- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-2363-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09572-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- L. I.
- Ieškovas
- K. I.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3899-96/2012 pagal ieškovės K. I. ieškinį atsakovui L. I. dėl išlaikymo pilnametei dukrai priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, yra J. I., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė K. I. ieškiniu prašė iš atsakovo, savo tėvo, L. I. priteisti jai išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki ieškovė baigs vidurinės mokyklos dieninį skyrių. Paaiškino, kad jos tėvų santuoka nutraukta 2003 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu, iš tėvo dukrai buvo priteistas išlaikymas mokant po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. 2009 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu išlaikymo suma buvo padidinta iki 400 Lt. Šiuo metu ieškovė mokosi Vilniaus „Minties” gimnazijoje, yra abiturientė. Nurodė, kad neturi galimybės dirbti, neturi savo pajamų bei turto, ją materialiai išlaiko motina, tačiau jos teikiamo išlaikymo nepakanka.
Atsiliepimas
Atsakovas L. I. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jo materialinė padėtis yra sunki, jis sukūręs naują šeimą, su žmona augina du nepilnamečius vaikus, žmona niekur nedirba. Nepilnametė atsakovo dukra turi rimtų sveikatos sutrikimų, ji gimė neišnešiota, serga bronchine astma, atsakovas turi nuolat skirti papildomų lėšų jos sveikatos priežiūrai. Pats atsakovas serga cukralige, turi reguliariai vartoti vaistus.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. I. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad dukra Karolina mokosi pažangiai, jos elgesys mokymosi įstaigoje yra nepriekaištingas. Ieškovės motinos materialinė padėtis yra sunki, šiuo metu ji yra bedarbė, gauna tik socialinę pašalpą, kurią sudaro 270 Lt, išlaikyti dukrą padeda senoliai. Taip pat nurodė, kad dukrai dar esant nepilnametei atsakovas vengė mokėti išlaikymą, todėl K. I. motinai yra tekę kreiptis į antstolį dėl išlaikymo išieškojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo L. I. jo pilnametei dukrai K. I. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t.y. 2012 m. spalio 10 d., kol ji mokysis Vilniaus „Minties” gimnazijos dieniniame skyriuje, priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat iš atsakovo L. I. ieškovei K. I. priteisė turėtas 800 Lt išlaidas advokatės pagalbai apmokėti; 144 Lt žyminį mokestį valstybės naudai ir 24 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, atsakovas L. I. yra darbingo amžiaus, gauna paramą iš Lenkijos, todėl turi galimybę sudaryti sąlygas dukrai K. baigti vidurinę mokyklą (gimnaziją). Pažymėjo, kad ieškovė yra abiturientė, neturi galimybės dirbti, neturi savo pajamų bei turto, ją materialiai išlaiko motina.
Šalies argumentai
Atsakovas L. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, iš ieškovės priteisti apeliacinė sinstancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą rėmėsi tik ieškovės pateiktais argumentais ir įrodymais, dėl ko netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Paaiškino, kad nutraukus santuoką atsakovas sukūrė naują šeimą, kurioje augina du nepilnamečius vaikus: 2004 m. gimęs sūnus A. šiuo metu lankosi Vilniaus miesto prichologinėje-pedagoginėje tarnyboje, o 2009 m. gimusi dukra yra itin silpnos sveikatos vaikas, jai paskirtas ambulatorinis gydymas, nuolatos reikalingi vaistai, gydymas ir didensė nei įprastai augančiam vaikui priežiūra. Nurodė, kad ir pats atsakovas, nors yra 47 metų amžiaus, tačiau turi sveikatos problemų, abu su žmona yra bedarbiai, kartu su šeima gyvena uošvei priklausančiame bute. Pasisakydamas dėl ieškovės pateiktų įrodymų vertinimo nurodė, kad ieškovės vidurinio mokymosi rezultatai yra prasti, nėra pateikta duomenų, jog ieškovė apskritai būtų bandžiusi įsidarbinti bent vasaros atostogų metu. Ieškinyje ieškovė siekė pagrįsti, kad per mėnesį rūbams ir avalynei išleidžia apie 200 Lt, mokslo priemonių įsigijimui – 50 Lt, knygoms – 50 Lt, kartu su ieškiniu pateiktos parduotuvių čekių kopijos, tačiau į būtinąsias išlaidas maisto prekėms neturėtų būti įtrauktos išlaidos alkoholiniams gėrimams pirkti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Apeliantas L. I. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (Lietuvos Respublikos CPK 322 str.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų, kuriuos reikėtų tirti žodinio proceso tvarka, nėra pateikta, teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas L. I. yra pilnametės ieškovės K. I. tėvas, santuoka su ieškovės motina nutraukta 2003 m. balandžio 25 d., ieškovei būnant nepilnametei. Atsakovas ginčija ieškovės teisę gauti paramą kol ieškovė baigs mokyklą, argumentuodamas tuo, jog jis yra sukūręs kitą šeimą bei turi dar du nepilnamečius vaikus, taip pat tuo, kad atsakovė būdama pilnamete pati gali save išlaikyti.
Dėl ieškovo pareigos išlaikyti savo besimokančią pilnametę dukrą.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų (Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 3 d.). Taigi, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime konstatavo, kad tėvų pareiga išlaikyti besimokančius pilnamečius vaikus kildinama ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos bei paramos dydžio iššifravimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė K. I. ieškinio pateikimo teismui metu mokėsi Vilniaus „Minties“ gimnazijoje, buvo abiturientė, todėl pripažįstama atsakovo pareiga išlaikyti besimokančią savo pilnametę dukrą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas neturi pareigos teikti išlaikymo savo pilnametei dukrai.
Dėl išlaikymo dydžio.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo turtinę padėti ir konstatavo, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, taip pat gauna paramą iš Lenkijos, todėl turi galimybę sudaryti sąlygas dukrai baigtis vidurinę mokyklą. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovė gali laisvu nuo pamokų metu pati dirbti ir save išlaikyti, negali būti pagrindu nepriteisti ieškovei išlaikymo iš atsakovo. Nors ieškovė ieškinio pateikimo metu jau buvo pilnametė, tačiau dar mokėsi gimnazijos dvyliktoje klasėje. Dėl to sprendžiama, kad ieškovė turėjo skirti laiko mokymuisi, pasiruošimui baigiamiesiems egzaminams, vidurinio išsilavinimo įgijimui, todėl negalėjo dirbti ir savęs išlaikyti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė piktnaudžiautų savo teise reikalauti iš tėvų išlaikymą ar ketintų tą daryti ateityje. Aukščiau nurodyti ieškovės su mokslu susieti siekiai yra suprantami bei turi būti remiami, nes CK 3.194 str. 3 d. įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti moksleiviui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 str.). Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, todėl CK 3.194 str. 3 d. įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai taip pat privalo padėti jam šią teisę įgyvendinti.
Apelianto teiginiai, kad jis turi teikti išlaikymą ir kitiems dviems savo vaikams, kurie yra nepilnamečiai, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimu ieškovei J. I. iš atsakovo L. I. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteista po 400 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į šią bylą nėra pateikta pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų nuo minėto sprendimo dienos priėmimo pasikeitusią atsakovo finansinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu (teismo posėdžio protokolas, b.l. 87) pats atsakovas nurodė, jog buvo įsidarbinęs, tačiau darbas naktį jam nepatiko, taip pat gauna paramą iš Lenkijos arba pats važiuoja ten dirbti. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovas būdamas darbingo amžiaus vyras ir nedirbdamas, nesiėma visų galimų priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas pilnamatei dukrai. Byloje nenustatyta, kad atsakovas negali dirbti ir taip pagerinti savo materialinės padėties, su tuo susijusių įrodymų į bylą taip pat nepateikta (CPK 12 str., 178 str.). Taigi daroma išvada, kad atsakovas pajėgus dirbti ir gauti didesnes pajamas, kad būtų patenkinti ne tik atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų, gimusių naujoje šeimoje, bet ir jo pilnametės dukters poreikiai. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog jis nėra pajėgus mokėti dukrai išlaikymą.
Taigi, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju visos nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovei yra reikalinga parama, teiktina CK 3.194 str. 3 d. pagrindu, nustatė tinkamą jos dydį, atsižvelgęs į ieškovės poreikius, bei tinkamai įvertino atsakovo ir trečiojo asmens realią turtinę padėtį bei galimybę teikti dukrai paramą, kol ieškovė baigs vidurinės mokyklos dieninį skyrių.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl žyminio mokesčio.
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartimi (b.l. 115) apeliantui L. I. 144 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas buvo atidėtas iki procesinio sprendimo priėmimo, apeliacinį skundą atmetus yra pagrindas nurodyto dydžio žyminį mokestį priteisti valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeisą.
Priteisti iš apelianto L. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.