- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- e2S-436-587/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20612-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- R. V., J. Š., uždarajai akcinei bendrovei „R.“
- Ieškovas
- P. A.
- Trečiasis asmuo
- I. V., V. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2924-722/2020 pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovams J. Š., R. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „R.“, tretiesiems asmenims I. V. ir V. Ž. dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo padidinti bendrovės įstatinį kapitalą ir įstatinio kapitalo padidinimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. A. prašo pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „R.“ (toliau – ir UAB „R.“) 2019 m. rugsėjo 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą ir įstatinio kapitalo padidinimo nuo 130 320 Eur iki 144 800 Eur sandorį (įskaitant įregistravimą) negaliojančiais.
2. Ieškiniu ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą UAB „R.“ akcininkams šaukti UAB „R.“ visuotinius akcininkų susirinkimus, juose dalyvauti ir balsuoti dėl: 1) įstatų pakeitimo; 2) įstatinio kapitalo didinimo; 3) įstatinio kapitalo mažinimo; 4) vienos rūšies akcijų keitimo į kitos rūšies akcijas; 5) bendrovės likvidavimo; 6) reorganizavimo; 7) atskyrimo; 8) pertvarkymo; 9) restruktūrizavimo; 10) pelno paskirstymo; 11) dividendų skyrimo; 12) tapimo kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve; 13) dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojant atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), įkeitimo ir hipotekos; 14) dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo; 15) dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo; 16) dėl akcininkų pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamųjų obligacijų atšaukimo.
3. Ieškovas nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankus teismo sprendimas potencialiai netektų prasmės bei neturėtų jokio realaus poveikio, nes UAB „R.“ visuotinis akcininkų susirinkimas jau galimai būtų priėmęs žalingus sprendimus dėl disponavimo turtu, naujų prievolių prisiėmimo ar padidinimo ir pan. Ieškovas būtų priverstas inicijuoti naujus teisminius procesus dėl UAB „R.“ visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir / ar šių sprendimų pagrindu sudarytų sandorių ginčijimo ir / ar restitucijos taikymo bei žalos atlyginimo. Visų šių nepageidautinų pasekmių galima išvengti pritaikius byloje prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė UAB „R.“ akcininkams visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimti sprendimus dėl: 1) bendrovės įstatų keitimo; 2) įstatinio kapitalo didinimo ir (ar) mažinimo; 3) vienos rūšies akcijų keitimo į kitos rūšies akcijas; 4) bendrovės likvidavimo, reorganizavimo, atskyrimo, pertvarkymo, restruktūrizavimo; 5) bendrovės pelno paskirstymo; 6) dividendų skyrimo; 7) tapimo kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve; 8) dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojant atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), įkeitimo ir hipotekos; 9) dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo; 10) dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo; 11) dėl akcininkų pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamųjų obligacijų atšaukimo.
5. Teismas konstatavo, kad:
2.1. preliminariai įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas galimai yra pagrįstas, nes būtent po to, kai buvo areštuotos atsakovui R. V. priklausančios akcijos, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo nuspręsta padidinti įmonės įstatinį kapitalą, tuo pačiu atitinkamai sumažinant atsakovo valdomų akcijų santykinę dalį ir galimai dirbtinai (formaliai) prarandant sprendžiamojo balso teisę.
2.2. Teismas sutiko, kad egzistuoja rizika, jog ateityje atsakovai, valdydami didžiąją akcijų dalį ir turėdami sprendžiamojo balso teisę, gali priimti žalingus sprendimus. Pažymėjo, kad atsakovas iki 2019 m. rugsėjo 12 d. susirinkimo turėjo daugiau kaip ½ dalį akcijų ir atitinkamai balsų, o kartu su sutuoktine I. V. turėjo 3102 balsų, kurie suteikė teisę Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 28 straipsnyje ir bendrovės įstatų 6.1 ir 6.4 punktuose numatytus sprendimus priimti kvalifikuota balsų dauguma, iš jų – pakeisti bendrovės įstatus bei padidinti įmonės įstatinį kapitalą. Teismas sprendė esant tikėtina, kad galimai atsakovo R. V., kuris yra ieškovo skolininkas, iniciatyva buvo priimtas ginčijamas sprendimas, kuriuo formaliai sumažėjo atsakovo įtaka bendrovės valdyme. Kaip nurodo ieškovas, trys iš keturių dabartinių įmonės akcininkų yra tarpusavyje susiję (du akcininkai yra sutuoktiniai, o akcijų pirkėja J. Š. yra pirmų dviejų akcininkų vaikystės draugė), todėl egzistuoja tikimybė, kad ir ateityje šie akcininkai, turėdami kvalifikuotą balsų daugumą, gali priimti sprendimus, kurie būtų nenaudingi vieno iš akcininkų kreditoriui (ieškovui). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad palyginus 2017 m. gruodžio 13 d. areštuoto turto aprašo ir 2019 m. liepos 4 d. turto arešto akto turinį, matyti, kad atsakovo R. V. disponuojamo turto ir piniginių lėšų apimtis yra ženkliai sumažėjusi, t. y. atsakovas galimai nesąžiningai siekia išvengti prievolės ieškovo atžvilgiu įvykdymo. Ši aplinkybė papildomai suponuoja išvadą, kad atsakovas ir ateityje gali įtakoti bendrovėje priimamus sprendimus, kurie būtų nenaudingi ir galimai darytų žalą ieškovui, šiam įgyvendinant savo turtines teises.
2.3. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių (draudimą atlikti tam tikrus veiksmus), ieškovui galimai būtų padaryta žala, atsakovams priėmus šią žalą suponuojančius sprendimus, būtų sudarytos prielaidos ateityje reikšti kitus reikalavimus teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas R. V. (toliau – ir apeliantas) prašo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:
3.1. atsakovas R. V. niekada neneigė paskolinių santykių tarp jo ir ieškovo P. A. ir, atsiradus paskoliniams santykiams, vykdė prievolę grąžinti paskolą ieškovui, ją vykdė bylą nagrinėjant teisme bei vykdo iki šiol. Šalių ginčas kilo tik dėl grąžintinos paskolos dydžio.
3.2. Ieškovo reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-491-196/2018 buvo pripažintas nepagrįstu. Po šios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo atsakovo veiksmai ir elgesys visiškai nepakito – atsakovas ir toliau įprasta tvarka vykdo savo prievolę atsakovui. Iš to darytinos dvi esminės išvados: 1) atsakovo sąžiningumas prievolės vykdymo atžvilgiu niekuo nepasikeitė ir nėra pagrindo jo sąžiningumu abejoti, 2) pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo revizuoja aukštesnės instancijos teismo sprendimą ir jo nevykdo.
3.3. Ieškovo argumentai dėl galimo akcijų vertės sumažėjimo padidinus UAB „R.“ įstatinio kapitalo dydį nepagrįsti jokiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės neribotam laikui stabdo ir riboja UAB „R.“ ūkinę veiklą, ją žlugdo.
3.4. VĮ Registrų centro NTR išrašas patvirtina, kad atsakovo nuosavybe įregistruota 16 nekilnojamojo turto objektų, kurių vidutinė rinkos vertė masinio vertinimo būdu yra 102 221 Eur. Pagrįstai manytina, kad vien tik atsakovo turimo nekilnojamojo turto vertės pakanka ieškovo reikalavimams tenkinti. Atsakovas, Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi panaikinus atsakovo turto areštą, nė vieno iš buvusių areštuotų nekilnojamojo turto objektų niekam neperleido ir disponavimo šiais objektais neapsunkino, t. y. veikė išimtinai sąžiningai ieškovo atžvilgiu. Po priimtų teismų sprendimų atsakovas papildomai grąžino ieškovui 12 843,80 Eur paskolos, šiuo metu skolos dydis sudaro 59 057,22 USD ir 51 661,13 Eur. Ieškinio teiginiai, esą po 2019 m. liepos 4 d. atsakovas nebeturi jokio kito likvidaus turto, išskyrus UAB „R.“ akcijas, neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
7. Ieškovas P. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybėmis, jog apeliantas nuolat siekė komplikuoti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties Nr. e2A-382-302/2019 įgyvendinimą, atsakovės UAB „R.“, kurios akcininkai yra tarpusavyje susiję asmenys, visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimti ieškovo ginčijami sprendimai, kuriais padidinus bendrovės įstatinį kapitalą buvo sumažinta apeliantui nuosavybės teise priklausančių akcijų paketo vertė.
4.2. Teismas uždraudė UAB „R.“ visuotiniam akcininkų susirinkimui priimti sprendimus, kuriems yra būtina kvalifikuota balsų dauguma. Visuotiniam akcininkų susirinkimui nėra uždrausta balsuoti ir priimti sprendimus paprasta dalyvaujančių susirinkime akcininkų balsų dauguma. Atskirajame skunde apeliantas nenurodė ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė, kokius sprendimus UAB „R.“ visuotinis akcininkų susirinkimas planavo priimti, ir kaip jų nepriėmimas stabdo ir riboja bendrovės ūkinę veiklą.
4.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-490-196/2018 pagrindu buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, skirtos užtikrinti sprendimo įvykdymą ginče tarp ieškovo ir apelianto dėl paskolos santykių. Jas panaikinus buvo apsunkintas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties įvykdymas. Dėl to ieškovui atsirado poreikis pradėti civilinę bylą Nr. e2-2924-722/2020, kurioje pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
8. Atsakovai J. Š. ir UAB „R.“ bei tretieji asmenys I. V. ir V. Ž. 2020 m. sausio 10 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė, kad palaiko atsakovo R. V. atskirąjį skundą, prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Nustatyta, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teisme išnagrinėtas apie tai nepranešus atsakovui. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė jo turtinę padėtį patvirtinančius rašytinius įrodymus bei įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas vykdo kitoje civilinėje byloje ieškovo naudai priimtą teismo sprendimą. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo išnagrinėtas apie prašymo nagrinėjimą nepranešus atsakovui, pripažintina, kad apeliantas neturėjo galimybės pirmosios instancijos teismui pateikti prašymo nagrinėjimui reikšmingų rašytinių įrodymų, todėl apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismas priima į bylą.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-382-302/2019 pakeistas Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. galutinis sprendimas ir ieškovui P. A. iš atsakovo R. V. priteista 59 057,22 USD ir 64 504,93 Eur skola bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pradėjus skolos išieškojimą priverstine tvarka, antstolė 2019 m. liepos 4 d. Turto arešto aktu areštavo apeliantui priklausantį turtą, tame tarpe ir 2398 vnt. įmonės UAB „R.“ akcijų, kurių nominali vertė – 69 446,00 Eur.
14. 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo sušauktas UAB „R.“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo vienbalsiai nuspręsta padidinti įmonės įstatinį kapitalą papildomu fizinio asmens J. Š. piniginiu įnašu 14 480 Eur sumai, t. y. esamas 130 320 Eur įstatinio kapitalo dydis padidintas iki 144 800 Eur, išleidžiant 500 vienetų naujų paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos emisijos kaina 28,96 Eur. Iki įmonės įstatinio kapitalo padidinimo apeliantas disponavo 53,28 proc. įmonės akcijomis, t. y. iš esmės turėjo sprendžiamojo balso teisę, o priėmus sprendimą padidinti įstatinį įmonės kapitalą iki 144 800 Eur ir išleidus papildomai 500 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, jo dalis bendrame įmonės akcijų skaičiuje sumažėjo iki 47,96 proc.
15. Preliminariai įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovo reikalavimas galimai yra pagrįstas, nes būtent po to, kai buvo areštuotos atsakovui R. V. priklausančios akcijos, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo nuspręsta padidinti įmonės įstatinį kapitalą, tuo pačiu atitinkamai sumažinant atsakovo valdomų akcijų santykinę dalį ir galimai dirbtinai (formaliai) apeliantui prarandant sprendžiamojo balso teisę.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas.
17. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės neribotam laikui stabdo ir riboja UAB „R.“ ūkinę veiklą, ją žlugdo. Tačiau išsamiau šio argumento apeliantas atskirajame skunde nepagrindžia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jo civilinėje byloje kartu su ieškiniu pateiktame 2019 m. rugsėjo 12 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 44 fiksuota, jog antruoju klausimu buvo sprendžiama dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo. Šiame protokole fiksuotas sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą ir šio sprendimo įgyvendinimo sąlygos, tačiau jame nėra duomenų apie tai, kuo šis įstatinio kapitalo padidinimas yra reikšmingas įmonei.
18. Atsakovai UAB „R.“ ir J. Š. bei tretieji asmenys I. V. ir V. Ž., kurie yra UAB „R.“ akcininkai, 2020 m. sausio 10 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė tik savo poziciją, jog palaiko apelianto atskirąjį skundą. Pažymėtina, kad šiame atsiliepime nenurodytas nei vienas argumentas, kaip konkrečiai pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sustabdė ir apribojo UAB „R.“ ūkinę veiklą, kaip iš viso įtakojo bendrovės ūkinę veiklą, kokių gyvybiškai svarbių sprendimų priėmimą sustabdė.
19. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto argumentas, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai buvo apribota bendrovės veikla, pripažįsta nepagrįstu. Pritartina ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytam argumentui, jog skundžiama nutartimi teismas uždraudė UAB „R.“ visuotiniam akcininkų susirinkimui priimti sprendimus, kuriems yra būtina kvalifikuota balsų dauguma, neapribojant galimybės balsuoti ir priimti sprendimus paprasta dalyvaujančių susirinkime akcininkų balsų dauguma.
20. Apeliantas teigia, kad ieškovo argumentai dėl galimo akcijų vertės sumažėjimo padidinus UAB „R.“ įstatinio kapitalo dydį nepagrįsti jokiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, jog iki įmonės įstatinio kapitalo padidinimo apeliantas disponavo 53,28 proc. įmonės akcijų, t. y. iš esmės turėjo sprendžiamojo balso teisę, o priėmus sprendimą padidinti įstatinį įmonės kapitalą iki 144 800 Eur ir išleidus papildomai 500 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, jo dalis bendrame įmonės akcijų skaičiuje sumažėjo iki 47,96 proc. Ši aplinkybė yra pakankama konstatuoti, jog po to, kai buvo padidintas UAB „R.“ įstatinis kapitalas, sumažėjo apeliantui priklausančio akcijų paketo vertė, dėl ko apeliantas prarado sprendžiamojo balso teisę.
21. Civilinėje byloje kartu su ieškiniu pateiktas 2019 m. liepos 4 d. antstolės S. V. surašytas Turto arešto aktas Nr. B-11042353. Šiuo Turto arešto aktu yra areštuota atsakovo R. V. turto iš viso už 88 160,00 Eur sumą: nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) Šakių r., 1,3100 ha ploto žemės sklypas (žemės ūkio paskirties) ir 0,6700 ha ploto žemės sklypas (žemės ūkio paskirties), esantys (duomenys neskelbtini) Šakių r., (viso areštuota nekilnojamojo turto 8200,00 Eur vertės) bei vertybiniai popieriai – 2398 vnt. UAB „R.“ akcijų (69 446,00 Eur vertės) ir 102 vnt. „D. G.“ akcijų (2954,00 Eur vertės). Turtas areštuotas vykdant Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1046-413/2018.
22. Kartu su atskiruoju skundu pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina aplinkybę, jog apeliantui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) Šakių r., yra statytas 1938 m., jo fizinis nusidėvėjimas – 70 procentų. Šiuo adresu esantys ir antstolės areštuoti kiti ūkio paskirties statiniai yra statyti vėlesniais metais. Susipažinus su apelianto pateiktais rašytiniais įrodymais konstatuotina, kad pasitvirtino ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės, jog net 7 iš 11 apelianto vardu registruotų nekilnojamojo turto objektų, kurių bendra rinkos vertė, vadovaujantis apelianto pateiktais Nekilnojamojo turto registro išrašais, yra lygi 90 866 Eur, yra apsunkinti hipoteka. Darytina išvada, jog išieškojimo nukreipimas į tokį nekilnojamąjį turtą būtų apsunkintas. Antstolė minėtu Turto arešto aktu areštavo tik tą atsakovui R. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris nėra apsunkintas hipoteka, jo vertė sudaro tik 8200,00 Eur.
23. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui duomenis apie tai, kad jis vykdo teismo sprendimą, kuriuo iš jo ieškovui priteista 59 057,22 USD ir 64 504,93 Eur skola. Teismas pripažįsta, jog pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina aplinkybę, jog apeliantas vykdydamas teismo sprendimą ieškovui pervedė piniginių lėšų, tačiau atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog dėl teismo sprendimo vykdymo ieškovas kreipėsi į antstolę, kuri pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus. Apeliantas nurodė, jog šiuo metu skolos ieškovui dydis sudaro 59 057,22 USD ir 51 661,13 Eur. Likusi negrąžinta skolos suma leidžia daryti išvadą, kad vien antstolės areštuoto nekilnojamojo turto ir UAB „D. G.“ akcijų vertės nepakaktų įvykdyti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl UAB „R.“ akcijų vertės viso apelianto areštuoto turto vertės kontekste ir galimybės skolą išieškoti vien iš apeliantui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto.
25. Atsižvelgiant į išsakytus motyvus, pagrįstu pripažintinas argumentas, jog visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu padidinti įstatinį kapitalą buvo sumažinta pagrindinio akcininko R. V. turima įtaka UAB „R.“ valdyme, nesukeliant bendro įmonės nemokumo. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemones pritaikytos tik tokia apimtimi, jog būtų užtikrinta, kad nebūtų priimti UAB „R.“ nenaudingi sprendimai disponuojant bendrovės turtu, sprendžiant dėl bendrovės prievolių apimties, reorganizavimo ar pertvarkymo kitų sandorių sudarymo, kurie turėtų tiesioginės įtakos UAB „R.“ akcijų vertei ir bendrovės veiklai.
26. Šalys pripažįsta aplinkybę, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-490-196/2018 buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėta nutartimi buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo nagrinėjant ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo R. V. skolą. Todėl argumentai, susiję su tokio reikalavimo pagrįstumo įvertinimu pripažinti teisiškai nereikšmingais šios bylos kontekste.
27. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta ir apelianto atskirojo skundo argumentus, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-490-196/2018 panaikinus apelianto turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo veiksmai ir elgesys visiškai nepakito, kadangi atsakovas ir toliau įprasta tvarka vykdo savo prievolę atsakovui. Pažymėtina, kad didelė dalis apelianto nurodyto jam priklausančio nekilnojamojo turto yra apsunkinta hipoteka, kas tiesiogiai riboja galimybes perleisti nuosavybės teise priklausantį turtą, be to, tam tikra prasme apsaugo nuo išieškojimo nukreipimo į tokį turtą.
28. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas atskiruoju skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.