- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-07
- Bylos Nr.
- e2-254-1071/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00809-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Atsakovas
- D. V.
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“, M. Š., I. Š., L. D., V. S., B. Ž., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
- Ieškovas
- R. P. L.
trečiojo asmens akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovei I. V. (nuotoliniu būdu)
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. L. ieškinį atsakovei D. V. dėl įpareigojimo pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, M. Š., I. Š., L. D., V. S., B. Ž., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2021 m. gegužės 25 d. priimtas ieškovės ieškinys atsakovei dėl įpareigojimo pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą.
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę D. V. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės pažeidimą, o būtent - duoti sutikimą ieškovei R. P. L. prisijungti prie vandentiekio įvado, esančio bendrosios dalinės nuosavybės objekte – (duomenys neskelbtini); bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ji yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturtė, gyvenanti nurodyto namo 6-ame bute. AB „Klaipėdos vanduo“ panaikinus vandens ėmimo čiaupą esantį lauke prie nurodyto namo, iškilo reikalingumas jai ir kitiems namo bendraturčiams išsiimti technines sąlygas dėl prisijungimo prie veikiančių vandentiekio tinklų. Prisijungimo sąlygos Nr. 2014/S.6/3-619 buvo išduotos 2014-06-04 ir ieškovei, tačiau jose nebuvo nurodytos vandens prisijungimo sąlygos (sprendiniai), primygtinai tik akcentuojant į užsakovo (ieškovės) pareigas. Vėliau trečiasis asmuo namo bendraturčiams pasiūlė bendromis lėšomis pasikloti vandentiekio įvadą arba gavę kaimyno - atsakovės D. V. sutikimą, kuri jau turi vandentiekio įvadą, prisijungti prie trečiojo asmens tinklo. Ji asmeniškai kreipėsi į atsakovę, kad pastaroji pašalintų vandens prijungimo prie buto Nr. 6 kliūtį, tai yra duotų sutikimą vandens prijungimui, tačiau pastaroji kelia nepagrįstus reikalavimus dėl disponavimo bendrąja daline nuosavybe (tame tarpe ir nustatant nurodyto žemės sklypo, esančio Mickų kaimo kadastrinėje vietovėje, naudojimosi tvarką). Jos manymu, jokių kitų reikalavimų, susijusiu su prisijungimu prie vandentiekio įvado, atsakovė kelti negali, nes vandentiekio įvadas į bendrosios dalinės nuosavybės objektą laikytinas jų bendrąja daline nuosavybe, o jam įvesti buvo būtinas likusių 7 butų savininkų sutikimas.
Atsiliepimas
Atsakovė D. V. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės jos naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodė, kad ieškovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturtė. Ieškovė nori prisijungti prie name esančio vandentiekio tinklo, todėl ji kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“, kuri išdavė prijungimo sąlygas dėl geriamo vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo. Pagal AB „Klaipėdos vanduo“ išduotas sąlygas geriamo vandens tiekimui ieškovė privalėjo suprojektuoti vandentiekio tinklus ir prijungti prie artimiausių Mickų kaimo vandentiekio tinklų. Vandentiekio įvadas ir apskaitos mazgas ir apskaitos mazgas turi būti įrengti pagal STR.2.07.01:2003 reikalavimus. Iš to seka, kad ieškovė siekdama pasijungti prie vandens įvado privalėjo pagal nurodytas sąlygas parengti projektą dėl prisijungimo prie vandens tinklo. Parengtas projektas turėjo ne tik pateiktas atsakovei susipažinti, bet ir nustatyta tvarka gautas iš AB „Klaipėdos vanduo“ pritarimas. Ieškovė tokio projekto neparengė ir nepateikė, todėl atsakovė, nežinodama ieškovės planuojamo prisijungimo prie vandens būdo ir sąlygų išpildymo, negalėjo duoti sutikimo. Be to, nurodė ir tai, kad atsakovė nėra gavusi iš ieškovės nei žodinio, nei rašytinio prašymo dėl sutikimo jungtis prie vandens įvado, kadangi ieškinyje nurodytu adresu negyvena.
Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškinio pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūrai, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ateina tinklai, kurie priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei, tačiau jie perduoti AB „Klaipėdos vanduo“ panaudos pagrindais. Iš turimų duomenų nustatyta, kad šie tinklai nėra įteisinti. 2014-09-25 AB „Klaipėdos vanduo“ raštu, namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai buvo informuoti, jog šalia jų namo yra trečiojo asmens eksploatuojami vandentiekio tinklai ir paklotas vienas vandentiekio įvadas, tad norint prisijungti prie šių tinklų, namo savininkai gali bendromis lėšomis pasikloti vandentiekio įvadą arba, gavę bendraturčio sutikimą, kuris jau turi vandentiekio įvadą, prisijungti prie jo tinklo. Atliekant šiuos darbus, gyventojai turi gauti AB „Klaipėdos vanduo“ prisijungimo sąlygas. Pažymėtina, jog 2014-06-04 ieškovei jau buvo išduotos prisijungimo sąlygos, o 2020-09-21 AB „Klaipėdos vanduo“ raštu patvirtino, jog išduotos sąlygos yra galiojančios ir jomis galima naudotis vykdant prisijungimus prie vandentiekio tinklų.
Pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje vyko paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo jos ieškinį dėl įpareigojimo pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą tenkinti visa apimtimi.
Nurodė, jog ji yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtė, gyvenanti nurodyto namo 6-ame bute, vadinasi, ji statytojo ar projektuotojo statuso neturi ir negali turėti. Šio namo bendraturčiai bendromis lėšomis gali pasikloti vandentiekio įvadą arba gavę kaimyno (atsakovės) sutikimą, kuris jau turi vandentiekio įvadą, prisijungti prie jos tinklo, prieš tai gavus vandens tiekėjo prisijungimo sąlygas. Tada belieka tik statybos rangos darbai, kuriuos gali atlikti ūkio būdu namo bendraturčiai ar namą administruojanti UAB „Gargždų būstas“, kuriems šioje stadijoje privalu paruošti projektą, nustatyta tvarka gauti AB „Klaipėdos vanduo“ pritarimą ir tik tada, tai yra įrengiant vandentiekio įvadą ir apskaitos mazgą, vadovautis ieškovei išduotose prisijungimo sąlygose nurodyto statybos reglamento reikalavimais. Negavus kaimyno, turinčio vandens įvadą, sutikimo, negalimas ir pats paprasčiausias ir ekonomiškiausias prisijungimo prie jau esančio vandentiekio įvado į nurodytą namą būdas.
Atsiliepimas
Atsakovė D. V. pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti bei iš ieškovės jai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog ji nesutinka su ieškovės nurodyta pozicija. Atsakovės teigimu, ieškovė, būdama gyvenamojo namo bendraturte, ketindama atlikti statybos darbus, t. y. prisijungti prie vandens įvado, gali turėti statytojo ar projektuotojo statusą. Bendraturtės statutas ieškovei neriboja savo nuožiūra turėti teisių ir prisiimti pareigų, tapti kitų santykių dalyve, ji gali dalyvauti statybos teisiniuose santykiuose. Pažymėjo, kad ieškovė iki šiol neatskleidė nei atsakovei, nei teismui savo projektinio pasiūlymo dėl prisijungimo prie vandentiekio. Be aiškaus projektinio pasiūlymo atsakovė su ieškovės žodiniu pasiūlymu sutikti negali. Be to, nėra aišku, kodėl ieškovė nori jungtis nuo atsakovės įvado, o ne nuo bendro įvado, kaip tai padarė atsakovė. Nurodė, kad ji taip pat nesutinka su ieškovės nurodyta darbų seka, norint prisijungti prie vandentiekio. Taip pat nesutinka, kad jai reikalingus darbus gali atlikti kiti bendraturčiai arba namo administratorius UAB „Gargždų būstas“, kuriems yra privalu paruošti projektą. Nurodė, jog trečiojo asmens internetinėje svetainėje (žr. https://www.vanduo.lt/kaip-tapti-klientu) yra patalpinta pagrindinių veiksmų atmintinė kaip tapti AB „Klaipėdos vanduo“ abonentu, kurioje detaliai nurodyti darbų etapai. Ieškovė privalo atlikti nurodytus darbus, kreiptis į atestuotą projektavimo organizaciją dėl projekto paruošimo pagal prisijungimo sąlygų reikalavimus, o ne tretieji asmenys. Tik paruošus prisijungimo prie vandens projektą, yra kreipiamasi į bendraturtį dėl jo pritarimo projektui, t. y. dėl sutikimo gavimo.
Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sprendimą dėl ieškinio pagrįstumo palieka priimti teismo nuožiūra.
Tretieji asmenys M. Š., I. Š., L. D., V. S., B. Ž. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą į bylą neteikė.
Šalies argumentai
Atsakovė D. V. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai pažymėjo, kad atsakovė nėra gavusi iš ieškovės nei žodinio, nei rašytinio prašymo dėl sutikimo jungtis prie vandens įvado. Atsakovė su ieškove šia tema nėra bendravusi, nes ji ieškovės adresu negyvena. Nėra aišku, kodėl ieškovė nori jungtis nuo atsakovės įvado, o ne nuo bendro įvado, kaip tai padarė atsakovė, todėl nesutinka su ieškovės reikalavimu. Be aiškaus projektinio pasiūlymo atsakovė su ieškovės žodiniu pasiūlymu sutikti negali. Kiti kaimynai yra įsivedę vandenį nuo bendro įvado.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai pažymėjo, kad atsakovės sutikimas prisijungti prie bendro namo įvado nėra reikalingas. Šiuo atveju, ieškovė ieškiniu turėjo prašyti leisti be atsakovės sutikimo prisijungti prie įvado.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovė I. V. nurodė sprendimą dėl ieškinio pagrįstumo paliekanti priimti teismo nuožiūra. Pažymėjo, jog šalia šalių namo yra akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojami vandentiekio tinklai ir paklotas vienas vandentiekio įvadas, tad norint prisijungti prie šių tinklų, namo savininkai gali bendromis lėšomis pasikloti vandentiekio įvadą arba, gavę bendraturčio sutikimą, kuris jau turi vandentiekio įvadą, prisijungti prie jo tinklo. Atliekant šiuos darbus, gyventojai turi gauti AB „Klaipėdos vanduo“ prisijungimo sąlygas. 2014-06-04 ieškovei jau buvo išduotos prisijungimo sąlygos, o 2020-09-21 AB „Klaipėdos vanduo“ raštu patvirtino, jog išduotos sąlygos yra galiojančios ir jomis galima naudotis vykdant prisijungimus prie vandentiekio tinklų. Ieškovė turėtų jungtis nuo įvado vandenį į savo butą, o ne prisijungti prie kaimynės įvado.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys netenkintinas.
Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad ieškovė Regina P. L. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)savininkė nuo 1991 m. gegužės 28 d.
2014-06-04 ieškovei buvo išduotos prisijungimo sąlygos, o 2020-09-21 AB „Klaipėdos vanduo“ raštu patvirtino, jog išduotos sąlygos yra galiojančios ir jomis galima naudotis vykdant prisijungimus prie vandentiekio tinklų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. V. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė.
Byloje nagrinėjamas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę D. V. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės pažeidimą, o būtent - duoti sutikimą ieškovei Reginai P. L. prisijungti prie vandentiekio įvado, esančio bendrosios dalinės nuosavybės objekte - (duomenys neskelbtini). Ieškinys reiškiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio pagrindu (negatorinis ieškinys).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; paisoma proporcingumo principo.
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis).
CK 4.98 straipsnis nustato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Civilinių teisių gynimo CK 1.138 straipsnio 2 punkto pagrindu - prašant teismo ginti savininko teises atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį - būdas yra specifinis, jo taikymo galimybė priklauso nuo to, ar konkrečiu atveju buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas yra įmanomas, ar padėtis, buvusi iki ieškovo subjektinės teisės pažeidimo, buvo teisėta, ar tokios padėties atkūrimas neprieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230-969/2015). Be to, dėl CK 4.98 straipsnyje įtvirtinto savininko teisių gynimo būdo - negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.).
Ieškovė siekia prisijungti prie name esančio vandentiekio tinklo, tačiau, ieškovės teigimu, ji to negali padaryti, nes atsakovė kelia nepagrįstus reikalavimus dėl disponavimo bendrąja daline nuosavybe (tame tarpe ir nustatant nurodyto žemės sklypo, esančio Mickų kaimo kadastrinėje vietovėje, naudojimosi tvarka). Jos manymu, jokių kitų reikalavimų, susijusiu su prisijungimu prie vandentiekio įvado, atsakovė kelti negali, nes vandentiekio įvadas į bendrosios dalinės nuosavybės objektą laikytinas jų bendrąja daline nuosavybe, o jam įvesti buvo būtinas likusių 7 butų savininkų sutikimas. Su tokiais ieškovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ateina tinklai, priklausantys Klaipėdos rajono savivaldybei, kurie perduoti AB „Klaipėdos vanduo“ panaudos pagrindais. 2014-09-25 AB „Klaipėdos vanduo“ raštu, namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai buvo informuoti, jog šalia jų namo yra trečiojo asmens eksploatuojami vandentiekio tinklai ir paklotas vienas vandentiekio įvadas, tad norint prisijungti prie šių tinklų, namo savininkai gali bendromis lėšomis pasikloti vandentiekio įvadą arba, gavę bendraturčio sutikimą, kuris jau turi vandentiekio įvadą, prisijungti prie jo tinklo. Atliekant šiuos darbus, gyventojai turi gauti AB „Klaipėdos vanduo“ prisijungimo sąlygas. Pagal AB „Klaipėdos vanduo“ išduotas sąlygas geriamo vandens tiekimui ieškovė privalėjo suprojektuoti vandentiekio tinklus ir prijungti prie artimiausių Mickų kaimo vandentiekio tinklų. Vandentiekio įvadas ir apskaitos mazgas ir apskaitos mazgas turi būti įrengti pagal STR.2.07.01:2003 reikalavimus. Iš to seka, kad ieškovė, siekdama pasijungti prie vandens įvado privalėjo pagal nurodytas sąlygas parengti projektą dėl prisijungimo prie vandens tinklo. Parengtas projektas turėjo būti ne tik pateiktas atsakovei susipažinti, bet ir nustatyta tvarka gautas iš AB „Klaipėdos vanduo“ pritarimas. Pažymėtina, jog 2014-06-04 ieškovei jau buvo išduotos prisijungimo sąlygos, o 2020-09-21 AB „Klaipėdos vanduo“ raštu patvirtino, jog išduotos sąlygos yra galiojančios ir jomis galima naudotis vykdant prisijungimus prie vandentiekio tinklų.
CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinį bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimą – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių sutarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje – teisę prisijungti prie name esančio vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklo, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Bendraturtis, nesutikdamas su kito bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus teisės normų pažeidimus. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui įgyvendinti savo teises.
Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę D. V. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės pažeidimą, o būtent – duoti sutikimą ieškovei Reginai P. L. prisijungti prie vandentiekio įvado, esančio bendrosios dalinės nuosavybės objekte - (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė, būdama gyvenamojo namo bendraturte, ketindama atlikti numatytus darbus, t. y. prisijungti prie vandens įvado, gali turėti statytojo ar projektuotojo statusą. Bendraturtės statutas ieškovei neriboja savo nuožiūra turėti teisių ir prisiimti pareigų, tapti kitų santykių dalyve, ji gali dalyvauti statybos teisiniuose santykiuose. Pažymėtina, kad ieškovė iki šiol neatskleidė nei teismui, nei atsakovei savo projektinio pasiūlymo dėl prisijungimo prie vandentiekio, nors teismas ieškovei ir buvo siūlęs pateikti rašytinį projektinį pasiūlymą atsakovei. Be aiškaus projektinio pasiūlymo atsakovė su ieškovės žodiniu pasiūlymu sutikti negali. Be to, ieškovė niekaip nepagrindė būtinybės jungtis nuo atsakovės įvado, o ne nuo bendro įvado, kaip tai padarė atsakovė.
Taigi byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės dėstomas aplinkybes dėl atsakovės veiksmų, kuriais ji nepagrįstai neduotų atsakovei sutikimo prisijungti prie vandentiekio įvado, esančio bendrosios dalinės nuosavybės objekte – (duomenys neskelbtini), bei atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų pažeidžiamos ieškovės teisės.
Teismas pažymi, kad jokiuose teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas, kad prisijungimo sąlygoms prie vandentiekio, kanalizacijos tinklų gauti ar projektui vandentiekio, kanalizacijos tinklų įvadams parengti, turi būti gautas statinio ar žemės sklypo bendraturčių sutikimas. Pažymėtina, kad bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą padidinti daiktą ar jo vertę pagrįsta, jei pageidaujamas daikto pagerinimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pagerinimus pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui, todėl nesutikimas turi būti motyvuotas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo gavimo, kad atsakovė atsisakė duoti sutikimą ieškovei įsivesti vandentiekio ir kanalizacijos įvadinius tinklus į jai nuosavybės teise priklausančią būsto nuosavybės dalį, taip pat nepateikė ir parengtų projektų, leidimų, schemų, realių sprendinių dėl prie vandentiekio įvado, esančio bendrosios dalinės nuosavybės objekte - (duomenys neskelbtini) sav. prisijungimo, pagal kuriuos būtų galima spręsti, jog atsakovė trukdo įgyvendinti šiuos konkrečius sprendinius. Esant paminėtų aplinkybių visumai, nenustačius aplinkybių, kad dėl atsakovės veiksmų, būtų pažeistos ieškovės teisės, ieškovės ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Ieškovė taip pat prašo išaiškinti atsakovei, kad neįvykdžius teismo sprendimo jai gali būti paskirta 5000 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis sprendimo vykdymo procese, 50 procentų jos paskiriant ieškovei. Ieškinį atmetus išvestinis ieškovės ieškinio reikalavimas, taip pat atmestinas.
Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių paaiškinimų, kurie neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis).
Atsakovė šioje byloje už advokato padėjėjo teisines paslaugas patyrė 200,00 Eur dydžio išlaidas. Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog atsakovės išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindų jų mažinti. Atmetus ieškovės ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 200,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės R. P. L. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. P. L. 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovės D. V. naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.