- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-31
- Bylos Nr.
- 2-51-878/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01016-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Ieškovas
- E. B.
- Išvadą teikia
- Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Atsakovas
- V. L.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. O.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei V. L. (B.) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. B. ieškiniu prašė panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį dėl nepilnametės dukros A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina V. L. (ankstesnė pavardė B.), nustatyti A. B. gyvenamąją vietą kartu su jos tėvu E. B., nustatyti, kad atsakovei V. L. bendravimas su nepilnamete dukra A. B. neribojamas, iš atsakovės priteisti dukros A. B. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki dukros pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis tėvą E. B., priteisti iš atsakovės valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, šalių nepilnametės dukros A. B. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, o iš ieškovo priteistas išlaikymas. Dukros A. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nurodytu adresu ji negyvena. Nutraukiant santuoką, ieškovas buvo laisvės atėmimo vietoje. Jam grįžus iš įkalinimo įstaigos, 2011 m. spalio mėnesį šalys vėl apsigyveno kartu kaip šeima, tačiau atsakovė vėl pradėjo vartoti alkoholį, negrįžti į namus po keletą dienų, nesirūpinti dukra. 2013 m. vasario mėnesį šalys išsiskyrė, atsakovė išėjo gyventi pas savo motiną. D. A. atsisakė gyventi kartu su atsakove ir liko su ieškovu. Šiuo metu ieškovas su dukra A. gyvena panaudos sutarties pagrindu A. B. priklausančio gyvenamojo namo l/2 dalyje, kur naudojasi trimis kambariais, virtuve, dušu su tualetu, taip pat 14 namų valdos žemės sklypu. Dukrai yra skirtas vienas kambarys. Ieškovas dirba UAB „Dainer“, darbe charakterizuojamas teigiamai, neturi jokių žalingų įpročių. Atsakovė gyvena kartu su nepilnamečiu sūnumi ir savo motina dviejų kambarių bute, ten ji su vaiku naudojasi tik vienu kambariu, butas yra mažo ploto, todėl dukrai A. ten net nėra sąlygų gyventi. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Mano, kad dukros gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškovu geriau atitiktų jos interesus, nes ieškovas tikrai turi realią galimybę sudaryti jai tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Šiuo atveju jo galimybės auklėti dukrą, tinkamai rūpintis jos poreikių tenkinimu yra daug didesnės nei atsakovės. Taip pat atitinkamai turi būti iš naujo sprendžiamas ir dukros išlaikymo klausimas. Dukrai A. gyvenant kartu su atsakove, ieškovas jos išlaikymui kas mėnesį mokėjo po 200 Lt, prisidėjo prie išlaikymo maistu, rūbais ir įvairiais daiktais. Mano, kad tinkamam dukros A. poreikių tenkinimui kas mėnesį yra būtina skirti po 600 Lt. Atsakovė turi visas galimybes teikti dukrai išlaikymą, nes yra sveika ir darbinga. Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl iš atsakovės dukros A. išlaikymui priteistina po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje akcentuojamą orientacinį kriterijų, nustatant priteistino išlaikymo dydį, t. y. CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).
Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, ieškovas papildomai paaiškino, kad šiuo metu yra atleistas iš darbo, registruojasi darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą – 350 Lt. Alkoholio nevartoja. Dukra mokykloje gauna tik nemokamą maitinimą, jis dar duoda dienai po kelis litus dukrai kišenpinigių. Dukra ruošiasi lankyti tinklinio būrelį, jis apmoka už internetą dukros reikmėms, jos mobiliojo ryšio telefono išlaidas.
Atsakovė V. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, neatvyko (b.l. 39), apie neatvykimo priežastis nepranešė, neprašė atidėti posėdį, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Teismo parengiamojo posėdžio 2012 m. lapkričio 18 d. metu atsakovė nurodė, kad nori, jog dukra gyventų su ja, tačiau sutiks su dukros pasirinkimu. Taip pat paaiškino, kad niekur nedirba, su sūnumi gyvena motinos bute 16 kv.m ploto kambaryje, jokio turto pati neturi (b.l. 35-37).
Nepilnametė A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad nėra tvirtai apsisprendusi, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, bet labiau norėtų gyventi su tėčiu, nes ten turi geresnes gyvenimo sąlygas. Mama jos pas save gyventi nekviečia. Tėtis ja rūpinasi, išlaiko, pas tėtį ji turi atskirą kambarį.
Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje (b.l. 25-26), kurioje nurodė, kad E. B. kartu su dukra A. B. panaudos sutarties pagrindu gyvena A. B. priklausančio namo dalyje (duomenys neskelbtini), kur užima tris kambarius ir virtuvę. Gyvenamas būstas su daliniais patogumais, gyvenimo ir buities sąlygos patenkinamos. A. skirtas atskiras kambarys, kuriame stovi lova, spinta, rašomasis stalas, spintelė, kompiuteris ir kiti mergaitės daiktai. A. sudarytos visos sąlygos mokytis ir ilsėtis. E. B. dirba UAB „Dainer“" pagalbiniu darbininku. Darbovietė E. B. charakterizuoja teigiamai, kaip kruopštų, pareigingą, atsakingą, sąžiningai atliekantį jam paskirtą darbą darbuotoją. E. B. teistas. I. V. B. šeimos aplinkos sąlygas, nustatyta, kad V. B. kartu su nepilnamečiu sūnumi R. L. gyvena motinai R. L. priklausančiame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Gyvenamas būstas su daliniais patogumais, gyvenimo ir buities sąlygos geros. V. B. dirba Prienų rajono „Ąžuolo“ progimnazijoje valytoja. Šeimos pajamas sudaro V. B. darbo užmokestis ir išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo, skirta dukters A. B. išlaikymui. A. B. ugdoma Prienų rajono „Ąžuolo“ progimnazijoje, 7c klasėje, mokykloje A. skirtas nemokamas maitinimas - pietūs. Išklausius A. nuomonę, nustatyta, kad ji nori gyventi su mama, nes tokiame amžiuje jai reikia mamos palaikymo, tik mama man gali atsakyti į klausimus, kurių tėtė nesuprastų. A. neslepia, kad mama išgeria, bet vis tiek ji myli mamą ir tiki, kad mama pasitaisys. A. B. socialinė branda atitinka jos amžių, todėl darytina išvada, kad ji tinkamai suvokia savo norus ir sugeba juos išreikšti. Atsižvelgiant į vaiko norus ir interesus, skyrius daro išvadą, kad nepilnametės A. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka mergaitės interesus ir realizuoja jos norus, todėl siūlo Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Institucijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsižvelgus į teismo posėdyje išsakytą A. B. nuomonę, jog ji labiau norėtų gyventi su tėvu, o ir toliau palaikys ryšius su motina, į tai, jog nėra ieškovą neigiamai charakterizuojančių duomenų, į tą aplinkybę, jog šiuo metu ieškovas gali dukrai sudaryti geresnes gyvenimo ir ugdymo sąlygas, palaiko ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu nutraukta ieškovo E. B. ir atsakovės V. B. santuoka, šalių nepilnametės dukros A. B. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina V. B. pagal jos gyvenamąją vietą, iš E. B. priteista nepilnametei dukrai A. B. išlaikyti po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, dukrai skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta motina V. B. (b.l. 7-10). Šios bylos nagrinėjimo metu teismas objektyviai negalėjo nustatyti A. B. gyvenamosios vietos su tėvu, nes šis nutraukiant santuoką atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 3 pataisos namuose. Iš ieškovo paaiškinimų, nepilnametės A. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu, kuriuos patvirtina ir atsakovės V. L. paaiškinimai teismo parengiamajame posėdyje, liudytojų O. J., V. V., A. B. parodymų nustatyta, kad po Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo priėmimo ieškovas ir atsakovė, E. B. grįžus iš įkalinimo įstaigos, vėl gyveno kartu nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2013 m. kovo mėnesio E. B. panaudos pagrindu valdomame gyvenamajame būste, tačiau 2013 m. kovo mėnesį atsakovė iš šių namų išėjo gyventi pas savo motiną, kartu pasiimdama savo nepilnametį sūnų R. L., o šalių dukra A. B. liko gyventi su tėvu E. B.. Taigi, bylos rašytiniai duomenys, šalių ir nepilnametės A. B., Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovo į bylą pateikti duomenys yra pakankami teismui konstatuoti, kad egzistuoja CK 3.169 straipsnio 3 dalyje išvardytos sąlygos pakartotiniam ieškiniui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pareikšti.
CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos A. T. 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Išklausęs nepilnametės A. B. nuomonę ir norą gyventi su tėvu, teismas sprendžia, jog į ją būtina atsižvelgti, nes vaikas yra tokio amžiaus (jai suėjo 13 metų), kad gali išreikšti savo nuomonę.
Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas vystytis, kad jis užaugtų sveika, intelektuali, dorovinga bei tvirta asmenybe, todėl įvertintina, ar aplinkoje, kurioje gyvena kiekvienas iš tėvų, atsižvelgiant į tėvų charakterio savybes, gyvenimo būdą ir kita, objektyviai galimas tokių sąlygų sudarymas.
Ieškovas (vaiko tėvas) pagal 2014 m. sausio 10 d. panaudos sutartį gyvena A. B. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalyje, naudojasi ½ kiemo statinių (b.l. 43-44, 45-46). Šiame būste vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis ir visapusiškai vystytis, tą patvirtina Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, taip pat ieškovo ir nepilnametės A. B. paaiškinimai, liudytojų parodymai. Ieškovas registruotas darbo biržoje (b.l. 47), jis gauna socialinę 350,00 Lt pašalpą (b.l. , 17, 49), iki tol dirbo UAB „Dainer“, kurios vadovo charakterizuojamas teigiamai, kaip kruopštus, pareigingas, atsakingas darbuotojas (b.l. 15, 16). A. B. mokosi Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos 7 c klasėje, gauna nemokamą maitinimą (b.l. 19), ugdymo įstaigos vadovė nurodė, jog A. B. tėvas nuolat rūpinasi dukra, lankosi tėvų susirinkimuose, bendrauja su mokytojais, tvarko maitinimo dokumentus (b.l. 48). Tai, kad ieškovas labai rūpinasi dukra, ją išlaiko, užtikrina jai tinkamas gyvenimo sąlygas, negirtauja, teisme patvirtino ir apklausti liudytojai, kurie nurodė, jog atsakovė girtauja, neturi tinkamų sąlygų užtikrinti dukrai gyvenamą plotą ir socialiai saugią aplinką. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, tai rodo jos abejingumą dukros interesams. Teismo parengiamajame posėdyje ji nurodė, jog savo gyvenamojo būsto neturi, su 17 metų sūnumi gyvena 16 kv.m ploto kambaryje savo motinos bute, dirba tik laikinai, neturi jokio kito turto. Vertinant visų bylos aplinkybių kontekste, nėra pagrindo nesutikti su ieškovo argumentais, jog jis geriau pasirūpins nepilnamete dukra. Bylos duomenimis, jau beveik trejus metus vaikas nuolat gyvena pas tėvą, nėra jokių duomenų, kad vaikui būtų daroma žalinga įtaka. Nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas išvadai, jog ieškovas sudarys tinkamas sąlygas augti ir vystytis šalių dukrai bei galės tinkamai vykdyti tėvo pareigas. Todėl teismas sprendžia, kad geresnė vaiko tėvo buitis, materialinė padėtis yra taip pat pakankamai teisiškai reikšminga, kaip ir atsakingas tėvo požiūris į dukros auklėjimą, rūpinimasis jos ugdymu. Nors A. B. akivaizdžiai prisirišusi tiek prie tėvo, tiek prie motinos, ji lankosi pas motiną, su ja bendrauja, pasilieka kartais pas ją pernakvoti. Teismas sprendžia, jog nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, vaiko ryšys su motina nenutruks, A. ir toliau galės laisvai bendrauti su motina, tačiau bus labiau apsaugota nuo galimai neigiamos jos motinos socialinės aplinkos įtakos.
Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (b.l. 25-26), matyti, kad pas motiną, su kuria nustatyta A. B. gyvenamoji vieta, buities sąlygos geros, tačiau dviejų kambarių bute vaikui tektų gyventi viename kambaryje su motina ir 17 metų amžiaus broliu, tuo tarpu pas tėvą sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi ir mokytis, visapusiškai vystytis: yra trys kambariai, daliniai patogumai, A. skirtas atskiras kambarys, kuriame stovi vaiko lova, spinta, rašomasis stalas, spintelė, kompiuteris ir kiti jos daiktai. Nors tokia aplinkybė, kaip geresnė vaiko tėvo buitis, materialinė padėtis ir negalėtų paneigti vaiko noro gyventi su motina, ji taip pat vertintina kaip prielaida ieškovo reikalavimų tenkinimui, A. išreiškus norą toliau gyventi pas tėvą ir nesant aplinkybių, kurios prieštarautų vaiko interesams. Kaip jau buvo minėta, aplinkybių, kurios teismui leistų nepaisyti vaiko nuomonės ir norų arba prieštarautų jo interesams, teismas šioje byloje nenustatė. Nėra duomenų apie tai, kad tėvas, kuris turi vienodas teises ir pareigas savo vaikui, kaip ir motina (CK 3.156 straipsnis), tėvo valdžią naudotų netinkamai ar ja piktnaudžiautų, darytų blogą įtaką dukrai (ar piktnaudžiautų alkoholiu). Priešingai, iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad alkoholį vartoja vaiko motina. Pagal bylos duomenis pas tėvą vaikas gyvena jau beveik trejus metus, vienerius iš jų – tik su tėvu, visą tą laiką vaikas nuolat lankosi pas motiną, byloje nėra jokių duomenų, kad vaikui nėra užtikrintos gyvenimo ir buities sąlygos, kad vaikui būtų daroma žalinga įtaka ar draudžiama palaikyti ryšius su motina.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei motyvus, nepilnamečio vaiko A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta pakeistina ir nustatytina kartu su tėvu E. B..
Dėl bendravimo tvarkos
Nustačius šalių nepilnamečio vaiko A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu, spręstinas atsakovės V. L. bendravimo ir dalyvavimo dukros auklėjime klausimas. Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-164-805/2008 nustatytas maksimalus vaiko bendravimas su atskirai gyvenančiu tėvu, t.y. jog E. B. bendravimo su nepilnamete dukra A. B. laikas neribojamas. CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis). Nustatytina maksimali bendravimo su vaiku tvarka, nes byloje nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog maksimalus vaiko bendravimas su atsakove neužtikrintų vaiko interesų, galėtų pažeisti vaiko teises, jog atsakovės elgesys su vaiku yra netinkamas ar žalingas vaikui. Be to, įvertinus byloje esančius įrodymus, yra pagrindas numatyti, jog geri vaiko ir motinos santykiai gali būti atsakovės puoselėjami remiantis bendravimo teise.
Dėl išlaikymo priteisimo
Nustačius šalių nepilnamečio vaiko A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu, spręstinas išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš atskirai gyvenančios motinos priteisimo klausimas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės materialinį išlaikymą dukrai po 300,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės.
Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalis).
Pagal CK 3.3 straipsnį įtvirtintus šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus prioritetas teiktinas vaikų teisių ir interesų apsaugai ir gynimui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ne tik nuo vaikų poreikių, bet ir nuo tėvų turtinės padėties, o tai suponuoja, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau kiekvienu atveju turi būti paisoma CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantijos, kurios esmė yra ta, kad išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t.y. kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Iš ieškinyje išdėstytų motyvų, ieškovo paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė nepilnametei dukrai, jau beveik metus laiko gyvenančiai pas ieškovą, išlaikymo neteikia. Taigi, ieškovui vienam tenka absoliuti pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovas pagal finansines galimybes teikia vaikui išlaikymą, tačiau jis vienas, pats šiuo metu būdamas valstybės socialiai remtinas, negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaiko ugdymui ir vystymui. Atsakovės turtinė padėtis nėra blogesnė nei ieškovo, ji taip pat socialiai remtina, teismo parengiamajame posėdyje nurodė, jog dirba laikinai, tačiau, nors buvo teismo įpareigota, neteikė jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas, turimą turtą. Atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, tačiau nepateikė jokių duomenų apie šio vaiko išlaikymui skiriamas lėšas. Ji darbinga, nėra duomenų apie kokius nors jos sveikatos sutrikimus. Taigi, ji turi objektyvią galimybę dirbti ir teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl pripažintina, kad abu tėvai išlaikymą dukrai turi teikti lygiomis dalimis.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, taikant teisės analogiją, atsižvelgiama į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri šiuo metu yra 1000 Lt per mėnesį.
Ieškovas įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikius bei jų išlaikymui skiriamų lėšų dydį teismui nepateikė, tačiau išlaidas vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti nurodė pateiktoje vaiko poreikių skaičiuotėje (b.l. 20). Nurodytos būtinos išlaidos yra pakankamai protingos ir racionalios, kad užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo II skyrius). Nesant pagrindų nustatyti didesnę nei vidutinė vaiko poreikiams patenkinti būtiną pinigų sumą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t.y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2008).
Teismas, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, abiejų šalių sunkią turtinę padėtį, vaiko amžių ir tai, jog jis neturi jokių specialiųjų poreikių, daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, yra tenkintinas visiškai. Teismas mano, jog tiek motinai, tiek tėvui vaikui skiriant po 300 litų, bus užtikrintas vaikui reikalingas minimalus išlaikymo poreikis (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).
Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Išlaikymą uzufrukto teise tvarko nepilnametės A. B. atstovas pagal įstatymą išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis): 252,00 Lt žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-T-2850-3343 (b.l. 5), 18,90 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 2, 4 dalys) bei 560,00 Lt išlaidos už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (b.l. 40) (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-164-805/2008 dalį dėl A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina V. B. ir išlaikymo A. B. priteisimo iš E. B. po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Nustatyti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal tėvo gyvenamąją vietą.
Priteisti iš atsakovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300,00 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2013 m. rugsėjo 3 d., iki A. B. pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad šias pinigines lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko tėvas E. B..
Nustatyti, kad atsakovei V. L. bendravimas su nepilnamete dukra A. B. neribojamas.
Priteisti iš atsakovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,90 Lt (aštuoniolikos litų 90 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir 252,00 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimt dviejų litų 00 ct) žyminį mokestį valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660.
Priteisti iš atsakovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 560,00 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt litų 00 ct) išlaidų už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, įmokos paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.