Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo (toliau – ir pareiškėjas) V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria pareiškėjo V. K. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos K. M. 2025 m. vasario 27 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24232660993 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate buvo atliekamas administracinis tyrimas dėl to, kad 2024 m. vasario 16 d., apie 12.00 val., A. K. sugadino V. K. kiemo vartus, sulaužė pakabinimą spyną, sugadino varčią, tai yra padarė V. K. 91,99 Eur turtinę žalą, tokiais savo veiksmais tyčia sugadino svetimą turtą, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24232660993 nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal pareiškėjo V. K. skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nukentėjusiojo V. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

3. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

4. ANK 5 straipsnio. 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.

5. Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.

6. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

7. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas V. K. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. vasario 16 d., apie 12.00 val., pilietis A. K. sugadino V. K. kiemo vartus, sulaužė pakabinamą spyną, sugadino varčią, tuo V. K. patyrė 91,99 euro dydžio materialinę žalą, tokiu būdu įvykdė nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje.

8. ANK 115 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinio turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tačiau atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.

9. Nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja K. M., vadovaudamasi ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, 2025 m. vasario 27 d. nutarimu nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal V. K. pareiškimą, kadangi nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 115 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas su tokiu Institucijos procesiniu sprendimu pagrįstai sutiko. Įvertinus aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje esančius duomenis, darytina išvada, jog joje nėra jokių objektyvių duomenų apie galimai įvykdytą ar vykdomą administracinį nusižengimą, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena pagal V. K. pareiškimą ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu Institucijos 2025 m. vasario 27 d. nutarimu nutraukta teisėtai ir pagrįstai.

10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu V. K. apeliaciniu skundu ir išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, Institucijos pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, kad tiek Institucijos 2025 m. vasario 27 d. nutarime, tiek Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartyje padarytos išvados pagrįstos surinkta medžiaga ir motyvuotos. Pažymėtina, kad atliekant įvykio tyrimą pagal pareiškėjo V. K. pareiškime nurodytas aplinkybes, Institucija apklausė A. K., o tikslinant įvykio aplinkybes, atliko liudytojų V. K., S. K., T. B. ir E. Š., pareiškėjo V. K. apklausas, įvertino kitus tyrimo duomenis. Šie tyrimo metu surinkti duomenys buvo ištirti ir įvertinti skundžiamoje nutartyje.

11. Apklausos metu A. K. paaiškino, kad dalis turto priklauso ir jam, tačiau krikšto sūnus (V. K.) jo neįleidžia, kaltina įvairiais dalykais (namo padegimu, jam taip pat buvo sumontuotas sekimo įrenginys). Dieną, aptariamą byloje, jis atvyko į mamos namą palesinti vištų, tačiau buvo neįleistas, spyną nupjovė, kadangi turi teisę patekti į jam oficialiai priklausančias patalpas.

12. Institucija, įvertinusi liudytojų parodymus ir kitus tyrimo duomenis nustatė, kad įvykio metu pareiškėjas V. K. buvo išvykęs, jo žmona S. K. buvo gyvenamojo namo patalpose, todėl asmeniškai sugadinimo aplinkybių nematė, o į įvykį atvykę policijos pareigūnai nurodė, kad jiems matant A. K. nuo vartų pašalino grandinę su spyna, tačiau vartų specialiai nelaužė ir negadino, kad būtų varčia sugadinta ar išlaužta duomenų nenustatyta. Pastarąsias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai.

13. Iš bylos duomenų spręstina, kad įvykio dieną A. K. norėjo patekti į namų valdą, kurios dalis priklauso ir jam. Kaip suprantama, namų valdą tvora yra aptvėręs ir joje gyvena V. K., į namų valdą galima patekti per mažus ir per didelius vartus, tvora kaip statinys nėra registruota.

14. Liudytoja V. K. apklausos metu parodė, kad teritorija, kurioje yra jos sutuoktiniui A. K. nuosavybės teise priklausančio namo dalis, juosiama tvora, yra didieji ir mažieji vartai. Mažieji vartai yra apsaugoti kodine spyna, kurią uždėjo V. K. ir pasakė kodą. Tačiau būdavo tokių atvejų, kad kodas būdavo pakeistas arba spyna atjungta ir ji su vyru negalėdavo patekti į kiemo teritoriją. Būdavo, kad nepatekus į kiemą, vis tekdavo kviesti policiją. 2024 m. vasario 13 d. kilo gaisras. Iki šio gaisro su vyru į namą patekdavo pro mažuosius vartus, didžiaisiais vartais nesinaudojo. Tačiau 2024 m. vasario 16 d., atvykus prie namo, turint tikslą palesinti vištas, A. K., priėjęs prie mažųjų vartų, bandė suvesti turimą kodą, tačiau spyna neatsirakino, tai yra, kodas buvo pakeistas. A. K. paskambino broliui L. K., tačiau šis nurodė, kad tai ne jo reikalas, o jo sūnus – V. K., išvykęs. Negalėdami patekti į kiemą, jie paskambino į policiją, o atvykus pareigūnams prie jų vedė kodą, tačiau jis netiko. Pareigūnai nurodė, kad A. K. turi teisę patekti į namą, kuris jam priklauso nuosavybės teise, todėl A. K. nuėmė nuo didžiųjų vartų metalinę spyną ir pateko į kiemą. Vartai buvo apgadinti dėl gaisro, vartų sugadinimo įvykio dieną neužfiksavo ir šalia buvę pareigūnai. Santykiai tarp V. K. ir A. K. jau daug metų yra konfliktiški.

15. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai T. B. ir E. Š. apklausos metu parodė, kad atvykus į įvykio vietą vyriškis (A. K.) paaiškino, jog negali patekti į jam priklausantį namą (past. – dalį namo). Į namą patekti galima per didelius arba mažus vartus. Ant didelių vartų buvo uždėta metalinė grandinė su spyna, vartų mechanizmas atrodė apgadintas. Asmenims į teritoriją per mažuosius vartus patekti nepavyko, todėl buvo bandyta susisiekti su V. K., tačiau to padaryti nepavyko. Kadangi namo dalis priklausė pranešėjui, rekomendavo nukirpti spyną ir taip patekti į teritoriją. Pranešėjas, kiek pamena, atsinešė reples ir nukirpo grandinę ar spyną, vartai atsidarė. Asmuo vartų specialiai nelaužė ir negadino, žalos nepadarė.

16. Aukštesniam teismui peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, kad A. K. bando atidaryti, kaip suprantama, didžiuosius vartus. Šį procesą ramiai stebi atokiau stovintys du policijos pareigūnai ir A. K. sutuoktinė. Tuoj pat už policijos pareigūnų matosi stovinti mašina. A. K. nepavykus vartų atidaryti, pastarasis nueina prie minėtos mašinos ir iš jos bagažinės išsiima plaktuką, su kuriuo grįžta prie vartų. Su plaktuku dešimt kartų sudavus į atidaryti trukdžiusią kliūtį, vartai atsidaro.

17. Aukštesnis teismas, peržiūrėjęs šį vaizdo įrašą, o taip pat įvertinęs paminėtus įvykio vietoje buvusių liudytojų parodymus, kitus bylos duomenis, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nėra pagrindo teigti, jog A. K. tyčia sugadino svetimą turtą – V. K. pastatytus kiemo vartus, sulaužė pakabinamą spyną, sugadino varčią. Byloje nustatyta, jog A. K. negalėdamas patekti į dalinai jam priklausančią namų valdą, buvo priverstas imtis priemonių didžiuosius vartus priverstinai atidaryti ir tai darė išsikvietęs policijos pareigūnus. Kadangi namo dalis priklausė pranešėjui, būtent policijos pareigūnai jam rekomendavo nukirpti spyną ir taip patekti į teritoriją. Policijos pareigūnai taip pat patvirtino, kad A. K. iš mašinos atsineštu prietaisu nuo vartų pašalino tik ant vartų buvusią juos atidaryti trukdžiusią kliūtį – grandinę ar spyną. Policijos pareigūnai taip pat patvirtino, kad A. K. vartų specialiai nelaužė ir negadino, žalos nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog turto sunaikinimo ar sugadinimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio pažeidimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Tokių įrodymų pareiškėjas aukštesniam teismui nepateikė.

18. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad policijos pareigūnai taip pat patvirtino, jog ant didelių vartų buvo uždėta metalinė grandinė su spyna, o vartų mechanizmas dar iki A. K. veiksmų atrodė apgadintas. Kaip paaiškino liudytoja V. K., didieji vartai prieš tai buvo apgadinti dėl gaisro.

19. Pareiškėjas skunde teigia ir įrodinėja, kad A. K. turėjo alternatyvią galimybę į teritoriją patekti per mažus vartelius, per kuriuos įėjimo kodas jam (A. K.) buvo žinomas.

20. Teismo posėdžio metu apylinkės teisme V. K. paaiškino, kad ginčo objektu bendrasavininkai naudojasi pagal nustatytą naudojimo tvarką. Kadangi duomenų, kad A. K. pagal nustatytą tvarką į teritoriją neturėjo teisės patekti per didžiuosius vartus nepateikta, todėl, aukštesnio teismo vertinimu, akivaizdu, kad jis, kaip bendrasavininkas, turėjo pasirinkimo teisę, per kuriuos vartus jam patekti į namų valdos teritoriją. Juolab, kaip matyti iš vaizdo įrašo, V. K. į įvykio vietą buvo atvykęs automobiliu. Nors apeliantas ir nurodo, kad į teritoriją 2024 m. vasario 16 d. automobiliu A. K. važiuoti neketino, tačiau ši aplinkybė pagrįsta tik subjektyviu pareiškėjo manymu. Tačiau iš liudytojos V. K. parodymų matyti, kad jie, atvykę su sutuoktiniu, į teritoriją patekti ketino per mažus vartelius, kurių kodą V. K. A. K. buvo atsiuntęs SMS žinute. Vartelių jiems atidaryti nepavyko – spyna neatsirakino. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nepaneigta V. K. nurodyta aplinkybė, kad, nepavykus atidaryti mažų vartelių, A. K. pirmiausia skambino broliui L. K., tačiau šis nurodė, kad tai ne jo reikalas, o jo sūnus – V. K. yra išvykęs. Tik po to buvo kviečiama policija. Liudytojais apklausti į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai patvirtino, kad A. K. su sutuoktine į teritoriją per mažuosius vartelius patekti nepavyko. Iš pareigūnų parodymų taip pat matyti, kad jiems susisiekti su V. K. taip pat nepavyko. Liudytoja apklausta V. K. sutuoktinė S. K. parodė, kad įvykio metu ji namuose nebuvo. Esant tokiai situacijai per didžiuosius vartus A. K. į teritoriją pateko neturėdamas galimybės patekti per mažuosius vartelius – įvedus kodą mažieji varteliai neatsidarė, su V. K. susisiekti nepavyko, pastarojo sutuoktinės namuose nebuvo.

21. Liudytoja S. K. neneigia, kad apeliantas A. K. SMS žinute buvo atsiuntęs mažųjų vartelių atidarymo kodą. Tačiau ši liudytoja taip pat parodė, kad šis kodas ir ankščiau vis būdavo pakeistas arba spyna atjungta ir ji su vyru negalėdavo patekti į kiemo teritoriją. Aukštesnis teismas sutinka, kad šiuo atveju S. K. parodymus reikia vertinti atsargiai, kadangi ji yra A. K. sutuoktinė. Tačiau ši liudytoja parodė ir byloje nepaneigta aplinkybė, kad ir dėl ankstesnių mažųjų vartelių kodo keitimo ar spynos atjungimo (past. – ką iš esmės galėjo padaryti tik apeliantas) atvejų taip pat buvo kviečiama policija. Ši liudytoja taip pat parodė, kad nagrinėjamu atveju atvykus pareigūnams prie jų buvo vedamas mažųjų vartelių kodas, tačiau jis netiko, ką patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, ką patvirtina nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys liudytojų S. K., T. B., E. Š. parodymai, kad A. K. pagal V. K. nurodytą kodą įvykio dieną per mažuosius vartelius į teritoriją patekti negalėjo. Tuo tarpu V. K. apeliaciniame skunde vaizdo įrašais įrodinėjamos aplinkybės, kad A. K. tiek prieš įvykį, tiek po jo per mažuosius vartelius (past. – kai patekimo per juos kontrolė yra apelianto pavaldume) į teritoriją patekti galėjo netrukdomas, šiuo atveju esmės nesudaro.

22. Apelianto vertinimu, negalima remtis ir subjektyviais pareigūnų parodymais, kurie galimai dėl ilgo laiko tarpo tarp įvykių ir parodymų davimo jau buvo pamiršę įvykių eigą, kadangi jie neteisingai nurodė, jog A. K. vartus atidarė iš automobilio atsineštomis replėmis, kai iš tiesų vartus atidarė plaktuku, kad šiuo atveju spyna nebuvo nukirpta, o ji buvo nudaužyta trenkiant plaktuku per spyną.

23. Sutiktina, kad tokį įrankio nurodymo neatitikimą galėjo įtakoti nuo įvykio praėjęs ilgas laiko tarpas. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad A. K. vartus plaktuku ant vartų esančią spyną nudaužia trenkiant į ją plaktuku būdamas nugara nusisukęs nuo policijos pareigūnų, tai yra iš esmės kūnu užstodamas įrankį, kuriuo jis atidaro vartus. Tačiau aukštesnis teismas pažymi, kad neabejoja pirmiau minėtais liudytojų T. B. bei E. Š. parodymais, kurie esminiai sutampa su įvykio vietoje buvusios liudytojos V. K. parodymais, kad per mažuosius vartus į teritoriją patekti galimybės nebuvo, o didžiųjų vartų mechanizmas buvo apgadintas dar iki A. K. patenkant per juos. Duomenų, kad policijos pareigūnai T. B. ir E. Š. būtų priešiškai nusiteikę prieš apeliantą ir norėtų jį apkalbėti, byloje nenustatyta.

24. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs administracinės bylos medžiagą, liudytojų parodymus, tame tarpe ir pateiktus vaizdo įrašus, konstatuoja, kad byloje neužfiksuoti neleistini A. K. veiksmai, kuriais tyčia būtų siekiama sugadinti didžiųjų kiemo vartų varčią ir spyną. Be kita ko, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad šie vartai buvo apgadinti gaisro metu, ko iš esmės neneigia ir pats apeliantas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad gaisro metu buvo pastebėta, jog patekdami į sklypą ugniagesiai gelbėtojai sugadino vartų dešinę varčią, tačiau kairioji varčia buvo nesugadinta. Įrodymų, kad būtent A. K., įvykio dieną plaktuku nuo didžiųjų vartų plaktuko pagalba nuimdamas metalinę spyną ir tokiu būdu patekdamas į kiemą, sugadino kairiąją didžiųjų vartų varčią, apeliantas nepateikė.

25. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo V. K. skundas yra nepagrįstas ir dėl to atmetamas. Apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir, visas abejones įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, priėmė teisingą procesinį sprendimą, palikdamas galioti Institucijos 2025 m. vasario 27 d. nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena A. K. atžvilgiu buvo nutraukta ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu.

26. Bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad Institucijos nutarime pagrįstai išaiškinta, kad nutraukus administracinio nusižengimo teiseną, nukentėjusiajam V. K. nėra užkertamas kelias, esant pagrindui, reikalauti turtinės ir / ar neturtinės žalos atlyginimo iš kalto asmens civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutartį nepakeistą ir nukentėjusiojo V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.