- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-01-07
- Bylos Nr.
- 2A-101-638/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09631-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- Z. V.
- Trečiasis asmuo
- D. V.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintauto Koriagino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-196-528/2018 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei Z. V., trečiasis asmuo D. V., dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti atsakovės Z. V. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą bendrąja daline nuosavybe su D. V. ir priteisti trečiajam asmeniui D. V. ½ dalį šio turto asmeninės nuosavybės teise: 0,0934 ha žemės sklypo 345/934 dalis, adresu(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 205,00 Eur; 37/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) ir 37/100 dalis kitų statinių (stoginės 2I1m, 3I1m, lauko tualetas, kiemo aikštelė) ((duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 19 700,00 Eur; 25/100 dalis pastato – kiemo rūsio, adresu(duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 63,25 Eur; 0,2213 ha žemės sklypą adresu(duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), adresu(duomenys neskelbtini)); negyvenamąją patalpą – garažą (boksą) adresu(duomenys neskelbtini)), priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 153–156).
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis yra paskolinęs trečiajam asmeniui D. V. 17 377,20 Eur, kurių šis negrąžino. Ši skola buvo priteista teismo sprendimu, tačiau ji ir toliau negrąžinama, todėl ieškovas reiškia netiesioginį ieškinį atsakovei Z. V.. Skolindamas pinigus, ieškovas pasitikėjo trečiuoju asmeniu D. V. kaip savo dukterėčios atsakovės Z. V. sutuoktiniu, žinojo, kad jų turtinė padėtis gera. Nagrinėjant bylą dėl skolos priteisimo ieškovas sužinojo, jog atsakovė ir trečiasis asmuo išsituokę. Atsakovė ir trečiasis asmuo niekada negyveno atskirai, dalyvaudavo ieškovo giminės šventėse ir laidotuvėse kaip sutuoktiniai, todėl per šį laikotarpį įgytas turtas laikytinas bendru turtu ir turi būti padalintas, kad iš D. V. dalies būtų galima išieškoti skolą ieškovui.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (1 t., b. l. 71–72; 2 t., b. l. 23–24). Nurodė, kad atsakovė nėra skolinga ieškovui, o netiesioginiam ieškiniui reikšti nėra visų būtinų sąlygų. Su trečiuoju asmeniu D. V. atsakovė išsituokė 1986 m. kovo 4 d. ir nuo to laiko niekada su juo nevedė bendro ūkio, nesitarė dėl nuosavybės įgijimo. Po ištuokos bandė su buvusiu sutuoktiniu taikytis, gimė dukra, tačiau šeiminių santykių nepavyko atkurti. Trečiasis asmuo nėra atsakovės kreditorius ir neturi galiojančio turtinio reikalavimo atsakovės atžvilgiu. Ieškovas yra atsakovės giminaitis, tačiau apie jo ir trečiojo asmens paskolos sutartį atsakovei nebuvo žinoma. Skolindamas pinigus ieškovas atsakovės nuomonės neklausė, apie jos santykius su trečiuoju asmeniu ir turtinę padėtį nesidomėjo, o apie atsakovės ištuoką su trečiuoju asmeniu ieškovui buvo žinoma. Su D. V. atsakovė bendrauja kaip su jų bendrų vaikų tėvu, palaiko draugiškus santykius, tačiau kiekvienas laisvai pasirenka gyvenimo draugus ir nesiekia kurti šeiminių santykių. Gerų santykių su buvusiu sutuoktiniu palaikymas nėra pagrindas pripažinti juos gyvenančius kaip sutuoktinius. Atsakovė nėra atsakinga už trečiojo asmens, prieš 30 metų buvusio jos sutuoktiniu, skolas, ir ji nėra įsipareigojusi ieškovui už jį atsakyti.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo D. V. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl paskolos gavimo su ieškovu jis tarėsi vienas, ieškovas norėjo, kad apie tai niekas nežinotų. Su atsakove Z. V. išsituokė 1986 m. kovo 4 d., bendro ūkio neveda, bendrų lėšų ar turto neturi, niekada nėra davęs atsakovei pinigų turto įsigijimui. Su atsakove turi dvi dukras, palaiko draugiškus santykius, bendrauja kaip su kaimyne. Jis turi ir sūnų, gimusį po santuokos su atsakove nutrūkimo. Mokėti skolą ieškovui nevengia, 1/3 dalis skolos jau yra išieškota.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas reiškia reikalavimus į turtą, kurį atsakovė yra įgijusi po 19–28 metų nuo santuokos nutraukimo, 15-24 metų po paskutinio jų bendro vaiko gimimo. Jokių įrodymų, kad trečiasis asmuo turi kokias nors neabejotinas teises į atsakovės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą byloje nepateikta, o ieškovas šioje byloje siekia įrodyti atsakovės ir trečiojo asmens šeiminius santykius, bendro ūkio vedimą, o kartu ir atsakovės įgyto turto bendrumą. Teismas sprendė, kad ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų apie atsakovės bei trečiojo asmens valią arba sandorius jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyti ieškinyje nurodytą atsakovei priklausantį nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą bendriems atsakovės ir trečiojo asmens poreikiams tenkinti. Teismas pažymėjo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo neigė bet kokius susitarimus dėl nuosavybės įgijimo bendrai, o visi byloje apklausti liudytojai parodė apie V. turtinius (piniginius) klausimus nieko konkrečiai nežinantys. Be to, ieškovas nepaneigė atsakovės argumento, kad paskolos sandorį su trečiuoju asmeniu sudarė neinformavęs apie jį atsakovės, nors, laikydamas juos viena šeima ar skolindamas bendrais šeimos interesais, turėjo informuoti ir atsakovę. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovė ir trečiasis asmuo kiekvienas savo vardu įgijo nekilnojamąjį turtą. Įrodymų, kad tas turtas priklausė jiems bendrai, ar kuris nors iš jų turėjo kokių nors teisių į kito buvusio sutuoktinio vardu įgytą turtą, nėra. Atsakovė nuo 1997 m. nuolat dirbo ir gavo su darbo santykiais susijusias pajamas, ėmė paskolas, paveldėjo turtą, gavo lėšas iš parduoto nekilnojamojo turto, taigi, iš tų pajamų galėjo įsigyti turimą nekilnojamąjį turtą be kitų asmenų finansinės pagalbos. Be to, trečiasis asmuo nekilnojamojo turto buvo įgijęs ženkliai daugiau nei atsakovė, o įrodymų, kad jis buvo finansiškai pajėgus įgyti turtą ne tik savo vardu, bet ir tą, kuris registruotas atsakovės vardu, byloje nepateikta. Teismas vertino, kad duomenų ar įrodymų apie trečiojo asmens finansavimą ar prisidėjimą prie atsakovės turimo nekilnojamojo turto įgijimo asmeninėmis lėšomis, darbu ar kitokiu būdu, apie atsakovės ir trečiojo asmens gaunamų darbo užmokesčių ar kitokių pajamų naudojimą abiejų asmenų kasdieniams poreikiams tenkinti, kitokių bendro ūkio apraiškų byloje taip pat nėra. Teismas pažymėjo tai, kad po santuokos nutraukimo atsakovė ir trečiasis asmuo susilaukė dar vienos dukros, patvirtina intymių santykių tarp jų buvimą 1989 m., tai yra gerokai iki to laiko, kai atsakovė įgijo nekilnojamąjį turtą, dėl kurio ieškovas reiškia reikalavimus šioje byloje. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, o teismas nenustatė, jog netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ar bylos nagrinėjimo metu ieškovo skolininkas – trečiasis asmuo D. V. turėjo ir turi neabejotiną, galiojančią bei vykdytiną turtinę (reikalavimo) teisę į atsakovę Z. V., kurios jis neįgyvendina, o atsakovė turi neginčijamą pareigą vykdyti trečiajam asmeniui prievolę. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Ieškovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo netiesioginį ieškinį, neapgynė ieškovo kaip kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų, formaliais pagrindais netaikė teisės normų, reguliuojančių netiesioginio ieškinio pateikimą ir nagrinėjimą.
1.2. Teismas tinkamai neįvertino fakto, kad antroji Z. ir D. V. dukra gimė jau po formalaus santuokos nutraukimo, kas patvirtina ieškovo ir liudytojų teiginius, jog atsakovės ir trečiojo asmens ištuoka buvo fiktyvi. Teismas visiškai neatsižvelgė ir į kitą svarbią aplinkybę, patvirtinančią nurodytos ištuokos fiktyvumą, jog Z. ir D. po santuokos nutraukimo visą laiką iki šiol gyvena kartu viename gyvenamajame name.
1.3. Teismas neatsižvelgė ir į bylos duomenis, kurie rodo, kad Z. ir D. V. siejo ne tik bendras darbas, bet ir bendras verslas. Iš byloje pateiktų įrodymų, t. y. iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad D. V. ir Z. V. kartu įsigijo nekilnojamąjį turtą. Liudytojų S. K., M. R., J. A. paaiškinimus teismas įvertino vienpusiškai ir formaliai.
1.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė iš savo pajamų galėjo įsigyti turimą nekilnojamąjį turtą be kitų asmenų finansinės pagalbos. Atsakovei ir trečiajam asmeniui kartu dirbant ir gyvenant, kartu auginant dukras ir nekilnojamasis turtas buvo įsigyjamas iš bendrų pinigų, kurių didžiąją dalį sudarė pajamos iš statybų verslo, kurį trečiasis asmuo kartu su atsakove vykdė, įsteigę tris bendroves.
Atsiliepimas
8. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
2.1. Atsakovės nuomone, teismas neturėjo pareigos ginti ieškovo kaip kreditoriaus teisių. Teismas visiškai pagrįstai rėmėsi CK 6.68 straipsniu, reglamentuojančiu netiesioginį ieškinį. Ieškovas neįrodė būtinos sąlygos netiesioginiam ieškiniui, kad trečiasis asmuo turėjo ir turi neabejotiną galiojančią bei vykdytiną turtinę reikalavimo teisę į atsakovę, kurios jis neįgyvendina, o atsakovė turi neginčijamą pareigą vykdyti trečiajam asmeniui prievolę.
2.2. Ištuoka fiktyvia turėjo būti pripažinta, tačiau tokio reikalavimo ieškovas byloje nereiškė. Tai, kad atsakovės santykiai su trečiuoju asmeniu po ištuokos išliko ne priešiški, nepatvirtina bendro darbo ir verslo. Apelianto nurodomuose dokumentuose taip pat nėra nustatyta, kad minimoms įmonėms vadovavo kartu, t. y. trečiasis asmuo ir atsakovė. Teismas konkrečiai įvertino liudytojų parodymus, pasisakydamas, kad liudytojų parodymai yra tik apie epizodinius ir ne itin dažnus jų susitikimus su atsakove ir trečiuoju asmeniu.
2.3. Atsakovė teismui pateikė pakankamai įrodymų, kad turtą, priklausantį jai asmeninės nuosavybės teise, įsigijo už turimas lėšas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Byloje nėra ginčo, kad ieškovui Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9941-375/2014 yra priteista iš trečiojo asmens D. V. 17 377 Eur paskolos grąžinimo, taip pat mokėjimo ir procesinės palūkanos, teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. kovo 26 d. Taigi, ieškovas yra trečiojo asmens D. V. kreditorius.
11. Ieškovas jau pareikšdamas ieškinį Kauno apylinkės teismui nurodė 2014 m. sužinojęs, kad jo skolininkas D. V. yra nutraukęs santuoką su atsakove Z. V., tačiau turto nepasidalijęs, todėl ieškovas siekė CK 3.116 str. 1 d. pagrindu padalyti buvusią bendrąją jungtinę sutuoktinų V. nuosavybę pareikšdamas netiesioginį ieškinį atsakovei Z. V.. CK 3.100 str. nustatyta, kad vienas iš bendrosios sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindų yra santuokos nutraukimas.
12. Kasacinio teismo praktika netiesioginio ieškinio taikymo atvejais yra išplėtota ir nuosekli. Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-830-392/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015; kt.).
13. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai, išsamiai ir visapusiškai aiškinosi, ar egzistuoja visos sąlygos netiesioginiam ieškovo ieškiniui tenkinti, todėl nesutiktina su apelianto teiginiais, kad teismo motyvai buvo formalūs. Teismas apklausė liudytojus apie atsakovės ir trečiojo asmens bendrą gyvenimą ir bendravimą, analizavo pateiktas fotonuotraukas, nagrinėjo aplinkybes, iš kokių lėšų atsakovė galėjo įsigyti ginčo turtą ir pan. Tai, kad ieškovas byloje surinktus įrodymus vertina kitaip, negu kad įvertino teismas, neduoda pagrindo naikinti iš esmės teisingo ir pagrįsto sprendimo.
14. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad asmenų draugystė, lankymasis šeimos šventėse ir laidotuvėse, bendrų vaikų turėjimas, bendras darbas ir verslas, gyvenimas viename name nereiškia, kad nuosavybė buvo įgyta bendrai. Kaip pagrįstai nurodė teismas, nuosavybė yra įgyjama vienu iš CK 4.47 str. nurodytų pagrindų, kurių ieškovas neįrodė.
15. Apelianto teiginys, kad atsakovės ir trečiojo asmens ištuoka, užregistruota 1986 m. kovo 4 d., yra fiktyvi, yra niekuo nepagrįstas. Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad ištuokos fiktyvumas ar, kitaip tariant, negaliojimas, turėtų būti įrodytas ar nustatytas teisine prasme (nuginčijus išduotą ištuokos liudijimą ar pan.). Tačiau ieškovas tokių įrodymų ar reikalavimų neteikė.
16. Kita apelianto išreikšta mintis buvo ta, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu kartu gyvendami ir vesdami bendrą ūkį įgijo bendrą turtą, t.y. turtas buvo įgytas iš bendros jungtinės veiklos. Pažymėtina, kad ir šią ieškovo argumentų grupę pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir pagrįstai sprendė, kad ieškovas jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės ir trečiojo asmens valią arba sandorius jungtinės veiklos pagrindu įgyti nuosavybės teisę į turtą, nepateikė.
17. Apeliantas nurodė, kad atsakovė negalėjo iš savo pajamų ir be kitų asmenų finansinės pagalbos įsigyti turimo nekilnojamojo turto. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovė iš tikrųjų turtą įsigijo ne be kitų asmenų finansinės pagalbos, tačiau tie kiti asmenys buvo DnB Nord bankas, suteikęs kreditą, A. J., L. K., paskolinę lėšų. Šios aplinkybės neteikia pagrindo daryti išvadą, kad lėšas atsakovei paskolino D. V., ir tuo labiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad už paskolintas lėšas įgytas turtas būtų tapęs bendra nuosavybe su lėšas paskolinusiais asmenimis.
20. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2009; 2010 kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2010). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi jie šiuo atveju nėra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui.
21. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą teisingai, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinį santykį, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, padarė teisingą išvadą dėl sąlygų tenkinti netiesioginį ieškinį nebuvimo, todėl apeliacinį skundą tenkinti nėra pagrindo.
22. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei iš ieškovo priteistinos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą- 900 Eur ( t.4, b.l. 5-6). Valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, nes yra mažesnės negu minimalus nustatytas priteistinas dydis ( CPK 96 str. 6 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 900 Eur ( devynis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.