Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atstovo advokato Šarūno Rameikio (toliau – ir apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucijos nutarimas) A. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 5 dalį, 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2025 m. lapkričio 14 d., 13.46 val., magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairėje pusėje), Vilniuje, pakartotinai vairavo transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai ji buvo atimta ir nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, esant ne gyvenvietėje nustatytam didžiausiam leistinam greičiui 100 km/h, važiavo 148 km/val. greičiu ir įvertinus greičio matuoklio paklaidą (minus 3 procentai nuo užfiksuoto greičio) viršijo leistiną greitį 43,56 km/val. Institucijos nutarimu A. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams, bei transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės – 41 192 Eur konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. Š. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams, bei transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės – 41 192 Eur konfiskavimas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai bei prašymai

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atstovo advokato Šarūno Rameikio apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu A. Š. atstovas advokatas Šarūnas Rameikis neginčija A. Š. kaltės dėl ANK 416 straipsnio 5 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo ir už tai jam paskirtos galutinės 1 000 Eur dydžio baudos. Apeliaciniame skunde keliamas tik A. Š. paskirtų administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimas – prašoma konfiskuoti ne visą transporto priemonės vertę – 25 310 Eur, o tik dalį jos vertės bei sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose, t. y. pasisakys tik dėl to, ar Š. J. buvo tinkamai individualizuotos paskirtos ginčijamos administracinio poveikio priemonės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos skundžiamoje nutartyje, nenurodoma.

Dėl turto konfiskavimo

14. A. Š. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarė vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis laikomas administracinio nusižengimo padarymo priemone. Institucija nustačiusi faktą, jog minėtas automobilis priklauso UAB „S.“, jo valdytojas UAB „I.“ – A. Š. darbdavys, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Š. išieškojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 41 192 Eur, kuri nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ nurodytą vidutinę rinkos vertę pažeidimo padarymo dieną Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis jam pateiktais naujais duomenimis, pagrindžiančiais mažesnę automobilio vertę, t. y. 2025 m. gruodžio 11 d. turto vertintojo J. P. atliktos kilnojamojo turto transporto priemonės BMW 745E, vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitė Institucijos 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimo taikymo, ir nustatė, kad konfiskuotina transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 25 310 Eur. Ginčo dėl turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos nustatymo nėra, tačiau apeliaciniu skundu prašoma išieškoti dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, todėl apygardos teismas toliau pasisako tik dėl šio apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo.

15. ANK tiesiogiai nėra numatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotino turto (šiuo atveju – transporto priemonės, kurią vairuodamas asmuo padarė administracinius nusižengimus) vertę atitinkančios pinigų sumos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje įtvirtinta, jog taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 72 straipsnio 5 dalies nuostatas turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).

16. Nurodytos teismų praktikos kontekste, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl galimybės iš A. Š. išieškoti dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi būti įvertinta, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Pažymėtina, kad tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017). Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde A. Š. atstovas advokatas Šarūnas Rameikis prašo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konfiskuoti dalį transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės pinigais. Tačiau pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai ir aiškiai motyvavo, kodėl A. Š. Institucijos 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimu pagrįstai buvo paskirtas turto konfiskavimas bei išieškotina visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma pagal pirmosios instancijos teismui patektus naujus duomenimis, pagrindžiančius mažesnę automobilio vertę nei nustatė Institucija. Tai, kad A. Š. dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo (išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos) – kils tam tikri finansiniai sunkumai, savaime nedaro šios priemonės per griežta, neproporcinga arba kaip kitaip neadekvačia, kadangi neigiami bet kokio teisės pažeidimo padarymo padariniai yra laikytini logišku ir proporcingu neteisėto pažeidėjo elgesio rezultatu. Akivaizdu, jog ankstesnės piniginės baudos ir taikytos administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimas) nebuvo pakankamos sulaikyti A. Š. nuo naujų pažeidimų darymo. Iš administracinių nusižengimo registro išrašo apie A. Š. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad iki šioje byloje analizuojamų administracinių nusižengimų padarymo, jis anksčiau už įvairius KET pažeidimus baustas apie 50 kartų, iš jų virš 45 kartus už greičio viršijimus, 20 kartų už transporto priemonės vairavimą neturint šios teisės ar, kai ši teisė yra atimta. Be to, pakartotinis administracinių nusižengimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neturint tam teisės, darymas reikalauja ir vis griežtesnio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės vertinimo, todėl sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog tik konfiskavus visą transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.

18. Šioje byloje kaip išimtinės aplinkybės, dėl kurių, apelianto atstovo teigimu, turėtų būti išieškota tik dalis konfiskuotino automobilio vertės, akcentuojama administracinio nusižengimo padarymo metu buvusi ir bylos nagrinėjimo metu esama A. Š. šeiminė, darbinė ir finansinė padėtis, administracinių nusižengimų padarymo priežastys, aplinkybės dėl kurių jam prieš tai buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas, jo elgesys po nusižengimų padarymo (pripažino padaręs administracinius nusižengimus, dėl to labai gailisi). Apygardos teismo vertinimu, tai nėra išimtinės aplinkybės švelninti atsakomybę. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismas (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-648/2024). Šiuo atveju tenkinus apeliacinį skundą ir konfiskavus tik dalį transporto priemonės vertės, teisinės atsakomybės poveikis A. Š. būtų tik formalus ir minimalus bei prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams, taip pat sudarytų prielaidas formuoti suvokimą, jog darant analogiškus administracinius nusižengimus egzistuojančios aplinkybės sudarys prielaidas visais atvejais A. Š. švelninti atsakomybę.

19. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad paskyrus ginčijamą administracinio poveikio priemonę, kurios dydis daugiau kaip 25 kartų viršija paskirtos 1 000 Eur baudos sumą, būtų iškreipti proporcingumo bei teisingumo principai, nesudaro pagrindo tenkinti apelianto atstovo prašymo. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, dėl kurių buvo nuspręsta išieškoti visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tiek Institucija, paskirdama aptariamą administracinio poveikio priemonę, tiek apylinkės teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę pinigais, vertino visas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju apelianto A. Š. atsakomybės nešvelnina nei viena skunde nurodyta aplinkybė apie gaunamą užmokestį ar ateityje dėl to kilsiančius finansinius nepatogumus. Per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Vien tik apelianto A. Š. pageidavimus tenkinančios administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma parodo itin neigiamą A. Š., kaip eismo dalyvio, elgesį, jo antivisuomenines nuostatas, abejingą požiūrį į visuomenėje galiojančias elgesio normas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padarytų administracinių nusižengimų pobūdį apelianto asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, pagrįstai pažymėjo, kad A. Š. sistemingo vairavimo neturint teisės vairuoti faktai rodo, kad jo požiūris į KET taisyklių reikalavimus, nuobaudos skyrimo tikslus yra atsainus, jis sistemingai daro analogiškus nusižengimus ir priėmė pagrįstą sprendimą, kad visos automobilio vertės konfiskavimas yra pagrįsta ir proporcinga A. Š. asmenybei administracinio poveikio priemonė, tačiau atsižvelgiant į naujus teismui pateiktus duomenis apie nustatytą individualią konfiskuotino automobilio vertę, pakeitė Institucijos nutarimą dalyje dėl konfiskuotinos transporto priemonės vertės – nustatydamas, jog iš A. Š. konfiskuojama transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 25 310 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad A. Š. ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – visos konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, skyrimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Administracinio poveikio priemonė šiuo atveju nėra aiškiai per griežta, ji yra teisinga ir proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka administracinio nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, termino

21. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Taigi, įstatymų leidėjas numato imperatyvų įpareigojimą bylą nagrinėjančiai institucijai ar teismui aptariamą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą.

22. ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Apygardos teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių A. Š. administracinio nusižengimo byloje nėra.

23. Kaip matyti, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. atstovo advokato Šarūno Rameikio skundą dėl Institucijos nutarimo, konstatavo, kad A. Š. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs, be kita ko, ir ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei motyvuotai pasisakydamas dėl Institucijos paskirtos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo termino 24 mėnesiams, detaliai įvertino A. Š. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumą, paties pažeidėjo asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą. Kaip jau minėta, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad A. Š. 5 metų laikotarpį teise vairuoti transporto priemones naudojosi itin neatsakingai, iš viso už įvairius KET pažeidimus baustas apie 50 kartų, iš jų virš 45 kartus už greičio viršijimus, 20 kartų už transporto priemonės vairavimą neturint šios teisės ar kai ši teisė yra atimta, o tai rodo, jog jis sistemingai bei šiurkščiai pažeidėja teisės normų reikalavimus. Nors skunde teigiama, kad visi A. Š. padaryti administraciniai nusižengimai iš esmės yra vien greičio viršijimai, kai apeliantas turėjo atlikti darbo funkcijas, o būtinybę vairuoti automobilį šiuo atveju lėmė aplinkybė, kad tuo metu nebuvo asmens, kuris galėjo vairuoti automobilį, tačiau tai nesudaro pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, UAB „I.“ dirba (duomenys neskelbtini) asmenys, todėl iškilus tokiam poreikiui A. Š. galėjo paprašyti jį nuvežti bet kurį kitą vairuojantį darbuotoją, taip pat pasinaudoti pavežimo paslaugas teikiančių subjektų paslaugomis bei pagrįstai vertino, kad šiuo atveju nebuvo jokios būtinojo reikalingumo situacijos, dėl kurios reikėjo daryti nusižengimus.

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisė vairuoti transporto priemones A. Š. yra būtina darbinių funkcijų atlikimui (nuvykimui į darbą, įskaitant ir objektus, kuriuose atliekami darbai), šeiminių poreikių tenkinimui ((duomenys neskelbtini) vaikų kasdienių poreikių užtikrinimui). Vis tik šios aplinkybės jam buvo žinomos ir iki administracinių nusižengimų padarymo, tačiau nuo neteisėtų veiksmų nesulaikė. Nuspręsdamas vairuoti automobilį, A. Š. privalėjo įvertinti tokio veiksmo galimas neigiamas pasekmes jo asmeniniam gyvenimui, darbo funkcijų atlikimui, galiausiai sunkumus rūpinantis (duomenys neskelbtini) vaikais, o to nepadaręs, jis privalo prisiimti kilusių padarinių dėl padaryto nusižengimo riziką. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neabejotinai sukels A. Š. nepatogumus, papildomas finansines išlaidas, tačiau šios pasekmės kyla dėl teisei priešingo apelianto elgesio, todėl savaime negali būti laikomos išskirtine priežastimi švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Pažymėtina, kad A. Š. negyvena tokioje vietovėje, kurioje susisiekimas viešuoju transportu būtų išskirtinai prastas arba jo apskritai nebūtų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Š. gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), kuris nors ir atokesnis, tačiau jame yra išvystytas viešasis transportas, kuriuo yra galimybė pasiekti tiek (duomenys neskelbtini), tiek kitas (duomenys neskelbtini) dalis. Be to, A. Š. turi galimybę naudotis taksi ar pavėžėjo paslaugomis tiek vykstant į darbą, tiek tenkinant šeiminius poreikius. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. Š. gali tęsti ir vykdyti darbinę veiklą tik vairuodamas transporto priemonę, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. Š. specialiąja teise vairuoti transporto priemones negali naudotis jau nuo 2024 m. sausio 31 d. ir per tą laiką jo darbiniai santykiai nenutrūko.

25. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad asmuo, puoselėdamas savo šeiminius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais, savo ir jų gerove, turi būti itin atidus, įžvalgus bei rūpestingas ir iš anksto numatyti savo atliekamo elgesio pasekmes, vertinti jų pavojingumą ir galimus neigiamus padarinius, kurie kiltų atliekant vienokius ar kitokius veiksmus. Apeliaciniame skunde nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę A. Š. taikyti švelnesnes administracinio poveikio priemones, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų.

26. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuota, kad A. Š. administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, individualizuota tinkamai, teisingumo ir protingumo principų nepažeidžia, nėra per griežta, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį nepakeistą ir A. Š. atstovo advokato Šarūno Rameikio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.