Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. E. ieškinį atsakovui E. V. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 4 612,82 Eur žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. ieškovas pastebėjo, kad jo nuomojamame sklype, prie mechaninių dirbtuvių, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – mechaninės dirbtuvės), atsakovas užstatė savo technika, tai yra miškovežiu „Ponsse“, duris-vartus per kuriuos galima patekti į mechanines dirbtuves, taip suvaržydamas ieškovo galimybę naudotis bendra nuosavybe. Taip pat atsakovas savo miškovežiu „Ponsse“ užstatė ieškovui priklausantį padargą taip, kad jis jo negalėtų pasiimti. Dėl ko ieškovas turėjo pirkti iš trečiųjų asmenų sėjimo paslaugas ir taip patyrė 4 612,82 Eur žalos.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Mano, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Atkreipė dėmesį, jog tarp šalių vyksta kiti ginčai, dėl ko ieškovas siekia kelti konfliktus. Ieškovas nuo 2023 m. rudens iki 2024 m. vasario 28 d. sėjamąją laikė iš priekinės mechaninių dirbtuvių dalies. Po atsakovo pateikto atsiliepimo į patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-73-799/2024 (dėl mechaninių dirbtuvių naudojimosi tvarkos nustatymo) ieškovas 2024 m. vasario 28 d. sėjamąją nuo priekinės mechaninių dirbtuvių dalies atitempė bei pastatė prie įvažiavimo į atsakovo naudojamą dirbtuvių dalį, nors visa naudojamos pagal žemės nuomos sutartį teritorijos dalis, prie S. E. naudojamos pastato dalies buvo laisva. Sėjamąją S. E. pastatė taip, kad ją prikabinti galėtų tik iš atsakovo naudojamos pastato dalies. Nurodė, jog mechaninių dirbtuvių pastato dalimi, plane pažymėta 1-1; 1-2; 1-3; 1-5;1-4 pagal 2006 m. sausio 2 d. panaudos sutartį naudojasi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Atsakovas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2024 m. balandžio 26-27 d. nurodė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ miškovežio vairuotojui S. M. įvaryti į mechanines dirbtuves remontui miškovežį ,,Ponsse“. Prie įvažiavimo į dirbtuves miškovežis sugedo ir nebebuvo galimybės su juo pavažiuoti bei jo patraukti velkant (hidrovažiuoklė). 2024 m. gegužės 4 d. buvo rasta ir nupirkta detalė, kuri buvo reikalinga tam, kad galima būtų užvesti miškovežį ir jį įstumti į mechanines dirbtuves. Ieškovas turėjo galimybę nuo 2024 m. gegužės 4 d. naudotis sėjamosios padargu. Be to, buvo siūloma pagalba, kad sėjamąją būtų galima prikabinti prie traktoriaus, kurią reikėjo tik pasukti, nes atstumas tarp sėjamosios ir miškovežio buvo apie 5 m, tačiau S. E. jos atsisakė. Taip pat atsiliepimu teikė abejones dėl išrašytos PVM sąskaitos faktūros už sėjos darbus.

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas nurodė, jog su atsakovu nebendrauja, tarp jų kyla ginčai jau kuris laikas, todėl pamatęs, jog atsakovo miškovežis stovi prie dirbtuvių trukdydamas patekti į patalpas ir prisikabinti ieškovo sėjamąją, kreipėsi į policiją. Pravažiuodamas mašina pro pastatą sakė atsakovui patraukti miškovežį, bet jo neklausė. Mano, kad atsakovas tyčia suplanavo pakenkti ieškovui. Atsakovas žinojo, kad būtent ieškovas naudojasi sėjamąja. Nuo 2024 m. vasario mėnesio niekas ieškovui pretenzijų dėl stovinčios sėjamosios nereiškė, tačiau būtent atėjus sėjos laikotarpiui, atsakovo miškovežis sugenda ir nepatraukiamas daugiau nei savaitė. Atsakovas teikia į bylą nuotraukas, kur užfiksuota kur stovėjo sėjamoji prieš tai, kur po to, kur miškovežis – tai tik įrodo, kad atsakovas ruošėsi specialiai kenkti ieškovui, viską fiksavo. Atsakovo kaltė pasireiškia sąmoningu kryptingu pareigos netrukdyti nesilaikymu. Atsakovas žinojo, jog padargas – sėjamoji – naudojama būtent ieškovo. Tarp šalių vyksta ginčas dėl mechaninių dirbtuvių naudojimosi patalpomis, aplink dirbtuves išnuomotame sklype nėra nustatyta tvarka kur kurie savininkai laiko savo techniką. Ieškovas pastatė sėjamąją laisvoje vietoje kur galėjo, niekam netrukdė. Mano, kad ieškinį pareiškė tinkamam atsakovui – nors žino, kad miškovežis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šiai įmonei vadovauja būtent atsakovas. Be to atsakovas kaip fizinis asmuo, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra mechaninių dirbtuvių dalies savininkas. Neaišku kokiu pagrindu atsakovas nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojasi patalpomis, jokių panaudos sutarčių nėra išviešinta. Policiją kvietė 2024 m. balandžio 28 d., dar kartą balandžio 30 d. Negalėjo naudotis sėjamąją, todėl apskambino visus aplinkinius ūkininkus ir vienas jų sutiko padėti, su kito ūkininko technika dvi dienas sėjo. Vėliau, kai buvo patrauktas miškovežis, baigė sėją su savo technika. Mano, kad sėjos išlaidas patyrė dėl atsakovo veiksmų, todėl jas prašo priteisti iš atsakovo. Patvirtino, jog sėjamosios padargas yra jo, pirko pagal skelbimą, sutarties nepasirašė.

Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas nurodė, jog ieškovas puikiai žino, jog mechaninėmis dirbtuvėmis naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“, jose remontuoja savo techniką. Ieškovas irgi ne pirmus metus naudojasi patalpomis, žino kur kas naudoja pagal nusistovėjusią tvarką. Mano, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui – miškovežis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne atsakovui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas įvarinėjo miškovežį į dirbtuves ir prie įvažiavimo jis sugedo. Tokių dalykų negali specialiai suplanuoti. Miškovežio negalima buvo traukti, reikia daug taškų atjungti ir galima sugadinti dar labiau. Atsakovas pats taisė miškovežį, skubėjo, panaudojo detalę iš traktoriaus, nes naujos užsakymas būtų dar ilgiau užtrukęs. 2024 m. gegužės 4 d. 12:30 val. miškovežį sutaisė tiek, kad būtų galima įvaryti į dirbtuves. Nuo to laiko nebuvo kliūčių naudoti sėjamosios padargą. Nemano, kad yra atsakingas už ieškovo patirtas sėjos išlaidas, kurios kilo dėl pačio ieškovo priimtų sprendimų. Atsakovas siūlė ieškovo ūkio darbuotojui apsukti sėjamąją, kad ją būtų galima naudoti, tačiau kategoriškai ieškovas nepriėmė tokio pasiūlymo, pagalbos. Kaip tik nurodė, jog „gausi susimokėti už sėją“. Nurodė, jog sėjamoji priklauso M. E. - ieškovo sūnui, kuris pardavė keturratį ir nusipirko sėjamąją. Matė, kad ją naudoja tiek ieškovas, tiek jo sūnus. Sėjamąją visada laikė kitoje mechaninių dirbtuvių pusėje prie kelio, kur niekam netrukdė, buvo galima lengvai prikabinti, tačiau be jokių priežasčių perstatė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamo įvažiavimo, nors buvo galima ir kitur statyti, kliūčių tam nebuvo. Atsakovo įmonės technika didelė, sunku manevruoti, mano, kad tyčia toje vietoje pastatė, kad trukdytų. Nesiskundė dėl sėjamosios, stengėsi naudojant savo techniką manevruoti taip, kad nekliudytų sėjamosios.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. M. parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ traktorininku. Jis atlaisvino garažą, norėjo įvaryti miškovežį remontui, tačiau važiuojant užgeso, kompiuteris parodė klaidą, kad važiuoti negalima. Skambino įmonės direktoriui (E. V.) klausti ką daryti. Remontavo pats direktorius. Kiek žino, tokios technikos negalima traukti. Patvirtino, jog šalia stovėjo sėjamoji, kuri anksčiau kitoje pastato pusėje stovėdavo. Visi stato techniką pakraščiais, kad niekur niekam netrukdytų. Netrukdė sėjamoji įvažiuoti į naudojamas patalpas, neužstatė įvažiavimo. Sėjamąją naudoja S. E., bet kam ji priklauso – nežino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Byloje pateiktas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog adresu (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublika, dėl kurio yra sudarytos nuomos sutartys su Z. V. (0,059 ha), E. V. (0,0899 ha), S. E. (0,1793 ha), M. E. ir S. E. (0,1349 ha), M. G. (0,0236 ha). Nurodytas aplinkybes dalyje dėl M. E. ir S. E. nuomos santykių (0,1349 ha) taip pat patvirtina 2022 m. lapkričio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 33SŽN-663-(14.33.55.). VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina jog nurodytame žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra pastatas – mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2G1b, kuris nuosavybės teise priklauso bendrasavininkams R. G. (134/1660 pastato), M. G. (74/1660 pastato), M. E. ir S. E. (423/1660 pastato), S. E. (562/1660 pastato), E. V. (282/1660 pastato), Z. V. (185/1660 pastato). Nurodytas aplinkybes dalyje dėl M. E. ir S. E. turimos nuosavybės taip pat patvirtina 2022 m. birželio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartis, kuria pardavėjas žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o pirkėjas S. E. nupirko 423/1660 dalis pastato (mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)).

Pagal 2024 m. gegužės 6 d. Tauragės apskrities VPK Šilalė rajono PK informaciją S. E. „Dėl administracinio pažeidimo“ nustatyta, jog S. E. pareiškimai policijai buvo teikti 2024 m. balandžio 28 d. ir 2024 m. gegužės 1 d., o pagal juos E. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn AN ROIK 24240270066.

2024 m. gegužės 23 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK 24240270066 patvirtina, jog 2024 m. gegužės 3 d. E. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, jog nuo 2024 m. balandžio 25 d. 00 val. 00 min. iki 2024 m. gegužės 3 d. 00 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), būdamas pastato bendrasavininkas ir nesant teismo nustatytos bendros pastato naudojimosi tvarkos, užstatė savo technika, t. y. miškovežiu „Ponsse“, duris – vartus, per kuriuos galima patekti į pastatą taip suvaržydamas kitų asmenų galimybe naudotis bendra nuosavybe, taip pat palikta stovėti medžio gabenimo technika, t. y. miškovežis „Ponsse“, trukdė kitam pastato bei teritorijos bendrasavininkiui S. E. nekliudomai privažiuoti ir pasiimti jam priklausiusį padargą. Iš nutarimo turinio nustatyta, jog tiesioginių įrodymų patvirtinančių E. V. kaltę dėl tyčinio savivaldžiavimo nėra. E. V. jokio tikslo tyčia pažeidinėti įstatymus neturėjo, tiesiog sugedus miškovežiui neturėjo galimybės jo patraukti. Nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Policijos elektroninių paslaugų sistemos išrašų duomenimis nustatyta, jog 2024 m. kovo 29 d. 14:13 min. S. E. kreipėsi į policiją nurodydamas, jog nuomojamoje teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), be leidimo sandėliuojama mediena, pastatyta technika. Dėl nurodyto pranešimo 2024 m. balandžio 5 d. priimtas sprendimas „patikrinimas baigtas nenustačius teisės pažeidimo požymių“.

Policijos elektroninių paslaugų sistemos išrašų duomenimis nustatyta, jog 2024 m. balandžio 30 d. 20:53 min. S. E. kreipėsi į policiją nurodydamas, jog 2024 m. balandžio 30 d. apie 14 val., pastebėjo, kad nuo jo naudojamo (nuomojamo) sklypo (duomenys neskelbtini), paimti mediniai kuolai pervežti ir padėti ant kito sklypo esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininkis yra E. V. Mediniai kuolai piktybiškai sudėti už puspriekabės priekio, kad nebūtų galima ja pasinaudoti. Šiais veiksmais E. V. stengiasi pakenkti jo ūkinei veiklai. Dėl nurodyto pranešimo 2024 m. gegužės 9 d. priimtas sprendimas „patikrinimas baigtas nenustačius teisės pažeidimo požymių“.

2024 m. gegužės 7 d. PVM sąskaita faktūra, serija AV Nr. 79, patvirtina, jog pardavėjas ūkininkas A. V. išrašė sąskaitą S. E. už sėjos paslaugą, suma su PVM 4 612,82 Eur. S. E. išrašas iš AB Swedbank banko sąskaitos patvirtina, jog S. E. 2024 m. gegužės 17 d. pervedė A. V. 4 612,82 Eur pagal PVM sąskaitą AV Nr. 79.

2024 m. rugsėjo 7 d. raštu ūkininkas A. V. patvirtino, jog 2024 m. balandžio mėnesį suteikė ūkininkui S. E. (kodas 1358881) sėjos paslaugas ir už suteiktas paslaugas išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kuri yra apmokėta. Ieškovo pateiktos fotonuotraukos į bylą patvirtina, jog 2024 m. gegužės 4 d. 14:31 val. geltonos spalvos padargu atliekami veiksmai žemės sklype; 2024 m. gegužės 5 d. 08:16 val. pievoje stovi žalias traktorius su prikabinta geltonos spalvos sėjamąją; 2024 m. gegužės 5 d. 08:16 val. pievoje stovi geltonos spalvos žemės ūkio technika. 2024 m. gruodžio 11 d. A. V. elektroninis laiškas S. E. patvirtina, jog nurodytas nuotraukas, kartu su kitomis fotonuotraukomis be galimų datų identifikavimo siuntė ūkininkas A. V., nurodydamas „Sveiki, siunčiu nuotraukas, kuriose matosi jūsų elnynas ir datos kada sėjome, t. y. gegužės 4-5 dienomis“.

Byloje pateiktas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪPD Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog S. E. nuo 2004 m. rugsėjo 27 d. yra įregistravęs ūkį, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

Ūkininko S. E. pardavimų suvestinė pagal pirkėjus laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. patvirtina, jog ūkininkas pardavė 66.8500 t ekologinių avižų už 11 789,80 Eur.

Gamybinių patalpų panaudos sutartis Nr. 06/1 patvirtina, jog 2006 m. sausio 2 d. Žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujama pirmininko A. E., ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujama E. V., sudarė gamybinių patalpų panaudos sutartį Nr. 06/1, kurios pagrindu perdavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ panaudos teise naudotis dalį gamybinių patalpų 827,67 kv. m. 1 aukšte ir 68,19 kv. m. antrame aukšte bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini). Patalpas leista naudoti tik įmonės technikos remonto, saugojimo bei kitai gamybinei veiklai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja apmokėti mokesčius už komunalines paslaugas (Sutarties 1 punktas). Sutarties 8 punkte nustatyta, kad pasikeitus naudojamų patalpų savininkui ši panaudos sutartis lieka galioti.

2008 m. gruodžio 1 d. elektros energijos pardavimo-pirkimo sutartis Nr. 231108 patvirtina, jog pardavėjas AB „VST“ tiekia elektrą pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties 1 priedo 1 punkte nurodytuose objektuose. 2008 m. gruodžio 1 d. elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo klientui sutarties Nr. 231108 priede Nr. 1 nurodytos dirbtuvės, objekto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), elektros apskaitos prietaisų įrengimo vieta objekto viduje.

Luminor Bank As, atstovaujamo Luminos Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), atliko mokėjimus AB Energijos skirstymo operatoriui: 2024 m. kovo 6 d. 100 Eur, 2024 m. balandžio 8 d. 100 Eur., 2024 m. gegužės 6 d. 50 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ už elektros energiją, kliento kodas (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, jog už mechaninių dirbtuvių (duomenys neskelbtini), sunaudojamą elektrą moka UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Žemės ūkio technikos registracijos ir techninės priežiūros dokumentai patvirtina, jog medvežė Ponsse, Wisent, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. liepos 14 d. nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar dėl ieškovo patirtų 4 612,82 Eur dydžio išlaidų sėjos paslaugai yra atsakingas atsakovas, ar atsakovui kyla pareiga atlyginti nurodyto dydžio žalą.

Bylos nagrinėjimo metu šalys sutiko, jog ginčo ribos yra tik dėl žalos priteisimo, reikalavimų dėl trukdymo patekti į mechanines dirbtuves nėra reiškiama.

Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese ginčo teisenoje yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007).

Iš ieškovo ir atsakovo procesinių dokumentų bei duotų paaiškinimų matyti, kad ginčas kilo iš deliktinių teisinių santykių, t. y. ieškovas nurodo patyręs žalą, nes negalėjo naudoti savo sėjamosios padargo, kuris buvo užstatytas miškovežiu „ponsse“, dėl ko samdė sėjimo paslaugas iš kito asmens. Byloje esantys įrodymai, atsakovo paaiškinimai patvirtina, jog miškovežis „ponsse“ priklauso ne atsakovui E. V., o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to miškovežį ginčo vietoje pastatė ne asmeniškai atsakovas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas – traktorininkas S. M.. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, jog ieškovo kildinama žala atsirado dėl ne vietoje pastatytos transporto priemonės „ponsse“, ši transporto priemonė priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismas sutinka su atsakovu, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, į kurį turi būti nukreipti ieškovo reikalavimai. Vien ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra atsakovas, pati savaime neįrodo, kad E. V. yra tinkamas atsakovas byloje.

CPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.

Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime ir triplike nurodė, kad miškovežis „ponsse“ jam nepriklauso, į ką bylos nagrinėjimo metu teismas atkreipė ieškovo dėmesį, pasiūlė ieškovui pakeisti atsakovą, išaiškino netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes, tačiau ieškovas atsisakė tai padaryti. Ieškovas nurodė, jog nesutinka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų atsakovu, nurodytas juridinis asmuo neturi jokio pagrindo naudotis mechaninėmis dirbtuvėmis, mechaninių dirbtuvių dalies savininkas yra būtent atsakovas E. V., be to būtent atsakovas duoda nurodymus, sprendžia dėl veiklos, tame tarpe ir miškovežio pastatymo, būtent su šiuo asmeniu yra konfliktas, todėl mano, kad atsakovas yra kaltas dėl padarytos žalos, atsakovas ruošėsi specialiai kenkti ieškovui, trukdyti ieškovo ūkinei veiklai.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, į tai, kad nagrinėjamu atveju žala kildinama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės, miškovežio „ponsse“, netinkamos stovėjimo vietos 2024 m. balandžio gale – gegužės pradžioje, trukdant pasiimti sėjamąją, teismas konstatuoja, jog netinkamo asmens, turinčio atsakyti pagal ieškinį parinkimas, yra pagrindas ieškovo ieškinį atmesti kaip pareikštą netinkamam atsakovui.

Ieškovui įsitikinus, jog yra visos civilinės atsakomybės sąlygos priteisti žalą iš atsakovo E. V., teismas atskirai pasisako dėl ieškinio pagrįstumo vertinant pasirinkto atsakovo civilinę atsakomybę.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 35 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovo kaltę grindžia, nurodydamas, jog atsakovas tyčia užstatė miškovežiu ieškovo sėjamąją, tam ruošėsi, fiksavo sėjamosios buvimo vietą, nors sėjamoji nurodytoje vietoje stovėjo nuo 2024 m. vasario mėnesio ir niekam netrukdė, miškovežį atsakovas užstatė būtent 2024 m. balandžio gale, sėjos metu, taip siekdamas pakenkti ieškovui, miškovežio nepatraukė daugiau nei savaitę, nieko dėl to nedarė, nepateisinamai ilgai neveikė, taip kaip turėjo. Teismas ieškovo nurodomas aplinkybes vertina kaip subjektyvius ieškovo aplinkybių interpretavimus. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog nuo E. V. priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio miškovežio stovėjimo vieta, priešingai, liudytojo parodymai patvirtina, jog tai S. M. 2024 m. balandžio gale įvarinėjo miškovežį į gamybines dirbtuves ir jis sugedo. Technikos sugedimo faktą patvirtina tiek policijos pareigūnų 2024 m. gegužės 23 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną surinkti duomenys, tiek byloje pateiktos fotonuotraukos, iš kurių teismui nekyla abejonių, jog miškovežis 2024 m. balandžio gale-gegužės pradžioje stovėjo prie gamybinių dirbtuvių nejudinamas toje pačioje vietoje dėl konkrečių priežasčių – gedimo. Vien tai, jog atsakovas yra dalies mechaninių dirbtuvių savininkas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nepagrindžia atsakovo kaltės. Kitų atsakovo kaltę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra pateikta. Sprendžiant dėl atsakovo kaltės ieškovo keliamos abejonės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudos sutarties fakto, galėjimo naudotis dirbtuvėmis šioje byloje nenagrinėjamos, kaip neturinčios įtakos reiškiamam reikalavimui, tuo labiau, kad ieškovas nereiškė konkrečių reikalavimų dėl jo nuosavybės teisių pažeidimo negalint naudotis mechaninių dirbtuvių įvažiavimu, trukdymu patekti į mechanines dirbtuves. Šios aplinkybės pagal šalių paaiškinimus yra sprendžiamos kitose tarp šalių nagrinėjamose ginčo bylose dėl naudojimosi tvarkos mechaninėmis dirbtuvėmis nustatymo, dėl mechaninių dirbtuvių kadastrinių duomenų tikslinimo.

Sprendžiant dėl priežastinio ryšio iš pateiktų į bylą įrodymų teismas negali vienareikšmiškai konstatuoti, jog 2024 m. balandžio gale-gegužės pradžioje sugedusio miškovežio stovėjimo vieta trukdė naudotis sėjamosios padargu. Byloje pateiktų fotonuotraukų pagrindu nustatyta, jog tarp miškovežio ir sėjamosios padargo nebuvo pakankamo atstumo privažiuoti traktoriui ir prikabinti padargą, tačiau byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų, jog buvo sprendžiami kiti būdai perkelti, apsukti sėjamąją, tam, kad ja būtų galima naudotis. Negalėjimo naudotis sėjamąja priežastys įtakotos daugelio veiksnių, kurie priklausė tiek nuo ieškovo, tiek nuo kitų asmenų: sėjamosios pastatymo vieta pakeista / parinkta ieškovo ar jo ūkio darbuotojų sprendimu; UAB „(duomenys neskelbtini)“ miškovežio stovėjimo vieta įtakota geimo ir nepriklausė nuo konkrečių asmenų valios; miškovežio pertempimo klausimas nebuvo svarstytas, to negalint daryti dėl gedimo; sėjamosios apsukimo ir galėjimo naudoti klausimas nebuvo svarstytas ieškovui pasirinkus sprendimą ginti savo teises kreipiantis į policiją; atsakovo teigimu, jo siūlymas padėti apsukti sėjamąją nebuvo priimtas, tarp šalių esant konfliktiniams santykiams; nėra duomenų, jog ieškovas siekė/ bandė ieškoti kitų sprendimų kaip pasinaudoti padargu. Byloje nėra jokių įrodymų, jog konkrečiai atsakovo veiksmai įtakojo žalos kilimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė įrodymus, jog yra atlikęs 4 612,82 Eur mokėjimą už sėjos paslaugas ūkininkui A. V. ir tokią sumą vertina kaip patirtą žalą. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas atliko pavedimą už sėjos paslaugas, tačiau teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog šios išlaidos patirtos dėl negalėjimo pasinaudoti savo sėjamąją. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog sėjamoji tikrai priklauso ieškovui - priešingai, atsakovo teigimu sėjamosios padargas priklauso kitam asmeniui – M. E.. Teismas vertina ir kitas aplinkybes, jog sėjos paslauga buvo teikta ūkininkui, ieškovas teikė ūkininko pažymėjimą su įregistruoto ūkio identifikaciniu numeriu, todėl nėra aiškiai neginčytinų duomenų ar išlaidas sėjai patyręs ieškovas neįtraukė nurodytų išlaidų prie ūkininko ūkio pajamas mažinančių išlaidų.

Įvertinęs pateiktus įrodymus, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, ar atsakovo veiksmai priežastiniu ryšiu būtų tiesiogiai susiję su ieškovo patirtomis išlaidomis sėjos paslaugai apmokėti. Neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinio reikalavimas dėl 4 612,82 Eur žalos priteisimo iš atsakovo E. V. atmestinas kaip neįrodytas.

Apibendrinant byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, teismas laiko, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas kaip pareikštas netinkamam atsakovui, taip pat nepagrįstas neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų pasirinkto atsakovo atžvilgiu, todėl netenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą. Teismas nesirėmė byloje teiktais įrodymais dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudos santykių, valstybinės žemės sklypo nuomos santykių, mechaninių dirbtuvių naudojimosi tvarkos santykių, kitų konfliktų tarp ieškovo ir atsakovo vertinimo policijos registre ir jų datų, kurie neturėjo įtakos sprendimo priėmimui ir todėl dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 2 500 Eur. Ieškinį atmetus atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje teismas patyrė 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), nurodytos išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. E. 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo E. V. naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.