- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-13
- Bylos Nr.
- ATP-702-172/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavelas Frolovas
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. A. ir jo atstovo advokato L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutarimo, kuriuo E. J. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. – 40 Eur bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. – 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtos nuobaudos subendrintos ir E. A. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-18 nutarimu E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažino kaltu dėl to, kad jis, 2015-03-14 apie 2.05 val., ties pastatu Nr. 10, esančiu Pavilnionių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mazda 323“, v. n. „(duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 red.) (toliau – KET) 126 p. reikalavimus, dėl ko apgadino kitą transporto priemonę: važiuodamas atbulas, jis nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovėjusį automobilį „Smart City Coupe“, v. n. „(duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio E. A. savavališkai, nesilaikydamas KET 222 p. reikalavimų, pasitraukė.. Tokiais savo veiksmais E. A. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. A. ir jo atstovas advokatas L. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukti arba vadovaujantis ATPK 30¹ str. skirti jam švelnesnę nuobaudą.
Skunde teigiama, jog E. A. neturėjo tyčios padaryti ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, o tyčia yra būtinas šio pažeidimo sudėties požymis. Nurodoma, jog E. A. nesuprato, kad buvo kliudytas kitas automobilis, to nenumatė ir tuo labiau nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos, todėl jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, ką turėjo įvertinti ir pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais.
Skunde pažymima, kad automobilis „Smart City Coupe“ buvo kliudytas E. A. važiuojant atbuline eiga, dėl ko kontaktas buvo automobilio „Mazda 323“ galine šonine dalimi – prasilenkiant. Apeliantų nuomone, teismas subjektyviai vertino liudytojo L. V. nurodytas aplinkybes dėl automobilio kontakto ir nepagrįstai konstatavo, jog E. A. suvokė, kad kliudė kitą automobilį. Apeliantų teigimu, nukentėjusiojo automobilio apgadinimai yra slystamojo pobūdžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokie slystamojo pobūdžio pažeidimai yra ne tik sunkiai pastebimi, bet ir susidūrimo, kurio metu tarp dviejų automobilių atsiranda tokio pobūdžio pažeidimai, garsas yra sunkiai girdimas, kas reiškia, jog apeliantas nejautė ir nesuprato, jog kliudė kitą automobilį. Pirmosios instancijos teismas nutarime teigė, jog automobilio apžiūros duomenys rodo, kad jo apgadinimai yra žymūs. Tačiau vėliau, vertindamas kriterijus dėl skiriamos administracinės nuobaudos dydžio, nurodė, kad nukentėjusiajam priklausančio automobilio apgadinimai buvo tik paviršutiniai, jo agregatai, automobilio funkcionalumams nenukentėjo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pats pripažino, kad „Smart City Coupe“ apgadinimai buvo tik paviršutiniai, kas leidžia daryti išvadą apie slystamojo pobūdžio apgadinimus. Tai patvirtina ir 2015-03-19 Transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Akte nurodoma, jog nubrozdintas ir sulaužytas galinis automobilio „Smart City Coupe“ bamperis, dešinėje pusėje yra likę žalios spalvos dažų likučių ant galinio bamperio ir galinio rato dešinėje pusėje ant padangos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su teismo teiginiu, kad padaryti žymūs automobilio „Smart City Coupe“ apgadinimai. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindų būtų galima spręsti apie apgadinimų remonto didelę kainą ar tai, jog automobilis sugadintas nepataisomai. Tuo labiau, apie apgadinimų didelį mastą negalima spręsti ir iš fotonuotraukų lentelės. Priešingai, byloje pateiktoje foto lentelėje ir transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodomi nežymūs, paviršutiniai automobilio apgadinimai, t. y. nubrozdinimai, dažų žymės, kas patvirtina buvus slystamojo pobūdžio apgadinimus.
Skunde teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015-02-10 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-262-851/2015, kurios aplinkybės yra panašios, kaip ir nagrinėjamojoje byloje, ir kurioje pažeidėja buvo pripažintas nepadariusi ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo. Vadovaujantis precedento taisykle, šios bylos faktinės aplinkybės turėtų būti vertinamos analogiškai. Taip pat, apeliantų teigimu, turėtų būti laikomasi teismų praktikos suformuotos šiose administracinių teisės pažeidimų bylose: LAT 2013-03-26 nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013; Kauno apygardos teismo 2013-06-28 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-681-317/2013; Vilniaus apygardos teismo 2014-02-28 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-270-574/2014; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-262-851/2015.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog E. A. 2015-03-14 policijai teiktuose paaiškinimuose nurodė, jog apie galimą kito automobilio apgadinimą sužinojo tik iš policijos pareigūnų, kurie jam paskambino 2015-03-14 apie 4 val. ir informavo apie jo galimai padarytą eismo įvykį. E. A. pasakė kur stovi jo vairuotas automobilis ir pakvietė policijos pareigūnus jį apžiūrėti. Tačiau tąkart policijos pareigūnai neatvyko. Jie paskambino kitą kartą po kelių parų ir pakvietė patį pareiškėją atvykti pas juos. Pareiškėjas kartu su automobiliu nedelsiant atvyko į policiją. E. A. tiek eismo įvykio metu, tiek po jo nesislapstė ir padėjo išaiškinti visas įvykio aplinkybes – kviečiamas atvyko į policiją ir pateikė apžiūrai automobilį. Apeliantas nurodo, jog dirba įmonėje UAB „Foodout.lt“ ir išvežiotoja maistą, dėl ko daug važinėja ir neatmetė galimybės, jog galėjo kliudyti kitą automobilį, tačiau tokio įvykio jo supratimu nebuvo ir jis apie jį nežinojo. Atsižvelgiant į šiuos apelianto paaiškinimus bei bylos medžiagą, galima spręsti, jog E. A. nejuto ir nesuprato kliudęs kitą automobilį. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad apeliantas neturėjo motyvo pasišalinti iš įvykio vietos ir išvengti atsakomybės: automobilį vairavo darbo metu, buvo blaivus, turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Taip pat skunde teigiama, kad E. A. turėtų būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos ir neskiriama nuobauda teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. E. A. dirba įmonėje UAB „Foodout.lt“ vairuotoju. Įmonė, užsiima maisto išvežiojimu, todėl E. A., kaip vairuotojui svarbu turėti teisę vairuoti transporto priemonę, nes reikia vairuoti įmonės transportą vykdant visas užduotis susijusias su įmonės reikalais bei prekių išvežiojimu ir pristatymu. Todėl, esant paskirtai administracinei nuobaudai – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, E. A. nebegalės vykdyti iš esmės pagrindinių darbo funkcijų dėl ko gali netekti savo darbo. Netekęs darbo taptų našta valstybei, nes tektų mokėti bedarbio pašalpą. Netekus teisės vairuoti transporto priemonę, taptų nekonkurencingas darbo rinkoje ir būtų sunku įsidarbinti. E. A. yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą gautas nebuvo.
E. A. ir jo atstovo advokato L. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. A. padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 m. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutarime atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Konstatuodamas, kad E. A. veiksmuose yra ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymiai, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais – nukentėjusiojo A. S. parodymais, liudytojo L. V. nukentėjusiajam paliktu rašteliu bei jo paaiškinimais bylos tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, taip pat tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema, fotolentelėmis, transporto priemonės techninės apžiūros aktais. Apylinkės teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. KET 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjamojoje byloje nustatė, kad E. A. sukėlė eismo įvykį – važiuodamas atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė automobilį „Smart City Coupe“, kurio metu buvo nubrozdintas ir sulaužytas galinis minėto automobilio bamperis dešinėje pusėje ir nepranešęs apie įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai, pasitraukė iš eismo įvykio vietos.
Nors E. A. neigia pajutęs, jog važiuodamas atbuline eiga užkliudė kitą automobilį, tokie jo paaiškinimai laikytini gynybine pozicija siekiant išvengti atsakomybės, kadangi juos paneigia kiti byloje surinkti objektyvūs įrodymai – įvykį mačiusio liudytojo L. V. parodymai, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės „Smart City Coupe“, v.n. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktas, abiejų automobilių sugretinimo nuotraukos.
2015-03-19 automobilių „Smart City Coupe“ ir „Mazda 323“ techninės apžiūros akte nurodyta, kad užfiksuoti šie automobilio „Smart“ apgadinimai – nubrozdintas ir sulaužytas galinis bamperis dešinėje pusėje, yra likę žalios spalvos dažų likučių ant galinio bamperio ir galinio rato, o automobilis „Mazda“ yra perdažytas po įvykio. Iš byloje esančioje fotolentelėje užfiksuotų automobilių „Smart“ ir „Mazda“ sugretinimo nuotraukų matyti, kad dažų likučiai ant „Smart“ automobilio yra analogiški automobilio „Mazda“ dažų spalvai. Ant automobilio „Mazda“ dešinio galinio sparno yra matyti apgadinimai, kurie yra uždažyti. Apgadinimų vieta pagal aukštį sutampa su automobilio „Smart“ apgadinimais. Liudytojas L. V. patvirtino matęs, kaip automobilis „Mazda“ važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į „Smart“ automobilį. Vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo. Po atsitrenkimo automobilis sustojo, pavažiavo į priekį ir išvažiavo. Liudytojui parodžius fotolentelę, kurioje užfiksuoti automobilio „Smart“ apgadinimai bei automobilių „Smart“ ir „Mazda“ sugretinimas, L. V. patvirtino, kad automobiliai po susidūrimo stovėjo maždaug taip, kaip užfiksuota nuotraukose, ir automobilio „Smart“ sugadinimai yra daugmaž tie patys, kuriuos jis matė priėjęs prie apgadinto automobilio po to, kai pastebėjo automobilį „Mazda“ pasišalinus iš įvykio vietos.
Taigi, iš liudytojo parodymų, o taip pat byloje esančių techninės apžiūros aktų bei fotolentelės aiškiai matyti, kad automobiliui „Smart“ padaryti apgadinimai yra akivaizdūs. Liudytojas L. V. savo paaiškinime (b.l. 11) nurodė, kad automobiliui „Mazda“ atsitrenkus į automobilį „Smart“ buvo nemažas garsas dėl atsitrenkimo ir lūžtančios plastmasės. Atsižvelgiant į automobilio „Smart“ nuotraukose užfiksuotus apgadinimus bei liudytojo L. V. parodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, automobiliui „Smart“ padaryti apgadinimai nebuvo paviršutiniai, padaryti slystant, kurių E. A. važiuodamas atbuline eiga galėjo nepajusti ir negirdėti. Juolab, kad buvo nakties metas ir nenustatyta, kad būtų buvęs pašalinis triukšmas. Todėl apylinkės teismo išvada, kad E. A., suvokdamas, jog kliudė kitą automobilį, tačiau, nesilaikydamas KET reikalavimų, siekdamas išvengti atsakomybės, išvažiavo iš eismo įvykio vietos, t. y. pasišalino iš jos tyčia, yra teisėta ir pagrįsta.
Skunde teigiama, kad E. A. neturėjo motyvo tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi jis tuo metu dirbo, buvo blaivus, turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-9-746/2015). Dėl to aplinkybė, kad, kaip teigiama apeliaciniame skunde, E. A. buvo blaivus, dirbo, turėjo visus privalomus dokumentus, todėl neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali būti vertinama kaip šalinanti jo atsakomybę dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Ši aplinkybės savaime nepaneigia teismo išvados dėl jo tyčios, kuri nustatyta kitais objektyviais ir patikimais bylos duomenimis.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde E. A. atstovas taip pat prašo sušvelninti E. A. paskirtą nuobaudą – neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013). Pažymėtina, jog ATPK 30¹ str. taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Ar yra pagrindas pažeidėjui skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje minimali ar jos neskirti visai, kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinusi visas bylos bei pažeidėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, sprendžia institucija, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teisė vairuoti transporto priemonę E. A. yra reikalinga dėl darbo pobūdžio ir jos neturėdamas jis gali prarasti darbą. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą. E. A. žinojo, kokios pasekmės jam gresia už pasišalinimą iš įvykio vietos, bet tikėjosi jų išvengti, todėl elgėsi neatsakingai. Suprasdamas, kad neturint teisės vairuoti transporto jis gali prarasti darbą, jis turėjo stengtis jos neprarasti, tačiau to nedarė, taip sąmoningai apsunkindamas savo padėtį. Teismo nuomone, nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas E. A. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apylinkės teismas, skirdamas E. A. administracinę nuobaudą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, o teisės vairuoti transporto priemones neskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutarimą palikti nepakeistą ir E. A. ir jo atstovo advokato L. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.