- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-13
- Bylos Nr.
- e2-554-647/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03427-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius (pirm.)
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- E. R., V. R.
- Advokatai
- Birutė Strimaitytė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovei Rūtai Geležinytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ieškinį atsakovams E. R., V. R. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, suinteresuotas asmuo – antstolis Robertas Vasiliauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu E. R., V. R. prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo V. R. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po K. R. mirties; 2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarės Vilijos Partaukienės 2018 m. spalio 30 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 4302, dalį (t. y. 3/4 dalis turto, kuris priklausytų V. R.), kuria įpėdinei E. R., išduotas paveldėjimo teisės liudijimas; 3) nukreipti V. R. skolų valstybei išieškojimą vykdomosiose bylose į turtą, paveldėtą po K. R. mirties, šiai dienai valdomą E. R., t. y. 3/4 dalių turto; 4) įpareigoti V. R. atlikti visus būtinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarą su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į turtą; 5) nustatyti, kad V. R. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, išieškotojas turi teisę atlikti visus būtinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota V. R. nuosavybės teisė į nurodytą nekilnojamąjį turtą skolininko lėšomis.
2. Ieškinyje nurodyta, kad gavo antstolio Roberto Vasiliausko 2021 m. spalio 14 d. patvarkymą dėl informacijos apie palikimo nepriėmimą pateikimo Nr. S-21-179-30578, kuriame nurodyta, kad Skolininkas vengė priimti palikimą, atsiradusį po tėvo K. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Antstolių informacinės sistemos 2021 m. lapkričio 7 d. duomenimis, V. R. atžvilgiu antstoliai vykdo 15 vykdomųjų bylų valstybės naudai, bendra Antstolių informacinėje sistemoje nurodyta iš Skolininko išieškotina suma į valstybės biudžetą – 14 035,38 Eur. Iki 2018 m. rugsėjo 2 d. (t. y. paskutinės dienos, iki kurios V. R. turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo) susidariusi skola VMI prie FM sudaro 13 455,38 Eur. Antstolių priskaičiuotų vykdymo išlaidų šiose vykdomosiose bylose dydis VMI prie FM nėra žinomas. Notarų biure užvesta K. R., kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla, kurios metu nėra fiksuoto fakto, kad skolininkas V. R., turėdamas paveldėjimo teisę, būtų priėmęs palikimą. Palikimą po K. R. mirties priėmė tik E. R. (mirusiojo sutuoktinė). E. R. paveldėjo 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 5450/32700 dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį transporto priemonės NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 1992 m. liepos 30 d. K. R. sumokėtų 7,08 Eur (2445 Rb) valstybės vienkartinių įmokų už 0,15 ha namų valdos žemės sklypą į Vilniaus rajono valdybos sąskaitą, esančią ŽŪB Operacijų valdybos skyriuje. V. R. yra VMI prie FM skolininkas. Nurodė, kad iki 2018 m. rugsėjo 2 d. susidariusi skola VMI prie FM sudaro 13 455,38 Eur. Šios skolos išieškojimas vykdomas 7 vykdomosiose bylose. Taigi VMI prie FM reikalavimo teisė yra neabejotina ir vykdytina. Jokio turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas V. R. neturi. Per įstatyme nustatytą terminą nepriimdamas po K. R. mirties atsiradusio palikimo, V. R. iš esmės atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI prie FM teises. Kadangi iš viso yra 2 įpėdiniai: E. R. ir V. R., su pirmos eilės įpėdiniu motina E. R. paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, t. y. ¼ dalį, o sūnus – 3/4 dalis. Tai atsakovui V. R. turėtų būti priteista 3/4 dalis paveldėto turto.
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo išieškojimą 170; 70;90 ir 60 Eur sumai, o vykdomieji dokumentai buvo išduoti - atitinkamai 2021 m. spalio 14 d.; 2021 m. balandžio 14 d.; 2021 m. gegužės 26 d. ir 2021 m. liepos 14 d., t. y. po atsisakymo priimti palikimą dienos, kas reiškia, kad dėl vykdomo išieškojimo nėra pagrindo ginčyti praeityje atsakovo priimtą sprendimą - atsisakyti priimti palikimą, o reikšti ieškinį, gavus patvarkymą - nėra pagrindo. Atsakovo atsisakymas nuo palikimo nepažeidė antstolio vykdomose bylose kreditoriaus teisių, nes išieškomos skolos neegzistavo, o kreditorius neturėjo galiojančios reikalavimo teisės. Kiti vykdomi išieškojimai ieškovės naudai laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. vasario 15 d. taip pat buvo pradėti po atsisakymo priimti palikimą dienos, kas reiškia, kad atsisakymas priimti palikimą niekaip nėra susijęs su atsiradusiais įsiskolinimais, nes palikimo atsisakymo momentu atsakovas neturėjo skolų. Tai reiškia, kad atsisakymas priimti palikimą dėl išieškojimų už nurodytą laikotarpį - nepagrįstas, nes išieškomos skolos neegzistavo, o kreditorius neturėjo galiojančios reikalavimo teisės. Atsakovas atsisakė nuo jam priklausančio palikimo dalies, atsiradusio po jo tėvo mirties, laisva valia, niekieno neįtakotas ir neverčiamas, suvokdamas, jog pasirašo pareiškimą dėl palikimo atsisakymo ir to norėjo. Atsakovas, elgėsi sąžiningai, savo veiksmais siekė ne išvengti atsiskaityti su kreditoriumi, o dėl asmeninių aplinkybių. Atsakovas nurodė, jog atsisakė priimti palikimą, dėl to, kad tarp jo ir tėvo buvo susiklostę itin konfliktiški santykiai, jie ilgus metus praktiškai nebendravo, o kiekvienas susitikimas baigdavosi barniais. Atsakovas kūrė savo gyvenimą atsietai nuo savo tėvo ir netapatino savęs turto paveldėtoju, neprisidėjo prie turto gerinimo. Atsakovas nuo 2005 m. iki 2011 m. gyveno Didžiojoje Britanijoje, grįžęs į Lietuvą, su tėvu toliau praktiškai nebendravo, tėvų turtu nuo pilnametystės niekada nesinaudojo ir palikimo neketino priimti dėl asmeninių nuoskaudų. Be to, atsakovė žinojo, kad K. R. visada sakė, kad jokio turto neketina palikti savo sūnui, o abu sutuoktiniai buvo ne kartą kalbėję tiek tarpusavy, tiek su kitais artimaisiais, kad po vieno iš jų mirties savo turto dalį palieka pergyvenusiam sutuoktiniui. Todėl atsakovas, atsisakydamas priimti palikimą, tai padarė dėl asmeninių aplinkybių, o ne siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Atsakovas paaiškina, kad su kreditoriais jis atsiskaitys ir tai bus padaryta iš atsakovo gaunamų pajamų. Atsakovas yra darbingas asmuo, vykdo individualią veiklą, yra registruotas kaip mokesčių mokėtojas, todėl nors ir per ilgesnį laiką, tačiau atsiskaitymas su kreditoriumi yra galimas ir realus. Kadangi atsisakymas nuo palikimo - vienašalis sandoris, tai atsakovė niekaip negalėjo įtakoti atsakovo pasirinkimo. Be to, E. R. nežinojo ir neturėjo pareigos žinoti apie atsakovo turimus įsiskolinimus, turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, susijusias su atsakovo skolomis, todėl tai, kad ji kaip sutuoktinė priėmė palikimą - niekaip negali būti pripažįstamas nesąžiningu elgesiu. Nors atsakovė yra atsakovo motina, tačiau jie kartu negyvena, jų nesieja bendra buitis, atsakovas yra pilnametis savarankiškai gyvenantis asmuo. Duomenų apie tai, kokias pajamas ar kreditorinius įsipareigojimus turi atsakovas, ji neturi. Atsakovė nėra subjektas, kuris dalyvavo palikimo atsisakyme ar darė kokią nors įtaką atsakovo apsisprendimui, todėl šioje byloje ji nėra tinkamas atsakovas. Ieškovė, savalaikiai nesikreipdama dėl palikimo priėmimo, praleido CK 5.50 straipsnyje numatytus palikimo priėmimo terminus ir atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį. Kartu atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį ir dėl pareikšto reikalavimo teikiant actio Pauliana ieškinį. Atsakovas atsisakė nuo palikimo 2018 m. birželio 13 d., atsakovė E. R. priėmė palikimą 2018 m. birželio 13 d., palikimo priėmimo faktas yra registruotas Testamentų registre, o duomenys apie asmenis kaupiami VĮ „Registrų centre". Ieškovė nuo 2015 m. gegužės 18 d. yra atsakovo kreditorius - išieškojimus vykdo antstoliai. Ieškovė yra viešojo administravimo subjektas, ji turi prieigas prie registrų duomenų, kurie leidžia jai surinkti informaciją ir skolų išieškojimo aktualiais klausimais. Pastebėjo, kad ieškovės administruojamų skolų išieškojimą vykdė antstoliai, todėl informacija apie K. R. mirtį, palikimo priėmimą, atsisakymą nuo palikimo priėmimo jie taip pat turėjo galimybę gauti šiam faktui įvykus, t. y. 2018 m. birželio 2 d. Taigi, antstoliai iki 2018 m. birželio 13 d. vykdę atsakovo atžvilgiu išieškojimus, tokią informaciją taip pat turėjo gauti ir apie tai informuoti ieškovę. Nurodytų galimybių turėjimas, tačiau nepasinaudojimas arba netinkamas pasinaudojimas jomis - sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovė turėjo galimybę sužinoti apie savo tariamai pažeistas teises nuo 2018 m. birželio 13 d., t. y. kai atsakovas atsisakė palikimo ir jį priėmė atsakovė, ir nuo šio termino pradžios spręsti klausimą dėl savo teisių gynimo pareiškiant actio Pauliana ieškinį. Kadangi ieškovė šia teise nepasinaudojo - ginčo byloje taikytina ieškinio senatis.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Rūta Geležinytė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad visą palikimą priėmė atsakovė E. R., ginčija atsakovo V. R. palikimo nepriėmimą dalyje dėl ¾ turto. Dėl senaties termino taikymo nesutinka, nes VMI apie pažeistas teises sužinojo tik gavę antstolio patvarkymą.
5. Teismo posėdžio metu atsakovas V. R. paaiškino, kad nemokėjo skolų antstoliams, nes vis skolos auga. Pradžioje sakė, kad reikia sumokėti 300 Eur, kai perskambino Robertui Vasiliauskui skola buvo jau 700 Eur. Palikimo nepriėmė, nes namo nestatė, neprisidėjo prie turto pagerinimo, su tėvu santykiai buvo nekokie, jis nenorėjo turto palikti atsakovui. Kadangi dirba, antstoliai išskaičiuoja pinigus iš sąskaitos, skolos buvo dengtos. Anksčiau dirbo statybose, tai antstoliai irgi atskaičiuodavo. Iš individualios veiklos gauna pajamas.
6. Teismo posėdžio metu atsakovė E. R. nurodė, kad sūnus su ja negyvena ir nesupranta, kodėl turi dalintis turtą. Po sutuoktinio mirties priėmė visą palikimą, nes to norėjo vyras, testamento nebuvo sudaręs. V. R. gyvena su drauge, retai susitinka, kartais susiskambina. Sūnus labai nesutarė su tėvu, todėl išvažiavo į užsienį. Apie sūnaus skolas nieko nežino, sužinojo tik gavusi laišką iš teismo. Po K. R. mirties priėmė palikimą viena, nes su sūnumi buvo kalba, kad po atsakovės mirties viskas liks vis tiek sūnui V. R., o K. R. nenorėjo turto palikti sūnui.
7. Trečiasis asmuo antstolis Robertas Vasiliauskas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra informuotas tinkamai, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. R. yra K. R. ir E. R. sūnus. V. R. (duomenys neskelbtini) mirė. V. R. 2018 m. birželio 13 d. pateikė notarei pareiškimą dėl palikimo atsisakymo po tėvo K. R. mirties. Mirusiojo sutuoktinė E. R. 2018 m. birželio 13 d. priėmė palikimą po K. R. mirties Vilniaus rajono 4-ajame notaro biure. Paveldimą turtą sudaro: automobilis NISSAN PRIMERA, V/N (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), 1/2 gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1/2 žemes sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 5450/32700 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarė Vilija Partaukienė 2018 m, spalio 30 d. išdavė E. R. Paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5450/32700 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalį automobilo NISSAN PRIMERA, V/N (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), ½ dalį 1992 m. liepos 30 d. K. R. sumokėtų 7,08 Eur (2445 rb) valstybės vienkartinių įmokų už 0,15 ha namų valdos žemės sklypą į Vilniaus rajono valdybos sąskaitą, esančią ŽŪB Operacijų valdybos skyriuje. Iš antstolių informacinės sistemos AIS matyti, kad V. R. atžvilgiu yra pradėti vykdyti 22 skoliniai išieškojimai kreditoriams, skolos bendra suma 52194.77 U. I. 2018 m. rugsėjo 2 d. susidariusi skola VMI prie FM sudaro 13 455,38 Eur. Šios skolos išieškojimas vykdomas 7 vykdomosiose bylose. Iš antstolio Roberto Vasiliausko 2021 m. spalio 14 d. patvarkymo matyti, kad ieškovės naudai vykdomi dar 3 išieškojimai iš V. R. 170,00 Eur, 70,00 Eur ir 60,00 Eur sumai nuo 2021 m. balandžio 14 d. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad V. R. nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi, VĮ „Regitra“ duomenimis taip pat neturi ir transporto priemonių. V. R. nuo 2016 m. gegužės 16 d. verčiasi individualia taksi veikla, taip pat dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku-fasadininku nuo 2022 m. sausio 18 d. Iš 2017 m. vasario 1 d. pažymos matyti, kad V. R. reklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
9. Ieškovė pareiškė actio Pauliana ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo V. R. atsisakymą (nepriėmimą) tėvo palikimo, ir nukreipti atsakovo skolų VMI išieškojimą vykdomosiose bylose į atsakovo dalį turto, paveldimo po tėvo mirties. Ieškovės vertinimu, minėtas atsakovas palikimo nepriėmė tam, kad išvengtų kreditorių reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto, tokiu būdu veikė nesąžiningai.
10. CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatose yra nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
11. Pažymėtina tai, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnio nuostatose nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat yra skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas ir 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnio nuostatose nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis Nr. e3K-3-411-611/2017).
12. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatose yra pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatose nurodyta formuluotė – kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės – reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti ir tokius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie tiesiogiai neišvardinti teisės normoje ir svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, o taip pat ir tai, jog šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Šiuo aspektu pakanka įrodyti tik tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės yra sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, kadangi sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-167/2012).
13. Nagrinėjamu atveju, ieškovė CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčija atsakovo V. R. neveikimą, t. y. po atsakovo tėvo mirties atsiradusio palikimo nepriėmimą bei Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarės Vilijos Partaukienės 2018 m. spalio 30 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 4302, dalį (t. y. 3/4 dalis turto, kuris priklausytų V. R.), kuria įpėdinei E. R. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės naudai vykdomas išieškojimas 7 (septyniose) vykdomosiose bylose iki 2018 m. rugsėjo 2 d. (paskutinė diena iki termino pabaigos palikimui priimti po K. R. mirties), skola VMI prie FM sudaro 13455,38 Eur. Taigi ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes skola dar nėra visiškai padengta. Tai, kad atsakovas neturi nei nekilnojamojo, nei registruotino kilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, apsunkina ieškovės galimybes atgauti skolą per kuo įmanoma trumpesnį laiką.
14. Pagal CK 5.50 ir 5.60 straipsnius – įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas negali būti įpareigotas priimti mirusio tėvo palikimą. Veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Joks sandoris, o tokiu yra laikomas ir sprendimas palikimo priėmimo ar nepriėmimo klausimu – vienašalis sandoris, negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Vadinasi, nepriimdamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus (bylos atveju ieškovės, atsakovo kreditorės), pažeistos asmens teisės turi būti ginamos.
15. Sprendžiant klausimą dėl CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos skolininko nesąžiningumo sąlygos pasisakytina, kad atsakovas nors ir neturi jokio turto, tačiau vykdo individualią veiklą – turi teisę verstis taksi pavežėjo paslaugomis, taip pat dirba apdailininku-fasadininku įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Profesijos yra paklausios, turėdamas pastovius darbus ir pajamas, atsakovas turi galimybę atsiskaityti su kreditoriais, išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko darbo užmokestį. Kaip teigia atsakovas, jis su mirusiu tėvu beveik nebendravo, dažnai bardavosi, 6 metus gyveno užsienyje ir niekada niekaip neprisidėjo prie tėvų turto pagerinimo, niekada neturėjo intereso į tą turtą. Teismas sprendžia, kad byloje neįrodytas atsakovo V. R. nesąžiningumas atsisakant priimti tėvo K. R. palikimą. Taip pat lieka neįrodytas atsakovės E. R. nesąžiningumas priimant palikimą po sutuoktinio mirties. Atvirkščiai, atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad K. R. santykiai su sūnumi V. R. buvo sunkūs, mirusiojo valia buvo turtą palikti sutuoktinei, o ne sūnui, nors ir testamentas sudarytas nebuvo. Pati atsakovė teigia nežinojusi apie sūnaus skolas ir gyvenimą, kadangi retai bendraudavo, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad atsakovai buvo nesąžiningi kreditoriaus VMI prie FM atžvilgiu. Atsakovė E. R. įgyvendino savo teisę priimti palikimą po sutuoktinio mirties, kurį kartu užgyveno ir puoselėjo, o kadangi su sūnumi santykiai nebuvo labai artimi, nėra pagrindo teigti, kad atsakovės palikimo priėmimas, o atsakovo atsisakymas priimti palikimą yra būdas V. R. išvengti prievolės atsiskaityti su kreditoriais. Kaip minėta anksčiau, atsakovas dirba, iš darbo užmokesčio ir anksčiau buvo daromos išskaitos, vadinasi, jis neignoruoja bei supranta savo prievolę atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nėra įrodyta, kad minėtas atsakovas palikimo nepriėmė sąmoningai siekdamas išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.
16. Be to, teismas laiko, kad šiuo atveju buvo praleistas ir CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodytas ieškinio senaties terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku.
17. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodė, kad minėto termino nepraleido, kadangi apie atsakovo palikimo nepriėmimo faktą sužinojo tik 2021 m. spalio 14 d. gavus antstolio Roberto Vasiliausko patvarkymą, kuriame nurodyta, kad skolininkas (V. R.) vengė priimti palikimą po tėvo K. R. mirties (duomenys neskelbtini). Atsakovo tėvas mirė (duomenys neskelbtini), paskutinė diena priimti palikimą yra (duomenys neskelbtini), o ieškinys teismui buvo pareikštas net 2021 m. lapkričio 9 d. Teismo vertinimu, ieškovė turi pareigą rūpintis savo teisėmis, domėtis skolų vykdymo procesu, tačiau ieškovė, kaip valstybinė institucija, turinti prieigą be kita ko ir prie valstybės registrų, beveik 4 metus nesidomėjo galimybėmis nukreipti skolų išieškojimą į skolininko turtą. Pažymėtina, kad ieškovė yra atsakovo V. R. kreditorė nuo 2013 m., iš antstolių informacinės sistemos AIS matyti, kad ieškovės vykdomosiose bylose yra vykdomas išieškojimas, vykdomąjį dokumentą išsiutus išskaitoms padaryti. Vadinasi skolos kreditorei yra dengiamos iš atsakovo gaunamų pajamų. Kadangi ieškovė yra atsakovo V. R. kreditorė 7 vykdomose bylose, turėdama materialinį suinteresuotumą, būdama valstybine institucija, ji turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo procesu dar ir todėl, kad skola iki 2018 m. rugsėjo 2 d. sudarė net 13455,38 Eur. Ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pateisinti tokį pasyvų šalies elgesį, todėl laikytina, kad šiuo atveju terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti yra praleistas.
18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad nebuvo nustatytas CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų visetas, leidžiantis pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, todėl ieškinys atmestinas.
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai į bylą nepateikė pažymos apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas šių išlaidų šalims nepaskirsto.
20. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.