Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Fomičiovos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žeimenos krantų redakcija“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui K. R. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja UAB „Žeimenos krantų redakcija“ skundu prašo panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2022 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. EKS-14/22 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – Sprendimas) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – Komisija) išnagrinėjusi K. R. (Švenčionių rajono savivaldybės tarybos nario) skundą dėl 2022 m. liepos 15 d. laikraštyje „Žeimenos krantai“ paskelbto straipsnio „Rimtas „bizniukas“ – ir tai ne depas!“ (toliau – Straipsnis), Sprendime:

2.1.1. pripažino, kad nesilaikyta Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) 20 straipsnio nuostatų, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje,

2.1.2. išaiškino, kad pareiškėja privalo ne vėliau kaip per dvi savaites paskelbti Sprendimą laikraštyje „Žeimenos krantai“.

2.2. Priimtas Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų įstatymo reikalavimų, nėra motyvuotas ir pagrįstas, nenurodyta, kokių konkrečių Komisijos posėdyje nustatytų aplinkybių pagrindu yra nuspręsta, kad pareiškėja nesilaikė Kodekso 20 straipsnio nuostatų.

2.3. Straipsnyje pateikta informacija, susijusi K. R., būtent „Labiausiai prieš šį pirkimą Švenčionių rajono savivaldybės tarybos posėdžių metu pasisakė savivaldybės tarybos narys K. R.“, atitinka tikrovę, pateikta sąžiningai, etiškai, nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

2.4. Straipsnyje pateikti faktai ar duomenys apie aprašomą situaciją, susijusią su teisminiais ginčais dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), nebuvo iškraipyti. Paaiškėjo, kad publikacijos tekste padaryta techninė klaida dėl asmens vardo inicialų, t. y. nurodant „K. R.“, vietoj „B. R.“, vadovaujantis Kodekso 17 straipsnio reikalavimais, artimiausiame numeryje laikraščio „Žeimenos krantai“ numeryje – 2022 m. liepos 22 d. Nr. 29 (8918), ištaisyta su atsiprašymu. Pareigos paskelbti pateiktą K. R. paneigimą dėl tikrovės neatitinkančių duomenų neatsirado. Prašymas dėl paneigimo pateiktas po publikacijoje pastebėtos techninės klaidos ištaisymo, t. y. K. R. paneigimą siuntė 2022 m. liepos 28 d.

2.5. Skunde K. R. nurodė, kad „Visą straipsnį laikraštyje laikau parašytą tokiu stiliumi, kad skaitytojui susidarytų neigiama nuomonė apie jį, kaip Tarybos narį“. Komisijos Sprendime konstatuojama, kad „Publikacijoje buvo formuojama nuomonė, jog prieš pastato pirkimą iš verslininko J. F. Pareiškėjas Švenčionių rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose pasisakė ne dėl kokių nors objektyvių priežasčių, o iš pavydo šiam verslininkui“, be kita ko, „Teigiama, kad maždaug prieš 20 metų Pareiškėjas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, darė neteisėtą įtaką teismų sprendimams dėl jo brolio B. R. ir verslininko J. F. tarpusavio ginčų“.

2.6. Komisija Spendimu Straipsnyje pateiktą informaciją apie K. R. įvertino kaip neigiamą kritiką Kodekso 20 straipsnio prasme, konkrečiau jos nedetalizuodama, todėl neaišku dėl kurios informacijos turėjo būti sudaryta galimybė paaiškinti faktus, patikslinti galimai netikslią arba paneigti galimai neteisingą informaciją. Komisija išvadas apie tariamai neigiamą K. R. kritiką darė ne iš Straipsnio teksto, bet iš niekuo nepagrįstų interpretacijų.

2.7. K. R. yra Švenčionių rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) narys, t. y. viešasis asmuo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 2 straipsnio 74 dalies 3 papunkčio prasme, todėl privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui, turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir ne visiškai tikslią informaciją. Sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas (visuomenės informavimas) ir juos paskleidusio asmens elgesys (sąžiningumas).

2.8. Pareiškėja, paskleidusi duomenis, veikė sąžiningai, turėdama tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, todėl informacijos nereikšmingi netikslumai nėra pagrindas taikyti atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019 35 p.; kt.).

3. Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija) teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, motyvuodama tuo, kad:

3.1. Komisija, išnagrinėjus K. R. skundą dėl Straipsnio, nustatė, kad Straipsnyje skaitytojams buvo bandoma įteigti, esą K. R. Tarybos posėdžiuose pasisakė prieš pastato pirkimą iš verslininko J. F. ne dėl objektyvių priežasčių, susijusių su galima šio sandorio žala savivaldybės biudžetui, o iš pavydo šiam verslininkui ir, jog maždaug prieš 20 metų K. R., pasinaudodamas tarnybine padėtimi, darė neteisėtą įtaką teismų sprendimams bylose dėl jo brolio B. R. ir minėto verslininko J. F. tarpusavio ginčų. Komisija konstatavo, kad tokia apie K. R. paskleista informacija laikytina neigiama kritika. Straipsnyje K. R. nuomonė dėl jam metamų kaltinimų pateikta nebuvo, kaip ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nėra padaryta. Komisija Sprendimu pripažino Kodekso 20 straipsnio reikalavimų pažeidimą.

3.2. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka individualiam norminiam teisės aktui keliamus reikalavimus nurodytus Komisijos darbo reglamente ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, kadangi išsamiai aprašytos Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su konstatuotu visuomenės informavimo etikos pažeidimu, Sprendimo konstatuojamoje dalyje yra pateiktas šių aplinkybių vertinimas ir kvalifikavimas pagal Kodekso nuostatas, t. y. išdėstyti Sprendimo priėmimo motyvai, suprantami ir specialaus išsilavinimo neturinčiam statistiniam informacijos vartotojui.

3.3. Straipsnyje nurodyta, kad „2000 metais verslininkas J. F. nupirko iš teismo antstolio pastatus: bankrutuojančios įmonės garažus, dirbtuves ir administracinį pastatą. Čia pat, vos per kelias dienas, „išdygo“ aukščiau minėto K. R. (anais laikais buvusio gan įtakingu teisėtvarkos srityje) giminaitis informuodamas, kad asfaltas šalia įsigytų pastatų priklauso jam, ir jei verslininkas nori turėti privažiavimą prie įsigytų pastatų, tai turėtų sumokėti pasakišką sumą – 128 tūkstančius.“; „J. F. padavė bylą apie asfaltą į teismą. Kaip ir galima buvo įspėti – atsakovui turint teisėsaugos srityje aukštą postą užimantį brolį, teismas priėmė galutinį ir neapskundžiamą sprendimą: jau pradėjusi funkcionuoti gamykla „Velga“ neteko privažiavimo prie savo pastatų.“

3.4. Nurodytu tekstu buvo bandoma įteigti, jog K. R. prieštaravo savivaldybės ir verslininko J. F. sandoriui ne gindamas viešąjį interesą, o iš asmeninio pavydo minėtam verslininkui. Akcentuojamos K. R. anksčiau turėtos aukštos pareigos teisėtvarkos srityje bei formuojama visuomenės nuomonė, kad būtent šios aukštos pareigos sąlygojo jo brolio pergales teisme. Perskaitęs šiuos sakinius statistinis informacijos vartotojas, neabejotinai suprato, kad K. R., pasinaudodamas tarnybine padėtimi, galbūt darė neteisėtą įtaką teismų sprendimams bylose dėl jo brolio B. R. ir verslininko J. F. tarpusavio ginčų. Pateikta informacija, nepriklausomai nuo jos pagrįstumo, yra neigiama politiko kritika, todėl turėjo būti suteikta galimybė dėl jos pasiaiškinti ir (ar) ją paneigti.

3.5. K. R. laikytinas viešuoju asmeniu ir privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį jo atžvilgiu skelbiamai informacijai, tačiau nei Kodeksas, nei VIĮ nenumato išlygų, leidžiančių nesuteikti viešajam asmeniui galimybės atsakyti į neigiamą kritiką. Asmuo turi teisę atsakyti į neigiamą kritiką ir viešosios informacijos rengėjai privalo tinkamai užtikrinti, o visuomenė turi teisę jo atsakymą išgirsti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. R. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Straipsnyje pateikti faktai ir duomenys, susiję su teisminiais ginčais dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), yra iškraipyti ir neatitinka tikrovės pagal teismo priimtų sprendimų nustatytas faktines aplinkybes (prie atsiliepimo pridėjo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 11 d. ir 2004 m. liepos 28 d. sprendimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylių skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 3 d. nutartį). Pareiškėja Straipsnyje nenurodė informavimo tikslo. Pagal Straipsnyje pateiktos informacijos turinį buvo siekiama suformuoti skaitytojui neigiamą nuomonę apie K. R. ir (ar) jo brolį B. R.. Nurodė, kad Straipsnio tekste padaryta techninė klaida dėl asmens vardo inicialų, be kita ko, formalus ir neinformatyvus jos ištaisymas, neatleidžia pareiškėjos, kaip visuomenės informavimo priemonės, nuo atsakomybės skleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją, susijusią su K. R. veikla Taryboje bei Antikorupcijos komisijoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja laikraštyje „Žeimenos krantai“ 2022 m. liepos 15 d. paskelbė straipsnį Rimtas „bizniukas“ – ir tai ne depas!“, kuriame aprašyta nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo istorija, savininkų tarpusavio ginčai.

6. K. R., būdamas Tarybos narys, Komisijai pateikė skundą dėl viešai skelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančio asmens, kaip Tarybos nario, garbę ir orumą, įvertinimo bei paneigimo. Pareiškėja Komisijai paaiškinime nurodė, kad Straipsnyje pateikta tikrovę atitinkanti informacija, susijusi su K. R. politine veikla. Straipsnio dalis, aprašanti bylinėjimąsi dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), nebuvo susijusi su K. R., padaryta techninė klaida (asmens vardo inicialai), ištaisyta.

7. Komisija, išnagrinėjusi trečiojo asmens skundą, pareiškėjos rašytinius paaiškinimus, posėdžio metu pateiktus šalių papildomus paaiškinimus, Sprendimu pripažino, kad laikraščio „Žeimenos krantai“ Straipsnis pažeidžia Kodekso 20 straipsnio, nustatančio, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje, reikalavimus.

8. Ginčo dalykas – Komisijos Sprendimas, kuriuo konstatuota, kad Straipsnio dalyje, pateikta informacija apie viešą asmenį – Tarybos narį K. R., atitinka neigiamą kritiką, ir pareiškėja pripažinta pažeidusi Kodekso 20 straipsnio nuostatas, pagrįstumo ir teisėtumo.

9. Viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę nustato VIĮ. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai įtvirtinti VIĮ 3 straipsnyje. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę.

10. Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises (VIĮ 3 straipsnio 2–4 dalys).

11. Etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Kodeksas (VIĮ 43 straipsnio 1 dalis). Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija užtikrina Asociacija, atstovaujama kolegialaus priimančio organo – Komisijos (VIĮ 46, 46¹ straipsniai).

12. Komisijos kompetencija rūpintis viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu, nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, nagrinėti asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galbūt pažeidus Kodekso nuostatas ir kt. (VIĮ 46¹ straipsnio 3 dalis).

13. Kodekso 20 straipsnio nuostatos numato, kad neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

14. Pareiškėjos teigimu, Komisija be pagrindo Straipsnyje pateiktą informaciją pripažino neigiama kritika ir nekilnojamojo turto savininkų nesutarimų istorijos aprašymą sutapatino su trečiojo asmens veikla. Informacija, apie trečiojo asmens, kaip Tarybos nario, pasisakymus dėl savivaldybės ketinamo įsigyti nekilojamojo turto iš privataus asmens, atitiko tikrovę. Straipsnio dalies, skirtos teisminių ginčų aprašymui, tekste padaryta techninė klaida dėl asmens vardo inicialų („K. R.“, vietoj „B. R.“) buvo nedelsiant ištaisyta, todėl Kodekso 20 straipsnio pažeidimas konstatuotas nepagrįstai.

15. Straipsnyje buvo pateikta informacija, susijusi su trečiojo asmens atitinkamu laikotarpiu užimtomis pareigomis ir vykdyta veikla, kad, „Labiausiai prieš šį pirkimą Švenčionių rajono savivaldybės tarybos posėdžių metu pasisakė savivaldybės tarybos narys K. R.. <...> iš pavydo verslininkui, iš kurio savivaldybė perka depą“, nukreipiant į anksčiau vykusius teisminius ginčus tarp buvusių nekilnojamojo turto savininkų – J. F., ir K. R. „(anais laikais buvusio gan įtakingu teisėtvarkos srityje)“ giminaičio brolio. Straipsnio paskelbimo viešame leidinyje momentu trečiasis asmuo buvo Tarybos narys ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas.

16. Teisėjų kolegija, įvertinus Straipsnyje pateiktą kontekstą bei tekste vartojamas formuluotes, sutinka su Komisijos išvada, kad formuojama neigiama nuomonė apie viešą asmenį bei jo veiklą.

17. Viešo asmens kritika yra leidžiama, jeigu reiškiama sąžiningai ir etiškai sąmoningai neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Pagal Kodekso 20 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą kritikuojamam asmeniui visuomet turi būti suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti, paneigti klaidingą informaciją. Pažymėtina, kad pareiga kreiptis į kritikuojamą asmenį tenka Straipsnio rengėjui. Kodeksas nenustato pareigos pačiam kritikuojamam asmeniui prašyti, kreiptis į visuomenės informavimo priemonę pasinaudoti atsakymo teise.

18. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja Straipsnyje nepateikė informacijos apie tai, kad kreipėsi į trečiąjį asmenį, juolab, skundo nagrinėjimo metu Komisijoje nei rašytiniuose paaiškinimuose, nei Komisijos posėdžio metu apie tai nepasisakė. Trečiasis asmuo skunde bei Komisijos posėdyje nepatvirtino fakto, kad pareiškėja kreipėsi į jį ir (ar) sudarė galimybes per protingą laiką pateikti paaiškinimą, paneigimą ar patikslinimą.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos akcentuojama Straipsnio tekste padaryta techninė klaida dėl vardo inicialų bei operatyvus ištaisymas, nepaneigia Kodekso 20 straipsnyje įtvirtintos pareigos kreiptis į kritikuojamą asmenį. Pažymėtina, kad techninė klaida dėl vardo inicialų tekste padaryta toje dalyje, kurioje nėra nuorodos nei apie trečiojo asmens užimtas pareigas, nei apie tiesioginę veiklą, juolab, prieš tai nukreipiant į aptariamo asmens brolio aukštą postą teisėsaugos srityje. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad, pareiškėja iki Straipsnio viešinimo nesuteikdama trečiajam asmeniui K. R. galimybės paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, nesilaikė Kodekso 20 straipsnio reikalavimų.

20. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Komisija, priimdama Sprendimą, teisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, esminių procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo. Tokiu būdu, teisinio pagrindo naikinti Sprendimą nėra, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Pareiškėjos skundas atmestas, todėl prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstumas nesprendžiamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žeimenos krantų redakcija“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.