Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1601-920/2026

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-03-31
Bylos Nr.: eI3-1601-920/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00696-2025-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Linas Baublys, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas: Druskininkų „Ryto“
Atsakovas: VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“
Trečiasis asmuo: VšĮ „CPO LT“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1601-920/2026Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00696-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 31 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Druskininkų „Ryto“ gimnazijos skundą atsakovei VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ dėl 2025 m. kovo 27 d. sprendimo, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje – VšĮ „CPO LT“.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja Druskininkų „Ryto“ gimnazija kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydama: 1) Panaikinti Centrinės projektų valdymo agentūros 2025 m. kovo 27 d. sprendimą dėl pažeidimo IT032 ir 25 proc. finansinės korekcijos pritaikymo; 2) Jeigu teismas netenkintų reikalavimo panaikinti Centrinės projektų valdymo agentūros 2025 m. kovo 27 d. sprendimą dėl pažeidimo IT032 ir 25 proc. finansinės korekcijos pritaikymo, sumažinti atsakovo pritaikytos finansinės korekcijos dydį; 3) Priteisti iš Centrinės projektų valdymo agentūros pareiškėjos Druskininkų „Ryto“ gimnazijos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja nurodo, kad Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra (Projekto vykdytojas) įgyvendina projektą „Tūkstantmečio mokyklos I", projekto kodas Nr. 10-011-P-0001. Pareiškėja yra Projekto vykdytojo partnerė. LR Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 82 str. 2 d. nustatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms (šiuo atveju - ir Pareiškėjai) pirkti prekes, paslaugas arba darbus per viešąją įstaigą CPO LT (toliau – ir CPO): „2. Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu: 1) Vyriausybės sprendimu įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos centralizuotų pirkimų kataloge galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centralizuotų pirkimų katalogu ir argumentus nurodyti pirkimo dokumentuose. Šio punkto reikalavimai taikomi ir perkančiosioms organizacijoms, kurios atlieka centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas;[...]". Atsižvelgiant į tai, kad CPO kataloge yra galimybė įsigyti kompiuterinę įrangą, Pareiškėja (Projekto vykdytojo partnerė), vadovaudamasi minėta VPĮ nuostata, per CPO katalogą pateikė užsakymą dėl poreikio įsigyti kompiuterinę įrangą, o CPO įvykdė konkretų pirkimą Nr. CPO268920. Pirkimas buvo vykdomas pirkimo „Kompiuterinės įrangos užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ Nr. (duomenys neskelbtini) metu sudarytos dinaminės pirkimų sistemos (DPS) pagrindu. Pagal Pareiškėjos pateiktą užsakymą konkretaus Pirkimo procedūrą atlikto CPO, Pareiškėja po įvykdyto Pirkimo CPO katalogo informacinėje sistemoje gavo sugeneruotą informaciją apie Pirkimo rezultatus, Pirkimo laimėtoją ir sugeneruotą Pirkimo sutartį. CPO įvykdžiusi konkretų Pirkimą informavo Pareiškėją, kad Pirkimo laimėtoju CPO nustatė ir pripažino Pirkimo dalyvio UAB „Inida" pasiūlymą, su kuriuo Pareiškėja 2023 m. rugsėjo 15 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Tiekėjo pasiūlyta ir Pirkimo sutartyje nustatyta Pirkimo vertė 37 810,08 Eur su PVM. Tiekėjas Pirkimo sutartį įvykdė tinkamai ir laiku, iki nustatyto Pirkimo sutarties įvykdymo termino, t. y. 2023 m. spalio 15 d. pristatė kokybiškas, Pirkimo sutarties reikalavimus atitinkančias prekes.

Atsiliepimas

3. Atsakovas dėl Pažeidimo Skundžiamame sprendime formaliai nurodė, kad Pareiškėja pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 str. 2 d. ir 3 d. nuostatas, kadangi Tiekėjui nepateikus Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, nereikalavo jo pateikti, tokiu neveikimu pakeitė (visiškai atsisakė) Pirkimo sutarties 12.1 (12.5) p. sąlygos. Nustatant Pažeidimą ir skiriant 25 proc. dydžio finansinę korekciją buvo pažeistas proporcingumo ir individualaus situacijos vertinimo principas. Atsakovas nesivadovavo teisės aktų reikalavimais laikytis proporcingumo ir individualaus pažeidimo vertinimo principo. Atsakovo paskirta 25 proc. finansinė korekcija neproporcinga realiai rizikai, žala viešiesiems finansams nepadaryta. Atsakovas neatliko individualios pažeidimo analizės. Atsakovas nesivadovavo aktualia teismų suformuota praktika dėl finansinių korekcijų taikymo.

4. CPVA byloje pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo atmesti Pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, pateikdama savo nesutikimo su skundu motyvus. CPVA pažymėjo, kad Pažeidimo tyrimo metu nustatyta, kad Perkančiajai organizacijai ir Laimėtojui pasirašius Pirkimo sutartį, Sutarties įvykdymo užtikrinimas Perkančiajai organizacijai nebuvo pateiktas, neatsižvelgiant į tai, kad to aiškiai ir nedviprasmiškai buvo reikalauta Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sutarties sąlygose. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad Laimėtojas nepateikė Sutarties įvykdymo užtikrinimo jokia galima forma (t. y. nepateikė nei Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko garantijos, nei draudimo bendrovės laidavimo rašto, nei pervedė į Perkančiosios organizacijos nurodytą banko sąskaitą sumą ne mažesnę nei 10 (dešimt) % Pirkimo sutarties vertės), o Perkančioji organizacija jo neišreikalavo iš Laimėtojo ir Sutartis buvo vykdoma nesant reikalauto Sutarties įvykdymo užtikrinimo. Kaip minėta aukščiau, šią aplinkybę patvirtino ir pati Perkančioji organizacija savo teiktuose paaiškinimuose CPVA, be to, tai patvirtina ir Skundo 38-39 p. nurodyti argumentai. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas Perkančiajai organizacijai apskritai nebuvo pateiktas ir ginčo dėl to tarp šalių nėra. Atsakovas Sprendimu teisėtai ir pagrįstai nustatė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų bei 86 str. 2 d. ir 3 d. nuostatų pažeidimą ir Pareiškėjas to Skundu nepaneigė.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjo padaryto Pažeidimo nustatymo motyvai pakankamai išsamiai ir detaliai nurodyti Sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Sprendimas priimtas ir finansinė korekcija nustatyta išanalizavus faktines aplinkybes bei surinktus duomenis, taip pat atsižvelgus į Pareiškėjo teiktus paaiškinimus bei vadovaujantis viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu ir aktualia teismų praktika, taip pat pažeidimo tyrimo atlikimą reglamentuojančiais teisės aktais. CPVA, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, kas leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas ir taikytos finansinės korekcijos procedūra buvo atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kaip nurodyta Sprendime, Perkančioji organizacija Pirkimo sutartį sudarė su Laimėtoju, kuris apskritai nepateikė Sutarties įvykdymo užtikrinimo, nors tokiu atveju turėjo laikyti, kad Laimėtojas atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį ir siūlyti sudaryti Pirkimo sutartį kitam pasiūlymų eilėje buvusiam, o atsižvelgiant į tai, kad daugiau dalyvių nebuvo, turėjo pirkimą inicijuoti iš naujo. Taip pat įvertintos ir šios aplinkybės: 1) vykdytas tarptautinis pirkimas; 2) sutartiniai įsipareigojimai buvo vykdyti, nors laikytina, kad Laimėtojas atsisakė Sutarties; 3) neinicijuotas naujas pirkimas; 4) nustatytas daugiau nei 1 pažeidimas; pretenzijų ir skundų pateikta nebuvo. Svarbu pažymėti, kad jei Perkančioji organizacija, sudarydama Sutartį, būtų laikiusi Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų ir Sutarties reikalavimų, būtų laikoma, kad Laimėtojas atsisakė sudaryti Sutartį ir pasiūlymų eilėje nesant kito dalyvio, būtų atliktas naujas viešasis pirkimas, kuriame galėjo dalyvauti kiti tiekėjai, atitinkamai galėjo būti paskelbtas ir kitas laimėtojas, todėl vertinama, kad šie Perkančiosios organizacijos veiksmai (neveikimas) turėjo įtakos sąžiningai tiekėjų konkurencijai, atitinkamai ir Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezultatui. Atsakovas, negalėdamas atmesti galimybės, jog Pažeidimu buvo padaryta potenciali žala ES biudžetui, laikydamasis proporcingumo principo, pagrįstai vadovavosi Gairėmis, netaikė jų automatiškai, kadangi atliko individualų ir išsamų nagrinėjimą, kurį atliekant buvo atsižvelgta į visus konstatuotą Pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant Gairių 2.2 lentelės 17 p. skalę, ir kurie Sprendimo atveju lėmė būtent 25 proc. finansinės korekcijos taikymą dėl VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų bei VPĮ 86 str. 2 ir 3 d. nuostatų pažeidimo. Įvertinus aukščiau pateiktą informaciją, darytina išvada, kad Atsakovas tinkamai kvalifikavo Pareiškėjo padarytą Pažeidimą nustatė visus būtinus jo elementus, nustatytus Reglamento Nr. 2021/1060 2 str. 31 p. bei pritaikė proporcingą finansinę korekciją, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos mažinti ir/ar naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

6. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Centrinės projektų valdymo agentūros 2025 m. kovo 27 d. sprendimo dėl pažeidimo IT032 ir 25 proc. finansinės korekcijos pritaikymo.

Dėl Centrinės projektų valdymo agentūros 2025 m. kovo 27 d. sprendimo dėl pažeidimo IT032

7. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Pareiškėjas, būdamas Projekto partneriu, per viešąją įstaigą CPO LT (toliau – ir CPO), įvykdė konkretų pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kompiuterinės įrangos įsigijimo. Konkretus pirkimas buvo vykdomas pirkimo „Kompiuterinės įrangos užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ Nr. (duomenys neskelbtini) metu sudarytos dinaminės pirkimų sistemos pagrindu. Kvietimas tiekėjams teikti pasiūlymus Pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) per CPO informacinę sistemą išsiųstas 2023-08-25. Pirkimas Nr. (duomenys neskelbtini) – tarptautinis pirkimas, vykdytas riboto konkurso būdu, paskelbimo data – 2020-12-02. Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) objektas neskaidytas į dalis, pirkimo objektą sudaro 5 kategorijos, su pažeidimu susijusi 2 kategorijos „Aukštesnės klasės stacionarieji kompiuteriai“ PCA 8 pozicija „Suintegruotas 23" kompiuteris (ALL-IN-ONE)“. Pirkimui Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į kvietimo tiekėjams teikti pasiūlymus išsiuntimo datą, taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) redakcijos, galiojusios nuo 2020-08-01 iki 2021-12-01, nuostatos. Pirkimui Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į kvietimo tiekėjams teikti pasiūlymus išsiuntimo datą, taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31, nuostatos. Kvietimas dalyvauti Pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas 8 tiekėjams. Pasiūlymus Konkrečiam pirkimui pateikė 2 dalyviai. Dalyvio UAB „MMDD group“ pasiūlymas pagrįstai atmestas dėl pasiūlytos per didelės ir nepriimtinos kainos. Laimėtoju nustatytas pasiūlymų eilėje vienintelis likęs dalyvis UAB „Inida“ (toliau – ir Laimėtojas arba Tiekėjas), su kuriuo Perkančioji organizacija 2023-09-15 sudarė pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis arba Pirkimo sutartis).

8. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad CPVA, atlikus Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų vertinimą, nustatė, kad Pirkimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Pirkimas Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas galimai pažeidžiant VPĮ nuostatas. Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų B dalies techninėje specifikacijoje „B dalis_Technine specifikacija (2023-06-23)_Aktuali.xlsx“ 2 kategorijos „Aukštesnės klasės stacionarieji kompiuteriai“ PCA 8 pozicijoje „Suintegruotas 23" kompiuteris (ALL-IN-ONE)“ (toliau – Techninė specifikacija) nurodytas reikalavimas: „<..> Įrangos gamintojas turi turėti ne mažiau kaip du sertifikuotus gamintojo įrangos aptarnavimo centrus Lietuvos Respublikoje <..>“ (toliau – Reikalavimas). Vadovaujantis VPĮ 37 str. 3 d. nuostatomis, techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Vertinta, kad Techninėje specifikacijoje nustatytas Reikalavimas įrangos gamintojui turėti ne mažiau kaip du sertifikuotus aptarnavimo centrus Lietuvos Respublikoje, galimai dirbtinai apriboja tiekėjų, kurių tiekiamos įrangos gamintojas turi tokį tik vieną centrą ir (ar) aptarnavimo centras yra ne Lietuvos Respublikoje, tačiau turi galimybę laiku ir tinkamai užtikrinti garantinį įrangos (prekių) aptarnavimą ar techninę priežiūrą arba tai užtikrinti kitais būdais, dalyvavimą pirkime, tokiu būdu pažeidžiant VPĮ 37 str. 3 d. nuostatas ir 17 str. 1 d. įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus bei 17 str. 3 d. nuostatas. CPVA nurodė, kad leidus UAB „Inida“ vykdyti Sutartį nepateikus Pirkimo (duomenys neskelbtini) sąlygose ir Sutartyje reikalauto Sutarties įvykdymo užtikrinimo, Perkančioji organizacija galimai pažeidė VPĮ 86 str. 2 ir 3 d. nuostatas bei VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

9. Skundžiamame Sprendime atsakovas CPVA, atlikęs įtariamo pažeidimo tyrimą ir įvertinęs Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus, faktines aplinkybes, Projekto vykdytojo, Projekto partnerio bei CPO pateiktus paaiškinimus, teisės aktų nuostatas, aktualią teismų praktiką bei kompetentingų institucijų išaiškinimus priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, kad CPO, nustačiusi tiekėjų konkurenciją kiekybiniu ir teritoriniu atžvilgiu ribojantį Techninės specifikacijos reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus, VPĮ 17 str. 3 d. įtvirtintą įpareigojimą, draudžiantį dirbtinai mažinti konkurenciją ir VPĮ 37 str. 3 d. nuostatas, kuriose apibrėžta perkančiųjų organizacijų pareiga technines specifikacijas parengti taip, kad jos užtikrintų konkurenciją ir nediskriminuotų tiekėjų.

10. Skundžiamame Sprendime atsakovas CPVA nurodė, kad Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 str. 2 d. ir 3 d. nuostatas, kadangi Laimėtojui nepateikus Sutarties įvykdymo užtikrinimo, nereikalavo Laimėtojo pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimo, tokiu neveikimu pakeitė (visiškai atsisakė) Pirkimo sutarties 12.1 (12.5) p. sąlygos. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, vadovaujantis PAFT nuostatomis ir Europos Komisijos 2019-05-14 sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės), 1.1 p., kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai pažeidimas nėra nurodytas Gairių 2 skirsnyje, tai kiti pažeidimai turėtų būti nagrinėjami, jei įmanoma, pagal analogiją su šiose Gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis bei pagal analogiją atsižvelgiant į Gairių: 1) 2.1 lentelės 10 p., už Pažeidimą Nr. 1 buvo pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės tenkančios Projektui; 2) 2.2 lentelės 17 p., už Pažeidimą Nr. 2 buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės tenkančios Projektui. Gairių 1.4 dalyje nustatyta, kad kai nustatomi keli tos pačios konkurso procedūros pažeidimai, pataisų normos nesudedamos, o pataisos norma nustatoma pagal sunkiausią pažeidimą. Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo metodikos 4.2 p. nustato, jog kai dėl to paties pirkimo nustatomi keli pažeidimai, pirkimui taikomuose Gairių punktuose nurodytos dėl atitinkamo pažeidimo taikytinos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos nesumuojamos, o taikoma didžiausia iš jų. Atsižvelgiant į tai, Sprendimu taikyta viena bendra 25 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 37 810,08 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti suma sudarė 9.452,52 Eur ir joms tenkančios netiesioginės išlaidos 378,10 Eur. Apie priimtą Sprendimą Projekto vykdytojas, Projekto partneris, CPO buvo informuoti CPVA 2025-03-28 raštu Nr. 2025/2-4608 „Dėl pažeidimo tyrimo rezultatų“.

11. Pareiškėjas pateiktame skunde be kita ko nurodo, kad Atsakovas dėl Pažeidimo Skundžiamame sprendime formaliai nurodė, kad Pareiškėja pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 str. 2 d. ir 3 d. nuostatas, kadangi Tiekėjui nepateikus Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, nereikalavo jo pateikti, tokiu neveikimu pakeitė (visiškai atsisakė) Pirkimo sutarties 12.1 (12.5) p. sąlygos. Nustatant Pažeidimą ir skiriant 25 proc. dydžio finansinę korekciją buvo pažeistas proporcingumo ir individualaus situacijos vertinimo principas. Atsakovas nesivadovavo teisės aktų reikalavimais laikytis proporcingumo ir individualaus pažeidimo vertinimo principo. Atsakovo paskirta 25 proc. finansinė korekcija neproporcinga realiai rizikai, žala viešiesiems finansams nepadaryta. Atsakovas neatliko individualios pažeidimo analizės. Atsakovas nesivadovavo aktualia teismų suformuota praktika dėl finansinių korekcijų taikymo.

12. Atsakovas atsiliepime į skundą be kita ko nurodė, kad Perkančioji organizacija Pirkimo sutartį sudarė su Laimėtoju, kuris apskritai nepateikė Sutarties įvykdymo užtikrinimo, nors tokiu atveju turėjo laikyti, kad Laimėtojas atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį ir siūlyti sudaryti Pirkimo sutartį kitam pasiūlymų eilėje buvusiam, o atsižvelgiant į tai, kad daugiau dalyvių nebuvo, turėjo pirkimą inicijuoti iš naujo.

13. Vertindama skundo pagrįstumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 str. 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

14. VPĮ 2 str. 39 p. nustatyta, kad viešojo pirkimo dokumentai – perkančiosios organizacijos pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai: skelbimas apie pirkimą, išankstinis informacinis skelbimas, naudojamas kaip kvietimo dalyvauti pirkime priemonė, techninė specifikacija, aprašomasis dokumentas, viešojo pirkimo–pardavimo sutarties projektas, viešojo pirkimo kandidatų ir dalyvių dokumentų teikimo tvarka, informacija apie pirkime taikomus reikalavimus ir (arba) kiti dokumentai, jų paaiškinimai (patikslinimai).

15. Pagal VPĮ 35 str. 1 d. perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Pagal to paties straipsnio 2 d. pirkimo dokumentuose, be kita ko, turi būti nurodyta: perkančiosios organizacijos siūlomos šalims sudaryti pirkimo sutarties sąlygos ir (arba) pirkimo sutarties projektas pagal šio įstatymo 87 str. nustatytus reikalavimus, jeigu jis yra parengtas (14 p.).

16. VPĮ 42 str. 1 d. nustatyta, jog perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.70 str. nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Tai yra imperatyvus įpareigojimas, todėl perkančioji organizacija neturi diskrecijos teisės laisvai spręsti ar reikalauti iš pirkimą laimėjusio tiekėjo sutarties įvykdymo užtikrinimo, ar ne. Toks VPĮ įpareigojimas nėra savitikslis, sutarties įvykdymo užtikrinimas yra priemonė, kurią privalo nustatyti perkančioji organizacija tam, kad būtų užtikrintas tinkamas viešojo pirkimo sutarties (į)vykdymas ir kompensuoti galimi nuostoliai dėl netinkamo sutarties vykdymo, įskaitant neteisėto jos nutraukimo atvejį.

17. Vertindama aplinkybę, ar Pareiškėja padarė Skundžiamame sprendime nurodomą pažeidimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, kad Pirkimo Nr. 522872 (DPS) dokumentų C dalies VII skyriuje „Pirkimo sutarties sudarymas“ nurodyta, jog „7.1. Įvykus Konkrečiam pirkimui ir Užsakovui CPO IS gavus pranešimą apie Konkretų pirkimą laimėjusį DPS tiekėją, Užsakovas su juo sudaro Pirkimo sutartį. Tuo tikslu CPO IS Užsakovui yra suformuojama elektroninė Pirkimo sutarties forma pagal prie pirkimo dokumentų C dalyje pridedamą Pirkimo sutarties projektą.7.2. Užsakovas ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo CPO IS gauto pranešimo apie laimėjusį DPS tiekėją, pasirašo Pirkimo sutartį ir pateikia ją DPS tiekėjui pasirašyti. 7.3. DPS tiekėjas, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo Užsakovo pasirašytos Pirkimo sutarties gavimo dienos, pasirašo Pirkimo sutartį ir grąžina ją Užsakovui.7.4. Jei DPS tiekėjas, kurio pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu per 5 (penkias) darbo dienas Pirkimo sutarties nepasirašo, negrąžina, atsisako ją sudaryti pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, nepateikia Pirkimo sutarties galiojimo užtikrinimo, jei toks reikalaujamas, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį. Tokiu atveju Pirkimo sutartį siūloma sudaryti DPS tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po DPS tiekėjo, su kuriuo buvo priimtas sprendimas sudaryti Pirkimo sutartį.7.5. DPS tiekėjas, atsisakęs sudaryti Pirkimo sutartį, moka CPO LT 4.4 punkte numatytą baudą. 7.6. Sudarius Pirkimo sutartį, Konkretaus pirkimo procedūros pasibaigia.“

18. Teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, jog byloje nekilo ginčo dėl to, kad DPS tiekėjas, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, nepateikė užsakovui (Pareiškėjui) Pirkimo sutarties galiojimo užtikrinimo. Pareiškėja pripažino, kad nurodytą Pažeidimą padarė dėl neatsargumo, nes (kaip paaiškėjo) klaidingai manė (dėl patyrimo pirkimams vykdomiems per CPO elektroninį katalogą stokos), kad vykdant Pirkimus per CPO elektroninį katalogą, Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimą kontroliuoja (patikrina) CPO. Tai reiškia, kad šioje byloje nėra pagrindo nesutikti su Atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad Skundžiamame sprendime buvo pagrįstai konstatuota, jog Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 str. 2 d. ir 3 d. nuostatas, kadangi Laimėtojui nepateikus Sutarties įvykdymo užtikrinimo, nereikalavo Laimėtojo pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimo, tokiu neveikimu pakeitė (visiškai atsisakė) Pirkimo sutarties 12.1 (12.5) p. sąlygos.

Dėl Centrinės projektų valdymo agentūros 2025 m. kovo 27 d. sprendimu pritaikytos 25 proc. finansinės korekcijos

19. Pareiškėjas pateiktame skunde be kita ko nurodo, kad nustatant Pažeidimą ir skiriant 25 proc. dydžio finansinę korekciją buvo pažeistas proporcingumo ir individualaus situacijos vertinimo principas. Atsakovas nesivadovavo teisės aktų reikalavimais laikytis proporcingumo ir individualaus pažeidimo vertinimo principo. Atsakovo paskirta 25 proc. finansinė korekcija neproporcinga realiai rizikai, žala viešiesiems finansams nepadaryta. Atsakovas neatliko individualios pažeidimo analizės. Atsakovas nesivadovavo aktualia teismų suformuota praktika dėl finansinių korekcijų taikymo.

20. Atsakovas nurodė, kad negalėdamas atmesti galimybės, jog Pažeidimu buvo padaryta potenciali žala ES biudžetui, laikydamasis proporcingumo principo, pagrįstai vadovavosi Gairėmis, netaikė jų automatiškai, kadangi atliko individualų ir išsamų nagrinėjimą, kurį atliekant buvo atsižvelgta į visus konstatuotą Pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant Gairių 2.2 lentelės 17 p. skalę, ir kurie Sprendimo atveju lėmė būtent 25 proc. finansinės korekcijos taikymą dėl VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų bei VPĮ 86 str. 2 ir 3 d. nuostatų pažeidimo. Įvertinus aukščiau pateiktą informaciją, darytina išvada, kad Atsakovas tinkamai kvalifikavo Pareiškėjo padarytą Pažeidimą nustatė visus būtinus jo elementus, nustatytus Reglamento Nr. 2021/1060 2 str. 31 p. bei pritaikė proporcingą finansinę korekciją, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos mažinti ir/ar naikinti.

21. Vertindama už nustatytą pažeidimą pritaikytos 25 proc. finansinės korekcijos pagrįstumą, teisėjų kolegija vadovaujasi aktualia teismų praktika.

22. Europos Sąjungos Teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje yra nurodyta, kad siekdamos patikslinti kriterijus, taikomus finansinėms pataisoms, atliekamoms remiantis fiksuoto dydžio pataisų normų skale, valstybės narės gali atsižvelgti į tokį dokumentą, kaip 2019 m. Komisijos gairės, net jeigu jos joms nėra privalomos. Šių gairių 1.1 punkte rekomenduojama, kad valstybių narių valdžios institucijos, „ištaisydamos pažeidimus, nustatytus jų pačių tarnybų, taikytų šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“ (2024-10-04 sprendimas byloje Nr. C 175/23, p. 31).

23. ESTT praktikoje taip pat pažymima, kad vien pažeidimo nustatymo faktas nėra pakankamas pagrindas pažeidimui pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatuoti, jeigu dėl pažeidimo negalėjo būti finansinio poveikio Europos Sąjungos biudžetui, taip pat reikia įvertinti tai, ar, atsižvelgiant į viešojo pirkimo aplinkybes, negalima atmesti galimybės, kad tas pažeidimas turėjo poveikio fondo biudžetui. Svarbu tai, kad net tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Europos Sąjungos interesus (Teisingumo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. spendimo Chambre de commerce ir d’industrie de I’Indre byloje C-465/10, 47 p.).

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025-10-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-487-629/2025 atkreipė dėmesį į itin svarbią, aktualią naujausią ESTT jurisprudenciją aiškinant ES teisę dėl finansinių pataisų nustačius programose padarytus pažeidimus (žr., pvz., ESTT 2024 m. spalio 4 d. prejudicinį sprendimą byloje Obshtina Svishtov, C‑175/23, ECLI:EU:C:2024:853). Pagal Reglamento Nr. 1303/2013 120 konstatuojamąją dalį, „siekiant valstybėms narėms užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų nustatyti konkrečią valstybių narių ir [Europos] Komisijos dėl fondų (...) taikomų finansinių pataisų tvarką ir procedūras, laikantis proporcingumo principo“. Šio reglamento 2 straipsnio „Apibrėžtys“ 36 ir 37 punktuose nustatytos šiame reglamente vartojamų terminų reikšmės (...): 36) pažeidimas – bet koks įgyvendinant (...) fondus padarytas [Europos] Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į [Europos] Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala [Europos] Sąjungos biudžetui, 37) ekonominės veiklos vykdytojas – fizinis ar juridinis asmuo arba kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant (...) fondų paramą, išskyrus valstybę narę, besinaudojančia savo, kaip viešosios valdžios institucijomis, išimtinėmis teisėmis.“ Reglamento 143 straipsnio „Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos“ 1 ir 2 dalyse nustatyta: „1. Atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Sisteminio pažeidimo atveju valstybė narė atlieka visų veiksmų, kuriems pažeidimas galėjo turėti įtakos, tyrimą. 2. Valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų. Atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir Fondo finansinius nuostolius ir nustato proporcingą pataisą. (...)“. Pagal 2019 m. gegužės 14 d. Europos Komisijos sprendimo (C(2019) 3452 final), kuriuo nustatomos su [Europos] Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (C(2019) 3452 final), 1.4 punktą „kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl proporcingos pataisos normos“, „kai dėl pažeidimo pobūdžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio, tačiau pats pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį ir sunkumą (...) bei fondų finansinius nuostolius. Tai reiškia, kad finansinės pataisos, atliekamos remiantis šių gairių 2 skirsnyje nustatytomis fiksuotų dydžių normomis (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %), turi atitikti proporcingumo principą. Tai neturi įtakos aplinkybei, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikia atsižvelgti į visus nustatyto pažeidimo požymius, susijusius su veiksniais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą (...)“. Pirma, sąvoka „pažeidimas“ Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte apibrėžta kaip bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų dėl jų taikymo pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui. Taigi tam, kad toks pažeidimas būtų padarytas, turi būti įvykdytos trys sąlygos, t. y. turi būti pažeista taikytina teisė, turi būti ekonominės veiklos vykdytojo veiksmai ar neveikimas, dėl kurių padarytas šis pažeidimas, ir turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui (pagal analogiją žr., pvz., ESTT 2020 m. spalio 1 d. sprendimo byloje E. M. Metalurgs, C‑743/18, EU:C:2020:767, 50 ir 51 punktus, 2023 m. birželio 8 d. sprendimo byloje ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 27 ir 29 punktus). Pirmoji sąlyga susijusi ne tik su pačių ES teisės nuostatų, bet ir nacionalinės teisės nuostatų, kurios taikomos ES struktūrinių fondų remiamiems veiksmams ir kuriomis taip prisidedama prie ES teisės, susijusios su šių fondų finansuojamų projektų valdymu, įgyvendinimu (žr., pvz., ESTT 2020 m. spalio 1 d. sprendimo byloje E. M. Metalurgs, C‑743/18, EU:C:2020:767, 52 punktą, 2023 m. birželio 8 d. sprendimo byloje ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 30 punktą). Dėl antrosios sąlygos, t. y. kad atitinkamas pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 37 punkte „ekonominės veiklos vykdytojas“ apibrėžiamas kaip bet kuris fizinis ar juridinis asmuo ir bet kuris kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant fondų paramą, išskyrus valstybę narę, vykdančią valdžios institucijos įgaliojimus. Pagal trečiąją sąlygą reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojui pažeidus taikytiną teisę „padaroma ar būtų padaryta“ žala ES bendrajam biudžetui. Iš paties šio reglamento 2 straipsnio 36 punkto teksto, visų pirma iš žodžių junginio „padaroma ar būtų padaryta“, matyti, kad jeigu dėl „pažeidimo“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, nereikia įrodyti konkretaus finansinio poveikio ES biudžetui, taikytinų taisyklių nesilaikymas yra „pažeidimas“, jeigu negalima atmesti galimybės, kad šis pažeidimas turėjo įtakos atitinkamo fondo biudžetui (žr., pvz., ESTT 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo byloje Compania Na?ional? de Administrare a Infrastructurii Rutiere, C‑408/16, EU:C:2017:940, 60 ir 61 punktus, 2023 m. birželio 8 d. sprendimo byloje ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 38 punktą). Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad „pažeidimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žala Europos Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui. Kiek tai susiję su finansinės pataisos sumos nustatymu, iš Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad valstybės narės pirmiausia turi nustatyti pavienius ir sisteminius pažeidimus ir atlikti proporcingas finansines pataisas, susijusias su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pažeidimais. Šios pataisos apima viso viešojo įnašo arba jo dalies, skirtų veiksmų programai, panaikinimą taikant kriterijus, susijusius su pažeidimų pobūdžiu, jų sunkumu ir atitinkamo fondo finansiniais nuostoliais. Be to, iš Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad jei Komisija padaro išvadą, jog valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal šio reglamento 143 straipsnį, ji turi atlikti finansines pataisas ir panaikinti visą Sąjungos įnašą į atitinkamą veiksmų programą ar jo dalį, remdamasi atskirais nustatytais pažeidimų atvejais ir atsižvelgdama į tai, ar jie yra sisteminiai. Kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos, Komisija, laikydamasi proporcingumo principo, taiko fiksuoto dydžio arba ekstrapoliuotą finansinę pataisą, visų pirma atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Šiuo tikslu Komisija gali nustatyti Europos Sąjungos ar nacionalinės teisės pažeidimams, kurie turi būti kvalifikuojami kaip „pažeidimai“, kaip jie suprantami pagal minėto reglamento 2 straipsnio 36 punktą, taikomą fiksuoto dydžio pataisų normų skalę. Valstybės narės taip pat gali nustatyti tokią fiksuoto dydžio pataisų normų skalę remdamosi Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsniu, siejamu su jo 120 konstatuojamąja dalimi, kad, „laikantis proporcingumo principo“, užtikrintų teisinį saugumą. Siekdamos patikslinti kriterijus, taikomus finansinėms pataisoms, atliekamoms remiantis fiksuoto dydžio pataisų normų skale, valstybės narės gali atsižvelgti į tokį dokumentą, kaip Gairės, net jeigu jos joms nėra privalomos. Šių gairių 1.1 punkte rekomenduojama, kad valstybių narių valdžios institucijos, „ištaisydamos pažeidimus, nustatytus jų pačių tarnybų, taikytų šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“ (pagal analogiją žr., pvz., ESTT 2023 m. birželio 8 d. sprendimo byloje ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 45 punktą). Iš Gairių 1.4 punkto matyti, kad kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai rinkai, taikant Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 dalyje numatytą 5 %, 10 %, 25 % arba 100 % fiksuoto dydžio finansinės pataisos normą, vis dėlto reikia atsižvelgti į nustatyto pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir į dėl to fondui atsiradusius finansinius nuostolius, todėl tokia taikoma norma atitinka proporcingumo principą (pagal analogiją žr., pvz., ESTT 2023 m. birželio 8 d. sprendimo byloje ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 46 punktą). Be to, nors Komisija ir valstybės narės gali remtis fiksuoto dydžio pataisos normų skale, vis dėlto galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą (šiuo klausimu žr., pvz., ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, EU:C:2016:562, 48 ir 49 punktus). Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad iš principo finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale. Pateikiamo teisės aiškinimo pagrindu darytina išvada, kad fiksuoto dydžio finansinė pataisa, laikantis proporcingumo principo, visų pirma atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, taikoma tik tuomet, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025-10-22 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-487-629/2025, p. 38 – 41).

Žemesnės instancijos teismas

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025-10-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-858-1188/2025 nurodė, kad padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis viešojo pirkimo kainos prasme ir tokiame kontekste, kai projekto vykdytojui laidavimo draudimas už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2021 m. lapkričio 22 d. kainavo 2 055,93 Eur, pažymėtina, kad nei viešojo pirkimo kaina, nei projekto vykdytojo patirtų išlaidų įsigyti laidavimo draudimą tam tikrame laikotarpyje dydis, kuris sietinas su Tiekėjo pasirinkimu ir sutarčių sudarymo laisve bei atitinkama priimama verslo rizika, pagal Pirkimo sutartį ir VPĮ nėra Pirkimo sutarties esminį pakeitimą nagrinėjamu atveju pateisinančios aplinkybės. Todėl pritartina skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo argumentams, kad pareiškėjui nepareikalavus iš Tiekėjo Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo atsakovo Sprendime nurodytais laikotarpiais bei leidus Pirkimo sutartį vykdyti toliau, ekonominė Pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeitė Tiekėjo naudai, nes Tiekėjo išlaidos dėl sutarties vykdymo sumažėjo, o tai nulėmė pasikeitusių pirkimo sąlygų tapimą palankesnėmis lyginant su paskelbtomis, ir atmestini minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai. Įvertinus nagrinėjamo atvejo aplinkybes ir įrodymus bei jų visumą, darytina išvada, kad: 1) 10 procentų finansinė korekcija yra neproporcinga, nes nebuvo tinkamai atsižvelgta į individualias nustatyto pažeidimo, padaryto vykdant Europos Sąjungos rinkai neaktualų supaprastintą pirkimą, ypatybes; 2) 5 procentų finansinė korekcija nuo Sutarties vertės atitinka proporcingumo principą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamo CPVA Sprendimo dalis dėl taikytos 10 procentų finansinės pataisos ir atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama sumažinant taikytą finansinę pataisą nuo 10 procentų iki 5 procentų nuo Sutarties vertės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025-10-08 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-858-1188/2025, p. 27 – 28).

26. Vadovaudamasis nurodyta teismų praktika, teisėjų kolegija vertina Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad Skundžiamame sprendime žala (nei faktinė, nei potenciali) nebuvo nustatyta, tuo tarpu atsakovas pritaikė maksimalią 25 proc. korekciją, dėl to Atsakovo Pareiškėjai skirta 25 proc. finansinė korekcija yra akivaizdžiai neproporcinga.

27. Spręsdama dėl Pareiškėjai skirtos finansinės korekcijos proporcingumo, atsižvelgiant į individualias nustatyto pažeidimo ypatybes, teisėjų kolegija vertina Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad Pirkimo sutartis buvo įvykdyta visa apimtimi be jokių trūkumų, Prekės pristatytos laiku. Pirkimui suplanuotas biudžetas sudarė 52 941,36 Eur, Pirkime gautas vienintelis Pirkimo biudžeto neviršijantis Tiekėjo pasiūlymas, todėl Pareiškėja iš šio Pirkimo rezultato sutaupė 15 131,28 Eur. Taip pat Pareiškėja pripažino, kad nurodytą Pažeidimą padarė dėl neatsargumo, nes (kaip paaiškėjo) klaidingai manė (dėl patyrimo pirkimams vykdomiems per CPO elektroninį katalogą stokos), kad vykdant Pirkimus per CPO elektroninį katalogą, Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimą kontroliuoja (patikrina) CPO. Be to, Tiekėjas Pirkimo sutartį įvykdė, prekes pristatė laiku, o tai reiškia, kad Tiekėjas buvo suinteresuotas Pirkimo sutartį vykdyti, o ne jos atsisakyti. Be to, Skundžiamu sprendimu pritaikyta finansinė korekcija (9 452,52 Eur) yra tris kartus didesnė nei Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo suma (3 781,00 Eur), nors ši (užtikrinimo) suma pagal Pirkimo sutarties sąlygas (kurias nustato CPO) buvo vertinama kaip maksimali užtikrinimo rizika.

28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo CPVA pritaikyta poveikio priemonė (25 proc. finansinė korekcija) yra neproporcinga bei neatitinka individualaus pažeidimo vertinimo principo. Tuo tarpu vertinant individualias pažeidimo ypatybes, t. y. aplinkybę, kad Pirkimo sutartis buvo įvykdyta visa apimtimi be jokių trūkumų, Pareiškėja iš Pirkimo rezultato sutaupė 15 131,28 Eur. sumą, Skundžiamu sprendimu pritaikyta finansinė korekcija (9 452,52 Eur) yra tris kartus didesnė nei Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo suma (3 781,00 Eur), taip pat Skundžiamame sprendime nenustatyta, jog būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui, teisėjų kolegija pripažįsta, kad proporcinga poveikio priemonė Pareiškėjo atžvilgiu būtų 5 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės. Todėl skundžiamo CPVA Sprendimo dalis dėl taikytos 25 procentų finansinės korekcijos yra keičiama, sumažinant taikytą finansinę korekciją nuo 25 procentų iki 5 procentų nuo Sutarties vertės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 1778,71 Eur advokato teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidų ir 23 Eur žyminio mokesčio, iš viso 1801,71 Eur. bylinėjimosi išlaidų.

30. Atsakovas nurodo, kad Pareiškėjas yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkas yra Druskininkų savivaldybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – savivaldybės meras ir savivaldybės taryba. Savininko struktūroje yra Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius, kurio viena iš funkcijų yra atstovavimas teismuose Pareiškėjui nebuvo jokio poreikio telktis advokato pagalbą, todėl Teismui priėmus Pareiškėjo atžvilgiu palankų sprendimą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš Atsakovo neturėtų būti priteisiamas, o toks Pareiškėjo prašymas turėtų būti atmestas.

31. Pareiškėjas nurodo, kad Savivaldybės administracija ir jos struktūriniai padaliniai nėra Pareiškėjos ar kitų savivaldybės įsteigtų biudžetinių įstaigų struktūriniai padaliniai, o jų darbuotojai nėra Pareiškėjos darbuotojai, todėl jie negali būti laikomi Pareiškėjos atstovais pagal ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias juridinių asmenų atstovavimą teisme. Pareiškėja, kaip savarankiškas juridinis asmuo, gali būti atstovaujama tik įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Savivaldybės administracijos darbuotojai nėra Pareiškėjos darbuotojai ir nėra su Pareiškėja susiję darbo ar tarnybos santykiais, todėl, nesant įstatyme nustatyto atstovavimo pagrindo, jie negali veikti Pareiškėjos vardu ar būti laikomi Pareiškėjos procesiniais atstovais. Todėl Pareiškėjos sprendimas pasitelkti advokatą atitinka ABTĮ nuostatas, užtikrina tinkamą ir teisėtą Pareiškėjos interesų atstovavimą teisme ir negali būti laikomas nepagrįstu.

32. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo nurodytais argumentais, kad Savivaldybės administracijos darbuotojai nėra Pareiškėjos darbuotojai ir nėra su Pareiškėja susiję darbo ar tarnybos santykiais, todėl Pareiškėjos sprendimas pasitelkti advokatą atitinka ABTĮ nuostatas. Tai reiškia, kad atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimas iš dalies priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (aktuali redakcija) nustatyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad byloje patenkintas 1 iš 2 alternatyvių pareiškėjo skundo reikalavimų, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 900,85 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Druskininkų „Ryto“ gimnazijos skundą tenkinti iš dalies.

Sumažinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2025 m. kovo 27 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT032 Druskininkų „Ryto“ gimnazijai taikytą finansinę korekciją nuo 25 procentų iki 5 procentų finansinės korekcijos, nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vertės.

Priteisti pareiškėjui Druskininkų „Ryto“ gimnazijai iš atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 900,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.

Teisėjų kolegija Linas BaublysAgnė StankevičienėFausta Vitkienė