- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- II-8-1133/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01650-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Š. Č.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Aleksandras Vancevičius
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui (toliau – pareiškėjas) Š. Č., jo atstovui advokatui Aleksandrui Vancevičiui,
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – institucija) atstovei Dovilei Švabauskienei,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto Š. Č. atstovo advokato Aleksandro Vancevičiaus skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 14-ANR_N-1144-2021, priimto administracinio nusižengimo byloje, kurioje Š. Č. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu (toliau – nutarimas) Š. Č. nubaustas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Nutarime konstatuota, kad jis 2021 m. gegužės 4 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), atvykęs į namus pas O. S. sukėlė konfliktinę situaciją, t. y. bute, girdint vaikui, įžeidinėjo vaiko motiną O. S. bei savo veiksmais išgąsdino ir sukėlė psichologinį stresą savo mažametei dukrai. Konstatuota, jog Š. Č. tokiais savo veiksmais, netinkamai naudojo savo valdžią priešingai vaiko interesams ir pažeidė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - ir VTAPĮ) 8 ir 43 straipsnius. Jam paskirta nuobauda – įspėjimas (b. l. 14-15).
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauko Š. Č. atstovas advokatas A. Vancevičiaus 2021 m. birželio 15 d. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti 2021 m. gegužės 28 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 14-ANR_P-1121-2021 (toliau – protokolas) ir 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 14-ANR_N-1144/2021 ir priimti naują nutarimą – nutraukti Š. Č. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais nėra įrodyta inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis, todėl Š. Č. neteisėtai ir nepagrįstai priimti prašomi panaikinti procesiniai sprendimai, nes Š. Č. nepadarė jokio administracinio nusižengimo. Skunde nurodyta:
2.1. 2021 m. gegužės 25 d. institucija Š. Č. surašė administracinio nusiengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 14-ANR_P-1108-2021, kuriuo Š. Č. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, administraciniu nurodymu jam pasiūlyta sumokėti 5 Eur baudą. Po to, kai buvo atkreiptas institucijos dėmesys, kad šiuo protokolu paskirta bauda, kuri kaip nuobauda nenumatyta ANK 73 straipsnio 1 dalyje, minėtas protokolas buvo panaikintas ir surašytas naujas 2021 m. gegužės 28 d. protokolas, iš karto po to, 2021 m. gegužės 28 d., buvo priimtas nutarimas.
2.2. Surašius protokolą buvo pažeista ANK 570 straipsnio 3 dalies nuostata numatanti, jog po protokolo surašymo asmuo turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga. 2021 m. gegužės 25 d., po pirminio protokolo surašymo, institucijai buvo pateiktas prašymas susipažinti su bylos medžiaga, tačiau joks oficialus atsakymas iki šiol (2021 m. birželio 15 d. duomenimis) nėra gautas. 2021 m. gegužės 28 d., prieš institucijos atstovams surašant 2021 m. gegužės 28 d. protokolą ir nutarimą, Š. Č. ir jo atstovui buvo įteikta 2021 m. gegužės 14 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagoje M-1-01-23701-21) kopija. Tuo metu pakartotinai išreiškus pageidavimą susipažinti su visa tyrimo medžiaga, kuria remianti buvo ketinama Š. Č. surašyti 2021 m. gegužės 28 d. protokolą ir nutarimą, prašymas nebuvo patenkintas nurodant, jog tyrimo medžiagoje yra tik minimas 2021 m. gegužės 14 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, visi kiti dokumentai, minimi 2021 m. gegužės 14 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra to ikiteisminio tyrimo medžiagoje. 2021 m. gegužės 31 d. buvo pateiktas prašymas leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau 2021 m. birželio 1 d. buvo gautas atsakymas neleisti susipažinti su medžiaga, prisidengiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis. Tokiu būdu buvo pažeistos ANK 592 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, jog, jeigu ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras, gavę pareiškimą ar pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, BPK nustatytais atvejais ir tvarka atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau nustato, kad padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių, arba patys nustato padaryto administracinio nusižengimo požymių, jie motyvuotu nutarimu perduoda turimą medžiagą įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti, o šiuo atveju ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo perduota įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Vien pateiktas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą negali būti vieninteliu (pakankamu) įrodymu, nepagrįstai suteikiančiu policijos pareigūnams teisę neatlikti išsamaus administracinio nusižengimo tyrimo bei surašyti šiuo skundu skundžiamus procesinius dokumentus. Be to, šie faktiniai duomenys patvirtina, kad buvo pažeista Š. Č. teisė į informaciją, teisė susipažinti su visais duomenimis, kurių pagrindu jo atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas protokolas ir nutarimas, teisė gintis nuo jo atžvilgiu reiškiamų kaltinimų, apribota teisė teikti įrodymus ir kt., t. y. pažeisti esminiai administracinio nusižengimo teisenos principai, kas leidžia daryti išvadą, jog protokolas ir nutarimas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turėtų būti panaikinti, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
2.3. Priimant protokolą ir nutarimą buvo pažeistas ANK numatytas bylų teismingumas, kadangi iš institucijos aprašytos veikos matyti, kad dėl Š. Č. tariamo neteisėto elgesio neva nukentėjo jo mažametis vaikas, o pagal ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktą (skundžiamo nutarimo metu galiojusi aktuali straipsnio redakcija), bylas, kuriose yra nepilnamečiai nukentėjusieji, išimtinai nagrinėja tik teismas. Šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad institucija, priimdama nutarimą, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas dėl administracinių nusižengimų bylų teismingumo, kas savaime skundžiamą protokolą ir nutarimą daro neteisėtais sprendimais, dėl ko jie turi būti naikinami.
2.4. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo atliktas joks tyrimas ir taip buvo pažeistos imperatyvios ANK 563 straipsnio, 567 straipsnio, 571 straipsnio nuostatos. ANK nuostatos imperatyviai nustato pareigą institucijai atlikti išsamų, objektyvų administracinio nusižengimo tyrimą, visapusiškai, objektyviai, išsamiai ištirti visas veikos aplinkybes ir tik remiantis išsamaus tyrimo metu surinktų duomenų visuma, padaryti atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo bei dėl asmens atsakomybės. Nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas joks administracinio nusižengimo tyrimas, tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių tariamą administracinio nusižengimo padarymą, policijos pareigūnai neatliko jokių tyrimo veiksmų iki surašant protokolą ir nutarimą, net neapklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo Š. Č., o išsakius nuostabą, kad protokolas ir nutarimas surašomi neatlikus jokio tyrimo, policijos pareigūnai nurodė, kad jie gavo vyriausiojo tyrėjo nurodymą surašyti atitinkamus procesinius dokumentus ir neturi jokio kito pasirinkimo. Tai tik patvirtina, kad nagrinėjamu atveju bet kokia kaina ir bet kokiomis priemonėmis buvo siekiama apkaltinti Š. Č. bei jį nubausti už tariamai padarytą administracinį nusižengimą, kas Š. Č. sukelia ir neabejotinai ateityje sukels dideles neigiamas teisines pasekmes ginčuose su buvusia gyvenimo partnere dėl bendravimo tvarkos su mažamete dukra nustatymo.
2.5. Protokolas ir nutarimas neatitinka jiems keliamų imperatyvių turinio reikalavimų, numatytų ANK 609, 618 straipsniuose. Nutarime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė (nurodoma teismų praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016,2AT-97-942/2017,2AT- 53-788/2017). Kaip matyti iš protokolo ir nutarimo turinio, juose neva padaryto administracinio nusižengimo esmė nėra atskleista, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis ir tik bendrais bruožais nurodyta, kad Š. Č. neva panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams. Kartu pažymėtina, kad ANK 73 straipsnyje numatyta teisės norma yra blanketinė, todėl pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti konkrečia teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Šiuo atveju, nors protokole ir nutarime yra nurodytas teisės aktas ir jo straipsniai, kuriuos neva pažeidė Š. Č. (VPTAĮ 8 ir 43 straipsnius), tačiau iš jų visiškai nesuprantama, kuo šios teisės akto nuostatos susijusios su dabar tiriamu ir nagrinėjamu įvykiu ir Š. Č. neva padarytu administraciniu nusižengimu. VPTAĮ 8 straipsnis numato vaiko teisę mokytis, o VPTAĮ 43 straipsnis numato vaiko laikiną apgyvendinimą. Akivaizdu, kad Š. Č. nei vienos iš šių įstatymo nuostatų (vaiko teisių) nepažeidė, o tokiems tariamiems pažeidimams pagrįsti teisėsaugos pareigūnai nei protokole, nei nutarime jokių argumentų nepateikė.
2.6. Š. Č. neteisėtai pripažintas kaltu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, neįrodžius šio administracinio nusižengimo sudėties. Skunde nurodomi aktualūs tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai, cituojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-38/2014, 2AT-30-699/2017). Nagrinėjamoje byloje institucijos pareigūnai nutarime ir protokole tik formaliai nurodė, kad Š. Č. nurodytu laiku ir vietoje savo tėvo valdžią vaikui vykdė netinkamai ir priešingai vaiko interesais, savo veiksmais neva išgąsdino ir neva sukėlė psichologinį stresą savo mažametei dukrai, tačiau nenurodyta ir neįrodyta, kokiais tyčiniais ar neatsargiais veiksmais ar neveikimu Š. Č. neva padarė jam inkriminuojamą nusižengimą ir kokie byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, kad Š. Č. taip elgdamasis suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį, kokie įrodymai įrodo, kad tariamais neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala vaikui ir pan. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad institucija pažeidė ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatas, įrodymus vertino pažeidžiant jų vertinimo taisykles, neištyrė visų aplinkybių, o sprendimą priėmė remdamiesi išimtinai tik suinteresuoto tokia bylos baigtimi nepatikrintais ir niekuo nepatvirtintais aiškinimais. Be to, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad policijos pareigūnai nebuvo pakankamai aktyvūs, nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai nustatyti, nepašalino akivaizdžių abejonių, apskritai netyrė šiai bylai reikšmingų aplinkybių, įrodymus vertino nesilaikant administracinių nusižengimų teisenos nuostatų, kas ir lėmė neteisėtų ir nepagrįstų protokolo ir nutarimo priėmimą. Jokie bylos įrodymai vienareikšmiškai nepagrindžia Š. Č. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos (b. 1. 5-13).
Atsiliepimas
3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo institucijos nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, jog administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, įrodančių Š. Č. kaltę padarius administracinį nusižengimą. Institucijos nuomone Š. Č. teiginius reiktų vertinti kritiškai, kaip mėginimą išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą (b. 1. 3).
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Š. Č. atstovas advokatas A. Vancevičius teismo posėdžio metu, skundą palaikė. Nurodė, kad nuo pat šio tyrimo pradžios buvo pažeidžiamos esminės šio asmens teisės. Pirmiausia, tai teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas, teisė žinoti ir galėti susipažinti su duomenimis, kuriais yra grindžiami jam reiškiami įtarimai, nes nuo pat pradžių buvo kreipiamasi į policijos pareigūnus tiek žodžiu, tiek raštu leisti susipažinti su tyrimo medžiaga, taip pat prašant atlikti išsamų tyrimą, prašant bent jau paklausti Š. Č. kokiomis aplinkybėmis jam yra grindžiami šie įtarimai ir apskritai jis padarė šį administracinį nusižengimą. Kai jie buvo pakviesti į policijos nuovadą ir Š. Č. buvo priimami skundžiami dokumentai, prašė policijos pareigūnų, kad atliktų kažkokį tyrimą. Jiems buvo atsakyta, kad buvo duotas nurodymas jį bet kokiu būdu nubausti ir surašyti jam šiuos dokumentus. Skundo esmė, kad šiuo atveju nebuvo atliktas joks tyrimas. Protokolas ir skundžiamas nutarimas buvo priimti neanalizuojant jokių iš esmės duomenų. Susipažino su pateikta tyrimo medžiaga, dėl kurios buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tik teisme. Ši medžiaga jiems nebuvo pateikta susipažinti dar prieš kreipiantis į teismą. Š. Č. nubaustas tik pačios O. S. duotais paaiškinimais, kurių nei Š. Č. nei jis pats (atstovas advokatas A. Vancevičius) negalėjo nei patikrinti nei užduoti klausimus. Prašo nutraukti administracinę teiseną kaip neteisėtą, tačiau neprašo bylos grąžinti institucijai tirti iš naujo.
5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas Š. Č., apklausiamas teismo posėdžio metu, skundą palaikė ir parodė, įvykio dieną nebuvo konflikto, tai buvo eilinis pokalbis, neįžeidinėjo O. S. ir nešaukė. Konfliktai su O. S. buvo tik dėl vaiko, klausinėjo kada su vaiku galės matytis savo aplinkoje ir kada galės nuvesti pas močiutę. Nurodė, kad sunku pasakyti, kodėl ji sakė, kad ją įžeidinėjo. Nesekiojau ir dėl nurodytos leksikos pats yra nustebęs. Mano, kad tai melagingai pateikta, nes jų pokalbis įvyko vaiko kambaryje ir matėsi, kad dėl nieko nesutars, tai išėjo iš kambario, apsirengė ir išėjo iš buto. Mano, kad tai dėl vaiko priežiūros tvarkos ir finansinių dalykų ir buvo galimybė sudaryti tokią situaciją, parašyti skundą ir pabloginti jo padėtį. Mano, kad čia buvo toks tikslas. Visada prašydavo O., kad galima būtų susitikti ir pasikalbėti apie vaiką, kaip augins kartu vaiką. Vaikas dėl miego turėjo problemų iki įvykio, bet negali pasakyti, kas tai įtakojo. Iškart po įvykio paskambino iš „vaikų teisių“ ir socialinės darbuotojos, buvo sudarytas veiksmų planas lankyti pozityvios tėvystės kursus ir siekti bendro susitarimo su vaiko motina mediacijos pagalba. Kursus jis baigė. Pats inicijuoja skambučius, kad kuo greičiau įvyktų mediacija. Jo ryšys su dukra silpsta, todėl jis yra suinteresuotas, kad greičiau įvyktų mediacija. Visada reiškė prašymą leisti laiką su vaiku savo aplinkoje. Dukrai jau du metai. Tai pirmas atvejis, kai buvo iškviesta policija.
Atsiliepimas
6. Teismo posėdyje Institucijos atstovė su skundu nesutiko atsiliepime nurodytais argumentais. Nurodė, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, institucijai užteko objektyvių duomenų pradėti administracinio nusižengimo teiseną, dėl to nebuvo atliekami papildomi procesiniai veiksmai. Tyrimo metu buvo bendrauta telefonu su Š. Č., kuris neneigė, kad vyko žodinis konfliktas. Negalėjo paaiškinti, kas nustatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 ir 43 straipsniai. Nurodė, kad nebuvo atliekami papildomi administracinio nusižengimo tyrimo procesiniai veiksmai, nes pakako objektyvių įrodymų. Rėmėsi pareiškimu, liudytojos apklausos protokolu. Jiems pakako atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Negalėjo atsakyti, ar pareiškėjui buvo suteikta galimybė liudytojai užduoti klausimus. Jei byloje nėra paaiškinimų, tada Š. Č. nebuvo apklaustas. Greičiausiai Š. Č. nebuvo kviečiamas į administracinio nusižengimo tyrimą. Nurodė, kad visus Š. Č. teiginius reiktų vertinti kritiškai.
Žemesnės instancijos teismas
7. Liudytoja O. S., apklausiama teismo posėdžio metu, parodė, kad:
7.1. Įvykis vyko gegužės 4-5 d. vakare, vyras atėjo į namus susitikti su dukra tada dukrai buvo (duomenys neskelbtini). Jiems bežaidžiant kambaryje, jis pradėjo priekaištauti kaip ji galėjo taip pasielgti, kaip galėjo jį išvaryti iš namų, pradėjo karščiuotis, rėkti. Vaikas išsigando, pradėjo verkti. Bandė vaiką raminti. Vyras rėkė toliau, rėkimas buvo nukreiptas bendrai, negali pasakyti ant ko konkrečiai jis rėkė, rėkė šalia vaiko, vaikas buvo išsigandęs. Ji jam sakė, kad jis nustotų, nes vaikas verkė. Jis nenustojo rėkti. ji nuėjo su vaiku į miegamąjį, atsisėdo ant lovos, bandė raminti vaiką. Vyras atėjo iš paskos ir rėkė, pravardžiavo. Ji stengėsi raminti vaiką. Matė, kad vyras agresyviai artėja sugniaužęs kumščius, link jos su vaiku ant rankų, ji galvojo ką jai daryti su vaiku, ar bėgti. Perėjo su vaiku į kitą kambarį. Jis atėjo iš paskos. Sakė visą laiką, kad nurimtų, jis sakė, kad duos jai į snukį. Ji paprašė, kad jis išeitų iš namų. Dukra pradėjo sakyti „tete ate ate“. Jis pasidaužė koridoriuje ir išėjo iš namų. Ji užsidarė duris, toliau ramino vaiką.
7.2. Kai Š. po įvykio išėjo, užrakino duris ir bandė raminti vaiką, buvo išsigandusi ir neturėjo kada galvoti apie policiją įvykio dieną, todėl tą dieną policijos nekvietė. Sekančią dieną nuėjo pas psichologą ir jai rekomendavo nutraukti tą smurtą ir kreiptis į policiją. Įvykio dieną Š. rėkimas buvo nukreiptas bendrai. Negali pasakyti ant ko konkrečiai jis rėkė. Jis rėkė šalia vaiko. Vaikas buvo išsigandęs. Jis tiesiog šaukė. Tai buvo kaip pykčio agresijos priepuolis. Tai buvo jau ne pirmas kartas, pykdavo ir anksčiau. Tokius pykčio priepuolius jam galėjo bet kas iššaukti, pavyzdžiui, kai jis norėjo pusryčiams omleto, o ji padarydavo sumuštinių. Jis ir anksčiau šaukdavo vaiko akivaizdoje, bet anksčiau niekada vaikas naktimis nesikeldavo. Tuo metu nesikreipė į policiją, vis galvojo, kad kažkaip išsispręs. Po įvykio, kai jis ateidavo, dukra kurį laiką buvo išsigandus, sakydavo „tete ate ate“ ir uždarydavo savo kambario duris.
7.3. Po įvykio vaikas nemiegojo ir ta nemiga tęsėsi ilgai. Dukra keldavosi naktį klykdama ir visa šlapia. Mėnesį laiko vaiką supo visą naktį. Kreipėsi pas vaiko gydytoją, nes nežinojo kaip jai padėti, nes nenormalu, kad ji klyktų naktimis ir nemiegotų. Gydytoja išrašė vaistų žolelių pagrindu. Niekas nesikeitė, tada dar kreipėsi, daktaras išrašė kitų vaistų. Kreipėsi pas psichologę, kuri pasiūlė naikinti priežastį, reikia stengti nustatyti tam tikras diena kada ateina tėtis, kad vaikas žinotų. Psichologė bendravo porą kartu su ja ir vaiku, siūlė dar išvažiuoti ir pakeisti aplinką, turi tai patvirtinančius dokumentus.
7.4. Vyras lanko vaiką po įvykio namuose. Po to įvykio vyras nesielgė agresyviai. Ji virtuvėje pastatė kamerą, iki įvykio bute nebuvo vaizdo fiksavimo priemonių. Dukra bendrauja su ateinančiu tėčiu. Bendravime kyla problemų. Kartais dukra nori trumpiau žaisti su juo, nei jis nori. Iš pradžių iš vis jo bijojo. Auklė galėtų pasakyti, kad Š. ateina agresyviai nusiteikęs ir vaikui būna reakcija neigiama pabendravus su tėčiu. Neturi objektyvių įrodymų. Nesikreipta į teismą dėl bendravimo tvarkos su vaiku.
7.5. Tėtis su vaiku bendrauja namuose arba lauke, išsivežti neleidžia, nes stengiasi vaikui užtikrinti saugumą, žinant tėtį, jo pykčio priepuolius, kad jis vartojo narkotikus ir neleisti vyrui išvažiuoti su vaiku. Iki įvykio taip pat neleisdavo išsivežti vaiko. Š. gydėsi (duomenys neskelbtini) programoje ir, kai jie buvo vaiko gerovės taryboje, ji nunešė du testus dėl narkotinių medžiagų nustatymo ir pasiūlė pasidaryti testą, kad įrodytų, kad jis nevartoja narkotinių medžiagų. Jis kategoriškai atsisakė. Neturi įrodymų, kad Š. vartoja narkotines medžiagas, bet taip pat neturi įrodymų, kad jis nevartoja. Matė Š. vartojant narkotines medžiagas. Sąlygos buvo sudarytos bendrauti vaiko aplinkoje. Buvo Š. pageidavimai, kad vaikas vyktų į jo aplinką, bet ji negali tokiu būdu užtikrinti vaikui saugumo, todėl negali leisti vaiko vežtis per naktį, kai tėtis vartoja narkotikus. Močiutė (vyro mama) su vaiku bendrauja betarpiškai, atvažiuoja į svečius. Jokių priekaištų dėl bendravimo su vaiku neturi. Įvykio metu Š. jai grasino vaikui matant ir girdint, sakė „tu (keiksmažodis, nurodytas teismo posėdžio protokole) (necenzūrinis žodis, nurodytas teismo posėdžio protokole), aš vis tiek tau (necenzūrinis žodis, nurodytas teismo posėdžio protokole) į galvą“, mano, kad narkotinių medžiagų vartojimas įtakojo jo elgesį. Kai jie gyveno kartu, jis apimtas agresijos išdaužė skylę sienoje jos namuose, spardė vaiko žaislus, trankydavo duris.
7.6. Š. Č. veiksmai paliko vaikui pasekmes. Dukra klykė naktimis, turėjo gerti gydytojo išrašytus vaistus prieš miegą, kurį laiką bijojo tėčio. Apie mėnesį buvo tos pasekmės. Būna dabar vaikas naktį nemiega, bet tam būna priežastys – dantys kalasi, temperatūra, diegliai. Tokie epizodai su vaiko miegu kartojasi po tėčio isterijos po įvykio. Ji vedė vaiką pas daktarą, vedė pas psichologę, visada stengiasi raminti vaiką.
8. Liudytojas D. Ž. (pareigūnas), apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad komisariate buvo gautas pranešimas iš O. S., kad jos buvęs vyras ar sugyventinis atvyko į namus ir pagrasino trenkti į snukį ar kažkas panašaus, tiksliai nepamena. Medžiagą nagrinėjo kolega K. S.. Jis priėmė tik nutarimą skirti įspėjimą, jokių veiksmų administracinio tyrimo byloje neatliko. Jis susipažino su pradėtos medžiagos turiniu, buvo pateiktas medicininis išrašas ir vaistų receptas, nes moteris kreipėsi į medicinos įstaigą nustatyti ar buvo padaryta vaikui žala. Tikslių aplinkybių dėl nutarimo priėmimo neprisimena, greičiausiai nutarimas buvo surašytas komisariate, Š. Č. turėjo surašyme dalyvauti. Negali pasakyti ką reglamentuoja vaiko teisių įstatymas, priimdamas nutarimą vadovavosi protokolu. Susipažino su administracinės bylos medžiaga dėl kurios buvo pradėta administracinė byla. Buvo medžiagos patikslinimas, dėl kurios buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tarp protokolo ir nutarimo surašymo praėjo 5 minutės, nes juos kartu negali surašyti vienas pareigūnas, toks tarpas buvo, nes buvo pagrindas priimti nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Liudytojas K. S. (pareigūnas), apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad atėjo medžiaga, kad Š. Č. necenzūriniais žodžiais išplūdo savo buvusią sugyventinę O. Jis atliko O. S. apklausą, buvo paimti medicininiai išrašai, buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kad telefonu buvo bendrauta su Š. Č., kuris jis paaiškino, kad moteriai negrasino ir vaikui jokių sutrikimų negalėjo būti. Surašė administracinio nusižengimo protokolą. Greičiausiai jis suformulavo nusižengimo esmę ir aplinkybes protokole. Vienas protokolas buvo per klaidą surašytas. Nepamena ar protokolas buvo surašytas dalyvaujant Š. Č.. Atrodo, kad asmuo nedalyvavo. Š. Č. nebuvo apklaustas, nes buvo nuspręsta, kad O. S. parodymų užtenka protokolui surašyti. Administracinėje teisenoje buvo remiamasi nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminiame tyrime Š. Č. nebuvo apklaustas. Greičiausiai jis Š. Č. įteikė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopiją. Neprisimena ar atliko kažkokius veiksmus tiriant administracinio nusižengimą tarp gegužės 14 ir 25 dienos. Neprisimena ar Š. Č. dalyvavo gegužės 28 d. protokolo surašyme. Nežino ar Š. Č. buvo leista susipažinti su bylos medžiaga. Nežino ką numato vaiko pagrindų įstatymas, tikrino straipsnius, kurie surašyti protokole, ten buvo parašyta dėl tėvų valdžios panaudojimo, Š. Č. nubaustas buvo už tai, kas buvo nurodyta protokole.
10. Liudytoja I. G., apklausiama teismo posėdžio metu, parodė, kad birželio mėnesį iš vaiko teisių apsaugos specialistų gavo įsakymą pradėti atvejo procesą šeimai – Š. Č. ir O. S.. Dokumentuose buvo nurodyta, kad įvyko konfliktas, kurio liudytoju buvo mažametis vaikas. Vaiko teisės gavo pranešimą iš teisėsaugos institucijų ir pagal galiojančius teisės aktus perduota dirbti socialinėms tarnyboms. Pagal visas tolimesnes darbo metodikas buvo susipažinta su šeima, ji faktiškai su Š. nedirbo, nes buvo paskirta antrajai pusei, Š. matė vieną kartą nuotolinio posėdžio metu, kuris vyko prieš pusmetį. Apie atvejį bendravo su O. S., kuri pranešė, kad du suaugę asmenys sukonfliktavo ir dėl to nukentėjo mažametis vaikas, nes dukrai pasireiškė sutrikimai ir mažoji labai sureagavo į įvykį, kilo potrauminis stresas. Pati O. apie atvejį sakė, kad jos namuose Š. sukonfliktavo su ja, pakėlęs balsą ir grasino jai, vaikas buvo kartu šalia kambaryje. O. sakė, kad vaikas dėl to įvykio lankosi pas psichologą. Jai teko bendrauti su vaiku. Pradžioje mergytė buvo sutrikusi ir vis klausinėjo kodėl mes čia ateiname, buvo prisiglaudusi prie mamos, išsiblaškiusi. Mergytė labai gyvas, žingeidus vaikas, visada judanti, visada turi daug klausimų, kalbėjo sakiniais, klausinėjo kodėl ji čia, kalbėjo pagal savo raidą. Pirmą kartą lankėsi birželio pradžioje O. bute, buvo nuvykusi su R. K..
11. Liudytoja R. K., apklausiama teismo posėdžio metu, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Ji buvo paskirta dėl O. S. ir Š. Č. atvejo. Lankėsi O. S. namuose, bendravo su ja ir su vaiku, kuris tuo metu jautėsi laisvai. O. minėjo, kad vaikui yra miego sutrikimai, kad prabunda ir, kad ji kreipėsi ar kreipsis pas psichologą. Su pareiškėju bendravo telefonu. Jos darbas moderuoti posėdį ir, jeigu reikia, pateikti užklausas, surinkti informaciją, po to aptarti kokią tolimesnę pagalbą teikti šeimai. Buvo sudarytas planas, kuriame buvo numatyta užtikrinti vaiko priežiūrą, tėvams nekonfliktuoti vaiko akivaizdoje, lankyti psichologo konsultacijas, gerinti tėvystės įgūdžius, kreiptis dėl mediacijos.
12. Liudytoja M. G., apklausiama teismo posėdžio metu, parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) iki liepos mėnesio, šios šeimos nepamena. Vienu laikotarpiu pavadavo kolegas, kurie vyksta į atvejus, daro prielaidą, kad viename iš jų dalyvavo, tačiau nieko neprisimena.
13. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 14 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-23701-21 duomenimis, nenustačius jokių nusikalstamos veikos požymių, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas), nustatytas nusižengimas pagal ANK 73 straipsnį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) (b. l. 16-18).
14. Teismui pareikalavus, teismui buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija (b. l. 80-107), kurioje yra 2021 m. gegužės 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato tyrėjo K. S. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad telefonu buvo susisiekta su Š. Č., kuris paaiškino, kad 2021 m. gegužės 4 d. įvykusio žodinio konflikto su O. S. neneigia, tačiau nemano, kad dėl to galėjo būti padaryti O. bei dukrai T. kažkokie psichiniai sutrikimai (b. l. 84).
Žemesnės instancijos teismas
15. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 25 d. protokole Nr. 14-ANR_P-1108-2021, nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 28 d. protokole ir nutarime, bei siūloma asmeniui sumokėti 5 Eur baudą (b. l. 61-62).
16. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariatas 2021 m. gegužės 28 d. surašė Š. Č. protokolą Nr. 14-ANR_P-1144-2021 ir nutarimą Nr. 14-ANR_P-1121-2021, nurodytos analogiškos aplinkybės. Minėtu nutarimu Š. Č. paskirta nuobauda – įspėjimas (b. l. 14-15; 19-20).
17. 2021 m. gegužės 25 d. administracinėn atsakomybėn patrauko Š. Č. atstovo advokato A. Vancevičiaus prašymu dėl susipažinimo su tyrimo medžiaga, kuris adresuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pavaduojančiam vyriausiajam tyrėjui M. Š., prašoma leisti susipažinti su visa tyrimo medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas 2021 m. gegužės 25 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 14-ANR_P-1108-2021 arba suteikti informaciją, kur kreiptis dėl tokio leidimo gavimo (b. l. 24; 58-59).
18. 2021 m. gegužės 31 d. administracinėn atsakomybėn patrauko Š. Č. atstovo advokato A. Vancevičius prašymu dėl susipažinimo su tyrimo medžiaga, kuris adresuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato vyriausiajam tyrėjui D. Š., prašoma leisti susipažinti su visa tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-23701-21 ir daryti šios medžiagos kopijas arba suteikti informaciją, kur kreiptis dėl tokio leidimo gavimo (b. l. 51-52). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato atsakyme nurodyta, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą teisę susipažinti su visa medžiaga turi tik skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo, todėl minėtas prašymas netenkintinas (b. l. 53).
19. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2021 m. birželio 28 d. atsakyme į teismo užklausimą dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate 2021 m. gegužės 5 d. yra užregistruotas O. S. pareiškimas dėl buvusio sugyventinio Š. Č.. Konflikto metu policijos pareigūnai kviesti nebuvo, konfliktas „body“ kameromis neužfiksuotas.
20. 2021 m. spalio 5 d. administracinėn atsakomybėn patrauko Š. Č. atstovas advokatas A. Vancevičius pateikė teismui pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad Š. Č. 2021 m. birželio-liepos mėnesį dalyvavo tėvystės įgūdžių lavinimo programoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 139-140).
21. Administracinėn atsakomybėn patrauko Š. Č. atstovas advokatas A. Vancevičius pateikė teismui 2021 m. gruodžio 3 d. tyrimą, atliktą „A“ laboratorijoje, dėl narkotinių medžiagų nustatymo šlapime, kuris parodo, kad narkotinės medžiagos nerastos.
22. Administracinėn atsakomybėn patrauko Š. Č. atstovas advokatas A. Vancevičius pateikė teismui 2021 m. spalio 5 d. ir 2021 m. lapkričio 25 d. prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš institucijos, taip pat pateikė sąskaitų ir banko išrašų kopijas, kurių bendra suma sudaro 871,2 Eur (b. l. 132-138; 170-175).
Motyvuojamoji dalis
23. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundo argumentus, pareiškėjo Š. Č. ir jo atstovo argumentus teisme, liudytojų parodymus, sprendžia, kad Š. Č. administracinėn atsakomybėn, pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, patrauktas pagrįstai. Kita vertus, sutinka su skundo argumentais dėl pareiškėjo teisės į teisingą procesą pažeidimo.
24. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmens teisės numatytos ANK 577 straipsnyje, tarp jų teisė susipažinti su bylos medžiaga; dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus; pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta arba tiesiogiai administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui, teismui ar kitai administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka; pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus ir kt. Sudėtinė asmens teisė į teisingą procesą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be ANK 577 straipsnyje nustatytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių.
25. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-10-693/2018).
26. Teismas sutinka su skundo argumentu, kad buvo pažeista Š. Č. teisė į teisingą procesą. Pagal ANK 608 straipsnio 5 dalį, jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas. Teismas pastebi, kad (pasak liudytojo, skundžiamus procesinius sprendimus (protokolus) parengusio K. S.) 2021 m. gegužės 25 d. buvo klaidingai surašytas pirmas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame, surašius administracinį nurodymą, paskirta nuobauda (bauda), nenumatyta ANK 73 straipsnio 1 dalies sankcijoje, todėl buvo surašytas antras administracinio nusižengimo protokolas 2021 m. gegužės 28 d. Bylos duomenimis, po to, tą pačią dieną, po 5 minučių buvo surašytas ir administracinio nusižengimo nutarimas. Nors, teismo nuomone, per klaidą surašytas administracinio nusižengimo protokolas turėjo būti panaikintas, o ne surašytas naujas, tačiau tai nėra esminis pažeidimas, kuris galėtų kliudyti priimti teisingą sprendimą. Visgi, byloje nėra duomenų, kad Š. Č. buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą 2021 m. gegužės 28 d., o klaidingai surašytame administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu, taip pat nebuvo numatyta bylos nagrinėjimo data, jei asmuo nesutiktų su procesiniu sprendimu. Teisme apklaustas abu administracinio nusižengimo protokolus surašęs tyrėjas K. S. teisme parodė, kad Š. Č. nebuvo apklaustas, nes buvo nuspręsta, kad O. S. parodymų užtenka protokolui surašyti; rėmėsi nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Bylos duomenimis, praėjus 5 minutėms po administracinio nusižengimo protokolo 2021 m. gegužės 28 d. surašymo, buvo surašytas administracinio nusižengimo nutarimas, kuriame nurodyta, kad jis surašytas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau po to nurodant, kad bylos nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka, nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parašo apie nutarimo įteikimą vietoje, nei jo paaiškinimų nutarime nėra fiksuota. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad Š. Č. administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo suteikta teisė susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kurią iš esmės ir sudaro nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą bei pareiškėjos O. S. apklausa. Taigi, iš išdėstyto matyti, kad institucija priėmė skundžiamą nutarimą iš esmės neatlikusi administracinio nusižengimo tyrimo ir, kad iš esmės buvo suvaržytos Š. Č. teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo bei teisė į teisingą procesą.
27. Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad institucijai, atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą procesą ir šie pažeidimai gali būti pagrindas panaikinti skundžiamą institucijos nutarimą ir grąžinti jai tyrimą atlikti iš naujo. Kita vertus, ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Nesant šių pagrindų ir Š. Č. bei jo atstovui to neprašant, teismas atliko visą įrodymų tyrimą byloje, apklausė pareiškėją, liudytojus, ištyrė kitus duomenis, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos išdėstyti visus bylai reikšmingus argumentus, užduoti klausimus liudytojams, dėl to teismas nemano esant pagrindą naikinti institucijos priimtą nutarimą ir/ar bylą šiai institucijai grąžinti tirti dar kartą iš naujo.
28. Skunde pareiškėjas ir jo atstovas ginčija skundžiamo nutarimo teisėtumą, nurodydami, kad neįrodyta, kokiais tyčiniais ar neatsargiais veiksmais ar neveikimu Š. Č. nurodytu metu ir vietoje neva padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, t. y. išgąsdino ir neva sukėlė psichologinį stresą savo mažametei dukrai. Taip pat nurodė, kad administracinio nusižengimo esmė nėra atskleista, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis ir tik bendrais bruožais. Ir visai nesuprantama, kodėl nurodyta, jog Š. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnį, numatantį vaiko teisę mokytis bei 43 straipsnį, reglamentuojantį laikiną vaiko apgyvendinimą. Be to, atkreipė dėmesį, kad buvo pažeistas ANK numatytas bylų teismingumas.
29. ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.
30. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).
31. Iš administracinio nusižengimo nutarime nurodytos pažeidimo esmės matyti, Š. Č. pripažintas kaltu dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams, nes kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sukėlė konfliktinę situaciją, t. y. bute girdint vaikui, įžeidinėjo vaiko motiną O. S. ir tokiais savo netinkamais veiksmais išgąsdino ir sukėlė psichologinį stresą savo mažametei dukrai.
32. Priešingai nei nurodo pareiškėjo atstovas, pažeidimo esmė yra nurodyta pakankamai aiškiai, joje nurodyta kuo pasireiškė Š. Č. inkriminuojama veika, neteisėti Š. Č. veiksmai įvardinti, kaip konflikto sukėlimas mažamečio vaiko akivaizdoje, kurio metu buvo įžeidinėjama vaiko motina, todėl nėra pagrindo išvadai, kad Š. Č. negalėjo duoti išsamių paaiškinimų ar nežinojo, nuo ko jam gintis. Ši išvada darytina atsižvelgus ir į Š. Č. duotus parodymus teisme, pasak jo, įvykio dieną nebuvo konflikto, tai buvo eilinis pokalbis, neįžeidinėjo O. S. ir nešaukė.
33. Kita vertus, teismas sutinka su skundo argumentu, kad suklysta administracinio nusižengimo protokole nurodant pažeisto norminio teisės akto, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, nuostatas. Institucijos nutarime nurodyta, kad buvo pažeisti minėto įstatymo 8 straipsnis ir 43 straipsnis. Nors administracinio nusižengimo protokolus rengęs K. S. neprisiminė ką numato vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, bet nurodė tikrinęs straipsnius, kurie surašyti protokole, ten buvo parašyta dėl tėvų valdžios panaudojimo. Teismas, įvertinęs minėto įstatymo redakcijas, sprendžia, kad institucija vadovavosi akto redakcija, galiojusia iki 2018 m. liepos 1 d., kai 8 straipsnyje buvo nustatyta vaiko teisė būti sveikam, o 43 straipsnyje įtvirtintos vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatos, tačiau teismas šiuo atveju gali tik spėlioti, nes skundžiamame nutarime neatskleista nurodytų pažeistų teisės normų esmė, to negalėjo nurodyti ir institucijos atstovė bei administracinio nusižengimo protokolus rengęs pareigūnas. Byloje aktualioje akto redakcijoje, 8 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė į mokslą, o 43 straipsnis reglamentuoja laikiną vaiko apgyvendinimą. Teismo vertinimu, nors administracinio nusižengimo esmė protokole nurodyta pakankamai aiškiai, tačiau ši klaida klaidina ir taip riboja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę gintis. Tačiau, administracinėje teisenoje yra numatyta teisė teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-10-693/2018). Todėl teismas, savo iniciatyva taisydamas šią klaidą, teismo posėdžio metu pareiškėjui ir jo atstovui pranešė, kad pasitvirtinus administracinio nusižengimo esmei, nuoroda į pažeistus Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo straipsnius gali būti pakeista į šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kur nustatyta vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kurias užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą.
34. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, paties pareiškėjo Š. Č. parodymus, O. S. parodymus, teismas laiko nustatyta, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje tarp Š. Č. ir jo buvusios sugyventinės O. S. kilo konfliktas prie mažametės dukters. Pats Š. Č. nurodė, kad su O. S. įvykio metu kilo nesutarimas dėl jo bendravimo su dukra, nes dukros motina jam neleidžia su vaiku matytis savo aplinkoje ir nuvesti pas močiutę, jiems nepavyksta šios situacijos išspręsti bendru sutarimu. Tai patvirtina, kad pats pareiškėjas neneigė, kad įvykio dieną tarp jo ir O. S. kilo konfliktas esant bute mažamečiam vaikui. Teismui pareikalavus, teismui buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija (b. l. 80-107), kurioje yra 2021 m. gegužės 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato tyrėjo K. S. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad telefonu buvo susisiekta su Š. Č., kuris paaiškino, kad 2021 m. gegužės 4 d. įvykusio žodinio konflikto su O. S. neneigia, tačiau nemano, kad dėl to galėjo būti padaryti O. bei dukrai T. kažkokie psichiniai sutrikimai (b. l. 84). Kaip matyti iš abiejų pusių parodymų, šis konfliktas yra ne vienkartinio pobūdžio, tęsiasi jau kurį laiką. O. S. parodymai teisme ir parodymai, duoti tikslinant jos prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytas aplinkybes, yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja. Nors apie įvykį ji policijai pranešė tik kitą dieną, tačiau tai nedaro savaime jos parodymų nepatikimų. Apklausiama teisme ji logiškai paaiškino, kodėl nesikreipė tą pačią dieną į policiją, nurodė, kad pati tuo metu buvo strese, ramino vaiką. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teismas neturi pagrindo abejoti O. S. parodymais, kad konflikto metu Š. Č. kėlė balsą ir ją įžeidė, vartodamas prieš ją necenzūrinius žodžius (nurodyti teismo posėdžio protokole).
35. Skunde nurodoma, kad nėra objektyvių duomenų, kad kilo pasekmės mažametei dėl tėvų konflikto. Teismas pažymi, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje.
36. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014).
37. Byloje yra pateikta Vaikų klinikos (duomenys neskelbtini) gydytojo konsultacijos išvada, kurioje nurodyti vaiko mamos nusiskundimai, gydytojo išvada, kad šiuo metu nemato organinės priežasties vaiko elgesio pasikeitimui, tačiau matyti, kad vaiko psichomotorinė raida atitinka amžių, mergaitės nuotaika apžiūros metu gera, mergaitė nedrąsi. Šia išvada teismas nesivadovauja, nes mergaitę gydytoja matė pirmą kartą, o mergaitės elgesio pakitimai surašyti tik iš mamos žodžių, todėl nėra galimybės paneigti ir Š. Č. žodžių, kad dukra dėl augančių dantukų blogai miegojo ir iki įvykio. Kitų objektyvių duomenų, galinčių paliudyti liudytojos O. S. teiginius, kad dukrai trumpam buvo sutrikęs miegas būtent dėl tėvo netinkamo elgesio, nėra. Teisme apklaustos liudytojos, I. G. (vykdžiusi dėl įvykio atvejo vadybą), R. K., kuri dirba (duomenys neskelbtini), kurios bendravo su O. S. ir pareiškėjo dukra po įvykio, nenurodė, kad būtų pastebėjusios neįprastą vaikams elgesį ar pan.
38. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad tėvų konfliktai vaiko akivaizdoje daro neigiamą poveikį vaiko emocinei būklei, o ilgalaikiai konfliktai gali pakenkti ir psichikos raidą, todėl teismui nekyla ir abejonių, kad Š. Č. pakeltas tonas prieš O. S. ir necenzūrinių žodžių vartojimas agresyvia forma, nors ir nebuvo nukreipti į šalia buvusią dukrą, sukėlė išgąstį šalia buvusiai jo mažametei dukrai, kuri tebuvo (duomenys neskelbtini) amžiaus. Š. Č. suvokė, kad dukra mato ir girdi jo sukeltą konfliktą, tačiau nesutarimus dėl bandravimo su vaiku, nutarė spręsti netinkamu būdu, nors galėjo ir turėjo suprasti, kad jo elgesys išgąsdins vaiką, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Todėl teismas sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad Š. Č. panaudojo savo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kur nustatyta vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, tarp jų būtinas jo emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kurias šiuo atveju turi užtikrinti tėvai.
39. Pasitvirtinus administracinio nusižengimo esmei, nuoroda į pažeistus Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo straipsnius keistina, nurodant, kad Š. Č. savo netinkamais veiksmais pažeidė šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo <..>, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kurias užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą.
40. Skunde keliamas klausimas ir ar nebuvo pažeistos teismingumo taisyklės, bylą nagrinėjant institucijai, o ne teismui. Iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusioje ANK 614 straipsnio 1 dalyje buvo pateiktas baigtinis administracinių nusižengimų bylų, priskirtinų nagrinėti teisme, sąrašas, pagal kurį teisme nagrinėjama byla. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal ANK specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija 1500 Eur. Tačiau ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje numatyta vienintelė nuobauda – įspėjimas. To paties straipsnio 1 dalies 4 punkte buvo nurodyta, kad teisme nagrinėjama administracinių nusižengimų byla, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis. Tai reiškė, kad bylos dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nepatenka į ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, o pagal ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktą priskirtinos teismų kompetencijai tik tuomet, kai administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas motyvuotu sprendimu tokį nepilnametį asmenį pripažįsta nukentėjusiuoju. Nesant tokio (motyvuoto) sprendimo, taip pat nesant konkrečių duomenų apie nepilnamečiam asmeniui padarytą žalą, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina ANK 615 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytose institucijose ne teismo tvarka. atsižvelgiant į iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reglamentavimą šiuo klausimu bei, kad pareiškėjo dukra nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, nėra pagrindo teigti, kad byla išnagrinėta institucijoje pažeidžiant teismingumo taisykles.
41. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo atstovo skundas netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Teismui konstatavus, jog asmuo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir nubaustas nepagrįstai, toks asmuo turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą (ANK 666 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Š. Č. pasinaudojo šia teise ir sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu A. Vancevičiumi (advokato orderio šaknelė – b. l. 60). 2021 m. spalio 5 d. ir 2021 m. lapkričio 25 d. apylinkės teisme buvo gauti prašymai, kuriais pareiškėjas ir jo atstovas prašė priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareiškėjo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kurių bendra suma sudaro 871,2 Eur. Šias išlaidas grindžia byloje pateiktomis sąskaitomis-faktūromis ir mokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kad skundas netenkintas, prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo taip pat netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
netenkinti pareiškėjo Š. Č. atstovo advokato Aleksandro Vancevičiaus skundo.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą, nurodant, kad Š. Č. savo netinkamais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kuriame nustatyta vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kurias užtikrina tėvai.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Netenkinti prašymo priteisti Š. Č. patirtas išlaidas už teisinę pagalbą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.