Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. P. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. P., atstovaujamo įstatyminės atstovės ir ieškovės G. G. ieškinį atsakovui T. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyrius Tauragės rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Taip pat ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikinai nepilnamečio vaiko A. P. gyvenamąją vietą su motina G. G., priteisiant iš atsakovo T. P. po 188 Eur kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo, paskiriant lėšų administratore uzufrukto teise ieškovę G. G., pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą esančią AB ,,Swedbank“ banke, iki einamojo mėnesio dvidešimtos dienos.

3.1. Su atsakovu susipažino 2010 m., kai atsakovas buvo įkalinimo įstaigoje. Teigia, kad taip bendravo apie trejus metus, o atsakovui išėjus iš įkalinimo įstaigos, ieškovė su atsakovu faktiškai kartu, vesdami bendrą ūkį pragyveno apie vienerius metus. Pažymėjo, kad 2013 metais, jai besilaukiant atsakovo pirmagimio sūnaus, atsakovas (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas į įkalinimo įstaigą, kurioje yra iki šiol. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu palaikę minimalius santykius, 2022 m. sausio 18 d. juos galutinai nutraukė.

3.2. Nurodė, kad nuo 2022 m. vasario mėnesio apie atsakovą nieko nežino. Jis iki šiol nėra vaiku pasidomėjęs, su juo norėjęs bendrauti telefonu, laiškais, taip pat neteikes ir jokios materialinės pagalbos. Teigia, jog kadangi atsakovas šiuo metu yra kalinimo įstaigoje už nužudymą dėl savo poelgio visiškai nesigaili, todėl ieškovė siekdama apsaugoti save ir nepilnametį vaiką išvyko iš Lietuvos. Ieškovės manymu, akivaizdu, kad atsakovas geranoriškai savo, kaip tėvo pareigų nevykdys. . nuo 2022 m. vasario mėnesio apie atsakovą nieko ir nežino. Jis iki šiol nėra vaiku pasidomėjęs, su juo norėjęs bendrauti telefonu, laiškais, taip pat neteikė ir jokios materialinės pagalbos. Tikėdamasi geranoriško ikiteisminio susitarimo vaiko išlaikymo ir su kitais su tuo susijusiais klausimais, kreipėsi į mediatorių. Vienokio ar kitokio atsakymo iš atsakovo nesulaukė, priešingai atsakovas pradėjo grasinti ją nužudyti, jei ieškovė kreipsis dėl vaiko išlaikymo. Kadangi atsakovas šiuo metu yra kalinimo įstaigoje už nužudymą dėl savo poelgio visiškai nesigaili, todėl ieškovė siekdama apsaugoti save ir nepilnametį vaiką išvyko iš Lietuvos. Ieškovės manymu, akivaizdu, kad atsakovas geranoriškai savo, kaip tėvo pareigų nevykdys.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantas nesutinka su Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartimi, mano, kad ji priimta vienašališkai, neatsižvelgiant į jo kaip vaiko tėvo teises.

7.1. Teigia, jog iki 2022 metų vasario mėnesio jis su ieškove bendravo tiek, kiek jam leidžia įstatymas, kadangi apeliantas yra įkalinimo įstaigoje. Pažymi, jog savo sūnų ir ieškovę materialiai paremdavo per savo giminaičius ir draugus. Mano, kad ieškovė teiginiai, kad bendravimas buvo minimalus ir apeliantas visiškai nepadėdavo auginti vaiko, neturi nieko bendro su realybe. Nurodė, kad būtent ieškovė nuo 2022 metų vasario mėnesio nutraukė bendravimą, nebeatvyksta į pasimatymus bei nebebendrauja telefonu. Teigia, kad nuo to laiko, apeliantas nebeturi jokios informacijos apie sūnų.

7.2. Pabrėžė, kad dėl kitų nutartyje priimtų sprendimų, t. y. laikino gyvenamosios vietos nustatymo bei dėl laikino išlaikymo nustatymo jokių pretenzijų ir pastabų neturi.

9. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

9.1. Nurodė, kad vaiko gimimo dienos dovanos, kurios buvo duodamos pinigais, nuo T. P. mamos, neturi nieko bendro su vaiko išlaikymu. Pažymi, kad T. P. teigia, jog materialiai mus išlaikydavo, tačiau ieškovę prieštarauja ir nesutinka su T. P. teigimu, kad jis mus paremdavo. Teigia, kad ieškovės suteiktomis finansinėmis galimybėmis, ji, T. P., suteikdavo geresnes gyvenimo sąlygas įkalinimo įstaigoje. Rūpinosi sąskaitos papildymu, kad tėvas galėtų bendrauti su sūnumi. Teigia, kad šis asmuo būdamas įkalinimo įstaigoje, nesugebėjo savo dėmesio ir iniciatyvos skirti pakankamai sūnui A. nei finansiškai nei morališkai.

9.2. Nurodė, kad apsimesdamas vienu iš Marijampolės advokatu, bandė įbauginti ieškovę ir ją apgauti. Ne kartą kreipėsi į policiją dėl jo grasinimų ir gąsdinimų, jog ją užmuš ir pakenks jai, jei su juo išsiskirs. Paviešino kitiems asmenims ieškovės intymias nuotraukas, taip pat, šantažavo, jog visą tai parodys ir jos tėvams. Teigia, kad visada iš jo pusės buvo jaučiamas psichologinis spaudimas, psichologinis smurtas, kontrolė, vis jam kažkas nepatikdavo. Pažymėjo, kad vaikas dažnai matydavo ieškovę verkiančia, po pokalbių su jo tėčiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo.

12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatytas CK 3.65 straipsnyje. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų ar kitų procesinių dokumentų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

13. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog byloje iš esmės nėra ginčo dėl Tauragė apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi apeliantas nurodo: „dėl kitų nutartyje priimtų sprendimų, t. y. laikino gyvenamosios vietos nustatymo bei dėl laikino išlaikymo nustatymo jokių pretenzijų ir pastabų neturiu“. Tačiau skundu apeliantas prašo apginti jo kaip nepilnamečio vaiko tėvo teises.

14. Išanalizavus atskirojo skundo argumentus nustatyta, jog apeliantas iš esmės įrodinėja aplinkybes, jog rūpinasi savo sūnumi, teikia jam išlaikymą, o dėl ieškovės nenoro bendrauti yra pažeidžiamos jo kaip vaiko tėvo teisės bendrauti su sūnumi, tačiau bendravimo tvarkos su sūnumi nustatyti neprašo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto atskirajame skunde nurodomi argumentai yra susiję ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu, tačiau su nagrinėjamos bylos esme. Kaip minėta, teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nesprendžia ir nenagrinėja ginčo iš esmės, nes nagrinėjamoje stadijoje nėra nustatytos visos šalių ginčijamos aplinkybės, o tik preliminariai įvertinęs susidariusią situaciją sprendžia ar yra pagrindas laikinai sureguliuoti teisinius santykius, jog būtų užtikrintos prioritetinėmis laikomos nepilnamečio vaiko teisės. Akcentuotina, jog dėl visų apelianto nurodomų argumentų teismas pasisakys bylą išnagrinėjęs iš esmės, priimant galutinį sprendimą.

15. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.