Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės įgaliotai atstovei R. M., suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įgaliotai atstovei (ir suinteresuotam asmeniui) I. L., suinteresuotam asmeniui B. J. (dalyvavo 2023 m. liepos 27 d. teismo posėdyje),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl statinio pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, bei pagal pareiškėjų D. P., Š. T., I. L., G. P., B. J., A. Š., R. Š., O. K., R. U. pareiškimą dėl nekilnojamojo turto dalies įgyjimo įgyjamosios senaties būdu, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Byloje taip pat pateiktas pareiškėjų D. P., Š. T., I. L., G. P., B. J., A. Š., R. Š., O. K., R. U. (namo, adresu (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų) pareiškimas dėl nekilnojamojo turto dalies įgijimo įgyjamosios senaties būdu, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybes teisę į slėptuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tokiomis dalimis: D. P. 14.37 kv. m, Š. T. 12.53 kv. m, I. L. 23.14 kv. m, G. P. 15.34 kv. m, A. Š., R. Š. 21.94 kv. m, O. K., R. U. 17.10 kv. m, D. P. 6.25 kv. m, Vilniaus miesto savivaldybė 5.68 kv. m, B. J. 13.52 kv. m.

9. Taigi, pareiškėjai visą laikotarpį valdė ir naudojo rūsio patalpas teisėtai, kaip savo, ir darė tai sąžiningai, neslėpdami šio valdymo nuo kitų asmenų ir valstybės bei savivaldybės institucijų. Šiomis patalpomis niekada nesinaudojo jokie kiti asmenys, išskyrus ankstesnius gyvenamojo namo buto savininkus. Joks kitas asmuo, kuris būtų slėptuvės savininkas niekada nesiekė įgyvendinti savo nuosavybės teisės į slėptuvę (kiek pareiškėjams yra žinoma). Kartu, tai, kad joks slėptuvės savininkas nėra žinomas, patvirtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra iniciavusi slėptuvės pripažinimą bešeimininkiu daiktu.

10. Paaiškina, kad pareiškėjai siekia įgyti slėptuvę, kurios plotas yra lygus 129,87 kv. m bendrosios dalinės nuosavybės teise proporcingai turimai nuosavybei. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kuri dalyvauja šioje byloje, nėra išreiškusi sutikimo dėl 5,68 kv. m. slėptuvės įgijimo įgyjamosios senaties būdu. Teigia, kad pareiškėjai slėptuvės plotą paskaičiavo proporcingai Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiam buto plotui, ir, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė iniciavo šį procesą, ji savo poziciją galės išreikšti byloje.

13. Be to, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Tai, kad teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, jog jie nebėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Kadangi nuosavybės teisės į negyvenamąsias patalpas – slėptuvę nėra registruotos nei Vilniaus miesto savivaldybės, nei valstybės vardu, dėl to yra pradėta daikto pripažinimo bešeimininkiu procedūra.

15. VĮ Turto banko nuomone, pareiškimas galėtų būti patenkintas, tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Visų pirma, yra svarbu nustatyti, ar pareiškime nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė, dėl to pareiškėjai turi pateikti įrodymus, paneigiančius, kad minėtas nekilnojamasis objektas yra viešoji nuosavybė. Be to, dėl namo plotų, patalpų privatizavimo ir kt., argumentus byloje turėtų išdėstyti VĮ Registrų centras, kadangi šio nekilnojamojo turto objekto duomenys nuo 1986-03-17 yra užfiksuoti Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat apie šio namo pagalbinių patalpų suteikimą, perdavimą ar pardavimą, papildomus duomenis galėtų pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nes ši institucija, kaip vykdomojo komiteto teisių ir pareigų perėmėja, turėjo galimybę disponuoti tokiomis patalpomis. Taigi, tik išnagrinėjus tokius įrodymus galima bus įvertinti pareiškėjų pareikšto prašymo pagrįstumą šioje civilinėje byloje.

19. Perėmus namo valdymą, gyventojams pradėjus domėtis rūsio patalpų remonto darbais, pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl Nekilnojamojo turto registro išrašo apie butui priklausančias rūsio patalpas, kad būtų galima pradėti ruošti rūsio remonto darbų projektą. Kreipimosi metu buvo išaiškinta, kad pažymos išduoti negali, nes nėra dokumentų ir nėra aišku kam tos rūsio patalpos priklauso, todėl reikia kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę su paklausimu ar galės pareiškėja rūsio patalpas išsipirkti. Savivaldybė informavo, kad rūsio patalpos, kurias naudojome visą laiką yra ne rūsys, o slėptuvė ir statytojai ir/ar naudotojai nežinomi, todėl pasiūlė inicijuoti slėptuvės pripažinimą bešeimininkiu turtu ir jos perėmimą savivaldybės nuosavybėn. Savivaldybės darbuotojai namo gyventojų pradėjus šią procedūrą nėra apklausę ar prašę nuosavybės dokumentų. Iki šios dienos minėtos rūsio/slėptuvės patalpos buvo ne vieną kartą vėl užlietos ir namo gyventojai savo lėšomis apmoka vandens išsiurbimą.

20. Namo gyventojai ne kartą kreipėsi su prašymu sutvarkyti vandens atsiradimo priežastį, nes dėl gausaus vandens kiekio po pastato pamatų tėkmės, gretai dėvintis vandens siurbliui, didėjo vandens siurblio keliamas triukšmas. Dėl šios priežasties 2021 m. pavasarį kreiptasi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą. Įstaigos darbuotojai kelis kartus atlikto triukšmo matavimus ir nustatė Lietuvos higienos normos HN 33:2011 pažeidimus. Kadangi vandens siurblys įrengtas po pareiškėjos butu esančiose patalpose ir jos buvo savivaldybės įtrauktos į bešeimininkių patalpų apskaitą, per bendrijos pirmininkę informavome savivaldybę dėl minėto triukšmo pažeidimo ir iki šios dienos nei atsakymo, nei veiksmų dėl triukšmo sumažinimo iš savivaldybės pusės nebuvo.

21. Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės įgaliota atstovė teismo posėdžio metu palaike procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė pripažinti patalpas bešeimininkiu turtu.

22. Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įgaliota atstovė palaike procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė pripažinti gyventojų teisę į patalpas įgyjamosios senaties būdu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas, suinteresuotų asmenų priešinis pareiškimas tenkintinas.

24. Pareiškime nurodyti argumentai, pareiškimo priedai ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad 2021 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius surašė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. 201903, kuriame, be kita ko, į savo apskaitą įtraukė prašomą pripažinti bešeimininke slėptuvę (duomenys neskelbtini) (129, 87 m²).

25. Iš byloje pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad buvo pakabintas skelbimas apie minėtą ginčo patalpą, kuriame, be kita ko, buvo kviesti asmenys, turintys teisių į šį objektą, atsiliepti ir kreiptis į pareiškėją, buvo iškabinti ant paties namo; taip pat viešai paskelbti (duomenys neskelbtini) laikraštyje „Lietuvos rytas“.

26. Suinteresuoti asmenys D. P., Š. T., I. L., G. P., B. J., A. Š., O. K. pareiškė reikalavimus pripažinti, jog jie įgyjamosios senaties būdu įgijo ginčo slėptus, adresu (duomenys neskelbtini) atitinkamas dalis. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybes teisę į slėptuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tokiomis dalimis: D. P. 14.37 kv. m, Š. T. 12.53 kv. m, I. L. 23.14 kv. m, G. P. 15.34 kv. m, A. Š., R. Š. 21.94 kv. m, O. K., R. U. 17.10 kv. m, D. P. 6.25 kv. m, Vilniaus miesto savivaldybė 5.68 kv. m, B. J. 13.52 kv. m.

27. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.69 straipsnio 2 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

28. Taigi, siekiant nustatyti, ar objektas gali būti įgyjamas įgyjamosios senaties būdu, turi būti įvertinta, ar jis gali būti privačios nuosavybės objektu. Šio ginčo atveju sprendžiama, ar įgyjamosios senaties būdu įgyjamu objektu gali būti pareiškėjo, savivaldybės, įvardijamas objektas – slėptuvė, adresu (duomenys neskelbtini).

29. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.

30. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

31. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis 129, 87 kv.m. ginčo patalpa adresu (duomenys neskelbtini), nurodoma kaip slėptuvė. Į bylą pateiktas Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų 2015 m. rugpjūčio 6 d. aprašas Nr. AB-OA-15-000194, kur nurodyta, kad po visu namu yra bendro naudojimo rūsiai. Į bylą pateiktas VĮ „Registrų centras“ išduotas raštas apie pastato (duomenys neskelbtini), dalių ir priestatų kadastro duomenis, kur nurodyta, kad bendro rūsio ir pusrūsio patalpų plotas – 195, 42 kv.m., pastogės patalpos – 212, 79 kv. m. 2021 m. vasario 23 d. akte sudarytame UAB „Antakalnio būstas“ ginčo patalpos įvardintos kaip rūsys. 2021 m. balandžio 2 d. antstolio I. G. protokole ginčo patalpos įvardintos kaip rūsys.

32. Remiantis CK 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalimi).

33. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini), 2008 m. lapkričio 24 d. gyventojų prašymas Vilniaus miesto savivaldybės Antakalnio seniūnijos seniūnui, kuriuo gyventojai prašo lėšų ir galimybių sutvarkyti drenažo sistemos dalį ir išgelbėti namą - saugomam priklausantį objektą – nuo jam daromos žalos dėl nuolatinio rūsio užliejimų <...>, gyventojus nuo ten saugomų maisto atsargų praradimo. 2018 m. pretenzija patvirtina, kad bendrija kreipėsi į UAB „Antakalnio būstas“ dėl vandens rūsyje šalinimo darbų. 2018 m. elektroniniais laiškas namo bendrijos pirmininkė dėl apsemto rūsio komunikavo su UAB „Antakalnio būstas“, Vilniaus miesto savivaldybe (el. laiškai 2018 m. spalio 29 d., spalio 22 d., spalio 25 d. ik kt.) .

34. 2019 m. balandžio mėnesio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyriaus rašte „Dėl (duomenys neskelbtini), namo“ nurodoma, kad poskyrio specialistas 2018 m. spalio 29 d. patikrino administratoriaus vykdomą namo techninę priežiūrą ir surašė Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą reg. Nr. A357-235/18(2.9.2.8-UK9). Akte nustatyta, kad rūsio patalpos apsemtos, laiptinėse daug pašalinių daiktų. Administratorius aktu įpareigotas pašalinti vandenį iš rūsio ir nustatyti apsėmimo priežastį. Poskyrio specialistas 2019 m. vasario 27 d. pakartotinai patikrino namo būklę ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą reg. Nr. A32-810/19(2.1.15-UK9). Rūsys vis dar buvo apsemtas. Rašte pažymima, kad administratorius nuostatuose nustatytas funkcijas privalo vykdyti ir imtis visų privalomų priemonių, kad namo savininkų turtas būtų saugomas ir tinkamai eksploatuojamas. Skyrius mano, kad administratorius laiku neatliko arba netinkamai atliko besirenkančio vandens namo rūsyje priežasties identifikavimo tokiais savo veiksmais netinkamai atliko funkcijas.

35. 2021 m. namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija užsakė pastato gyvenamojo namo – (duomenys neskelbtini) pastato konstrukcijų būklės tyrimo aktą. Akte nurodoma, kad pastato (duomenys neskelbtini) bromoje yra fekalinių nuotekų šulinys <...>. Po rekonstravimo periodiškai sutrinka fekalinės kanalizacijos iki šulinio Nr. 245A, veikla. Į šulinį Nr. 21 iš šulinio Nr. 23 patenka gretimų pastatų nuotekos (gretimi pastatai paaukštinti dviem aukštais). Bromoje esantis šulinys dažnai užsipildo, fekalinės nuotekos skverbiasi į rūsio patalpas. Namo pamatai yra plytų mūro, todėl ardo laikančias konstrukcijas <...>.

36. 2021 m. sausio 15 d. bendrija kreipėsi į UAB „Grinda“ bei Vilniaus miesto savivaldybę dėl avarijos rūsio patalpose likvidavimo darbų atlikimo. Į bylą patektos foto nuotraukos, kuriose matosi apsemtos ginčo patalpos bei jų tvarkymo darbai. Teikiant paaiškinimus buto ginčo name savininkė bei bendrijos pirmininkė I. L. nurodė, kad patys namo gyventojai rūpinosi užsemto rūsio valymo darbais. 2021 m. vasario 26 d. UAB „Santechmos ranga“ išrašyta PVM sąskaita faktūra namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, atliktų darbų aktas patvirtina, kad už vandens išsiurbimo iš rūsio darbus bei vandens siurblio sutvarkymą apmokėjo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija.

37. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo patalpomis nuolat ir nepertraukiamai rūpinosi namo gyventojai, t. y. jas prižiūrėjo, šalino susikaupusį vandenį, taip pat ne tik jomis rūpinosi, bet ir naudojosi – laikė maisto produktus. Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, ne tik tai, kad gyventojai, kaip minėta, naudojosi patalpomis ir jomis rūpinosi, bet ir tai, kad patalpų paskirtis išviešinta VĮ „Registrų“ centras išraše „slėptuvė“ nesutampa su ta, kuriai buvo naudojama patalpa.

38. Dar paminėtina ir tai, kad valstybė atstovaujama VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nenurodė ir nepateikė duomenų, kad minėtas ginčo objektas yra valstybės nuosavybė ar yra įtrauktas į oficialų slėptuvių sąrašą bei atitinka slėptuvei keliamus teisės aktų reikalavimus, tokių duomenų nepateikė ir Vilniaus miesto savivaldybė, o priešingai šį turtą prašo pripažinti bešeimininkiu, t. y. neįrodinėja, kad turtas yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė.

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi, kai nustatoma, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas tęsiasi ilgą laiką ir išlieka sąžiningas, teisėtas, atviras (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).

40. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; 3) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu; 4) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 5) visą valdymo laiką daiktas valdomas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savas; 6) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2011).

41. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į pareiškime nurodomą nekilnojamąjį turtą suinteresuoti asmenys būtų įgiję vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Nagrinėjant bylą nenustatyta, jog nurodytas nekilnojamasis turtas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad suinteresuoti asmenys būtų atsisakę valdymo ar kad šį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruotos kitų asmenų daiktinės teisės į šiuos objektus (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

42. CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas; bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą (CK 4.57 straipsnio 2 dalis). Tokios bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010; 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009). CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2014).

43. Šioje byloje nustačius, kad namo adresu (duomenys neskelbtini) savininkai įgijo ginčo objektą įgyjamosios senaties būdu, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų, kuri leidžia daiktą pripažinti bešeimininkiu, todėl pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimas pripažinti bešeimininkiais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn negyvenamąsias patalpas – slėptuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (patalpos pažymėtos nuo 12-1 iki 12-5) atmestinas.

44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 530-533 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu atmesti.

Tenkinti suinteresuotų asmenų pareiškimą dėl turto įgijimo įgyjamosios senaties būdu.

Nustatyti, kad suinteresuoti asmenys įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybes teisę į slėptuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tokiomis dalimis:

D. P., gim. (duomenys neskelbtini), 14.37 kv. m;

Š. T., gim. (duomenys neskelbtini), 12.53 kv. m;

I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 23.14 kv. m;

G. P., gim. (duomenys neskelbtini), 15.34 kv. m;

A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 21.94 kv. m;

O. K., gim. (duomenys neskelbtini), R. U., gim. (duomenys neskelbtini), 17.10 kv. m (po ½ šios dalies kiekvienai);

D. P., (duomenys neskelbtini), 6.25 kv. m;

B. J., gim. (duomenys neskelbtini), 13.52 kv. m.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.