Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per Zoom vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, R. B., R. V., S. B., V. B.-J., E. B., J. B., A. B., I. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas A. B. teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. po N. B. mirties, atsiradusį palikimą (butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)) priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pareiškimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas yra velionės N. B., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Pareiškėjas iki mamos N. B. mirties kartu su ja gyveno bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir po mamos N. B. mirties gyveno nurodytame turte, jį prižiūrėjo, valdė, naudojosi ir disponavo kaip nuosavu turtu. Dėl šio nekilnojamojo turto 2006 m. gruodžio 7 d. tarp (duomenys neskelbtini) savivaldybės ir N. B. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Pardavėjas pirkėjai N. B. neatlygintinai perdavė turto dalį už 4 000 LT, o likusią 6 100 LT dalį už įgyjamą Turtą N. B. įsipareigojo sumokėti pardavėjui. Likusią mokėti kainos dalį pirkėja N. B. įsipareigojo sumokėti iki 2011 m. gruodžio 7 d. Nuosavybės teisė į Turtą pirkėjai N. B. perėjo nuo Sutarties sudarymo momento, turto disponavimo teisė pereina pirkėjui tik nuo visos Sutarties kainos sumokėjimo momento. Po N. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) Sutarties įmokas už turtą toliau mokėjo pareiškėjas; pardavėjas sutarties dėl jos nevykdymo ar netinkamo vykdymo niekad nenutraukė. Pareiškėjo mamai N. B. (duomenys neskelbtini) mirus, pareiškėjas nesikreipė dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą išdavimo, kuriais būtų patvirtina pareiškėjo teisė į Turtą. Pareiškėjas dėl teisinių žinių spragų, dėl neteisingų patarimų/neteisingo faktinės situacijos supratimo neįgyvendino savo teisės, kurią šis suprato savaime įgijęs, t. y. toliau valdydamas, naudodamas ir disponuodamas lyg savu turtu. Pareiškėjui sumokėjus Sutartines įmokas už Turtą, įvykdžius Sutartį, mokant komunalinius ir kitus mokesčius už Turtą, ten gyvenant, niekada nekilo abejonės, kad jis nėra teisėtas Turto savininkas. Motinai mirus, Pareiškėjas perėmė Turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savą, t. y. prižiūrėjo, tvarkė, naudojo savo reikmėms, mokėjo einamuosius mokesčius ir kt.

Suinteresuotiems asmenims R. B., R. V., S. B., V. B.-J., E. B., J. B., A. B., I. M. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jie atsiliepimo nepateikė, į parengiamąjį teismo psoėdį neatvyko, prašymo atidėti byos nagrinėjimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. B. palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jis gyveno kartu su mama ir dalimis mokėjo pinigus už įsigytą butą. Po mamos mirties jis liko gyventi tuose namuose ir toliau mokėjo įmokas. Nežinojo, kad reikia kreiptis į notarų biurą, todėl praleido terminą palikimui priimti.

Suinteresuotas asmuo S. B. su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu sutiko. Po mamos mirties visu likusiu turtu rūpinosi brolis A..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas yra N. B., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. 2006 m. gruodžio 7 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu N. B. nuosavybės teise įgijo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Po N. B. mirties dėl turto paveldėjimo į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje nurodyta, kad po N. B. mirties visą likusį turtą valdė ir tvarkė sūnus A. B.. (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2015 m. gruodžio 31 d. ilgalaikių gautinų sumų perdavimo – priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta 625,42 Eur skola pagal su N. B. sudarytą sutartį dėl turto įsigijimo, numatytas skolos išdėstymas 2016 m. kovo 15 d. – 2016 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpiu. Taip pat pateikti A. B. (duomenys neskelbtini) savivaldybei atlikti mokėjimai 2026 m. kovo, gegužės mėnesiais, kurių bendra suma sudaro skolos sumą – 625,42 Eur.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.). CK 5.50 straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad po N. B. mirties kartu su ja gyvenęs jos sūnus A. B. ir toliau liko gyventi N. B. nuosavybės teise įgytame bute (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), rūpinosi juo, mokėjo mokesčius, dengė savivaldybei likusią buto kainą, kas leidžia daryti išvadą, jog A. B. nedelsiant, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, pradėjo kaip savo naudoti po N. B. mirties likusį jai priklausiusį turtą. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog A. B. tokiu būdu išreiškė valią dėl mirusios motinos palikimo priėmimo.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Byloje nesant prieštaraujančių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis priėmė po motinos N. B. mirties atsiradusį jos palikimą, prašomi faktai nustatomi teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija minimalios priteistinos valstybei sumos, todėl jos nepriteistinos. Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Suinteresuotų asmenų S. B., V. B. J., R. B., I. M. gyvenamosios ir darbo vietos nėra žinomos, todėl jiems sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Suinteresuoti asmenys informuojami, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, atsiradusį palikimą (butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)) priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Sprendimą suinteresuotiems asmenims S. B., V. B. J., R. B., I. M. įteikti viešo paskelbimo būdu paskelbiant apie sprendimo priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt:

„Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose 2025 m. spalio 17 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-12155-476/2025 pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, R. B., R. V., S. B., V. B. J., E. B., J. B., A. B., I. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuotų asmenų S. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. B. J., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), I. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios ir darbo vietos nežinomos, todėl jiems 2025 m. spalio 17 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2YT-12155-476/2025, įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Šie suinteresuoti asmenys informuojami, kad sprendimas laikomas jiems įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Informacijos teirautis tel. (0 428) 70 465“

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.