Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu („Zoom“ platformoje) išnagrinėjo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2021 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 14-ANR_N-514-2021 T. D. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, ir jam kaip administracinė nuobauda paskirtas įspėjimas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. balandžio 15 d. gautas T. D. (toliau – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo nutarime, kai protokolas nesurašomas, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nes nutarimas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymo, kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Minėtame nutarime nenurodyti jokie pareiškėjo veiksmai (neveikimas), už kuriuos jam skirta administracinė nuobauda. Taip pat nėra nurodyti konkretūs veiksmai, kurie buvo kvalifikuoti pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Toks nutarimas nėra pakankamas, o sprendimas nėra aiškus, suprantamas bei leidžiantis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gintis nuo pareikštų kaltinimų, todėl priimtas nutarimas yra ydingas dėl ko akivaizdžiai buvo pažeista pareiškėjo teisė žinoti, kokio administracinio nusižengimo padarymu jis yra kaltinamas. Minėtas nutarimas surašytas remiantis vien tik vaikų motinos duotais parodymais. Savo paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad žmona jį apkalbinėjo dėl susiklosčiusios situacijos šeimoje. Tuo metu, žmona buvo pradėjusi skyrybų mediacijos procesą, todėl ji pagrįstai bijojo, kad pareiškėjas gali pareikalauti, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, todėl žmona gyvenimiškus įvykius hiperbolizavo, jo elgesį nurodydama, kaip nederamą. Nors pareiškėjas šias aplinkybes nurodė tyrėjai, tačiau jų niekaip nevertino. Be to, nutarimą surašiusi pareigūnė nesiaiškino konfliktų situacijų bei jų sukeltų padarinių. Pareiškėjo nuomone, administracinio nusižengimo byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog jis savo veiksmais būtų pažeidęs savo vaiko teises.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad T. D. 2021 m. kovo 14 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas už tai, kad jis 2021 m. sausio 18 d. 00.00 val. (duomenys neskelbtini), nuolatos smurtauja, naudoja psichologinį smurtą vaiko, Ą. D., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

ANK 73 straipsnio 1 dalis užtraukia atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo nutarime, kai nerašomas protokolas būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundžiamame nutarime nurodoma tik blankėtinė, jau minėta ANK 73 straipsnio 1 dalies norma, todėl teismo manymu, toks suformuluotas kaltinimas yra visiškai nekonkretus, nepagrįstai išplėstas.

Teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentais ir pažymi, kad nutarimą priėmusi vyriausioji tyrėja tik formaliai nurodė, kad pareiškėjas nuolatos smurtauja, naudoja psichologinį smurtą, tačiau nenurodyti jokie konkretūs pareiškėjo veiksmai (veikimas ar neveikimas), įvykiai, nedetalizuotas veiksmų laikas ar sistemingumas. Pagal priimto nutarimo turinį ir jame nurodytą pažeidimo aprašymą teismas neturi galimybės patikrinti faktines aplinkybes, jų vertinti pagal surinktus duomenis, kuriuos pripažinti pakankamais įrodymai arba ne, kuriais remiantis būtų galima nustatyti pareiškėjo kaltės turinį ir jį įvertinti. Pareiškėjęs teisingai nurodo, kad kaltinimas nėra konkretus ir aiškus, o teismas neturi galimybės nuspėti ir suprasti dėl kokio nutarime nurodyto nuolatinio smurto būtina vertinti sudėties požymius. Bylos gali būti nagrinėjamos kaltinimo ar pripažinto pažeidimo ribose, įrodinėtinos aplinkybės negali būti be ribų ir be konkrečių faktų, vien abstrakčiu teiginiu dėl naudojamo fizinio ar psichologinio smurto nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014).

Pažymėtina, jog tarp pareiškėjo ir jo žmonos I. D. vyksta santuokos nutraukimo procesas. Iš liudytojos I. D. apklausos protokolo matyti, kad pastaroji nurodė aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas priimtas nutarimas (b. l. 11-13), tačiau paties pareiškėjo tyrimo metu nurodytos aplinkybės dalinai paneigia I. D. duotus parodymus (b. l. 30), todėl teismo vertinimu byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo kaltę dėl visų jo žmonos nurodytų faktų ir nuolatinio elgesio sūnaus atžvilgiu.

ANK 567 straipsnis numato, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (1 dalis). Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (2 dalis). Teismo vertinimu šiuo atveju admiistracinėje teisenoje nebuvo padaryta, ką patvirtina pareiškėjo nurodytos aplinkybes, kad jam nutarimas buvo priimtas iškart po jo apklausos, taip pat ir pačio nutarimo turinys su abstrakčiu nusižengimo aprašymu ir visiškai nesuprantamu pažeidimo laiku, kuris nurodytas kaip vienkartinis 2021 m. sausio 18 d. 00.00 val. nuolatinio smurto atveju.

Be to, skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarimas buvo priimtas 2021 m. kovo 14 d. 16.21val., kaip nurodoma įžanginėje jo dalyje, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui viešajame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (b. l. 2). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 616 straipsnis reglamentuoja administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą ne teismo tvarka. Jame numatyta bendroji taisyklė, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą (1 dalis). Kartu minėtas straipsnis numato specialią normą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka (3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas nenumato, kokiu būdu toks reikalavimas turėtų būti išreikštas, neįpareigoja asmenys tai daryti tik rašytine forma ar būtinai kitokiu privalomu būdu. Minėtas straipsnis privalomai numato tik tai, kad apie galimybę reikalauti bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka turi būti pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (3 dalis). Tokia normos konstrukcija leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka jeigu administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys per nustatytą terminą pateikia reikalavimą dėl žodinio proceso arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. D. dalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, tačiau minėtas nutarimas vis tiek priimtas viešajame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pažeidžiant minėtą ANK 616 straipsnio 3 dalies normą.

Tokiu būdu remdamasis aukščiau aptartomis įstatymo nuostatomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas priverstas pripažinti, kad Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2021 m. kovo 14 d. priimtas nutarimas yra ne tik nepagrįstas, bet ir neteisėtas, dėl ko turi būti panaikintas. Nutraukti administracinės teisenos, kaip prašė skundu pareiškėjas, kol kas nėra pagrindo. Siekiant tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių užtikrinimo, tiek ir kitų teisenos nustatytų trūkumų pašalinimo, byloje būtina atlikti papildomą tyrimą, tinkamai įvertinti tiek pareiškėjo, tiek jo žmonos nurodomas aplinkybes, ieškoti jas patvirtinančių ar paneigiančių kitų duomenų ir tik išnaudojus visas galimybes proporcingam jų kiekiui gauti iš naujo spręsti dėl galutinio procesinio sprendimo. Dėl to teismas panaikinęs nutarimą tinkamo teisės normų reikalavimus atitinkančio ir teisėto procesinio sprendimo priėmimui bylą grąžina institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2021 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 14-ANR_N-514-2021 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.