Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato veiklos skyriaus atstovei R. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato veiklos skyriaus (toliau – institucija) tyrėjo M. S. 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-1286-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde nurodyta, kad skundžiamu nutarimu jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) jis iš žemės sklypo, dėl kurio nuosavybės teisių vyksta teisminis ginčas, nesilaikant teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, savavališkai automobiliu su priekaba išsivežė nenustatytą kiekį raudonų plytų, taip įgyvendindamas savo tariamą teisę, kurią ginčija kitas asmuo. Su skundžiamu nutarimu pareiškėjas nesutinka pilna apimtimi dėl nurodytų motyvų. Pareiškėjo kaip žemės sklypo bendrasavininko teisės nėra ginčijamos jokiame teismo procese ir priešingi šiam teiginiui įrodymai tyrimo metu surinkti nebuvo pateikti, ir pareiškėjui nėra žinoma apie jokias laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas jo atžvilgiu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra jokių duomenų apie galimai pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat pažymėtina, kad už teismo civiliniame procese nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nesilaikymą baudą turi teisę skirti pats laikinąsias priemones nusprendęs taikyti teismas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 9 dalies įtvirtintą teisės normą, o laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymo užtikrinimo funkcija yra vykdoma per antstolį, bet ne per policijos pareigūnus. Dėl šios priežasties policijos tyrėjas, skyręs baudą už laikinųjų apsaugos priemonių nesilaikymą, jei tokios buvo teismo paskirtos, ir tai kvalifikavęs kaip administracinį nusižengimą – savavaldžiavimą, akivaizdžiai peržengė savo kompetencijos ribas. Dėl šių motyvų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimas yra teisiškai nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas (b. l. 2-3).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), dėl to neabejotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016). Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Administracinio nusižengimo bylos Nr. 65-ANR_N-1286-2019 (ROIK: 19104565544) medžiaga nustatyta, kad S. K. 2019 m. rugsėjo 10 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 7 d., apie 19 val. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), iš žemės sklypo, dėl kurio vyksta teisminis ginčas, nesilaikant teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, savavališkai iš sodybos išvežė automobiliu su priekaba nenustatytą kiekį raudonų plytų, taip įgyvendindamas savo tariamą teisę, kurią ginčija kitas asmuo ir tuo pažeidė ANK 518 straipsnio 1 dalį (b. l. 4).

Pagal ANK 518 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaryta esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Byloje esančiu nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) priklauso keletui bendraturčių, tarp jų 1/7 dalis žemės sklypo priklauso S. K. (b. l. 26-29). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr.(duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos statiniais ir žemės sklypu nustatymo. Šioje byloje 2019 m. birželio 3 d. buvo priimta nutartis taikyti laikinąsias pasaugos priemones – ieškovė D. B. įpareigota sudaryti galimybę atsakovams kartu su jų pasirinktu antstoliu netrukdomai patekti į gyvenamąjį namą, žemės sklypą ir statinius, adresu (duomenys neskelbtini) tikslu atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą, o atsakovai S. K., R. K., A. K. įpareigotas apie planuojamo atvykimo ir faktinių aplinkybių konstatavimo datą ir laiką informuoti ieškovę D. B. raštu (registruotojų paštu ar SMS žinute) prieš 5 (penkias) darbo dienas iki planuojamo atvykimo. Taigi, savo esme ši nutartis neuždraudė pareiškėjui atvykti į žemės sklypą ar naudotis jame esančiais daiktais. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi minėta Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties dalis, kuria tenkintas atsakovų S. K. ir A. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinta (b. l. 38-42).

Nors nukentėjusioji nurodo, kad S. K. išsivežtos raudonos plytos priklauso jos tėvui, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė, priešingai pats pareiškėjas (jos atstovas) pateikė AB (duomenys neskelbtini) sąskaitą-faktūrą, iš kurios matyti, kad 2008 m. liepos 9 d. S. K. iš AB „Palemono keramika“ nupirko 7 tonas plytų blokų laužo (b. l. 49).

Taigi, tarp žemės sklypo bendraturčių yra kilęs ginčas tik dėl naudojimosi statiniais ir žemės sklypu tvarkos nustatymo, kuris patenka į civilinių teisinių santykių reguliuojamą sritį ir, kaip pagrįstai nurodė pareiškėjo atstovas, jis turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Nesant nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, visi bendraturčiai turi teisę naudotis statiniais ir žemės sklypu. Tik išsprendus ginčą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, būtų galima nustatyti, ar nukentėjusiosios teisės buvo pažeistos ar ne.

Nors nukentėjusioji D. B. pateikė pranešimą būdama įsitikinusi, kad minėtos raudonos plytos priklauso jos tėvui, tačiau tai savaime dar nereiškia, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas – savavaldžiavimas, nes įvertinus visą bylos medžiagą, vienareikšmiškos išvados, kad S. K. suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį ir norėjo, kad kiltų atitinkamos žalingos pasekmės, daryti negalima. Be to, ir pats savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis, tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Konkrečiu atveju vertinant pareiškėjo veiksmus pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, darytina išvada, kad S. K. iš žemės sklypo išsivežė plytas, būdamas įsitikinęs, kad jos priklauso jam, jokia įstatymuose nustatyta tvarka nebuvo pažeista, nes jis išsivežė daiktus iš bendrai naudojamo žemės sklypo, todėl darytina išvada, jog S. K. jokių nepagrįstų ar tyčinių veiksmų, kurie suponuotų savavaldžiavimo normos dispozicijoje esančių požymių įgyvendinimą, neatliko.

Akcentuotina, jog ANK 1 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą, todėl ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Be to, sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas nubausti S. K. negali būti grindžiamas prielaidomis, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vertindamas faktinius duomenis, teismas daro išvadą, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo M. S. 2019 m. rugsėjo 10 d. priimtas nutarimas yra nepagrįstas bei neteisingas, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, todėl pareiškėjo S. K. skundas jame nurodytais motyvais tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

S. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo M. S. 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 65-ANR_N-1286-2019 (ROIK:19104565544) ir administracinio nusižengimo teiseną S. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.