Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2014-10-19, apie 14:24 val., Ukmergės g. 282, Vilniuje, vairuodama automobilį Honda Civic, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodama stovintį automobilį Suzuki Grand Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Šiais savo veiksmais M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 bei 222 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Teismo posėdžio metu M. M. prisipažino apgadinusi kitą transporto priemonę ir dėl to gailėjosi. Pažeidėja nurodė neatsimenanti aplinkybių, negali nurodyti, ar automobilyje grojo muzika. Kad būtų kliudžiusi transporto priemonę, nepastebėjo, apie eismo įvykį sužinojo po trijų savaičių, kai pranešė policijos pareigūnai, jokio tikslo rizikuoti bėgant nebuvo, automobilis draustas kasko draudimu. Nurodė, kad galbūt galėjo stabtelėti praleisti žmones, ar dėl įvairių priežasčių: žmonės ten vaikšto labai neatsargiai, juos reikia praleisti. Sąmoningai nepasišalino iš įvykio vietos.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas Š. I. paaiškino, kad pasistatė automobilį aikštelėje ir išlipęs išgirdo garsą, pamatė, kaip automobilis Honda kliudė automobilį Suzuki. Žmona pasakė, kad Honda automobilio vairuotojas išvažiuoja, jis įsidėmėjo numerį ir paskambino į policiją. Susidūrimo garsas buvo nemažas, jis stovėjo 3 metrų atstumu, prie automobilio Suzuki galinės dalies, manevro ir kontakto nematė, Honda priekiu suko į dešinę, po to kviesdamas policiją pamatė automobilio apgadinimus - priekinio bamperio dešinė pusė buvo įbrėžta, Suzuki automobilyje buvo tik įbrėžimas. Hondą vairavo moteris tamsiais plaukais. Po įvykio transporto priemonė stabtelėjo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. I. paaiškino, kad su šeima važiavo apsipirkti, buvo daug automobilių, išgirdo čaižų garsą ir pamatė auksinę Hondą, kuri stovėjo arti Suzukio. Jie stabtelėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Iš automobilio niekas neišlipo, moteris stabtelėjo gal pusei minutės, apsižiūrėjo ir nuvažiavo. Išgirdę garsą buvo važiuojamoje aikštelės dalyje, apie 10-20 m. atstumu, buvo per žingsnį nuo Suzukio. Paties eismo įvykio nematė. Vyras užsirašė valstybinį pažeidėjos automobilio numerį, pranešė policijai, apžiūrėję nukentėjusiojo automobilį pamatėme, kad nubrėžtas bamperis.

Motyvuojamoji dalis

M. M. pripažino kliudžiusi kitą transporto priemonę ir ją apgadinusi, jos kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta surinkta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-3), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 6, 28), išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 7-8), eismo įvykio vietos schema (b. l. 10), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 9), Š. I., L. D., J. I. paaiškinimais (b. l. 11-12, 26-27), fotolentelėmis (b. l. 21-25), kitais rašytiniais bylos dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 p., įpareigojantį vairuotoją palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Tokiais veiksmais M. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2d.

M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, o jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (bausta administracine tvarka, išsiskyrusi, augina mažametį vaiką), atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl M. M. skirtina didesnė nei minimali bauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje.

M. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir pagal ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad ji 2014-10-19, apie 14:24 val., Ukmergės g. 282, Vilniuje, vairuodama automobilį Honda Civic, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodama stovintį automobilį Suzuki Grand Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, ir, apgadinusi abu automobilius, iš įvykio vietos pasišalino, pažeidusi KET reikalavimus.

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007). Pažymėtina, kad atsižvelgiant į teismų praktikos pripažįstamus administracinės atsakomybės principus, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai. Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Jei asmuo subjektyviai nesuvokia, kad sukėlė eismo įvykį, tai už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Tai, ar asmuo suvokė padaręs pažeidimą, sprendžiama pagal objektyviai nustatytus jo veiksmus, padarytų apgadinimų pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir pan.

Teismas, išklausęs į teismo posėdį atvykusią M. M., liudytojus bei įvertinęs pateiktus rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių M. M. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Bylos nagrinėjimo metu teisme M. M. tvirtino, kad jokio kontakto su kita transporto priemone nejuto ir nepastebėjo kliudžiusi kitą automobilį, apie eismo įvykį teigia sužinusi po trijų savaičių iš policijos pareigūnų, tik tuomet susipažino su bylos medžiaga, lyginant automobilius, pamatė įbrėžimus, jokio tikslo bėgti iš įvykio vietos ji neturėjo, nes automobilis draustas kasko draudimu. M. M. net neįtarė ant automobilio esant įbrėžimo, per laiką nuo eismo įvykio iki sužinojimo apie jį, nemaskavo automobilio apgadinimų, jų neremontavo. Nors liudytojai nurodė, kad vairuotoja buvo trumpam sustojusi ir vėliau nuvažiavo, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiama M. M. paaiškino, kad galbūt galėjo stabtelėti praleisti žmones, ar dėl kitų priežasčių, sąmoningai ji nepasišalino iš įvykio vietos. Tiek M. M., tiek liudytojai nurodė, kad iš automobilio ji nebuvo išlipusi. Liudytojai taip pat teigia išgirdę automobilių kontakto garsą, tačiau M. M. tvirtino jokio garso negirdėjusi, nors negalėjo prisiminti įvykio aplinkybių, tačiau neatmetė galimybės, kad automobilyje grojo muzika. Teismas pažymi, kad M. M. keliama versija, kad ji nejuto kontakto tarp automobilių, nepaneigta liudytojų parodymais ir rašytine bylos medžiaga, jos vairuojamas automobilis yra nemažas, abiem transporto priemonėms padaryti pažeidimai yra nežymūs, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo nesuprasti, kad sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitą transporto priemonę. Šių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad M. M. nesuvokė sukėlusi eismo įvykį ir neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad jos veiksmuose nėra būtino ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos pažeidimo sudėties požymio – tyčinės kaltės. Nesant bent vieno pažeidimo sudėties požymio, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl M. M. atžvilgiu administracinė byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 str., 130 str., 286-287 str., teismas

nutaria:

M. M. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 35 € (trisdešimt penkių eurų) dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje M. M. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., teiseną nutraukti.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 str., bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, AB „Swedbank“ – (duomenys neskelbtini), N. B. AB Lietuvos skyrius – (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas – (duomenys neskelbtini) (teismo baudos įmokos kodas 6030). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus m. apylinkės teismą.