- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- e2-1095-516/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00952-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Rasa Gudžiūnienė, Irmantas Šulcas
- Suinteresuotas asmuo
- X
- Pareiškėjas
- Y
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Irmanto Šulco,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens X atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eN2-2739-779/2023 pagal pareiškėjo Y pareiškimą išduoti leidimą grąžinti nepilnamečius vaikus į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę – Jungtinę Karalystę, suinteresuotas asmuo X, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Y kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas išduoti leidimą grąžinti nepilnamečius vaikus A, gimusią (duomenys neskelbtini), ir B, gimusią (duomenys neskelbtini), į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę – Jungtinę Karalystę.
2. Nurodė, kad su suinteresuotu asmeniu X nebuvo susituokę, tačiau kartu gyveno šeimyninį gyvenimą, vedė bendrą ūkį, nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2023 m. birželio 30 d. gyveno Jungtinėje Karalystėje. Šioje valstybėje jiems gimė abu jų vaikai. Pareiškėjui Y būnant darbe, suinteresuotas asmuo X 2023 m. birželio 30 d. nuvyko į mokyklą ir pasiėmė abi dukras, nurodė, kad jos nelankys mokyklos 4 savaites ir informavo pareiškėją, jog išvyksta su dukromis pas savo seserį į Londoną, pažadėjo, kad namo sugrįš 2023 m. liepos 2 d. Pareiškėjas 2023 m. birželio 30 d. vakare iš suinteresuoto asmens X gavo žinutę, kad ji su dukromis Lietuvoje ir neplanuoja grįšti. Kitą dieną Y kreipėsi į Jungtinės Karalystės policiją ir parašė pareiškimą dėl vaikų pagrobimo. Pareiškėjas, pasinaudojęs advokato pagalba, taip pat kreipėsi į Jungtinės Karalystės centrinę instituciją, įsteigtą pareigoms, numatytoms 1980 m. Hagos konvencijoje dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – ir Hagos konvencija, konvencija), vykdyti. Pareiškime nurodė, kad nedavė leidimo vaikų motinai su vaikais išvykti į užsienio valstybę, todėl paprašė sugrąžinti dukras į Jungtinę Karalystę, vadovaujantis Hagos konvencijos nuostatomis. Nurodė, kad dukros Lietuvoje yra laikomos neteisėtai.
3. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo X 2023 m. rugpjūčio 14 d. pateikė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš Y išlaikymą nepilnamečiams vaikams A ir B po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį teikiamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti Y bendravimo tvarką su nepilnametėmis šalių dukromis, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Y prašymą patenkino – sustabdė civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės X ieškinį atsakovui Y dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki kompetentingame teisme bus išnagrinėta byla dėl šalių nepilnamečių vaikų globos teisių ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas.
4. Pareiškėjas 2019 m. nupirko šeimai namą ir visa šeima išsikraustė iš Londono į dabartinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Šeimos namas yra su visais patogumais, jame užtektinai vietos, dukros turi savo atskirus kambarius. X ieškinyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nurodyta, kad dukros šiuo metu gyvena bute, visos trys gyvena viename kambaryje. Gyvenimas tokiomis sąlygomis negali būti apibūdinamas kaip su visais patogumais. Dukroms geresnės gyvenimo sąlygos buvo suteiktos Jungtinėje Karalystėje.
5. Nurodė, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens nepilnametės dukros gimė Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėjas nesutinka, kad jo dukros gyventų Lietuvoje. X piktnaudžiavo savo kaip motinos valdžia, negavusi pareiškėjo sutikimo išsivežė dukras nuolat gyventi į Lietuvą, taip pažeisdama tiek pareiškėjo teises, tiek ir jųdviejų nepilnamečių dukrų teises.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo X atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Y veiksmai nulėmė, jog ji su vaikiais grįžo į Lietuvą, kuri yra vaikų tikroji tėvynė. Vaikai yra Lietuvos piliečiai, jų gyvenamoji vieta jau seniai deklaruota Lietuvoje.
7. Nurodė, kad su Y gyveno partnerystėje ilgą laiką. Situacija šeimoje ypatingai pradėjo blogėti 2020 metais, kai Y pradėjo vis dažniau vartoti alkoholį, su vaikų motina negražiai kalbėdavo vaikų akivaizdoje. X du kartus 2023 metais dėl smurto artimoje aplinkoje kreipėsi į Didžiosios Britanijos institucijas, tačiau nesulaukusi laiku pagalbos iš institucijų ir norėdama apsaugoti mergaites nuo joms daromos psichologinės žalos, sužinojusi, kad gavo darbo pasiūlymą Lietuvoje, 2023 liepos 2 d. išskrido su mergaitėmis į Lietuvą. Mergaitės nebuvo pagrobtos, tai įrodo jos ir Y pokalbis per „Messenger“, kuris vyko 2023 m. birželio 1 d. Iš pareiškėjo žinutės X tapo aišku, kad Y 2023 m. birželio 1 d. nusprendė, jog nebenori gyventi kartu su ja ir pareikalavo, kad ji su mergaitėmis išsikeltų iš tų namų, nes jie nesusituokę, namas įregistruotas jo vardu, todėl jai, kaip vaikų motinai, reikėjo skubiai spręsti dėl jos ir vaikų gyvenamosios vietos. Nuo išsikėlimo pareiškėjas neteikia išlaikymo vaikams. Grąžinus vaikus į Jungtinę Karalystę, vaikų tėvas nesugebėtų mažamečių dukrų auginti ir jomis rūpintis, nes jis neturi įgūdžių, o ir niekada nerodė noro jų įgyti. Abi mergaitės kalba lietuviškai, vyresnioji nuo rugsėjo 1 d. privalėjo pradėti lankyti mokyklą, todėl gavusi nuolatinį darbą, tarnybinį automobilį (turėdama nuolatines pajamas), grįžo pas savo motiną į (duomenys neskelbtini). Gyvenimo sąlygos puikios. Abi mergaitės buvo apklaustos Vaikų teisių tarnybos specialistės, abi patvirtino, kad joms čia gerai, nori gyventi su motina Lietuvoje. Šiuo metu A mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 1 klasėje, lanko būrelius, B lanko (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“.
8. Mano, kad pagal Hagos konvenciją vaikų išvežimas negali būti laikomas neteisėtu, nes paties pareiškėjo valia X turėjo savo nuožiūra išsikelti iš jo namų su vaikais. Teismo sprendimas, kuriuo vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, nebuvo priimtas. Nepilnametės mergaitės Lietuvoje turi saugią aplinką, yra aprūpintos tinkamu būstu, vystymuisi ir mokymuisi reikalingomis priemonėmis, turi galimybę bendrauti su tėčiu. Lietuvoje vaikai gyvena ne tik su motina ir močiute, bet yra užmezgę ryšius su giminėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir leido grąžinti pareiškėjo Y ir suinteresuoto asmens X nepilnamečius vaikus A, gimusią (duomenys neskelbtini), ir B, gimusią (duomenys neskelbtini), į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą – Jungtinę Karalystę, priteisė pareiškėjui iš suinteresuoto asmens 3 015 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas nustatė, kad iki dukterų išvežimo iš Jungtinės Karalystės, jų globos teisėmis tėvai naudojosi drauge ir lygiomis teisėmis, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, abu tėvai turi tėvų valdžią nepilnamečių A ir B atžvilgiu. Mergaitės gimė ir iki 2023 m. liepos 2 d. gyveno Jungtinėje Karalystėje, todėl išvykti iš Jungtinės Karalystės ir pasilikti nuolat gyventi kitoje šalyje vaikams buvo būtinas kartu nevykstančio vieno iš tėvų sutikimas dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo.
11. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų nusišalinęs ar nušalintas nuo vaikų globos, taip pat nenustatė, jog buvo gautas pareiškėjo sutikimas.
12. Teismas nurodė, kad nors suinteresuoto asmens X teigimu paties pareiškėjo valia ji turėjo išsikelti iš Y namų su vaikais, tačiau byloje pateiktas šalių susirašinėjimas, teismo vertinimu, nepatvirtina, jog pareiškėjas sutiko, kad suinteresuotas asmuo su vaikais išsikeltų iš Jungtinės Karalystės. Teismas nustatė, kad 2023 m. birželio 1 d. žinutėje, kurioje nurodyta, jog Y sutinka atiduoti X 20 000, kad ji su dukromis nusipirktų ar nuomotųsi namą, nėra jokio patvirtinimo, jog jis sutiko (davė leidimą) vaikus išvežti iš Jungtinės Karalystės, kadangi toliau žinutėje Y aiškiai nurodė, kad norėtų, jog X su mergaitėmis būtų šalia jo. Vėliau dar kartą akcentuoja, kad tikisi, jog jos neišsikraustys toli. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad Y sutiko, jog suinteresuotas asmuo su dukrom išsikeltų iš bendrų namų, bet neišsikeltų toli nuo jo gyvenamosios vietos. Teismas nusprendė, tokios žinutės negalima vertinti kaip pareiškėjo sutikimo išsivežti vaikus. Aplinkybę, kad nebuvo gautas vaikų tėvo sutikimas jas išvežti iš Jungtinės Karalystės, teismo vertinimu, patvirtina ir paties pareiškėjo aktyvūs veiksmai, siekiant vaikus sugrąžinti.
13. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad vaikai Lietuvoje laikomi (negrąžinami) neteisėtai, neturint tam kito globėjo – pareiškėjo – sutikimo.
14. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti Jungtinės Karalystės centrinės institucijos duomenys patvirtina, jog Jungtinėje Karalystėje vaikų globos teisės pagal Jungtinės Karalystės valstybės teisės aktus priklauso abiem vaikų tėvams. Byloje nėra duomenų, kad įstatymo suteiktomis vaikų globos teisėmis Y nesinaudotų ar šios teisės būtų apribotos galiojančiu teismo sprendimu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad susiklosčiusi situacija atitinka neteisėto vaikų išvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes Hagos konvencijos prasme, todėl A ir B išvežimą į Lietuvą pripažintino neteisėtu.
15. Teismas pažymėjo, kad nors mergaitės kartu su motina šiuo metu gyvena suinteresuoto asmens motinai priklausančioje namo dalyje Lietuvoje, A pradėjo lankyti mokyklą, o B darželį, abi turi Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažamečių vaikų buvimą Lietuvoje ir jų gyvenamosios vietos deklaravimą Lietuvoje vertinti kaip apsprendžiančias jų nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas nurodė, kad nors, remiantis bylos duomenimis, vaikų gyvenamoji vieta buvo deklaruojama Lietuvoje (to priežastys įvairios), jie gimė ir visą laiką faktiškai gyveno Jungtinėje Karalystėje su suinteresuotu asmeniu X ir pareiškėju Y, lankė ugdymo, gydymo įstaigas Jungtinėje Karalystėje. Tiek nepilnamečius vaikus, tiek nepilnamečių tėvus su Jungtine Karalyste siejo socialiniai ryšiai. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a punkto išimtį.
16. Nustatęs, kad nepilnametės A ir B yra neteisėtai laikomos Lietuvoje, toliau teismas vertino, ar nėra vaikų negrąžinimo pagrindų, įtvirtintų Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte, kuriuo remiasi suinteresuotas asmuo.
17. Teismas nurodė, kad pagal Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punktą valstybės, į kurią kreipiamasi, teismo ar administracinė institucija neprivalo nurodyti grąžinti vaiką, jei asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri prieštarauja, kad vaikas būtų grąžintas, įrodo, jog yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją.
18. Teismo vertinimu, aplinkybės apie vaikų gyvenimo sąlygas Lietuvoje, jų adaptaciją nėra lemiamos, sprendžiant dėl neteisėtai laikomų vaikų negrąžinimo į jų paskutinę nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, taikant Konvencijoje numatytas išimtis. Vien aplinkybės, kad nepilnamečiai vaikai turi tinkamas sąlygas augti, pradėjo lankyti ugdymo įstaigas ir yra suteiktas gyvenamasis būstas bei patenkinti būtinieji vaikų poreikiai, nepatvirtinta esant per tris mėnesius jau susiformavusį stiprų prisirišimą prie naujos aplinkos.
19. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog nepilnamečiai vaikai, būdami kartu su tėvais Jungtinėje Karalystėje, jautėsi blogai ar kad patyrė kokius nors blogus išgyvenimus. Priešingai, jų neteisėtas išvežimas iš įprastos jiems aplinkos sutrikdė jų emocinę gerovę, kaip tai nurodyta (duomenys neskelbtini) miesto tarybos pateiktoje išvadoje, todėl grąžinti į jiems įprastą aplinką jie neturėtų patirti neigiamų pasekmių, atsižvelgiant į pakankamai trumpą buvimo Lietuvoje laikotarpį. Šios aplinkybės leido teismui nuspręsti, kad vaikai, grąžinus juos į aplinką, kurioje praleido visą savo gyvenimą, nepateks į netoleruotiną situaciją ir jiems nebus padaryta nepataisoma žala.
20. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo X neįrodė, jog yra didelė rizika, kad vaikus grąžinus, jiems būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikai paklius į kitą netoleruotiną situaciją.
Atsiliepimas
21. Suinteresuoto asmens paaiškinimai, susiję su galimomis pareiškėjo priklausomybėmis (alkoholio vartojimu), įrodinėjami susirašinėju per „Messenger“ programą su pareiškėjo motina, nėra įrodymas, kuris patvirtintų tokias aplinkybes, taip pat to, kad jis negali tinkamai pasirūpinti vaikais ar kelia jiems grėsmę. Priešingai, byloje esančioje (duomenys neskelbtini) miesto tarybos išvadoje nurodyta, kad Y nėra žinomas nei policijai, nei psichoaktyvių medžiagų vartojimo tarnyboms ir psichikos sveikatos tarnyboms. Y darbdavys nepareiškė abejonių dėl Y požiūrio į darbą, jo psichinės sveikatos, piktnaudžiavimo kokiomis nors medžiagomis. Tarnyba taip pat neturėjo jokių duomenų, kad vaikams grįžus į Jungtinę Karalystę, jiems galėtų būti padaryta fizinė ar psichologinė žala ar jie atsidurtų netinkamoje aplinkoje. Suinteresuoto asmens paaiškinimai, kad pareiškėjas niekada nesirūpino vaikais, neturi socialinių įgūdžių, teismo vertinimu, nepagrįsti įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
22. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad šioje byloje negalėtų būti taikoma Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta išlyga.
23. Suinteresuoto asmens X argumentai dėl jai taikyto psichologinio smurto, teismo vertinimu, yra neįrodyti, nes pati X savo noru atsiėmė 2023 m. sausio 27 d. ir birželio 30 d. rašytus pareiškimus (duomenys neskelbtini) miesto tarybai, dėl to neįmanoma įvertinti ir patikrinti jos teiginių.
24. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje sprendžiamas nepilnamečių vaikų A ir B grąžinimo į Jungtinę Karalystę klausimas, o ne jų grąžinimo pareiškėjui Y klausimas. Vaikų grąžinimas į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę nereiškia vaikų globos teisių suteikimo (gyvenamosios vietos nustatymo) reikalavimą dėl vaikų grąžinimo pareiškusiam asmeniui, arba vaikų grąžinimo į konkrečią gyvenamąją vietą, iš kurios jie buvo išvežti, arba vaikų grąžinimo į reikalavimą dėl vaikų grąžinimo pareiškusio asmens gyvenamąją vietą. Vaikų grąžinimas į valstybę, iš kurios jie buvo išvežti, reiškia fizinį vaikų grąžinimą į valstybės, iš kurios jie buvo išvežti, teritoriją, ir vaikus išvežusiam vienam iš tėvų nusprendus grįžti su vaikais į valstybę, iš kurios jie išvyko, vaikai galėtų gyventi drauge su juos išvežusiu vienu iš tėvų toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietoje.
25. Teismas konstatavo, kad nesant nustatytų Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatytų išimčių, vaikai turi būti grąžinti į jų gyvenamosios vietos valstybę – Jungtinę Karalystę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
26. Suinteresuotas asmuo X pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo Y prašymą išduoti leidimą grąžinti nepilnamečius vaikus į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę – Jungtinę Karalystę – atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
26.1. Apeliantė buvo pateikusi šalių susirašinėjimo nuorašą, iš kurio matyti, kad pareiškėjui nebuvo skirtumo, kur X su dukrom išsikels. Faktinė aplinkybė, kad vaikų motinai su dukromis išsikėlus gyventi į Lietuvą pasikeitė pareiškėjo nuomonė, nėra pagrindas konstatuoti, jog X su dukromis iš Jungtinės Karalystės išvyko be pareiškėjo sutikimo. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad egzistuoja Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta išlyga.
26.2. Leidus pareiškėjui grąžinti (išsivežti) vaikus į Jungtinę Karalystę, vaikai paklius į nesaugią tėvo aplinką, kadangi šis piktnaudžiauja alkoholiu, jam trūksta socialinių įgūdžių auginti vaikus. Faktą, kad pareiškėjui trūksta socialinių įgūdžių auginant vaikus ir su jais bendraujant, patvirtina apeliantės su atsiliepimu į pareiškimą pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuota kaip vaikai verkia, kadangi pareiškėjas, būdamas neblaivus, su vaikais kalba itin negražiai. Faktą, kad pareiškėjas turi priklausomybę alkoholiui X įrodinėjo pateiktais susirašinėjimais su pareiškėjo motina C ir pareiškėjo seserimi D. Iš šių susirašinėjimų turinio matyti, kad pareiškėjo problemos (priklausomybės) dėl alkoholio vartojimo yra įsisenėjusios. Apie pareiškėjo priklausomybę alkoholiui liudija ir byloje pateikti 2023 m. sausio 27 d. bei 2023 m. birželio 30 d. kreipimaisi į (duomenys neskelbtini) smurto buityje centrą, kuriuose užfiksuotos teisiškai reikšmingos aplinkybės apie pareiškėjo naudojamą smurtą X atžvilgiu ir besaikį pareiškėjo alkoholio vartojimą.
26.3. Tenkinus pareiškėjo prašymą bus pažeista šalių nepilnamečių dukrų teisė į stabilią gyvenamąją aplinką, tai šalių dukroms neabejotinai turės neigiamos įtakos, neatitiks geriausių jų interesų, juolab turint omenyje, kad vaikai Lietuvoje labai greitai adaptavosi, susirado draugų, Lietuvą jau laiko savo namais.
26.4. Šalių nepilnametės dukros kategoriškai atsisako grįžti į Jungtinę Karalystę. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2023 m. rugsėjo 13 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada, 2023 m. rugpjūčio 18 d., 2023 m. rugsėjo 12 d. vaiko nuomonės išklausymo aktai, 2023 m. spalio 6 d. psichologės A. T. išduotos pažymos, 2023 m. rugsėjo 26 d. A charakteristika.
26.5. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje de facto (faktiškai, iš tikrųjų) būtent ir yra sprendžiamas šalių nepilnamečių dukrų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo bei atskyrimo nuo motinos klausimas, kol šalių ginčas bus išspręstas iš esmės. Šiuo atveju, įvertinus skundžiamą nutartį sistemiškai, peršasi išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tiesiog preziumavo, jog vaikų motina X neabejotinai turės galimybę su vaikais grįžti į Jungtinę Karalystę ir ten gyventi kol šalių ginčas bus išspręstas iš esmės. Šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, todėl X su vaikais grįžti į pareiškėjo namus neturės galimybės.
Atsiliepimas
27. Pareiškėjas Y pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
27.1. Suinteresuotas asmuo pareiškėjo apie išvežamus vaikus neįspėjo, neprašė sutikimo. Kategoriškai nesutinka, kad davė X sutikimą, jog vaikai gyventų Lietuvoje.
27.2. Pareiškėjas neturi priklausomybės alkoholiui. Tokiu argumentu suinteresuotas asmuo tik siekia pateisinti neteisėtą vaikų išvežimą iš Jungtinės Karalystės ir laikymą Lietuvoje. Tai, kad X kreipėsi į (duomenys neskelbtini) smurto buityje centrą, neįrodo, jog pareiškėjas smurtavo ar vartojo alkoholį. 2023 m. birželio 30 d. kreipimasis yra pateiktas tą dieną, kai suinteresuotas asmuo be pareiškėjo žinios paėmė dukras iš ugdymo įstaigos, o po dviejų dienų išvyko į Lietuvą. Toks elgesys vertintinas, kaip siekis susikurti kuo daugiau neteisėtą elgesį pateisinančių aplinkybių.
27.3. Tai, kad šalims gyvenant kartu kildavo konfliktų, nesuponuoja išvados, kad vaikų bendravimas su tėvu gali daryti neigiamą įtaką emocinei būsenai.
27.4. Sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad grąžinus vaikus į aplinką, kurioje jie praleido visą savo gyvenimą, jiems nebus padaryta nepataisoma žala, jie nepateks į netoleruotiną situaciją.
28. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. spalio 27 d. gautas suinteresuoto asmens X prašymas priimti papildomą įrodymą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnybos) 2023 m. spalio 26 d. vaiko nuomonės išklausymo aktą, kuriame, apeliantės teigimu, užfiksuoti bylos išnagrinėjimui itin reikšmingi faktai.
29. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. lapkričio 13 d. gautas pareiškėjo Y prašymas priimti naujus rašytinius įrodymus – į USB raktą įrašytas nuotraukas (15 vnt.) ir vaizdo įrašus (13 vnt.), darytus 2023 m. spalio 13–15 d., kurie, pareiškėjo teigimu, patvirtina, kad nepilnametės mergaitės myli tėtį ir jaučiasi laimingos, leisdamos laiką su juo ir močiute.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengiamos atskirojo skundo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
31. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas tiek suinteresuoto asmens X prašymas priimti papildomą rašytinį įrodymą – Tarnybos 2023 m. spalio 26 d. vaiko nuomonės išklausymo aktą, tiek ir pareiškėjo prašymas priimti USB raktą su nuotraukomis ir vaizdo įrašais.
32. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
33. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus bei aplinkybes, kurias tiek suinteresuotas asmuo, tiek pareiškėjas jais siekia įrodyti, taip pat atsižvelgdama į tai, kad suinteresuoto asmens X teikiamas papildomas rašytinis įrodymas buvo gautas jau po atskirojo skundo pateikimo, o pareiškėjo bendravimas su dukromis prašomuose priimti vaizdo įrašuose bei nuotraukose taip pat užfiksuotas jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nusprendžia, jog yra pagrindas priimti abiejų šalių papildomai teikiamus įrodymus ir juos vertinti šioje byloje.
Dėl leidimo grąžinti vaikus
35. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas grąžinti nepilnamečius vaikus į jų kilmės šalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
36. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnį bylos dėl neteisėtai išvežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno, Europos Sąjungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal Hagos konvenciją laikomo vaiko grąžinimo (toliau – bylos dėl vaiko grąžinimo) nagrinėjamos CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas), Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip.
37. Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad vaiko išvežimas ar laikymas laikomas neteisėtu, jei: a) pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus; ir b) jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas.
38. Tiek Hagos konvencijoje (1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis), tiek Reglamente (11 straipsnio 1 dalis) nustatyta bendroji taisyklė, kad vaikas visada turi būti grąžintas į valstybę, iš kurios ar į kurią jis buvo neteisėtai išvežtas ar negrąžintas. Kita vertus, Hagos konvencijoje įtvirtinta vaiko grąžinimo procedūra nėra taikoma automatiškai ar mechaniškai, o vaiko grąžinimas į kilmės valstybę visais atvejais nėra prioritetinis. Prioritetas visų pirma teikiamas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai.
39. Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal Hagos konvencijos dėl tarptautinių vaikų grobimo nuostatas, teismas, nagrinėdamas iš esmės šios konvencijos pagrindu pateiktą prašymą, turi įvertinti tik tai, ar konkrečiu atveju yra pagrindas leisti grąžinti vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę ir neturi spręsti klausimo dėl vaiko globos teisių suteikimo ar tėvų valdžios įgyvendinimo. Iš Hagos konvencijos nuostatų matyti (pvz., Hagos konvencijos 12, 13 straipsniai), kad spręsdamas tokio pobūdžio prašymą, teismas, visų pirma, turi nustatyti, ar vaikas buvo išvežtas ir (ar) laikomas kitoje valstybėje neteisėtai, t. y. jis turi nustatyti, kurioje valstybėje buvo vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta ir – ar išvežus vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos arba negrąžinus vaiko, yra tenkinamos abi Hagos konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kvalifikuojančios vaiko išvežimą ar laikymą kaip neteisėtą. Nustatęs, kad vaikas yra išvežtas iš nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės ir (ar) laikomas kitoje valstybėje neteisėtai, teismas, antra, turi įvertinti, ar nėra pagrindo negrąžinti vaiko į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę dėl Hagos konvencijos 12 ir 13 straipsnyje nustatytų aplinkybių (išimčių).
40. Hagos konvencijos 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei vaikas yra neteisėtai išvežtas arba laikomas, kaip nurodyta konvencijos 3 straipsnyje, ir jei pradedant procesą susitariančiosios valstybės, kurioje yra vaikas, teismo ar administracinėse institucijose dar nėra praėjęs vienerių metų terminas nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, bylą nagrinėjanti institucija nurodo vaiką tuojau pat grąžinti. Remiantis Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalimi, valstybės, į kurią kreipiamasi, teismo ar administracinė institucija neprivalo nurodyti grąžinti vaiką, jei asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri prieštarauja, kad vaikas būtų grąžintas, įrodo, jog asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu iš tiesų nesinaudojo globos teisėmis arba neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas (a punktas); arba yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus, jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją (b punktas).
41. Taigi Hagos konvencijoje, apibrėžiant valstybių narių įsipareigojimus dėl vaiko grąžinimo, yra įtvirtinta keletas išimčių, paremtų objektyviu konkretaus vaiko ir jo aplinkos įvertinimu (Hagos konvencijos 12–13 straipsniai, 20 straipsnis). Todėl bylą nagrinėjančiam teismui kiekvienu konkrečiu atveju yra palikta teisė priimti sprendimą dėl įpareigojimo grąžinti vaiką ar atsisakyti jį grąžinti.
42. Byloje nustatyta, kad A, gimusi (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje, ir B, gimusi (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje, yra pareiškėjo Y ir suinteresuoto asmens X dukros. Abi mergaitės yra Lietuvos pilietės. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo santuokos nebuvo sudarę, tačiau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, vaikų globa naudojosi lygiomis teisėmis. Byloje nėra ginčo, kad nepilnametės A ir B nuo pat gimimo iki 2023 m. liepos 2 d., kuomet suinteresuoto asmens X buvo išvežtos į Lietuvą, nuolat su tėvais gyveno Jungtinėje Karalystėje.
43. Nustatyta, kad suinteresuotas asmuo X 2023 m. liepos 2 d. informavo pareiškėją, kad su nepilnametėmis dukromis išvyksta į Lietuvą ir neketina grįžti į Jungtinę Karalystę.
44. Pažymėtina, kad apeliantė X, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi leisti grąžinti nepilnametes dukras į Jungtinę Karalystę, įrodinėja, jog egzistuoja abi Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose įtvirtintos išimtys, leidžiančios atsisakyti grąžinti vaikus į jų gyvenamosios vietos valstybę t. y. kad buvo gautas pareiškėjo sutikimas išvežti dukras į Lietuvą, be to, grąžinus dukras, jos paklius į nesaugią tėvo aplinką, nes šis piktnaudžiauja alkoholiu, jam trūksta socialinių įgūdžių auginti vaikus.
Dėl Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos išimties taikymo
45. Nors, apeliantės X teigimu, egzistuoja Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta išlyga, nes byloje esantis jos ir pareiškėjo susirašinėjimas patvirtina, kad ji su nepilnametėmis dukromis išvyko iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą pareiškėjo Y sutikimu, kadangi jam nebuvo skirtumo kur jos išsikels gyventi, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, tokių apeliantės įrodinėjamų aplinkybių – pareiškėjo sutikimo dėl dukrų išvežimo – nenustatė.
46. Byloje nėra ginčo dėl to, kad suinteresuotas asmuo X ir pareiškėjas Y nusprendė kartu nebegyveni, nebevesti bendro ūkio. Iš byloje esančio šalių 2023 m. birželio 1 d. susirašinėjimo nustatyta, kad pareiškėjas Y sutiko suinteresuotam asmeniui X duoti 20 tūkst., kad ji su dukromis nusipirktų ar nuomotųsi namą kur nors šalia pareiškėjo. Vėliau tos pačios dienos žinutėse pareiškėjas dar kartą akcentuoja, jog tikisi, kad X su dukromis neišsikraustys toli. Teisėjų kolegija, įvertinusi tokio susirašinėjimo turinį, neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pareiškėjas buvo davęs sutikimą X išvežti nepilnametes dukras iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Paminėtas susirašinėjimas patvirtina tik tai, kad šalys, kaip minėta, nusprendė kartu nebegyventi ir sutarė, kad apeliantė kartu su dukromis išsikraustys iš bendrų namų. Tarp šalių nebuvo pokalbių dėl to, kad X su dukromis ketina palikti Jungtinę Karalystę ir grįžti į Lietuvą. Teismui nepateikta kitų įrodymų, kad pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog apeliantė su dukromis ketina išvykti iš Jungtinės Karalystės ir kad jis, sužinojęs šį faktą, būtų davęs sutikimą išvykti į kitą valstybę.
47. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nei šalių susirašinėjimo turinys, nei jokie kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina aiškiai ir konkrečiai išreikštos pareiškėjo Y valios ir sutikimo leisti suinteresuotam asmeniui išsivežti nepilnametes dukras gyventi į Lietuvą, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta išimtis.
Dėl Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos išimties taikymo
48. Minėta, kad Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtina viena iš išimčių, kuriai egzistuojant, teismas gali atsisakyti leisti grąžinti vaiką į kilmės valstybę – jeigu yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją.
49. Remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuotu Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos vaiko grąžinimo išimties taikymą reglamentuojančios teisės normos aiškinimu, ,,didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną padėtį“ apima kraštutinius atvejus, kai vaikas negalės normaliai vystytis kilmės valstybėje dėl to, jog tėvų teisių ir pareigų turėtojas nevykdo ar nederamai atlieka tėvų teises ir pareigas bei yra pagrindo manyti, kad toks jo elgesys nepasikeis ateityje (nederamai elgiasi vaiko akivaizdoje, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis ar pan.) arba dėl objektyvių sąlygų kilmės valstybėje vaikui vystytis nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).
50. Apeliantė, įrodinėdama, kad egzistuoja paminėta Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkto išimtis, teigia, jog vaikai paklius į nesaugią tėvo aplinką, kadangi šis piktnaudžiauja alkoholiu, jam trūksta socialinių įgūdžių auginti vaikus, bus pažeista nepilnamečių dukrų teisė į stabilią gyvenamąją aplinką, kurioje jos jau adaptavosi, be to, dukros kategoriškai atsisako grįžti į Jungtinę Karalystę, tai patvirtina tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi rašytiniai įrodymai. Savo ruožtu pareiškėjas, atsikirsdamas į apeliantės argumentus, teigia, kad jis neturi priklausomybės alkoholiui, nesutinka, jog vaikų bendravimas su tėvu gali daryti neigiamą įtaką emocinei būsenai, nurodo, kad dukros jaučiasi laimingos, bendraudamos su tėvu ir tai įrodo apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikti rašytiniai įrodymai – nuotraukos ir vaizdo medžiaga.
51. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, neabejoja pareiškėju, kad dukros nori bendrauti su tėčiu, būdamos su juo kartu jaučiasi laimingos. Kita vertus, bylos duomenys nepatvirtina, kad, grąžinus nepilnametes šalių dukras į Jungtinę Karalystę, kurioje šiuo metu gyvena vaikų tėvas, joms nebus padaryta psichologinės žalos ar kad jos nepateks į netoleruotiną aplinką.
52. Kaip patvirtina bylos duomenys, nepilnamečių vaikų tėvų santykiai, iki apeliantei su dukromis išvykstant iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, iš tiesų buvo konfliktiški. Pažymėtina, kad nors byloje nėra pateikta tiesioginių įrodymų iš oficialių institucijų (dokumentų, išvadų ir pan.), tačiau byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai patvirtina apeliantės atskirajame skunde dėstomus argumentus dėl pareiškėjo nesaikingo alkoholio vartojimo bei nepagarbaus elgesio su vaikų motina X vaikų akivaizdoje.
53. Antstolio 2023 m. rugpjūčio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuotas apeliantės X susirašinėjimas su pareiškėjo seserimi D ir pareiškėjo motina C nuo 2020 metų, kuris patvirtina, kad Y turi problemų dėl dažno ir nesaikingo alkoholio vartojimo net ir būnant šalia nepilnamečių vaikų, dėl to tarp šios bylos šalių jų bendruose namuose Jungtinėje Karalystėje dažnai kildavo konfliktai. Iš byloje esančių X 2023 m. sausio 27 d. bei 2023 m. birželio 30 d. kreipimųsi į (duomenys neskelbtini) smurto buityje centrą, matyti, kad juose užfiksuoti apeliantės pranešimai apie pareiškėjo naudojamą smurtą prieš X, besaikį pareiškėjo alkoholio vartojimą. Nors, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pati apeliantė vėliau atsiėmė (duomenys neskelbtini) smurto buityje centrui rašytus pareiškimus ir dėl to aplinkybės dėl naudoto smurto bei vartoto alkoholio liko neištirtos bei teisiškai neįvertintos, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šie duomenys, t. y. pats X kreipimosi faktas, pranešant apie pareiškėjo nesaikingą alkoholio vartojimą, konfliktines situacijas ir smurto naudojimą, vertinat kartu su kitais byloje esančiais prieš tai paminėtais rašytiniais įrodymais – suinteresuoto asmens susirašinėjimu su pareiškėjo seserimi ir motina (kuriame atsispindi ne tik suinteresuoto asmens, bet ir pareiškėjo motinos bei sesers pozicija dėl nesaikingo alkoholio vaartojimo), papildomai patvirtina apeliantės nuosekliai dėstomas aplinkybes apie konfliktiškus jos ir pareiškėjo santykius bei piktnaudžiavimą alkoholiu gyvenant kartu Jungtinėje Karalystėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios sąlygos neabejotinai turėjo neigiamos įtakos šalių nepilnamečių dukrų tiek emociniam, tiek ir psichiniam vystymuisi.
54. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, negali nesutikti su apeliante, kad, grąžinus dukras į Jungtinę Karalystę, kur gyvena jų tėvas, jos pakliūtų į nesaugią ir netoleruotiną aplinką ir dėl to joms būtų padaryta psichinė ir emocinė žala.
55. Tokios išvados apeliacinės instancijos teismas prieina ne tik dėl prieš tai paminėtų aplinkybių, susijusių su šios bylos šalių konfliktiškais santykiais ir pareiškėjo piktnaudžiavimu alkoholiu, bet ir įvertinęs kitus bylos duomenis – nepilnamečių vaikų išreikštą norą likti Lietuvoje su motina, jų prisitaikymą (adaptavimąsi) Lietuvoje.
56. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 3 straipsnyje nustatyta, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę. Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės dalyvės garantuoja vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais; be to, vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriama daug dėmesio. Todėl vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų numatyta tvarka (Konvencijos 12 straipsnio 2 dalis).
57. Byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose – 2023 m. spalio 6 d. psichologės A. T. pažymose, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnybos) 2023 m. rugpjūčio 18 d., 2023 m. rugsėjo 12 d. vaiko nuomonės išklausymo aktuose užfiksuota, kad šalių nepilnametės dukros išreiškė norą likti gyventi Lietuvoje su motina, grįžti pas tėtį į Jungtinę karalystę nenori. Apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktame Tarnybos 2023 m. spalio 26 d. vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, kad abiem mergaitėm labai patinka ir jos yra labai laimingos gyvendamos Lietuvoje, abi nurodė, kad nenori grįžti į Jungtinę Karalystę, nori gyventi Lietuvoje su motina, norėtų, kad tėtis grįžtų gyventi į Lietuvą. Abi mergaitės teigė, kad myli tėtį, jo pasiilgsta, nuolat su juo bendrauja telekomunikacijų pagalba, vaizdo skambučiais, neseniai tėtis buvo aplankęs, paėmė jas savaitgaliui, nors nakvynei likti nenorėjo, nes nedaro joms niekada valgyti, tik užsako greito maisto, duoda daug saldumynų, jų nerengia, mažai rūpinasi.
58. Teisėjų kolegija, įvertinusi nepilnamečių mergaičių išsakytą nuomonę bei išreikštą norą likti gyventi Lietuvoje kartu su motina, atsižvelgdama į tai, kad abi mergaitės Lietuvoje lanko ugdymo įstaigas, apeliantė susirado darbą, nusprendžia, jog vaikų atskyrimas nuo motinos ir išvežimas į Jungtinę Karalystę, kur gyvena tėtis, neužtikrintų Vaiko teisių konvencijoje įtvirtino geriausių vaiko interesų principo, t. y. paneigtų vaikų valios, jų nuomonės būti išklausytiems principus, o tai neužtikrintų nei psichologinės, nei emocinės vaikų gerovės. Be to, pažymėtina ir tai, kad pats pareiškėjas nesiekia, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, iš esmės sutinka, kad nepilnametės dukros gyventų su motina X, tačiau su sąlyga, jog dukros gyventų Jungtinėje Karalystėje, o ne Lietuvoje, o tai iš esmės reikštų, kad nepilnametės dukros, nepaisant išreikšto noro likti Lietuvoje, turėtų palikti šalį, šiuo metu lankomas ugdymo įstaigas, apeliantė turėtų atsisakyti turimo darbo ir grįžti į Jungtinę Karalystę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pareiškėjo keliamos sąlygos rodo, kad jis savo asmeninius interesus vertina labiau, nei vaikų.
59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų ne kartą psichologei ir Tarnybai išsakytą nuomonę ir norą likti gyventi Lietuvoje su motina, taip pat įvertinusi byloje esančius prieš tai aptartus rašytinius įrodymus, patvirtinančius šalių konfliktiškus santykius, pareiškėjo piktnaudžiavimą alkoholiu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtinta išimtis atsisakyti grąžinti nepilnamečius vaikus į Jungtinę Karalystę, nes, priešingu atveju, vaikai pakliūtų į nesaugią ir netoleruotiną aplinką, kurioje jiems būtų padaryta psichinė ir emocinė žala. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo Y prašymas leisti grąžinti vaikus į Jungtinę Karalystę atmetamas.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
60. Apeliantės teigimu, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. įsiteisėjusia nutartimi buvo nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su motina X. Apeliantės manymu, teismas neįvertino šios įsiteisėjusios nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuri saistė skundžiamą nutartį priėmusį teismą ir buvo jam privaloma.
61. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės atskirojo skundo argumentu ir pažymi, jog tai, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla dėl nepilnamečių A ir B gyvenamosios vietos nustatymo, kurioje įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės toje byloje pareikštiems reikalavimams užtikrinti, nedaro įtakos šios civilinė bylos, kurioje sprendžiamas nepilnamečių vaikų grąžinimo į nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas, nagrinėjimui ir (ar) galutinio teismo sprendimo rezultatui, nes, esant ginčui tiek dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tiek dėl neteisėto jų išvežimo iš gyvenamosios vietos, prioritetas teiktinas pastarosios bylos nagrinėjimui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priešingai nei teigia apeliantė, nei saisto, nei yra privaloma ginčą dėl leidimo grąžinti vaikus nagrinėjančiam teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
62. Atskirąjį skundą tenkinus ir pareiškėjo Y prašymą atmetus, jo tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
63. Apeliantė X bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, jų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo Y pareiškimą išduoti leidimą grąžinti nepilnamečius vaikus į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę atmesti.