę. Administratorius nesiėmė jokių priemonių, siekiant nustatyti BUAB „Aravis“ turto pardavimo rinkos kainą ir taip įvertinti sandorių pagrįstumą, to nesiūlė ir per kreditorių susirinkimą.
6. Administratoriaus veiklos ataskaita neišsami, parengta nekompetentingai. Ataskaitoje nepateikta BUAB „Aravis“ kreditoriams išsami informacija apie bankroto proceso eigą, neaiškinama ir nenurodoma, kokios priežastys lėmė įmonės nemokumą, neatvaizduotas 120 750 Lt lėšų trūkumas.
7. Administratorius nesiėmė jokių veiksmų įvertinti įmonės vadovo veiklą ir inicijuoti klausimą dėl tyčinio bankroto pripažinimo svarstymo.
8. Administratorius nepagrįstai ginčijo kreditorės K. S. M. reikalavimą visa apimtimi, kai reikalavimo dydis buvo patvirtintas teismo sprendimu, taip užvilkindamas bankroto procedūras.
9. Administratorius veikė išimtinai buvusio vadovo interesais. Įmonės turtą jis perdavė neatlygintinai naudotis buvusiam įmonės vadovui, nesikreipė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prieš buvusį įmonės savininką dėl galimo įmonės lėšų pasisavinimo, neatliko įmonės vadovo sudarytų sandorių ir veiklos analizės, siekiant nustatyti ar nėra tyčinio bankroto požymių.
10. Administratoriaus turi didelį darbo krūvį. Iš viešai Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos tinklalapyje www.bankrotodep.lt skelbiamos informacijos matyti, kad UAB „Atenergo“, kaip juridinis asmuo, vykdo 37 bankroto procedūras ir visas šias bylas veda vienas fizinis asmuo - UAB „Atenergo direktorius A. M. . Be to, UAB „Atenergo“ pradėjo vykdyti 17 bankroto bylų jau po BUAB „Aravis“ bankroto bylos iškėlimo. Tokios aplinkybės leidžia manyti, kad administratorius turi milžinišką darbo krūvį, kuris neleidžia jam tinkamai vykdyti savo funkcijų šioje bankroto byloje.
Šalies argumentai
Atskiru prašymu A. K. prašė tenkinti kreditorių prašymą atstatydinti UAB ,,Atenergo“ iš BUAB ,,Aravis“ bankroto administratoriaus pareigų, BUAB „Aravis“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Verslo konsultantai“.
Kreditorė K. S. M. pareiškimu prašė atstatydinti administratorių UAB „Atenergo“ iš UAB „Aravis“ administratoriaus pareigų ir bankrutuojančios UAB ,,Aravis“ administratoriumi paskirti UAB ,,Bankroto administratorių biuras“. Prašymą grindė šiais argumentais:
1. Administratorius nevykdo kreditorių susirinkimo nutarimų ir neteikia kreditoriams informacijos apie įmonės sandorius, veiklos sutartis.
2. Administratorius nesiima veiksmų ginčyti įmonės sandorius. Jo veiksmai pažeidžia įmonės ir jos kreditorių teises, taip pat gali lemti žalos kreditoriams padarymą, nesudaro galimybės sklandžiai bankroto proceso eigai, sukelia kreditorių priešpriešą ir lemia nepasitikėjimą bankroto administratoriumi.
3. Administratorius netinkamai organizuoja įmonės turto apsaugą, neefektyviai naudoja įmonės turtą. 2012 m. sausio 26 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu administratorius nurodė, jog šiuo metu turtas yra saugomas pas buvusį įmonės vadovą V. B. . Kreditoriams pareikalavus, administratorius pateikė susipažinimui pasaugos sutartis, pagal kurias buvęs direktorius V. B. gali neatlygintinai naudotis bankrutuojančios įmonės turtu.
4. Administratorius netinkamai vykdo pareigą įvertinti įmonės sandorių teisėtumą. Neatlikdamas sandorių analizės, jis padarė išvadas, kad sandoriai nėra priešingi kreditorių interesams, tik formaliai konstatuodamas įmonės sandorių teisėtumą, administratorius pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas pareigas.
5. Administratoriaus nekompetencija, jo didelis užimtumas lemia neefektyvų ir neoperatyvų bankroto procesą. Bankroto administratorius UAB „Atenergo“ vykdo 43 bankroto procedūras, o įmonėje dirba tik vienas bankroto administratorius.
6. Administratorius veikia išimtinai buvusio UAB „Aravis“ vadovo interesais. Įmonės turtą jis perdavė neatlygintinai naudotis buvusiam įmonės savininkui, nesikreipė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jį dėl galimo įmonės lėšų pasisavinimo, neatliko įmonės vadovo sudarytų sandorių ir veiklos analizės, siekiant nustatyti, ar nėra tyčinio bankroto požymių, vengia kreditoriams atskleisti informaciją apie įmonės veiklą ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi nutarė atstatydinti administratorių UAB „Atenergo“ iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aravis“ bankroto administratoriaus pareigų, BUAB „Aravis“ administratoriumi paskyrė UAB „Verslo konsultantai“ bei įpareigojo administratorių UAB „Atenergo“ per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti UAB „Verslo konsultantai“ bankrutavusios UAB „Aravis“ turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, jog bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Aravis“ bankroto byla iškelta 2011 m. birželio 30 d., bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Atenergo“. Administratoriaus įgaliotas asmuo 2011 m. rugsėjo 21 d. prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, išskyrus didžiausio įmonės kreditoriaus ir K. S. M. 670 750 Lt finansinį reikalavimą. Teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartimi buvo patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, o administratoriaus ginčijamo kreditorės K. S. M. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą nutarta nagrinėti 2011 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teismas 2012 m. spalio 12 d. raštu pareikalavo iš administratoriaus išsamių rašytinių paaiškinimų, kokiu pagrindu ir kodėl administratorius visa apimtimi prieštarauja kreditorės finansiniam reikalavimui, kartu atkreipdamas dėmesį į tai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimu kreditorei iš UAB „Aravis“ priteista 540 000 Lt skolos, 5 proc. metinės palūkanos bei 11 400 Lt bylinėjimosi išlaidų ir jai išduotas vykdomasis raštas. Tačiau administratorius, nurodydamas, kad kreditorė reiškia 120 750 Lt didesnį nei priklauso finansinį reikalavimą, negalėjo paaiškinti, kas trukdo jam teikti teismui tvirtinti mažesnį, leistinais įrodymais pagrįstą kreditorės reikalavimą. Teismas pažymėjo, ginčydamas didžiausio kreditoriaus finansinį reikalavimą, administratorius inicijavo pirmąjį kreditorių susirinkimą, kuris turėjo įvykti 2010 m. lapkričio 3 d., t.y. tuo metu, kai šios kreditorės finansinis reikalavimas (jo dalis) dar nebuvo patvirtintas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kai per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, kad šiame susirinkime sprendžiami ypač aktualūs bankrutuojančios įmonės klausimai, kad administratorius nenurodė pagrįstų prieštaravimų kreditorės K. S. M. prašomam patvirtinti finansiniam reikalavimui ir neskundė teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas kreditorės 670 750 Lt dydžio finansinis reikalavimas, teismas pripažino, kad yra pagrindas abejoti administratoriaus deklaruojamu nešališkumo principus kiekvieno kreditoriaus atžvilgiu laikymusi. Teismas taip pat pažymėjo, kad tolimesni administratoriaus veiksmai, inicijuojant prieš didžiausią įmonės kreditorę ikiteisminius tyrimus, tačiau nepateikiant duomenų, kad adekvačių veiksmų imtasi buvusio įmonės vadovo, pagal 2006 m. lapkričio 23 d. kasos pajamų orderį priėmusio iš kreditorės 120 750 Lt, atžvilgiu, ir civilines bylas, nepriklausomai nuo šiuose procesuose priimtų procesinių sprendimų ir nekvestionuojant administratoriaus tokių veiksmų pagrįstumo, leidžia manyti, kad tolimesnės bankroto procedūros gali pasunkėti dėl akivaizdžios administratoriaus ir kreditorės bei kreditorių susirinkimo priešpriešos, kas apsunkins operatyvų, sklandų ir skaidrų bankroto procedūrų vykdymą ateityje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pažymėjo, kad nepaneigti liko pareiškėjų argumentai, kad administratorius vengė pateikti 2012 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimui turimą informaciją apie galimai neteisėtus įmonės sandorius ir kitą informaciją, su kuria nori susipažinti kreditoriai, nepagrįstai nurodydamas, kad tokios informacijos negali pateikti todėl, kad visi bankrutuojančios įmonės dokumentai perduoti policijos komisariatui. Tačiau iš 2012 m. vasario 9 d. dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad šie dokumentai policijos komisariatui buvo perduoti jau po minėto kreditorių susirinkimo. Administratorius, nepaaiškindamas kreditoriams motyvų, dėl kokių priežasčių neginčija įmonės sandorių, kurie, kreditorių nuomone, gali būti priešingi įmonės interesams, sukelia pagrįstas abejones jo nešališkumu bei kompetentingumu ir tinkamų administratoriaus pareigų vykdymu. Tai, pasak teismo, sudaro pagrindą spręsti, kad administratorius realiai neatliko tų sandorių analizės ir galimai nepagrįstai padarė išvadas apie tai, jog sandoriai yra teisėti ir nėra priešingi įmonės bei kreditorių interesams. Teismas pažymėjo, jog administratorius teikia nemotyvuotas veiklos ataskaitas. Pasak teismo, nepateikus kreditoriams išsamios informacijos apie buvusio įmonės vadovo sudarytus sandorius, yra pagrindas išvadai, kad administratorius nepakankamai atidžiai išanalizavo įmonės vadovo sudarytus sandorius ir veiklą, siekiant nustatyti ar nėra tyčinio bankroto požymių.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog BUAB „Aravis“ administratorius UAB „Atenergo“, vykdydamas BUAB „Aravis“ bankroto procedūras, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei netinkamai vykdė bankroto administratoriaus pareigas, todėl sukėlė kreditorių nepasitikėjimą, kas sudaro pagrindą jį atstatydinti iš BUAB „Aravis“ bankroto administratoriaus pareigų.
Teismas taip pat pažymėjo, kad kreditorė K. S. M. prašė administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administratorių biuras“, kreditorė A. K. - UAB „Verslo konsultantai“. Duomenų, kad siūlomos administratoriaus kandidatūros prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies normoms, teismas nenustatė bei pažymėjo, kad nešališkumo, interesų konflikto vengimo, lygiateisio visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesų atstovavimo principus savo veikloje deklaravo visi kandidatūras pateikę administratoriai. Teismas pažymėjo pabrėžė, kad parinkdamas tinkamą įmonės bankroto administratorių, atsižvelgia į tai, kad bankrutuojančią įmonę yra vidutinė įmonė, turinti materialaus turto, todėl laikė, kad UAB „Aravis“ administratoriumi tikslinga skirti patyrusią administravimo paslaugas teikiančią bendrovę - UAB „Verslo konsultantai“, kurios buveinė yra Kaune (Kauno m. sav. Kauno m. Raudondvario pl. 99), arčiau bankrutuojančios įmonės buveinės (Tvenkinių g. 8a, Šakių k., Kauno r. sav.), nes tokiu būdu bus tinkamiau užtikrinta kreditorių ir pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, operatyviau organizuojami ir atliekami bankroto proceso darbai bei kitos ĮBĮ 11 straipsnyje numatytos bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos. Be to, pasak teismo, tai pašalins trečiųjų asmenų abejones dėl galimo kreditorės K. S. M. siūlomo bankroto administratoriaus, kuriame kažkada dirbo pareiškėjos atstovas, šališkumo.
III. Atskirųjų skundų argumentai ir atsiliepimų į juos argumentai
Trečiųjų asmenų S. K. , A. L. , A. J. , A. B. , V. B. vardu jų atstovas advokatas R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį, o pareiškėjų A. K. ir K. S. M. pareiškimus dėl bankroto administratoriaus UAB „Atenergo“ atstatydinimo iš bankruotuojančios UAB „Aravis“ bankroto administratoriaus pareigų – atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Dėl kreditorės K. S. M. kreditorinio reikalavimo ginčijimo.
Atsiliepimas
Bankroto administratoriui, patikrinus BUAB „Aravis“ veiklos dokumentus, kilo įtarimų dėl kreditorės K. S. M. pateikto 670 750 Lt finansinio reikalavimo pagrįstumo. Nustatęs neatitikimus tarp kreditorės reikalaujamos sumos ir bankrutuojančios įmonės finansinių dokumentų, administratorius, kaip jį įpareigoja ĮBĮ, pradėjo teisinį tyrimą. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi patvirtino ginčijamą kreditorės K. S. M. 670 750 Lt finansinį reikalavimą. Įvertinus bankroto administratoriaus šioje situacijoje atliktų veiksmų visumą ir pasiektą rezultatą (nesąžiningo ir nepagrįsto 120 750 Lt reikalavimo atsisakymą), yra akivaizdu, kad bankrutuojančios UAB „Aravis" ir kitų jos kreditorių finansiniai interesai nuo nesąžiningos kreditorės K. S. M. šioje bankroto byloje buvo apginti būtent bankroto administratoriaus tinkamai atliekamų pareigų dėka.
2. Dėl ikiteisminio tyrimo prieš buvusį UAB „Aravis“ vadovą A. B. inicijavimo. Nesuvokiama teismo nuostata, kad jeigu bankroto administratorius inicijavo ikiteisminį tyrimą prieš kreditorę K. S. M. , tai analogišką tyrimą jis privalėjo inicijuoti prieš buvusį įmonės vadovą, neva pagal 2006 m. lapkričio 23 d. kasos pajamų orderį priėmusį iš kreditorės 120 750 Lt sumą. Tokią teismo nuostatą galėjo lemti tik netinkama ir neišsami bylos analizė. 2012 m. vasario 29 d. kreditorės K. S. M. prašyme dėl patvirtinto finansinio reikalavimo patikslinimo bankroto byloje yra nurodoma, kad piniginių lėšų - 120 750 Lt - kreditorė nei bendrovei, nei buvusiam vadovui A. B. niekada neperdavė.
3. Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir protingumo principais bei siekdamas apginti viešąjį interesą bankroto byloje, taip pat užkirsdamas kelią nepagrįstam bankroto proceso vilkinimui, nepažeisdamas įstatymo nustatyto termino, sušaukė pirmąjį kreditorių susirinkimą, kuris turėjo įvykti 2010 m. lapkričio 3 d. Įstatymas numato maksimalų terminą, per kurį turi įvykti kreditorių susirinkimas, bet nenumato minimalaus termino. Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimas gali įvykti nors ir kitą dieną po to, kai įsiteisėja nutartis dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, ir tai bus pateisinama operatyvumo principu. Jeigu bankroto administratorius būtų laukęs kreditorės K. S. M. reikalavimo patvirtinimo, tai būtų reiškę, kad administratorius šiai kreditorei suteikia prioritetą prieš kitus kreditorius, o tai kaip tik ir būtų reiškę bankroto administratoriaus šališkumą ir kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimą.
4. Dėl informacijos nesuteikimo. Kreditorių reikalavimas dėl informacijos pateikimo buvo pateiktas bankroto administratoriui jau po to, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai jį buvo įpareigoję ikiteisminiam tyrimui pateikti visus BUAB „Aravis" veiklos dokumentus. Bankroto administratorius reikalaujamos informacijos neteikė dėl objektyvių priežasčių, t.y. pirmiausia siekdamas nepakenkti pradėtiems ikiteisminiams tyrimams, nes pagal Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini, bet ne dėl nešališkumo ar kompetencijos stokos. Niekas netrukdė pareiškėjoms kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir prašyti leisti susipažinti su jas dominančia informacija.
5. Dėl sandorių analizės. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris įrodytų ar pagrįstai keltų įtarimų, kad kreditorių nurodomi sandoriai pažeidė bankrutuojančios BUAB „Aravis" ar jos kreditorių interesus. Pareiškėjos nenurodė nei vieno pagrįsto argumento, kodėl (dėl kokių priežasčių) jų nurodyti sandoriai prieštarauja ar galėtų prieštarauti kreditorių interesams. Vertindamas sandorius, bankroto administratorius patikrino buhalterinius dokumentus, įvertino ar teisingai buvo skaičiuojamas turto nusidėvėjimas, įvertino tai, kad turtas buvo naudojamas miško darbams, kuriuos vykdant visas turtas nusidėvi itin sparčiai, sparčiai mažėja jų vertė, taip pat įvertino ir tai, kad perleistas turtas turėjo esminių trūkumų. Bankroto administratorius atliko sandorių analizę ir priėmė atitinkamas išvadas. Įstatymas numato galimybę bet kuriam iš kreditorių, kuris žino, kad sandoris yra priešingas bendrovės interesams, kreiptis į teismą dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau tokia teise nei vienas iš kreditorių nepasinaudojo.
6. Dėl paskirto bankroto administratoriaus. Tokia teismo nutartis prieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 23 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimo pirmininkė kreipiasi į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, siūlomai kito administratoriaus kandidatūrai turi pritarti kreditorių susirinkimas. Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje esančio 2012 m. sausio 26 d. BUAB „Aravis" kreditorių susirinkimo protokolo, kreditorių susirinkimas apskritai nesvarstė kito administratoriaus kandidatūros. Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo pirmininkė A. K. administratoriumi UAB „Verslo konsultantai" pasiūlė savavališkai, nesuderinusi jo kandidatūros su kreditorių susirinkimu, pažeisdama ĮBĮ reikalavimus. Kadangi A. K. pareiškimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo teikė kaip kreditorių susirinkimo įgaliotas asmuo, privalėjo būti laikomasi administratoriaus kandidatūros parinkimo ir siūlymo teismui tvarkos.
Šalies argumentai
Bankroto administratorius UAB „Atenergo“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų (kreditorių) A. K. ir K. S. M. pareiškimus dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Dėl kreditorės K. S. M. kreditorinio reikalavimo ginčijimo. Bankroto administratorius, patikrinęs įmonės veiklos dokumentus, nesutiko tvirtinti pilna apimti kreditorės K. S. M. finansinio reikalavimo ir prašė teismo šio finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimo nagrinėjimą išskirti į atskirą bylą. Neatsižvelgęs į bankroto administratoriaus prašymą Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi patvirtino ginčijamą kreditorės K. S. M. 670 750 Lt finansinį reikalavimą. Administratoriui nepavykus savarankiškai surinkti pakankamai duomenų dėl K.S. M. finansinio reikalavimo nepagrįstumo, jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas. Apklausos metu K. S. M. patvirtino, jog niekada nei BUAB „Aravis“, nei jos vadovui A. B. neperdavė 120 750 Lt paskolos dalies ir atitinkamai Kauno apygardos teismui pateikė prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo, prašė reikalavimą sumažinti 120 750 Lt.
2. Dėl pirmojo kreditorių šaukimo 2010 m. lapkričio 3 d. ĮBĮ 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi vykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju kreditorių susirinkimas buvo sušauktas laikantis įstatymo reikalavimų. Laukimas, kol bus patvirtintas kreditorės K. S. M. reikalavimas, būtų buvęs nepateisinamas operatyvumo principo bei kitų kreditorių lygiateisiškumo atžvilgiu.
3. Dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo vien prieš kreditorę K. S. M. Teismas neteisus teigdamas, kad bankroto administratorius inicijuoja ikiteisminius tyrimus tik kreditorės K. S. M. atžvilgiu. Ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00089-12 yra atliekamas ir dėl buvusio vadovo A. B. bei jo sutuoktinės J. B. galimai padarytų nusikalstamų veikų.
4. Dėl tariamo vengimo pateikti 2012 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimui turimą informaciją apie galimai neteisėtus įmonės sandorius ir kitą informaciją. Teismas nepilnai įvertino pateiktus įrodymus. 2012 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkime nebuvo prašoma pateikti informaciją apie galimai neteisėtus sandorius ar kitą informaciją, su kuria norėtų susipažinti kreditoriai. Protokole nėra konstatuota, kad bankroto administratorius negali pateikti informacijos, nes visi BUAB „Aravis“ dokumentai perduoti policijos komisariatui. Šiame kreditorių susirinkime bankroto administratorius buvo įpareigotas per 10 dienų nuo kreditorių susirinkimo dienos pateikti visus dokumentus susirinkimo pirmininkui bei sekretoriui. Minėtiems asmenims dokumentai nebuvo pateikti, kadangi bankroto administratorius visa apimtimi apskundė kreditorių susirinkimo nutarimus bei dėl to, kad iki minėto kreditorių susirinkimo bankroto administratorius buvo gavęs ikiteisminio tyrimo institucijų įpareigojimą pateikti visus BUAB „Aravis“ veiklos dokumentus. Bankroto administratorius laikė, kad siekiant nepakenkti pradėtam ikiteisminiam tyrimui, jis kreditoriams nebegali pateikti informacijos. K. S. M. , būdama UAB „Aravis“ akcininke, dar iki bankroto bylos iškėlimo įstatymų nustatyta tvarka galėjo gauti visą ją dominančią informaciją.
5. Dėl neginčijamų įmonės sandorių, kurie, kreditorių nuomone, gali būti priešingi įmonės interesams bei tariamo sandorių analizės neatlikimo. Vertindamas sandorius, bankroto administratorius patikrino įmonės buhalterinius dokumentus, įvertino ar teisingai buvo skaičiuojamas turto nusidėvėjimas, atsižvelgė į tai, kad turtas buvo naudojamas miško darbams, vykdant kuriuos visas turtas nusidėvi itin sparčiai, o atitinkamai sparčiai mažėja jų vertė, taip pat įvertino ir tai, kad perleistas turtas turėjo esminių trūkumų. Bankroto administratorius atliko sandorių analizę ir priėmė atitinkamas išvadas.
6. Dėl tariamai nemotyvuotų ataskaitų teikimo. Bankroto administratoriaus ataskaita yra informatyvi ir pakankamai motyvuota. Nei vienas teisės aktas imperatyviai nėra nustatęs, kokia turi būti informacija veiklos ataskaitoje.
Atsiliepimu į BUAB „Aravis“ atskirąjį skundą trečiųjų asmenų S. K. , A. L. , A. J. , A. B. , V. B. vardu jų atstovas advokatas R. B. sutinka su BUAB „Aravis“ atskiruoju skundu. Nurodo, jog atskirojo skundo argumentai yra teisingi ir pagrįsti, todėl atskirasis skundas turėtų būti tenkinamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į atskiruosius skundus pareiškėjos (kreditorės) A. K. vardu jos atstovas advokatas E. S. bei pareiškėjos (kreditorės) K. S. M. vardu jos atstovas advokatas G. M. su atskiraisiais skundais nesutinka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o administratoriaus ir trečiųjų asmenų skundai yra nepagrįsti ir atmestini. Teigia, kad administratorius netinkamai atliko savo pareigas, yra praradęs kreditorių, galinčių lemti bankrutuojančios įmonės teisinį likimą, pasitikėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkintini. Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis paliktina nepakeista.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atstatydintas bankroto administratorius UAB „Atenergo“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto materialiųjų teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.
Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, įmonės administratorius – tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar kitos E. S. valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi E. S. teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo E. S. valstybėse narėse teisėmis, (toliau – fizinis asmuo) ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės juridinio asmens padalinys (filialas) (toliau – juridinis asmuo), turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka; administratorius, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, negali atlikti įmonių bankroto procedūrų nuo nurodytos teisės netekimo dienos.
Įmonės administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, jis iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, nuo jo veiksmų, jo sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese. Bet kurioje bankroto procedūros stadijoje, esant ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatytiems pagrindams, neribojama teisė kelti klausimą, ar bankroto administratorius tinkamai vykdo pavestas funkcijas. Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 13 punktą teisę reikalauti atstatydinti administratorių turi kreditorių susirinkimas (komitetas) (ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p.). Kreditorių susirinkimo nutarimo dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrįstumo klausimą teismas išsprendžia nustatęs, ar yra pagrindas pagal turimus duomenis konstatuoti, jog administratorius netinkamai vykdo savo pareigas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi įvertinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su bankroto proceso eiga, jos operatyvumu, vykdomų procedūrų skaidrumu, atskirų veiksmų atlikimu, sprendimų priėmimu. Faktinis pagrindas bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimo svarstymui teisme gali būti ir atskiro kreditoriaus pateikta informacija. Teismui sprendžiant administratoriaus atstatydinimo klausimą, būtina įvertinti aplinkybes, sąlygojusias kreditoriaus nepasitikėjimą ir tokiu būdu užtikrinti, jog administratorius būtų atstatydintas pagrįstai, o ne vien dėl finansinių reikalavimų daugumą turinčio kreditoriaus valios pakeisti esamą administratorių kitu kreditoriaus siūlomu kandidatu. Bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrįstumo klausimą teismas išsprendžia nustatęs, ar yra pagrindas pagal turimus duomenis konstatuoti, jog administratorius netinkamai vykdo savo pareigas.
ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas administratorių iš pareigų gali atstatydinti šiais atvejais: 1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 2) kai įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) ar šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai) motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo; 3) kai administratorius šio straipsnio 3 dalies 24 punkte nustatyta tvarka pateikia teismui prašymą dėl jo atstatydinimo arba įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas šio įstatymo 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka kreipiasi dėl praradusio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas administratoriaus atstatydinimo ir kito administratoriaus paskyrimo arba iš kitų šaltinių teismas gauna informaciją, kad administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu atveju teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo kreipimosi dienos priima nutartimi sprendimą dėl administratoriaus atstatydinimo ir, jeigu administratorius atstatydinamas, šio įstatymo nustatyta tvarka paskiria kitą administratorių. Teismas netenkina prašymo dėl administratoriaus atstatydinimo, jeigu nustato, kad kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimas atstatydinti administratorių buvo priimtas pažeidžiant įstatyme nustatytą kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimų priėmimo tvarką, ar prašymą dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius (kreditoriai) neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos arba jeigu patenkinus prašymą būtų pažeisti kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimui nepritarusių, kreditorių susirinkime (komitete) nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas.
Atsakovo BUAB „Aravis“ administratoriaus UAB „Atenergo“ ir trečiųjų asmenų atskirųjų skundų argumentai dėl administratoriaus tinkamo pareigų vykdymo yra nepagrįsti ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad BUAB „Aravis“ administratorius UAB „Atenergo“, vykdydamas BUAB „Aravis“ bankroto procedūras, sukėlė kreditorių nepasitikėjimą, kas sudarė pagrindą jį atstatydinti iš BUAB „Aravis“ bankroto administratoriaus pareigų.
Pirmosios instancijos teismo išvadą apie netinkamus administratoriaus veiksmus, administruojant BUAB „Aravis“, patvirtina bylos duomenys apie kreditorinių finansinių reikalavimų tvirtinimą ir administratoriaus veiksmus šiame procese, apie jo veiksmus, sušaukiant pirmąjį kreditorių susirinkimą.
Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatą, administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti.
Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Aravis“ bankroto byla iškelta 2011 m. birželio 30 d. Administratoriaus įgaliotas asmuo 2011 m. rugsėjo 21 d. prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, išskyrus didžiausio įmonės kreditoriaus K. S. M. 670 750 Lt finansinį reikalavimą (civ. bylos Nr. B2-3350-413/2011, b.l. 7-9). Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartimi buvo patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, o administratoriaus ginčijamo kreditorės K. S. M. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą buvo nutarta nagrinėti 2011 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (civ. bylos Nr. B2-3350-413/2011, b.l. 16-17).
Pirmosios instancijos pažymėjo, kad 2012 m. spalio 12 d. raštu Nr. B2-2686-413/2011 jis pareikalavo iš administratoriaus išsamių rašytinių paaiškinimų, kokiu pagrindu ir kodėl pastarasis visa apimtimi prieštarauja kreditorės K. S. M. finansiniam reikalavimui, kartu atkreipdamas dėmesį, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimu šiai kreditorei iš UAB „Aravis“ priteista 540 000 Lt skolos, 5 proc. metinės palūkanos bei 11 400 Lt bylinėjimosi išlaidų ir jai išduotas vykdomasis raštas. Teismas taip pat pažymėjo, kad administratorius negalėjo paaiškinti, kas jam trukdė teikti pirmosios instancijos teismui tvirtinti mažesnį, nei pareikštas, tačiau leistinais įrodymais pagrįstą kreditorės reikalavimą. Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliantai neginčija. Taip pat nustatyta, kad administratorius pirmosios instancijos teismui nenurodė pagrįstų prieštaravimų kreditorės K. S. M. prašomam patvirtinti finansiniam reikalavimui ir neskundė pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas kreditorės 670 750 Lt dydžio finansinis reikalavimas.
Atskirųjų skundų argumentai, kad pirmasis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas laikantis įstatymo reikalavimų, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad yra pagrindas abejoti administratoriaus deklaruojamu nešališkumo principo kiekvieno kreditoriaus atžvilgiu laikymusi.
Pagal IBĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatą, pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
Kaip jau minėta, BUAB „Aravis“ kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti 2011 m. spalio 12 d. nutartimi. Ši nutartis įsiteisėjo 2012 m. spalio 20 d.. Apeliantai neginčija, kad administratoriui buvo žinoma, jog jo ginčijamo kreditorės K. S. M. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą teismas nutarė nagrinėti 2011 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka Tai reiškia, kad K. S. M. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą teisme buvo numatyta nagrinėti praėjus tik 18 darbo dienų nuo nutarties patvirtinti kitų kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Taigi, administratorius, nepagrįstai ginčydamas didžiausio įmonės kreditoriaus K. S. M. finansinį reikalavimą visa apimtimi, kai didžiosios jo dalies (551 400 Lt) pagrįstumas buvo patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (97-100 b.l., 1 t.), inicijavo pirmąjį kreditorių susirinkimą 2011 m. lapkričio 3 d., praėjus tik 8 darbo dienoms nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, kai šios kreditorės finansinis reikalavimas (jo dalis) dar nebuvo patvirtintas, nors jam buvo žinoma, kad jo ginčijamo kreditorės finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą teismas nutarė nagrinėti 2011 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad administratoriui taip pat buvo žinoma, jog pirmąjį kreditorių susirinkimą jis turi galimybę sušaukti, nepažeisdamas IBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ir po to, kai bus išspręstas ir K. S. M. , kaip kreditoriaus, kurio reikalavimo suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji šio kreditoriaus reikalavimo dalis buvo grindžiama įsiteisėjusiu teismo sprendimu, į kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką (kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos) bei į tai, kad pirmajame kreditorių susirinkime sprendžiami itin svarbūs klausimai (susirinkimo pirmininko rinkimai, administravimo išlaidų sąmatos, administratoriaus ataskaitos tvirtinimas ir kt.), negalima sutikti su atskirųjų skundų argumentais, kad laukimas, kol bus patvirtintas kreditorės K. S. M. reikalavimas, šiuo atveju būtų buvęs nepateisinamas operatyvumo principo bei kreditorių lygiateisiškumo požiūriu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijamo kreditorės K. S. M. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą teismas išsprendė operatyviai, nutartis dėl šios kreditorės finansinio reikalavimo patvirtinimo paskelbta 2011 m. lapkričio 21 d. ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pirmajam kreditorių susirinkimui sušaukti baigėsi 2011 m. gruodžio 1 d. (skaičiuojant jį 2011 m. spalio 12 d. nutarties, kuria buvo patvirtinti kitų kreditorių finansiniai reikalavimai, įsiteisėjimo dienos). Taigi, priešingai nei teigia apeliantai, skubotas pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimas, nepatvirtinus visų žinomų kreditorių pagrįstų reikalavimų ir nepagrįstai ginčijant didžiąją dalį kreditoriaus, kurio reikalavimo suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, yra pakankamas pagrindas abejoti administratoriaus nešališkumu ir daryti išvadą apie netinkamą jo pareigų vykdymą.
Nepagrįsti ir atskirųjų skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino įrodymus, patvirtinančius, kad administratorius vengė pateikti 2012 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimui turimą informaciją apie galimai neteisėtus įmonės sandorius ir kitą informaciją su kuria nori susipažinti kreditoriai. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog administratorius nepagrįstai nurodė, kad tokios informacijos negali pateikti todėl, kad visi bankrutuojančios įmonės dokumentai perduoti policijos komisariatui. Iš 2012 m. vasario 9 d. dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad šie dokumentai policijos komisariatui buvo perduoti jau po 2012 m. sausio 26 kreditorių susirinkimo. Administratorius savo atskirajame skunde pripažįsta, kad viena iš priežasčių, kodėl jis nepateikė kreditoriams reikalaujamos informacijos, (įmonės dokumentų) buvo tai, kad jis visa apimtimi apskundęs kreditorių susirinkimo nutarimus. Tokia priežastis negali pateisinti administratoriaus veiksmų, nes teisę susipažinti su įmonės dokumentais kreditoriams suteikia įstatymas, taigi ji gali būti ribojama taip pat tik įstatymo nustatytais atvejais (IBĮ 21 str. 2 d. 2 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nepateikus kreditoriams išsamios informacijos apie buvusio įmonės vadovo sudarytus sandorius, yra pagrindas išvadai, kad administratorius nepakankamai atidžiai išanalizavo įmonės vadovo sudarytus sandorius ir veiklą, siekiant nustatyti ar įmonės sudaryti sandoriai nepažeidžia kreditorių interesų, ar nėra tyčinio įmonės bankroto požymių. Tokie administratoriaus veiksmai pagrįstai sukėlė kreditorių nepasitikėjimą administratoriumi ir pagrindą inicijuoti jo atstatydinimą.
Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės iš esmės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad administratorius UAB „Atenergo“, vykdydamas UAB „Aravis“, bankroto procedūras pažeidė Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus, netinkamai vykdė administratoriaus pareigas, kas sukėlė pagrįstą dalies kreditorių nepasitikėjimą ir šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą atstatydinti jį iš administratoriaus pareigų.
Taigi, pirmosios instancijos teismo išvados dėl administratoriaus atstatydinimo pagrindo iš esmės yra pagrįstos, o atskirųjų skundų argumentai šiuo klausimu atmestini.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su trečiųjų asmenų atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl BUAB „Aravis“ paskirto administratoriaus prieštarauja ĮBĮ nuostatoms.
Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančio 2012 m. sausio 26 d. BUAB „Aravis“ kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog kreditorių susirinkimas nesvarstė kito administratoriaus kandidatūros, o tik nutarė įpareigoti kreditorių susirinkimo pirmininką kreiptis į teismą dėl BUAB „Aravis“ administratoriaus UAB „Atenergo“ atstatydinimo (1 t., b.l. 33-41). A. K. atskiru prašymu, pažymėdama, kad kreditorių susirinkimas nesvarstė kausimo dėl kitos administratoriaus kandidatūros, vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, prašė BUAB ,,Aravis“ bankroto administratoriumi paskirti UAB ,,Verslo konsultantai“ (1 t., b. l. 46-48). Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartimi yra patvirtintas A. K. 33 072 Lt finansinis reikalavimas. Taigi, A. K. yra kreditorė, kuri pagal ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 1 straipsnio 2 dalies nuostatas turi teisę pasiūlyti teismui administratoriaus kandidatūrą. Būtent A. K. siūlomą bankroto administratorių pirmosios instancijos teismas ir paskyrė. Pažymėtina, kad kito administratoriaus kandidatūrą siūlė ir kreditorė K. S. M. , kurios reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių reikalavimų sumos (1 t., b. l. 78-88). Ši kreditorė atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo paskirtas naujas bankroto administratorius, nepadavė. Todėl vien formali aplinkybė, kad kreditorių susirinkimas nesvarstė kito administratoriaus kandidatūros, nesudaro pagrindo teigti, kad naujasis administratorius buvo paskirtas neteisėtai.
Teismas iš pasiūlytų administratorių kandidatūrų turi teisę parinkti administratorių, kuris, teismo pagrįstu įsitikinimu galės tinkamai administruoti bankrutuojančią įmonę, o apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto administratoriaus paskyrimo dalį tuomet, jeigu egzistuoja ĮBĮ nustatyti pagrindai, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas administruoti įmonę ir/ar kyla pagrįstos abejonės dėl administratoriaus galimybės nešališkai teikti administravimo paslaugas.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad UAB „Verslo konsultantai“ atitinka įstatymo keliamus reikalavimus administratoriui ir nesant nustatytoms aplinkybėms, jog šis administratorius administravimo paslaugas gali teikti šališkai, nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl UAB „Verslo konsultantai“ paskyrimo atsakovo BUAB „Aravis“ administratoriumi.
Dėl kitų atskiruosiuose skunduose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes esminės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui jie neturi.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.