- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-05
- Bylos Nr.
- II-39-914/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00355-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Pažeidėjas
- Ž. V.
- Advokatai
- Arūnas Ivancius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž. V., atstovui advokatui Arūnui Ivanciui,
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Leonui Butkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. atstovo advokato Arūno Ivanciaus skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2024-09-16 nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2024-09-16 nutarimu Ž. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 5 dalį, paskirta subendrinta 800 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių už tai, kad jis 2024-08-23 12.55 val. Taikos pr. – Dubysos g., Klaipėdoje vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, administracinį nusižengimą padarė pakartotinai per vienerius metus. Taip pat asmuo, vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliąja ryšio priemone – telefonu. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 20 punktus.
Šalies argumentai
Skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. atstovas advokatas Arūnas Ivancius prašo panaikinti Institucijos 2024-09-16 nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. Skunde nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) Norvegijoje Ž. V. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) galioja iki (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Ž. V. nebuvo tinkamai pranešta apie Lietuvos Respublikoje paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, vairavimo metu Norvegijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galiojo, todėl 2024-09-16 nutarimas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirtas nepagrįstai.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu nesutinka su skundu ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad priimant skundžiamą nutarimą, buvo remiamasi įsiteisėjusiu 2024-05-30 nutarimu, kuriuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpis Ž. V. buvo skaičiuojamas nuo 2024-06-19 iki 2024-12-18. Todėl pakanka duomenų Ž. V. veiką kvalifikuoti būtent pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. Ž. V. nepateikė vairuotojo pažymėjimo nei jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, nei atvykęs į bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka. Jis pateikė tik Norvegijoje išduoto vairuotojo pažymėjimo kopiją, išrašus norvegų kalba, kurie neaišku iš kur gauti ir ką reiškia ir tai kelia pagrįstų abejonių, ar Ž. V. nusižengimo padarymo dieną tikrai turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Klaidingai vertinama įstatymo nuostata, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, kurie turi Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. T. y. šiuo atveju, jeigu Ž. V. turėtų Norvegijoje išduotą ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą, jis būtų pripažįstamas Lietuvoje ir jo nereikėtų pakeisti į Lietuvoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Kelių eismo taisyklių 16 punktas numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, išskyrus SEAKĮ numatytus atvejus. SEAKĮ 13 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Taigi kiti asmenys, kurie turi kitose valstybėse išduotą vairuotojo pažymėjimą, privalo jį pateikti tikrinančiam policijos pareigūnui. Byloje nėra gauta jokių pagrįstų duomenų, kurie įrodytų, kad Ž. V. turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą (galbūt ir Norvegijoje išduotą) – ne kopiją šio nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 23 d. Skundžiamu nutarimu pagrįstai paskirta minimali administracinė nuobauda, taip pat ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – paskirtas minimaliam sankcijoje numatytam terminui. Nuobauda paskirta vadovaujantis administracinių nuobaudų ir poveikio priemonių skyrimo taisyklėmis, atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Skundas yra nepagrįstas ir nėra jokio pagrindo naikinti arba keisti ne teismo tvarka priimtą nutarimą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. V. teismo posėdžio metu parodė, kad teisę vairuoti įgijo Lietuvoje, vairuotojo pažymėjimą pasikeitė Norvegijoje, kuris galioja iki (duomenys neskelbtini). Sustabdžius policijos pareigūnams, jie informavo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Jis parodė elektronines „teises“. 2023 m. jam teisė vairuoti Norvegijoje buvo atimta šešiems mėnesiams už greičio viršijimus. Terminas baigėsi liepos mėnesį. 2024 m. rugsėjį teisę vairuoti turėjo.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. atstovas advokatas Arūnas Ivancius prašo panaikinti priimtą nutarimo dalį dėl ANK 424 straipsnio 5 dalies taikymo, kadangi ankstesnėje byloje Ž. V. priimtas nutarimas yra panaikintas. Nėra nusižengimo sudėties, nes Ž. V. turėjo galiojančią Norvegijos Karalystės išduotą teisę vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, jog minėtos aplinkybės nebeliko pagrindo perkvalifikuoti nusižengimo. Be to, vairuotojo pažymėjimo pateikimas ar nepateikimas nėra reikšmingas bylos aplinkybių kontekste.
Institucijos atstovas Leonas Butkus parodė, kad Ž. V. policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, jo fiziškai nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas tuo metu, kai ankstesnis nutarimas dar galiojo. Kadangi Ž. V. turi vairuotojo pažymėjimą, todėl ANK 424 straipsnio 5 dalies nusižengimas nebuvo padarytas. Užsienio valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą asmuo privalo turėti su savimi ir pateikti jį policijos pareigūnui, jei to reikalaujama. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pažeidimas turėtų būti perkvalifikuotas į ANK 417 straipsnio 7 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Skundu neginčijama nutarimo dalis dėl ANK 417 straipsnio 3 dalies. Taigi, vertinama tik nutarimo dalis, susijusi su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir atsakomybės taikymo pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi siekiant asmeniui taikyti administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį, būtina nustatyti faktą, kad asmuo neturi teisės vairuoti arba teisė vairuoti asmeniui yra sustabdyta.
Nagrinėjamu atveju Ž. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, konstatavus, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones (iš atsiliepimo į skundą matyti, kad tokia išvada padaryta dėl to, jog asmuo su savimi neturėjo ir jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo bei atvykęs į bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka nepateikė vairuotojo pažymėjimo). Šiuo atveju Institucija atsiliepime teisingai nurodė, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos pateikti vairuotojo pažymėjimą tikrinančiam policijos pareigūnui, tačiau pažymėtina, kad vairuotojo pažymėjimo nepateikimas tikrinančiam policijos pareigūnui nėra tapatus teisės vairuoti transporto priemones neturėjimui. Siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, kad asmuo pateikti vairuotojo pažymėjimą jį tikrinusiems policijos pareigūnams negalėjo dėl to, kad jam vairuotojo pažymėjimas yra neišduotas arba teisė vairuoti transporto priemones yra sustabdyta.
Pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę tenka institucijai, nagrinėjančiai administracinio nusižengimo bylą ir visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamu atveju Institucija nebepalaiko ir nebekelia klausimo, susijusio su abejonėmis dėl Ž. V. kvalifikuojamo nusižengimo pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, taip pat ir pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, todėl skundžiamas nutarimas keistinas, nes nepasitvirtino aplinkybės, susijusios su transporto priemonių vairavimu neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones (ANK 565¹ str. 1 p.)
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašo perkvalifikuoti administracinį nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį į ANK 417 straipsnio 7 dalį, kur numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, t. y. prašoma pripažinti Ž. V. kaltu už tai, jog policijos pareigūnui pareikalavus, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tokiu būdu pažeidė KET 16 punkto reikalavimus.
Pažymėtina, kad ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas turi teisę priimti sprendimą: panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Toks reglamentavimas nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį.
Nagrinėjamu atveju pakeitus Ž. V. suformuluotą kaltinimą iš vairavimo transporto priemonės, neturint teisės jos vairuoti, ir tokiu būdu pažeidus KET 14 punkto reikalavimą, į kaltinimą, jog jis policijos pareigūnui pareikalavus nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir tokiu būdu pažeidė KET 16 punkto reikalavimą, būtų esmingai pakeistos faktinės administracinio nusižengimo aplinkybės, taip pat pakeistos nuorodos į KET punktus, kurių pažeidimas suponuoja administracinės atsakomybės kilimą. Pakeitus protokole suformuluotą kaltinimą, kaip to prašo Institucija, būtų pažeista administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis. Todėl skundžiamas nutarimo dalis dėl administracinės atsakomybės taikymo Ž. V. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį nutrauktina (ANK 642 str. 1 d. 2 p.).
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas pateikė prašymą priteisti iš valstybės 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir šių išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus.
ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-23-976/2024).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-41-648/2022).
Nagrinėjamu atveju tenkinus skundą dėl bylos nutraukimo pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, atsižvelgtina į administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo rezultatą, kad skundas tenkintinas, nagrinėjamos bylos apimtį ir sudėtingumą, turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, jos nėra nepagrįstai didelės ar neproporcingos, todėl Ž. V. patirtos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš valstybės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. atstovo advokato Arūno Ivanciaus skundą tenkinti.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-09-16 nutarimą:
panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-09-16 nutarimo dalį dėl Ž. V. nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti Ž. V., nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, požymių;
panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-09-16 nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ANK 38 straipsniu, Ž. V. paskirtos nuobaudos.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti Ž. V. iš valstybės 300 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.