Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2183-661/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-07
Bylos Nr.: e2A-2183-661/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33137-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Ieškovas: S. D.
Atsakovas: I. J., A. J.
Trečiasis asmuo: I. J.

Civilinė byla Nr. e2A-2183-661/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33137-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.12.1; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. D. patikslintą ieškinį atsakovams I. J. ir A. J. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys – I. J. personalinė įmonė, Vilniaus miesto savivaldybė ir valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovus atlaisvinti ieškovui priklausančias negyvenamąsias patalpas – kūrybines dirbtuves, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namo plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), pastarąjį nekilnojamąjį daiktą - negyvenamąsias patalpas grąžinti iš svetimo neteisėto atsakovų valdymo; priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos valdyba priėmė 1991-05-14 Potvarkį Nr. 28, kuriuo remiantis kino teatro „Vingis“ ir seniūnijos komisijos perdavimo - priėmimo protokolu, buvo nuspręsta išnuomoti 102,96 kv. m. pagalbines patalpas (duomenys neskelbtini) ieškovui, kaip kūrybinę dirbtuvę. Pagal Naujamiesčio seniūnijos potvarkį (įsakymą) bei įkainojimo aktą Nr. 6726 tarp Naujamiesčio seniūnijos ir S. D. 1992-08-04 sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis dėl 102,70 kv.m. patalpų pardavimo ieškovui, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto trečioje valstybinėje notarinėje kontoroje. Papildomai tarp Naujamiesčio seniūnijos ir ieškovo 1992-08-04 sudaryta Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis dėl 102,70 kv. m. patalpų eksploatavimo ir priežiūros išlaidų apmokėjimo. Tarp Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos ir ieškovo 1992-08-04 sudaryta gyvenamojo namo, buto, esančio pastatytame po 1941 metų istorijos ir kultūros paminkle Apsaugos sutartis Nr. 608 dėl istorijos ir kultūros paminklo (duomenys neskelbtini) apsaugos. Be to, ieškovui Lietuvos Respublikos VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ Vilniaus filialas išdavė Detalizuotą pažymėjimą, 1992-08-04 pirkimo - pardavimo sutarčiai reg. Nr. 3-3463 dėl patalpų (kūrybinių dirbtuvių), įforminimo. Pažymėjimo išdavimo dieną nurodytam nekilnojamajam turtui jokie draudimai, areštai nebuvo neįregistruoti. Naujamiesčio seniūnijos Lukiškių skyrius ieškovui 1996-11-15 išdavė Pažymą tvirtinančią, kad ieškovas nuo 1992 metų gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. (dabar (duomenys neskelbtini)).

3. Teigė, kad ieškovas 1992 metais sąžiningai įgijo nekilnojamą turtą ir nedisponuoja jokia informacija (duomenimis, dokumentais, sprendimais ir kt.), kad pastarasis būtų išreiškęs savininko valią (suteiktų sutikimą) jam nuosavybės teise priklausantį turtą perleisti kitam asmeniui. Šias faktines aplinkybes, ieškovo teigimu, tvirtina 2020-11-17 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame yra nurodyta, jog negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybės teise priklauso ieškovui.

4. Nurodė, ieškinio padavimo dienai ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas neteisėtai užvaldė atsakovai. Ieškovą su atsakovais nesieja jokie materialiniai teisiniai santykiai (nėra sudarytos nuomos, panaudos, pirkimo-pardavimo ir kt. sutartys). Atsakovai, galimai veikdami nesąžiningai ir neteisėtai, ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausančių patalpų iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos neatlaisvino ir nepateikė jokių leistinų rašytinių įrodymų, paliudijančių, kad ieškovas jam nuosavybės teise priklausantį turtą būtų perleidęs atsakovams.

Atsiliepimas

5. I. J., A. J. ir trečiasis asmuo I. J. personalinė įmonė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškinyje nurodytų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 102,70 kv. m., atsakovai nėra ir niekada nebuvo užėmę. Atsakovai bendrąja jungtinės nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja patalpomis, pažymėtomis 58-1 iki 58-11, turinčiomis 99,94 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Patalpos). Patalpos yra pusrūsyje. Patalpas atsakovai nuo 2002-12-30 nuomojosi iš Vilniaus miesto savivaldybės. 2005 metais atsakovė I. J. Patalpas bendrosios jungtinės nuosavybės teise nupirko iš Vilniaus miesto savivaldybės 2005-08-11 paskelbto viešojo aukciono metu. Bankas atsakovams 2005-09-28 suteikė kreditą Patalpų pirkimui, kurį atsakovai yra grąžinę. Bankas įsipareigojo kreditą suteikti tada, kai kredito gavėjai atsakovai Patalpas įkeis bankui, sumokės mokesčius už kreditavimo dokumentų paruošimą, apdraus įkeičiamą turtą Bankui priimtinoje draudimo bendrovėje Banko naudai visam naudojimosi kreditu laikotarpiui. 2005-09-16 pirkėjai I. J. buvo parduotos Patalpos, t.y. negyvenamos patalpos, pažymėtos 58-1 iki 58-11, turinčios 99,94 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje (Privatizavimo objektas). Vilniaus miesto savivaldybės taryba, kaip Pardavėjas, pavirtino, kad į Privatizavimo objektą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, Privatizavimo objektas nėra įkeistas, areštuotas ir dėl jo nėra teisinio ginčo, Pardavėjo teisė juo disponuoti neatimta ir neapribota, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos Pirkėjo nuosavybės teisei į Privatizavimo objektą, nėra gavęs iš jokių valstybės institucijų pranešimų apie ketinimą apriboti jo nuosavybės teises, teisių tretiesiems asmenims bei su Privatizavimo objekto nuosavybės teise susijusių papildomų pareigų nustatymą. Pirkėjas – atsakovė I. J. savo įsipareigojimus prieš Pardavėją įvykdė tinkamai ir Patalpas nupirko.

6. Taip pat nurodė, kad 2013-06-03 tarp (duomenys neskelbtini) ir patalpų (plane pažymėta nuo 58-1 iki 58-11) bendrasavininkai - atsakovai, sudarė komunalinių paslaugų teikimo sutartį, kuria Bendrija įsipareigojo teikti vartotojams komunalines paslaugas: šilumos energiją, vandenį, namo teritorijos (namui priskirto žemės sklypo) tvarkyti ir priežiūrą, šiukšlių ir atliekų išvežimą, elektros energiją bendroms namo reikmėms (Komunalinių paslaugų teikimo sutarties 1.1 p.); vykdyti bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, administravimą, statinio kasmetines ir neeilines apžiūras, ekspertizes, konsultacijas, šildymo ir karšto vandens sistemos paruošimą šildymo sezonui ir kitus su pastato administravimu susijusius darbus (paslaugas) (Komunalinių paslaugų teikimo sutarties 1.2 p.) ir kt., įvardinta Komunalinių paslaugų teikimo sutarties 1.3-1.5 punktuose. Komunalinių paslaugų teikimo sutartimi vartotojas įsipareigojo, be kita ko, apmokėti už suvartotą šiluminę energiją 99,94 kv. m. patalpų šildymui.

7. Pažymėjo, kad atsakovai yra vieninteliai ir teisėti Patalpų, pažymėtų 58-1 iki 58-11, turinčių 99,94 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Vilniuje, savininkai, nupirkę, atsiskaitę už Patalpas ir jas perėmę (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, CK 6.393 straipsnis, CK 6.398 straipsnis).

8. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinio tenkinimo šioje byloje klausimą spręsti vadovaujantis ginčui aktualia teismų praktika, ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais bei Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime pateikta informacija. Atsiliepime nurodė, kad ji valdė, naudojo ir disponavo bei galiausiai nuomojo ir pardavė ne ginčo šioje byloje patalpas, o negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) g. (dabar (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 99,94 kv. m, 5 aukštų mūrinio pastato pusrūsyje). Šios patalpos savivaldybei priklausė 2001 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 1688V „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ įstatinio kapitalo sumažinimo“, 2001 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ įstatinio kapitalo sumažinimo“ dalinio pakeitimo“ ir 2001 m. gruodžio 22 d. priėmimo-perdavimo akto, pagrindu.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 1096 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ minėtos patalpos buvo įrašytos į privatizavimo objektų sąrašą. 2005 m. rugpjūčio 11 d. įvyko minėtų patalpų viešas aukcionas, kurį laimėjo atsakovė I. J.. 2005 m. rugsėjo 16 d. buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 12-10-97. Sudarant sandorį, 2005 m. rugsėjo 14 d. VĮ Registrų centras pateikė notarų biurui pažymą Nr. 44-857500 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, apie tai pažymėta minėtos sutarties 2 punkte. Atkreipė dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, notaras tvirtindavo pirkimo-pardavimo sutartis tik gavęs pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.

10. Ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai numatė, jog pirkėjui sumokėjus 25 proc. pirkimo kainos pasirašomas nuosavybės teisės perdavimo-priėmimo aktas, kuris nagrinėjamu atveju pasirašytas 2005 m. rugsėjo 21 d., reg. Nr. 12-10-99, o VĮ Registrų centre įrašoma žyma apie įsiskolinimą už nupirktas patalpas. Pirkėjai ir atsakovei visiškai atsiskaičius už nupirktas patalpas, 2005 m. spalio 10 d. VĮ Registrų centras buvo pateiktas raštas dėl atsiskaitymo. Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą griežtai laikėsi ir laikosi teisės aktų nustatytų reikalavimų. 2005 metais, sudarant sandorį, į privatizavimo objektą (duomenys neskelbtini) g. , Vilniuje, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 99,94 kv. m, 5 aukštų mūrinio pastato pusrūsyje, tretieji asmenys neturėjo jokių teisių ar pretenzijų, objektas nebuvo įkeistas, areštuotas ir dėl jo nebuvo teisinio ginčo, savivaldybės teisė juo disponuoti neatimta ir neapribota, nebuvo jokių apribojimų, kurie galėjo turėti įtakos nuosavybės teisei į objektą, nebuvo gauta jokių valstybės institucijų pranešimų apie ketinimą apriboti nuosavybės teises.

11. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovui priklausančios ir prašomos atlaisvinti patalpos yra kitos patalpos, kurių trečiasis asmuo nevaldė, jos jai nepriklausė ir jomis ji nedisponavo. Tokia išvada darytina ir iš ieškovo pateikto VĮ Registrų centro išrašo, kuriame nurodyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – Kūrybinės dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei būtent jas ieškovas prašo išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo, tuo tarpu, savivaldybei priklausė ir vėliau buvo parduotos patalpos, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 99,94 kv. m, esančios 5 aukštų mūrinio pastato pusrūsyje.

Atsiliepimas

12. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo sprendimą dėl ieškinio reikalavimų priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad palyginus prie ieškinio pridėtą patalpos plano kopiją ir patalpos kadastro duomenų byloje, kurios pagrindu šiuo metu yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Patalpos kadastro duomenys, saugomą planą, nustatyta, kad sutampa patalpų išdėstymas ir žymėjimas plane (nuo 58-1 iki 58-11). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-38873-987/2019 tenkintas S. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Minėta nutartimi panaikintas S. D. nuosavybės teise priklausančios Patalpos 1997-01-27 apylinkės teismo nutartimi pritaikytas areštas. Iš 2019-12-18 nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-38873-987/2019 ir iš registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) registruotų minėtų juridinių faktų apie iškeltą bylą (abu juridiniai faktai įregistruoti to paties teismo 2000-07-20 pranešimo Nr. 2(24)-2000 m. pagrindu, išregistruoti – tos pačios apylinkės teismo 2000-12-05 nutarties pagrindu) matyti, kad teisme buvo ginčijama 1992-08-04 Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 3-3463 (kurios pagrindu į Patalpas įregistruota ieškovo nuosavybės teisė). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2SP-38873-987/2019 nurodyta, kad Vilniaus miesto I apylinkės teismo 2000-12-05 priimta paskutine nutartimi ieškiniai, kuriais buvo ginčijama ir 1992-08-04 Pirkimo-pardavimo sutartis, buvo palikti nenagrinėti.

Žemesnės instancijos teismas

13. Už Registro tvarkytojui pateiktų dokumentų pagrįstumą ir juose nurodomų faktų teisingumą atsako juos surašę ir išdavę asmenys arba institucijos. Ne Patalpos teisinė registracija ieškovo vardu sukūrė jam nuosavybės teises į šias patalpas, o ieškovo nuosavybės teisė į Patalpą atsirado 1992-08-04 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3-3463 pagrindu. Taip pat ne Patalpos teisinė registracija atsakovų vardu sukūrė jiems nuosavybės teises į šią patalpą, o atsakovų nuosavybės teisė į Patalpą atsirado 2005-09-16 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 7945 ir 2005-09-21 Perdavimo – priėmimo akto Nr. 12-10-99 pagrindu.

14. Taip pat nurodė, kad duomenys (teisės aktų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu Registre buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai ir asmenų daiktinės teisės į juos, gali būti vertinami kitaip, negu teritorinio registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka, t. y. teismine tvarka. Registrų centras neturi duomenų, kad 1992-08-04 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3-3463 (kurios pagrindu įregistruota ieškovo nuosavybės teisė į Patalpą) ar 2005-09-16 Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 7945 bei 2005-09-21 Perdavimo – priėmimo aktas Nr. 12-10-99 (kurių pagrindu įregistruota atsakovų nuosavybės teisė į Patalpą) būtų nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Kol šie dokumentai nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, jie yra galiojantys ir jų pagrindu Registre įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais ir negali būti pašalinti iš Registro. Taigi trečiajam asmeniuinesuteikta teisė spręsti, kam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas, juo labiau vertinti reikalavimo atlaisvinti patalpas pagrįstumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinys atmestas, iš ieškovo S. D. atsakovų I. J. ir A. J. naudai priteista 2 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš 2021-03-29 Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Patalpa Nr. 1) nuo 1992-08-04 įregistruotos kaip nuosavybės teise priklausančios ieškovui 1992-08-04 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3-3463 pagrindu (t.1, b.l. 116).Taip pat iš 2021-03-29 Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovų I. J. ir A. J. nuosavybės teise yra įregistruotos negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (patalpoms nesuteiktas pilnas adresas) (toliau – ir Patalpa Nr. 2) 2005-09-16 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 7945 ir 2005-09-21 Perdavimo – priėmimo akto Nr. 12-10-99 pagrindu (t.1, b.l. 118).

Šalies argumentai

17. Ieškovas teigia, kad jam nuosavybės teise priklausančias Patalpas Nr. 1 neteisėtai užvaldė atsakovai. Ieškovo teigimu, Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos valdyba išnuomojo pagalbines patalpas (duomenys neskelbtini) (dabar - (duomenys neskelbtini), Vilnius) ieškovui, kaip kūrybinę dirbtuvę. Pagal Naujamiesčio seniūnijos potvarkį (įsakymą) bei įkainojimo aktą tarp Naujamiesčio seniūnijos ir ieškovo buvo sudaryta 1992-08-04 pirkimo - pardavimo sutartis dėl 102,70 kv. m. patalpų pardavimo ieškovui, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto trečioje valstybinėje notarinėje kontoroje. Ieškovas nurodo, kad reiškia vindikacinį ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

18. Tuo tarpu atsakovai su tokia ieškovo argumentacija nesutinka, atsikirsdami nurodo, kad Patalpų Nr. 1, kurių adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 102,70 kv. m. atsakovai nėra ir niekada nebuvo užėmę. Atsakovų teigimu, jie bendrąja jungtinės nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja patalpomis, pažymėtomis 58-1 iki 58-11, turinčiomis 99,94 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Patalpos Nr. 2), kurios yra pusrūsyje. Atsakovai šias Patalpas įgijo 2005-09-16 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7945 pagrindu.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog viešame registre atsakovų nuosavybės teise registruotos Patalpos Nr. 2 pažymėtos 58-1 iki 58-11, jų unikalus numeris skiriasi nuo ieškovo nurodomų Patalpų Nr. 1 unikalaus numerio, kaip ir atsakovų patalpų plotas (99,94 kv. m.) yra skirtingas nuo ieškovo valdomų Kūrybinių dirbtuvių ploto (102,70 kv. m.),tiek ieškovas, tiek atsakovai atvaizduoti pastato adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje butų (patalpų) sąraše (DOK-22719).

20. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Patalpos Nr. 2 2002-12-30 Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutartimi Nr. 1837 buvo išnuomotos nuomininkui I. J. personalinei įmonei. Nustatytas nuomojimo terminas nuo 2003-01-02 iki 2008-01-02, bet ne ilgiau kaip iki patalpų įtraukimo į privatizavimo programą (Sutarties 3 punktas). Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė 2002-12-30 Negyvenamųjų pastatų, statinių, patalpų perdavimo ir priėmimo aktu Patalpas Nr. 2 perdavė nuomininkui I. J. personalinei įmonei. Patalpos nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais: (duomenys neskelbtini). Iš 2005-08-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus privatizavimo objekto viešo aukciono protokolo Nr. 12-14-99 matyti, kad atsakovė I. J. laimėjo viešą aukcioną Patalpoms Nr. 2 įsigyti. 2005-09-16 tarp pardavėjos Vilniaus miesto savivaldybės ir pirkėjos I. J. buvo sudaryta Sutartis Nr. 12-10-97 dėl privatizavimo objekto pirkimo ir pardavimo, pagal kurią pardavėja pardavė atsakovei negyvenamąsias patalpas, pažymėtas 58-1 iki 58-11, turinčias 99,94 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius). Sutarties 2 punkte Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, kad privatizavimo objektą valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus miesto savivaldybės taryba pagal 2001-12-22 priėmimo-perdavimo aktą, 2001-08-02 savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 1688V ir 2001-12-06 savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 2407V, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2002-01-18 Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2005-09-14 pažymą Nr. 44-857500 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamo turto registre. 2005-09-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos privatizavimo objekto (ilgalaikio materialiojo turto) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 12-10-99, Vilniaus miesto savivaldybės taryba Patalpas Nr. 2 perdavė pirkėjai I. J.. 2005-09-28 tarp atsakovų ir AB bankas „NORD/LB Lietuva“ sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 4882-05 IV, pagal kurią atsakovams suteiktas kreditas Patalpoms Nr. 2 pirkti, kredito gavėjų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu įkeistos Patalpos Nr. 2. Iš 2005-10-10 Vilniaus miesto savivaldybės pranešimo Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) Vilniuje, atsiskaitymo matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybė VĮ Registrų centrui pranešė, jog pagal 2005-09-16 pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. 12-10-97 pirkėja I. J. atsiskaitė už negyvenamas patalpas pažymėtas 58-1 iki 58-11, turinčias 99,94 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) Vilniuje. 2005-10-20 ilgalaikio materialinio turto perdavimo aktu patalpos perduotos jų savininkams I. J., ir A. J..

21. Teismas pažymėjo, kad ieškovas deklaratyviai teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybės valdyba, galimai pasinaudodama ieškovo teisiniu neišprusimu, veikdama ultra vires, galimai neteisėtais valstybės tarnautojų veiksmais, 2001 metais sudarė neteisėtus sandorius - 2001-08-02Nr. 1688V bei 2001-12-06 Nr. 2407V sprendimus dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ įstatinio kapitalo sumažinimo bei 2001-12-22 d. Priėmimo - perdavimo aktą, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nors ieškovas teigia, kad Patalpomis Nr. 1 neteisėtai naudojasi atsakovai ir jis yra jų teisėtas savininkas, tačiau pakankamų duomenų, kurie leistų spręsti, kad ieškovas, kaip teisėtas savo patalpų savininkas, nuolatos šias patalpas prižiūri, tvarko ir kitaip rūpinasi jomis, nepateikė. 2022-01-17 daugiabučių namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodoma, kad ieškovas jokių komunalinių ar kitų mokesčių bendrijai už patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Vilniuje nemoka, kadangi jis patalpų šiame name neturi. Ieškovas pateikė mokėjimo pranešimus už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir bankinių pavedimus už jų mokėjimą 2018 m., 2020 m., 2021m., 2022 m., tačiau šie duomenys nėra pakankami vertinti, jog ieškovas šiomis patalpomis visapusiškai rūpinasi. Iš byloje pateikto VASA 2022-04-27 elektroninio laiško matyti, kad rinkliava skaičiuojama pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kai tuo tarpu atsakovams priklausančios negyvenamosios patalpos rinkliava neapmokestinamos (DOK-74974).Tuo tarpu atsakovai pateikė duomenis apie sumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas, šildymą, elektros energiją, už vandenį, administravimą, teritorijos priežiūrą ir tvarkymą, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir kt., kurios buvo teikiamos atsakovų Patalpoms Nr. 2.

23. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas grįsdamas savo ieškinio argumentus remiasi ir trečiojo asmens VĮ Registrų centras pateiktu vertinimu, kad palyginus prie ieškinio pridėtą Patalpos Nr. 1 plano kopiją ir Patalpos Nr. 2 kadastro duomenų byloje, kurios pagrindu šiuo metu yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Patalpos Nr. 2 kadastro duomenys, saugomą planą, nustatyta, kad sutampa patalpų išdėstymas ir žymėjimas plane (nuo 58-1 iki 58-11). Tačiau pastaroji aplinkybė nepaneigia fakto, kad atsakovų jiems nuosavybės teise priklausančios Patalpos Nr. 2 atsakovų valdomos neteisėtai ar, kad atsakovai yra užėmė ieškovo nurodomas patalpas. Teismas, atsižvelgdamas į vindikacinio reikalavimo tenkinimui būtinąsias sąlygas, bei nagrinėjamojoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovas neįrodė pirmosios vindikacinio ieškinio sąlygos, jog ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovams, iš kurių reikalaujama grąžinti daiktą, todėl ieškovo reikalavimo dėl daikto išreikalavimo netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

24. Apeliantas (ieškovas) S. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-07-03 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-179-1080/2023 bei patenkinti ieškovo S. D. ieškinį visa apimtimi. Apeliantas skundą grindė iš esmės panašiais argumentais kaip ir ieškinį. Apeliantas nurodė šiuos argumentus:

24.1. Apeliantas (ieškovas) kartu su procesiniais dokumentais teismui pateikė eilę archyvinių dokumentų kopijų, kurie neginčijamai paliudija ieškovui S. D. priklausančių patalpų - Kūrybinių dirbtuvių, esančių adresu - (duomenys neskelbtini), Vilnius (anksčiau (duomenys neskelbtini)), kurių bendras plotas - 102,70 kv. m., namo plane pažymėta (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietą namo plane.

24.2. Apelianto manymu, po ginčo patalpų Nr. 1 naujos kadastrinės bylos įregistravimo ir patalpų identifikavimo kodo pakeitimo Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2002-12-06 sprendimu Nr. 2407V iš dalies pakeitė savo 2001-08-02 sprendimą Nr. 1688V, be kita ko, panaikinusi ankstesnį Savivaldybės nuosavybėn perduodamo turto sąrašą ir patvirtino naują sąrašą, kuriame nebeliko ieškovui priklausančių ginčo patalpų Nr. 1, kurių disponavimas buvo apribotas turto areštu, o į sąrašą buvo įtrauktos naujai performuotos ieškovui priklausančios ginčo patalpos – Negyv. Patalpos, (duomenys neskelbtini) (99,94 kv. m.), adresu (duomenys neskelbtini) (patalpos Nr. 2), kurioms jau nebebuvo taikomas areštas bei disponavimo apribojimai. 2001-12-22 priėmimo – perdavimo aktu patalpos buvo perduotos Savivaldybei, o 2005 metais atsakovai patalpas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo iš Vilniaus miesto savivaldybės. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, ieškovo manymu, pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso kitos, nei ieškovo nurodomos patalpas yra neteisinga bei nepagrįsta, todėl naikintina.

24.3. Tokiu atveju, jeigu 1992-08-04 Kūrybinių dirbtuvių pirkimo-pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia ir šalys grąžintos į pirminę padėtį, tuomet Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. sprendimais Nr. 1688V bei 2407V Vilniaus miesto savivaldybei būtų perėjusios 102,70 kv. m. ginčo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ne 99,94 kv. m. patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, realiai grąžinus ginčo šalis į pirminę padėtį, ginčo patalpų perėmėjas, prieš atlikdamas bet kokius veiksmus su nekilnojamojo turto objektu, siektų kuo skubiau pasinaikinti teismo pritaikytą turto areštą bei Registre įregistruoti nuosavybės teisės pakeitimus. Tačiau iš bylos medžiagos yra nustatyta, kad šis areštas buvo panaikintas ieškovo S. D. iniciatyva Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-18 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. E2SP-38873-987/2019. Pažymėtina, kad pastarojoje byloje buvę suinteresuotieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybė bei Vilniaus m. DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kurie neva galėtų būti potencialūs ginčo patalpų savininkai, jeigu 1992-08-04 ginčo patalpų pirkimo – pardavimo sutartis būtų pripažinta negaliojanti, jokių pretenzijų nekėlė bei neteikė prieštaravimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Atsiliepimas

25. Atsakovai ir trečiasis asmuo I. J. personalinė įmonė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė šiuos argumentus:

25.1. Atsakovai Patalpas Nr. 2 nuo 2002-12-30 nuomojosi iš Vilniaus miesto savivaldybės. 2005 metais atsakovė I. J. Patalpas Nr. 2 bendrosios jungtinės nuosavybės teise nupirko iš Vilniaus miesto savivaldybės 2005-08-11 paskelbto viešojo aukciono. Bankas Atsakovams 2005-09-28 datą suteikė kreditą Patalpų Nr. 2 pirkimui, kurį Atsakovai yra grąžinę. Bankas įsipareigojo kreditą suteikti tada, kai kredito gavėjai atsakovai Patalpas įkeis bankui, sumokės mokesčius už kreditavimo dokumentų paruošimą, apdraus įkeičiamą Ginčo turtą Bankui priimtinoje draudimo bendrovėje Banko naudai visam naudojimosi kreditu laikotarpiui. 2005-09-16 pirkėjai atsakovei I. J. buvo parduotos Patalpos Nr. 2 - negyvenamos patalpos, pažymėtos 58-1 iki 58-11, turinčios 99,94 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje (Privatizavimo objektas). Vilniaus miesto savivaldybės taryba, kaip Pardavėjas, pavirtino, kad į Privatizavimo objektą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, Privatizavimo objektas nėra įkeistas, areštuotas ir dėl jo nėra teisinio ginčo, Pardavėjo teisė juo disponuoti neatimta ir neapribota, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos Pirkėjo nuosavybės teisei į Privatizavimo objektą, nėra gavęs iš jokių valstybės institucijų pranešimų apie ketinimą apriboti jo nuosavybės teises, teisių tretiesiems asmenims bei su Privatizavimo objekto nuosavybės teise susijusių papildomų pareigų nustatymą.

25.2. Atsakovai pateikė įrodymus, kad mokėjo visus mokesčius Bendrijai ir kitus už Patalpas Nr. 2. Taip pat Atsakovai pateikė įrodymus, kad ieškovas jokių mokesčių už ieškinyje nurodytą turtą nemokėjo.

25.3. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. patalpa (duomenys neskelbtini) įregistruota ieškovo S. D. vardu pagal 1992-08-04 pirkimo-pardavimo sutartį. Šią sutartį nuo Naujamiesčio seniūnijos pasirašė tuometinis seniūnas P. I.. Pažyma nustatytas P. I. piktnaudžiavimas ir apie tai pranešta prokuratūrai (Pažymos 1 punktas). Pažyma nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra priėmusi sprendimų dėl šios Patalpų Nr. 2 įteisinimo kūrybine dirbtuve ir jos suteikimo S. D.. Seimo kontrolierė 1996-02-26 raštu Nr. 10-28/510/01/439 kreipėsi į S. D. prašydama atvykti duoti paaiškinimus dėl patalpų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priklausomybės ir panaudojimo. S. D. į paminėtą raštą neatsiliepė ir į Seimo kontrolierių įstaigą neatvyko. Po 1992-08-04 pirkimo-pardavimo sutarties tarp Naujamiesčio seniūnijos tuometinio seniūno P. I. ir S. D. pasirašymo, patalpomis VĮ Respublikinis inventorizacijos projektavimo ir paslaugų biuras Vilniaus filialo ir VL savaitraštis „Pirmadienis”sudarė 1994-05-18 Jungtinės veiklos sutartį. Šią sutartį įstatymų nustatyta tvarka neužginčijus ankstesnės pirkimo-pardavimo sutarties nuo Naujamiesčio valstybinės įmonės pasirašė G. T., kas vėl patvirtina, kad pasirašant 1992-08-04 pirkimo-pardavimo sutartį tuometinis Naujamiesčio seniūnijos seniūnas P. I. piktnaudžiavo. Ieškovas nepateikė jokio Patalpų Nr. 2, iš kurio reikalauja iškeldinti atsakovus ir trečiąjį asmenį, priėmimo-perdavimo akto, patvirtinančio, kad jis yra turto savininkas.

Žemesnės instancijos teismas

25.4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2¹⁸-441/1997 pripažino patalpų-kūrybinių dirbtuvių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 1992 m. rugpjūčio 4 d. tarp Naujamiesčio seniūnijos atstovo P. I., veikiančio pagal miesto valdybos potvarkį, ir S. D., negaliojančia bei nusprendė šalis grąžinti į pirmykštę padėtį - Vilniaus miesto valdyba įpareigota grąžinti S. D. pinigus, gautus pagal 1992 m. rugpjūčio 4 d. patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ir įmokėtus į Naujamiesčio seniūnijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos banko Žirmūnų skyriuje.

Atsiliepimas

26. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į Registrų centro pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams pateiktuose atsiliepimuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

28. Ieškovas sprendimą ginčija vadovaudamasis tuo, kad jo manymu, pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų, kurie pagrindžia jo nuosavybės teisę įginčo patalpas.

29. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. CPK 226 straipsnyje nustatyta šalių pareiga pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teismas sprendimą gali grįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų teismas negali peržengti apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, išskyrus civilinio proceso normose nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

30. Pagal CK 4.95 straipsnį, kuriame nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017).

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-44/2009; bylos Nr. 3K-3-451-686/2015 ir kt.).

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,DGD“ v. BAB ,,Properta“, bylos Nr. 3K-3-452/2010, bylos Nr. 3K-3-451-686/2015).

33. Taigi pagal nurodytą praktiką ieškovas, reikšdamas vindikacinį ieškinį, privalo įrodyti vieną iš pagrindinių aplinkybių, kad ieškinio pareiškimo metu jis yra vienintelis teisėtas savo Patalpų savininkas, o atsakovai jo patalpas valdo neteisėtai. Įvertinus bylos duomenis, laikytina, ieškovas šios įrodinėjimo pareigos neįvykdė.

34. Visų pirma, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – viešame registre atsakovų nuosavybės teise registruotos Patalpos Nr. 2 pažymėtos 58-1 iki 58-11, jų unikalus numeris skiriasi nuo ieškovo nurodomų Patalpų Nr. 1 unikalaus numerio, kaip ir atsakovų patalpų plotas (99,94 kv. m.) yra skirtingas nuo ieškovo valdomų Kūrybinių dirbtuvių ploto (102,70 kv. m.), tiek ieškovas, tiek atsakovai atvaizduoti pastato adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje butų (patalpų) sąraše (DOK-22719). Tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovų jiems nuosavybės teise priklausančios Patalpos Nr. 2 atsakovų valdomos neteisėtai ar, kad atsakovai yra užėmė ieškovo nurodomas patalpas. Registrų centras pagrįstai pažymėjo, jog duomenys (teisės aktų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu Registre buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai ir asmenų daiktinės teisės į juos, gali būti vertinami kitaip, negu teritorinio registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka, t. y. teismine tvarka. Registrų centras neturi duomenų, kad 1992-08-04 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3-3463 (kurios pagrindu įregistruota ieškovo nuosavybės teisė į Patalpą) ar 2005-09-16 Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 7945 bei 2005-09-21 Perdavimo – priėmimo aktas Nr. 12-10-99 (kurių pagrindu įregistruota atsakovų nuosavybės teisė į Patalpą) būtų nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Kol šie dokumentai nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, jie yra galiojantys ir jų pagrindu Registre įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais ir negali būti pašalinti iš Registro.

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad Patalpos Nr. 2 2002-12-30 Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutartimi Nr. 1837 buvo išnuomotos nuomininkui I. J. personalinei įmonei. Nustatytas nuomojimo terminas nuo 2003-01-02 iki 2008-01-02, bet ne ilgiau kaip iki patalpų įtraukimo į privatizavimo programą (Sutarties 3 punktas). Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė 2002-12-30 Negyvenamųjų pastatų, statinių, patalpų perdavimo ir priėmimo aktu Patalpas Nr. 2 perdavė nuomininkui I. J. personalinei įmonei. Patalpos nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais: (duomenys neskelbtini). Iš 2005-08-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus privatizavimo objekto viešo aukciono protokolo Nr. 12-14-99 matyti, kad atsakovė I. J. laimėjo viešą aukcioną Patalpoms Nr. 2 įsigyti. 2005-09-16 tarp pardavėjos Vilniaus miesto savivaldybės ir pirkėjos I. J. buvo sudaryta Sutartis Nr. 12-10-97 dėl privatizavimo objekto pirkimo ir pardavimo, pagal kurią pardavėja pardavė atsakovei negyvenamąsias patalpas, pažymėtas 58-1 iki 58-11, turinčias 99,94 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius). Sutarties 2 punkte Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, kad privatizavimo objektą valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus miesto savivaldybės taryba pagal 2001-12-22 priėmimo-perdavimo aktą, 2001-08-02 savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 1688V ir 2001-12-06 savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 2407V, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2002-01-18 Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2005-09-14 pažymą Nr. 44-857500 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamo turto registre. 2005-09-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos privatizavimo objekto (ilgalaikio materialiojo turto) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 12-10-99, Vilniaus miesto savivaldybės taryba Patalpas Nr. 2 perdavė pirkėjai I. J.. 2005-09-28 tarp atsakovų ir AB bankas „NORD/LB Lietuva“ sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 4882-05 IV, pagal kurią atsakovams suteiktas kreditas Patalpoms Nr. 2 pirkti, kredito gavėjų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu įkeistos Patalpos Nr. 2. Iš 2005-10-10 Vilniaus miesto savivaldybės pranešimo Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) Vilniuje, atsiskaitymo matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybė VĮ Registrų centrui pranešė, jog pagal 2005-09-16 pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. 12-10-97 pirkėja I. J. atsiskaitė už negyvenamas patalpas pažymėtas 58-1 iki 58-11, turinčias 99,94 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) Vilniuje. 2005-10-20 ilgalaikio materialinio turto perdavimo aktu patalpos perduotos jų savininkams I. J., ir A. J..

36. Antra, apelianto (ieškovo) teigimu, pagal 2005-09-16 Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 7945 bei 2005-09-21 Perdavimo priėmimo aktą Nr. 12-10-99 atsakovai įgijo tas pačias, ieškovui nuosavybės teise vis dar priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias adresu - (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių bendras plotas - 99,94 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo manymu, toms pačioms patalpoms, esančioms pastato pusrūsyje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galimai dėl kito asmens (kitų asmenų) padarytos nusikalstamos veikos atliekat patalpų performavimą, buvo suteikti skirtingi unikalūs numeriai: Patalpoms 1 - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei Patalpoms2 - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Patalpos Nr. 1 be savininko (ieškovo) žinios ir sutikimo buvo parduotos atsakovams (sąžiningiems įgijėjams) kaip Patalpos Nr. 2.

37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad apelianto (ieškovo) teiginiai apie toms pačioms patalpoms galimai dėl kito asmens (kitų asmenų) padarytos nusikalstamos veikos atliekant patalpų performavimą suteiktus skirtingus unikalius numerius, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).Apeliantas neįrodė, kad atsakovai įgijo ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas.

38. Trečia, ieškovas įrodinėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė paskutinę 2000-12-05 nutartį, kuria, be kita ko, visus ieškinius dėl ieškovo 1992-08-04 Pirkimo - pardavimo sutarties nuginčijimo, paliko nenagrinėtus, t. y. ieškovas liko vienintelis teisėtas Patalpų Nr. 1 savininkas, tačiau teismas neaptarė klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų ieškovui dar 1997-01-27 nutartimi, panaikinimo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jogšiuos apelianto argumentus paneigia byloje esanti medžiaga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertintino ir tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 1997 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2¹⁸-441/1997 pripažino patalpų-kūrybinių dirbtuvių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 1992 m. rugpjūčio 4 d. tarp Naujamiesčio seniūnijos atstovo P. I., veikiančio pagal miesto valdybos potvarkį, ir S. D., negaliojančia bei nusprendė šalis grąžinti į pirmykštę padėtį - Vilniaus miesto valdyba įpareigota grąžinti S. D. pinigus, gautus pagal 1992 m. rugpjūčio 4 d. patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ir įmokėtus į Naujamiesčio seniūnijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos banko Žirmūnų skyriuje. Taip pat pripažinta negaliojančia 1994 m. gegužės 18 d. Jungtinės veiklos sutartis, sudaryta tarp uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus laikraštis“ savaitraštis „Pirmadienis“ ir Naujamiesčio seniūnijos, pagal kurią Naujamiesčio seniūnija buvo įsipareigojusi uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus laikraštis“ savaitraštis „Pirmadienis“ išskirti 106,7 kv. m. ploto patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir šalys grąžintos į pirmykštę padėtį – Vilniaus miesto valdyba įpareigota ginčo patalpas perduoti daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“. Iš pateiktos Vilniaus apygardos teismo 1998 m. sausio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A25-135/1997, matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalis, kuria Vilniaus miesto valdyba įpareigota ginčo patalpas perduoti daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, panaikinta ir byla šioje dalyje perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip iš pateikto 1995 m. rugsėjo 7 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2⁹-230995 matyti, kad buvo tenkintas ieškovo GNE „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys ir Vilniaus taryba, Vilniaus miesto valdyba ir Naujamiesčio seniūnijos valstybinė įmonė įpareigotos perduoti GNEB „(duomenys neskelbtini)“ visą gyvenamąjį namą adresu Vilnius (duomenys neskelbtini) g. su visomis name esančiomis patalpomis; Vilniaus apygardos teismo 1995 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A3-1516/1995 minėtas sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Iš Vilniaus mieto 1 apylinkės teismo 1996 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2¹⁹-1225/1996 matyti, kad ieškovo Vilniaus miesto daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys tenkintas iš dalies; pastarasis sprendimas Vilniaus apygardos teismo 1997 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-85/1997 nutartimi panaikintas ir grąžintas nagrinėti iš naujo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 3 d. nutartimi nutarta sujungti civilines bylas Nr. 2²⁹-9880/1999 ir 2²³-4226/1999 į vieną civilinę bylą Nr. 2²³-4226/1999. Iš teismui pateiktos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 5 d. nutarties matyti, kad ieškovų daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, A. R. ieškinys ir ieškovų daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, R. Č. ieškinys palikti nenagrinėtais. Byloje 1997 m. sausio 27 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo panaikintos. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta ir nepateikta duomenų apie tai, ar ieškovo nurodomos jam priklausančios Kūrybinės dirbtuvės buvo perduotos DNSB „(duomenys neskelbtini), kaip ir nėra pateikta duomenų apie tai, kodėl nebuvo panaikinta ieškovo nuosavybės teisė į Kūrybines dirbtuves (Patalpos Nr. 1), kurios, kaip nurodo ieškovas jam teisėtai priklauso ir buvo parduotos atsakovams, bei kurias prašo išreikalauti iš atsakovų. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš nurodytų bylų procesų eigos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovas turi nuosavybės (valdymo) teisę į Patalpas Nr. 1 ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovams, iš kurių reikalaujama grąžinti daiktą.

39. Ketvirta, nors ieškovas teigia, kad Patalpomis Nr. 1 neteisėtai naudojasi atsakovai ir jis yra jų teisėtas savininkas, tačiau pakankamų duomenų, kurie leistų spręsti, kad ieškovas, kaip teisėtas savo patalpų savininkas, nuolatos šias patalpas prižiūri, tvarko ir kitaip rūpinasi jomis, nepateikė. 2022-01-17 daugiabučių namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodoma, kad ieškovas jokių komunalinių ar kitų mokesčių bendrijai už patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Vilniuje nemoka, kadangi jis patalpų šiame name neturi. Ieškovas pateikė mokėjimo pranešimus už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir bankinių pavedimus už jų mokėjimą 2018 m., 2020 m., 2021m., 2022 m., tačiau šie duomenys nėra pakankami vertinti, jog ieškovas šiomis patalpomis visapusiškai rūpinasi. Iš byloje pateikto VASA 2022-04-27 elektroninio laiško matyti, kad rinkliava skaičiuojama pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kai tuo tarpu atsakovams priklausančios negyvenamosios patalpos rinkliava neapmokestinamos (DOK-74974). Tuo tarpu atsakovai pateikė duomenis apie sumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas, šildymą, elektros energiją, už vandenį, administravimą, teritorijos priežiūrą ir tvarkymą, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir kt., kurios buvo teikiamos atsakovų Patalpoms Nr. 2.

40. Kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus konstatuoja, jog apeliantas (ieškovas) neįrodė pirmosios vindikacinio ieškinio sąlygos, jog jis turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovams, iš kurių reikalaujama grąžinti daiktą, todėl apelianto (ieškovo) reikalavimas dėl daikto išreikalavimo pagrįstai buvo atmestas.

Dėl bylos baigties

41. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

42. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43. Atmetus apeliacinį skundą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93, 98 str.). Atsakovai pateikė įrodymus, kad jie apeliacinės instancijos teisme patyrė 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą teismas pripažįsta pagrįsta, todėl iš ieškovo priteisia atsakovams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovams I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina