- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- 1N-60-449/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-1-00501-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- J. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. B. (J. B.) gynėjo Artūro Špilkovo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. B. prašymas dėl paskirtos bausmės sumažinimo.
Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžiu J. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 11 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2008 m. birželio 30 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė ir J. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutartimi nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmestas.
Kauno apygardos teisme 2015 m. kovo 6 d. buvo gautas nuteistojo J. B. prašymas taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas ir vienu trečdaliu sumažinti jam paskirtą bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi nuteistojo J. B. prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad remiantis BK 64¹ straipsniu sušvelninti paskirtą bausmę galima tik tuo pačiu nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu), kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu ir nubaudžiamas, t. y. šis įstatymas lengvina teisiamų, ne nuteistų asmenų padėtį. Teismas taip pat nurodė, kad nors nuteistasis prisipažino kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, bylos nagrinėjimas buvo užbaigtas ne teismo baudžiamuoju įsakymu, bet nuosprendžiu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad taikyti nuteistajam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti paskirtąją laisvės atėmimo bausmę nėra įstatyme numatyto pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistojo J. B. gynėjas skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis prieštarauja BK 3 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią. Ši nuostata, pasak gynėjo, galioja nepriklausomai nuo to, kokiu būdu buvo užbaigta baudžiamoji byla ir nuteistajam paskirta bausmė.
Gynėjas nurodo ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2013-09-03 išaiškinime dėl BK 64¹ str. taikymo pažymėta <... nors šį Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pateiktą paklausimą palieka nenagrinėtu, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal LR Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiat bylas. Nors pagal LR Konstituciją žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, apskritai yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų - precedentų tų kategorijų bylose, aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai (ir jų teisėjai) negali kištis į žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamas bylas, teikti jiems kokių nors privalomų ar rekomendacinio pobūdžio nurodymų, kaip turi būti sprendžiamos bylos ir pan. ...>. Tai leidžia daryti išvadą, kad teismai turi individualiai, kiekvienos bylos nagrinėjimo atveju, spręsti, ar yra pagrindai taikyti BK 64¹ str.
Skunde taip pat nurodoma, kad J. B. viso bylos nagrinėjimo metu pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi bei gailisi padaręs šį nusikaltimą, aktyviais savo veiksmais siekė suteikti nukentėjusiam pagalbą ir išvengti sunkesnių padarinių. Nusikalstama veika buvo padaryta dėl paties nukentėjusiojo provokuojančių ir rizikingų veiksmų. J. B. nesiekė tokių padarinių, jo kaltės forma yra netiesioginė, neapibrėžta tyčia. Jis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikinėjo bausmę už nesunkius nusikaltimus, o bausmės pabaiga turėjo būti 2010-07-25.
Gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – 2015 m. kovo 4 d. J. B. prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.
Nuteistasis J. B. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas. Kauno apygardos teismas pagrįstai nuteistojo prašymą atmetė ir netaikė nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojusių BK 64¹ straipsnio nuostatų.
BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog nagrinėjamu atveju nėra aukščiau paminėtų sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Baudžiamoji byla, kurioje Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu J. B. buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Paminėtos bylų supaprastinto proceso formos ir negalėjo būti taikomos, kadangi J. B. buvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 129 straipsnio 1 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę, o tai pašalina teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso, pagreitinto proceso ar sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymo galimybę (BPK 418 straipsnio 1 dalis, 426 straipsnio 1 dalis, 273 straipsnio 1 dalis). Nesant BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, nevertinama ir tai, jog J. B. prisipažino kaltu (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs apygardos teismas tai, jog J. B. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, aktyviais savo veiksmais siekė suteikti nukentėjusiam pagalbą ir išvengti sunkesnių padarinių, o nusikalstama veika buvo padaryta dėl paties nukentėjusiojo provokuojančių ir rizikingų veiksmų, pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir atsižvelgė skirdamas bausmę.
Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas iki 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499, kuriuo BK buvo papildytas 64¹ straipsniu, įsigaliojimo. Šiuo aspektu būtina pažymėti, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse konstatavo, kad BK 64¹ straipsnis lengvina teisiamų, o ne nuteistų asmenų padėtį, taip pat, kad šio straipsnio taikymas įstatymų leidėjo valia yra nukreiptas tik į ateitį. BK 64¹ straipsnyje suformuluota taisyklė negali būti suprantama kaip turintis atgalinio veikimo galią bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas, kadangi šis straipsnis įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2A-7-1/2014, 2K-163/2014).
Dėl nurodytų priežasčių Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo J. B. gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo J. B. (J. B.) gynėjo Artūro Špilkovo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.