Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-277-440/2014

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-03-18
Bylos Nr.: 2A-277-440/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02819-2013-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Vidmantas Mylė, Vilija Valantienė (pran.)
Ieškovas: P. A.
Atsakovas: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų

Kategorijos

22.9pavadinimo nepavyko patikrinti
25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
27.3.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-277-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02819-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 22.9; 25.3; 27.3.1.8; 99.3; 114.4; 114.11; 121.14; 121.21 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidmanto Mylės, Egidijaus Mockevičiaus ir kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3851-394/2013 pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būreliui dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas susipažinti su atsakovo dokumentais ir dokumentų kopijų pateikimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas P. A. kreipėsi į teismą ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelį sudaryti galimybę susipažinti su būrelio buhalteriniais dokumentais už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, su būrelio tarybos protokolais ir/ar sprendimais už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, pateikiant ieškovui šių dokumentų kopijas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1-3, 54-55 b.l.). Nurodė, kad yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio narys. 2012-02-22 kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl dokumentų pateikimo, kuriuo prašė pateikti būrelio buhalterinių dokumentų kopijas už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki prašymo įvykdymo dienos ir tarybos protokolų ir sprendimų kopijas už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki prašymo įvykdymo dienos. Remiantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punktu, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 3.4.5. punktu, ieškovas turi teisę gauti prašomą informaciją, o atsakovas turi suteikti galimybę susipažinti su prašomais dokumentais ar pateikti reikalaujamų dokumentų kopijas. Pažymėjo, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad prašymas būtų įgyvendintas, į jį nereagavo, nepateikė jokių priežasčių dėl kurių būtų neįmanoma pateikti prašomų dokumentų kopijas ar atsakymo kada tai galėtų padaryti. Mano, kad nepateikdamas dokumentų atsakovas pažeidžia jo, kaip būrelio nario, teises, todėl prašo teismo įpareigoti atsakovą per įmanomai trumpiausią laiką pateikti prašomų dokumentų kopijas, kaip tai numato Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas bei būrelio įstatai.

Atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis su ieškiniu bei pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo nesutiko, prašė atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-02-22 ieškovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos pirmininko pavaduotojui S. S. įteikė prašymą dėl dokumentų pateikimo. Tą pačią dieną ieškovui buvo paaiškinta, kad jo prašomų dokumentų apimtis yra didelė, todėl kopijų padaryti nėra galimybės, tačiau sutartą dieną jis galės susipažinti su visais jį dominančiais būrelio dokumentais. Ieškovas į šį siūlymą nieko neatsakė, susipažinti su dokumentais nebeatvyko, jokio intereso susipažinti su dokumentais neberodė, nors jam tai padaryti galimybės buvo sudarytos tiek iki 2012-02-22 prašymo pateikimo, tiek ir po to. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punktas bei atsakovo įstatų 3.4.5 punktas, kuriais remiasi ieškovas, nenumato būrelio nario teisės gauti visų asociacijos dokumentų, tame tarpe ir būrelio tarybos protokolų ir/ar sprendimų kopijas. Atsakovas vykdydamas minėtas įstatymo bei būrelio nuostatas, pasiūlė ieškovui susipažinti su visais būrelio dokumentais, tai yra tinkamai vykdė savo pareigas dėl būrelio narių teisės susipažinti su dokumentais, tačiau ieškovas šiuo pasiūlymu nepasinaudojo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nesikreipė su siūlymu į visuotinį narių susirinkimą, kad būtų svarstomas klausimas dėl susipažinimo su būrelio veiklos dokumentais tvarkos, nesikreipė į būrelį dėl teisėtų interesų gynimo. Būrelio narių teisė susipažinti su būrelio veiklos dokumentais, jo tarybos protokolais bei sprendimais nėra kaip nors varžoma ar ribojama, šią teisę gali realizuoti kiekvienas būrelio narys, kreipdamasis į sekretorių, kuris atsakingas už minėtų dokumentų administravimą. Ieškovo reikalavimas dalyje dėl įpareigojimo sudaryti galimybę susipažinti su atsakovo buhalteriniais dokumentais pateikiant jų kopijas nėra konkretus, nes ieškovas nenurodo konkrečių dokumentų, kurių kopijas jis norėtų gauti (22-24, 67-69 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013-11-15 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 605,00 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 13,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovas neginčijo atsakovo ir liudytojo nurodytų aplinkybių, kad ieškovui buvo žodžiu paaiškinta, jog būrelio buhalterinių dokumentų kiekis už tokį laikotarpį yra labai didelis ir padaryti visų jų kopijas nėra galimybės, tačiau ieškovas gali atvykti suderintu laiku ir su šiais dokumentais susipažinti, o tarybos protokolų kopijos jam buvo padarytos ir patvirtintos būrelio pirmininko, tik ieškovas nebeatvyko jų pasiimti ir daugiau jokio intereso susipažinti su dokumentais neberodė. Ieškovas tik teigė, kad atsakymai į jo prašymus turėjo būti pateikti raštu. Teismas pažymėjo, kad prijungtos civilinės bylos Nr. 2-539-79/2013 duomenimis, 2012-11-13 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo pateikti dokumentų kopijas, atsiliepimu į šį ieškinį atsakovas nurodė, kad būrelio nario teisė susipažinti su veiklos dokumentais, jo tarybos protokolais ir sprendimais nėra kaip nors varžoma ar ribojama, šią teisę gali realizuoti kiekvienas būrelio narys kreipdamasis į būrelio sekretorių, kuris yra atsakingas už minėtų dokumentų administravimą, tačiau ieškovas net ir gavęs šį atsiliepimą į būrelio sekretorių dėl susipažinimo su dokumentais nesikreipė, nepavykus nušalinti bylą nagrinėjusio teisėjo į 2013-04-11 parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, o teismui palikus jo ieškinį nenagrinėtą, 2013-04-15 analogišku ieškiniu vėl kreipėsi į teismą. Teismas remdamasis nagrinėjamos civilinės bylos duomenimis, nustatė, kad būrelio finansinę veiklą tikrina visuotiniame narių susirinkime metams išrinkta kontrolės komisija, o būrelio pirmininkas iki kiekvienų metų kovo 1 d. parengia ir pateikia visuotiniam narių susirinkimui praėjusių metų veiklos ataskaitą, kuri yra vieša ir kurią tikrina kontrolės komisija. Ieškovas, manydamas, kad būrelyje gali būti klastojami dokumentai dėl jo sumokėtų mokesčių, kad protokolai galėjo būti surašomi atgaline data bei kita, į kontrolės komisiją dėl jam kilusių įtarimų nesikreipė, neprašė patikrinti finansinių dokumentų nei dėl nario mokesčio mokėjimo, nei kitais klausimais, nekėlė klausimų dėl netinkamo lėšų panaudojimo nei būrelio visuotiniuose susirinkimuose, nei būrelio taryboje. Teismas sprendė, kad būrelio įstatuose įtvirtinta tik būrelio nario teisė susipažinti su veiklos dokumentais, asociacijos nario teisės kopijuoti asociacijos dokumentus nenumato nei įstatai, nei Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 13 straipsnis. Teisė kopijuoti dokumentus sietina su teise turėti dokumentų kopijas, naudotis jomis savo nuožiūra, todėl asociacijos nario teisė susipažinti su dokumentais ir gauti informaciją gali būti aiškinama tik kaip būrelio nario galimybė susipažinti su dokumento turiniu, būrelio nario teisė į informaciją savaime nesuponuoja jo teisės reikalauti išduoti bet kokių dokumentų kopijas. Teismas padarė išvadą, kad tai, jog ieškovas negavo jo prašomų pateikti dokumentų kopijų, savaime nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista jo teisė į informaciją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į tai, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis turi internetinį puslapį adresu www.ginkunumb.lt, kuriame talpinama visa su būrelio veikla susijusi informacija, tame tarpe ir būrelio visuotinių susirinkimų bei tarybos susirinkimų protokolai ir sprendimai, kiekvienas būrelio narys turi kodą, kurio pagalba gali prisijungti ir susipažinti su būrelio veiklos dokumentais, į tai, kad būrelio buhalteriniai dokumentai laikomi UAB „Jūsų finansininkas“, kuri pagal sutartį tvarko būrelio buhalterinę apskaitą, suderinus laiką ieškovas gali atvykti į šią įmonę ir jis bus supažindintas su būrelio buhalteriniais dokumentais, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas pažeidžia jo teises susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti informaciją apie būrelio veiklą, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovui iš ieškovo priteisė jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei procesinių dokumentų persiuntimo išlaidas valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas P. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelį sudaryti galimybes susipažinti su būrelio buhalteriniais dokumentais už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, su būrelio tarybos protokolais ir/ar sprendimais už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, pateikiant ieškovui šių dokumentų kopijas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 185 straipsnį. Teismas nenurodė kokių įrodymų pagrindu padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, jog ne kartą žodžiu ragino atsakovo pirmininką S. B. pateikti jam prašomus dokumentus. Teismas netinkamai vertino ieškovo pateiktus 2012-06-18, 2012-05-30 ir 2012-06-30 prašymus, bei neatsižvelgė į tai, kad minėti įrodymai patvirtina, jog atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai vengė teikti ieškovui susipažinimui atsakovo tarybos susirinkimų protokolus. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo S. B. parodymais bei sprendė, kad ieškovas neginčijo atsakovo ir liudytojų parodymų, apie tai, jog jam buvo žodžiu paaiškinta, jog būrelio buhalterinių dokumentų kiekis už tokį laikotarpį yra labai didelis ir padaryti visų jų kopijas nėra galimybės, tačiau jis gali atvykti suderintu laiku ir su šiais dokumentais susipažinti. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis galėjo ir turėjo galimybę prašomų dokumentų reikalauti iš revizijos komisijos, kadangi atsakovo revizijos komisija jokių dokumentų neturi ir pagal įstatus atsakovui atstovauti, teikiant dokumentus, negali. Taip pat apeliantas teigia, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo pirmininkas patvirtino, jog pas atsakovą buvo tvarka, kad atsakovo nariams prašant, buvo teikiamos atsakovo dokumentų kopijos, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir teises aktus aiškino siaurai, nevertindamas faktinės situacijos ir pas atsakovą suformuotos dokumentų kopijų teikimo atsakovo nariams praktikos. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad ieškovas gali susipažinti su atsakovo buhalteriniais dokumentais UAB „Jūsų finansininkas“ suderinus laiką ir jam bus padarytos prašomų dokumentų kopijos, kadangi byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog atsakovas būtų sudaręs su UAB „Jūsų finansininkas“ kokią nors sutartį. Pirmosios instancijos teismas padarydamas išvadą, kad su atsakovo tarybos sprendimais už nurodytą laikotarpį galima susipažinti atsakovo internetiniame puslapyje www.ginkunumb.lt, vadovavosi vien atsakovo atstovo paaiškinimais, kurių nebuvo nurodyta procesiniuose dokumentuose ar parengiamojo posėdžio metu, nesant rašytinių įrodymų, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė LR CPK 230 straipsnio 1 dalį, 185 straipsnį. Ieškovas prašė teismo sudaryti galimybę pateikti teismui kokius atsakovo tarybos sprendimus galima rasti internetiniame puslapyje ir kada jie įkelti. Tačiau teismas tai padaryti atsakovui neleido. Apelianto nuomone, toks teisėjos elgesys rodo, jog teisėja buvo šališka tokiu būdu užkirsdama ieškovui kelią teikti įrodymus. Apeliantas prašo teismo priimti naujus įrodymus - atsakovo tinklalapio www.ginkunumb.lt kopiją, kurioje matyti kokie atsakovo tarybos susirinkimu protokolai yra įkelti į atsakovo tinklapį, bei informaciją apie tai kada šie tarybos susirinkimų protokolai buvo įkelti. Šie įrodymai paneigia atsakovo atstovo teiginius, jog ieškinio padavimo metu buvo ir dabar yra atsakovo tinklapyje įkelti visi atsakovo tarybos susirinkimų sprendimai. Apeliantas pažymi, kad ieškinio padavimo metu iš ieškovo prašytų pateikti atsakovo tarybos susirinkimų 9 protokolų buvo patalpinti tik trys, be to iš patalpintų tarybos susirinkimų protokolų numeracijos matyti, jog patalpinti ne visi atsakovo tarybos susirinkimų protokolai.

Šalies argumentai

2. Apeliantas nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis ir pažymi, kad atsakovas teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau išlaidų paskaičiavimas nebuvo pateiktas. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašymas dėl išlaidų priteisimo neatitinka LR CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimų, turėjo atsakovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti nepriteisti. Šiuos argumentus ieškovo atstovas nurodė ir baigiamojoje kalboje, tačiau teismas sprendime dėl to nepasisakė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis nurodė, kad nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-15 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką byloje, pasisakė dėl visų su įrodinėjimo dalyku susijusių įrodymų bei šalių argumentų, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, pateikė esminius faktinius bei teisinius motyvus dėl ieškovo ieškinio nepagrįstumo. Teismas šioje byloje tinkamai aiškino bei taikė ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Tai, kad tam tikri įrodymai buvo įvertinti ne ieškovo (apelianto) naudai, neįrodo, kad jie įvertinti netinkamai ir ne pagal įstatymų reikalavimus. Nepagrįstai ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad „nors ieškovas nurodė, jog ne kartą žodžiu ragino atsakovo pirmininką S. B. pateikti jam dokumentus, tačiau šių savo teiginių neįrodė“, kadangi vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Ieškovas apeliaciniame skunde remiasi jo 2012-05-30, 2012-06-03 ir 2012-06-18 raštais bei teigia, kad teismas šių raštų neįvertino, tačiau atsakovo teigimu, teismas šiuos įrodymus vertino ir pagrįstai sprendė, kad iš šių raštų matyti, kad ieškovas nebeturėjo jokių pretenzijų atsakovui dėl jo 2012-02-22 rašte išdėstyto prašymo realizavimo. Teismas teisingai konstatavo, kad būrelio įstatuose įtvirtinta tik būrelio nario teisė susipažinti su veiklos dokumentais, asociacijos nario teisės kopijuoti asociacijos dokumentus nenumato nei įstatai, nei Asociacijų įstatymo 13 straipsnis. Nepagrįstai ieškovas nurodo, kad būrelyje yra susiklosčiusi praktika gauti atsakovo visų dokumentų kopijas. Kaip jau minėta, būrelio nariai gali nekliudomai susipažinti su būrelio dokumentais, daryti iš jų išrašus. Bendra taisyklė yra ta, kad kopijos nėra daromos, nebent prašomo dokumento, kurį prašoma nukopijuoti, apimtis yra nedidelė. Aplinkybė, kad būrelio buhalteriniai dokumentai laikomi UAB „Jūsų finansininkas“, kuri pagal sutartį tvarko būrelio buhalterinę apskaitą, ir apie tai teismas užsiminė ieškovo ginčijamame sprendime, nesudaro pagrindo teismo vertinti kaip nepagrįsto. Tai yra tik techniniai klausimai, susiję su tuo, kad ieškovas, jei tik nori, gali nuvykti susipažinti su atsakovo buhalteriniais dokumentais, suderinus su atsakovu konkrečią datą ir laiką. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles nurodydamas, jog nagrinėjant bylą teisme atsakovo atstovas būrelio pirmininkas S. B. nurodė, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis turi internetinį puslapį, kuriame talpinama visa su būrelio veikla susijusi informacija, tame tarpe ir būrelio visuotinių susirinkimų bei tarybos susirinkimų protokolai ir sprendimai, kiekvienas būrelio narys turi kodą, kurio pagalba gali prisijungti ir susipažinti su būrelio veiklos dokumentais, šis puslapis sukurtas 2012 m. viduryje ir į šį puslapį sutalpinti būrelio veiklos dokumentai nuo 2011 metų pradžios. Ieškovas ir apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, kad atsakovas turi internetinį puslapį, kad jis gali prisijungti prie šio tinklapio, be to, pats nurodo, kad tinklapyje iš tiesų talpinami būrelio veiklos dokumentai, tame tarpe tarybos protokolai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas jokių pažeidimų nurodydamas apie būrelio tinklalapyje talpinamus dokumentus bei ieškovo galimybę ir tokiu būdu su jais susipažinti nepadarė. Apelianto argumentai, kad remiantis numeracija į tinklalapį talpinami ne visi protokolai, yra atmestini, kadangi protokolo numeracijos pirmas skaičius nurodo metus, kada tas susirinkimas įvyko, antras skaičius reiškia metų kalendorinį mėnesį, kada susirinkimas vyko, trečias skaičius reiškia tą kalendorinį mėnesį įvykusio susirinkimo eilę. Tokiu būdu numeracija I3-Nr. 02 P-01 reiškia, kad tai protokolas susirinkimo, kuris įvyko 2013 metais vasario mėnesį (tai yra 02 mėnesį) ir toks susirinkimas vasario mėnesį buvo pirmas.

2. Dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo, atsakovas pažymi, kad naudojosi advokato teisine pagalba ruošiant procesinius dokumentus, advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose. Įstatymas nedraudžia advokatui su atsakovu susitarti dėl honoraro už bylos vedimą fiksuota suma. Todėl atsakovo prašymas priteisti advokatui sumokėtą honorarą už bylos vedimą negali būti laikomas kaip neatitinkantis LR CPK 98 straipsnio nuostatų, tuo labiau, kad šios išlaidos buvo realios, būtinos ir pagrįstos. Atkreipia dėmesį, kad iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog ieškovas neginčija, kad tokias išlaidas atsakovas realiai patyrė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti ieškovo ieškinį dėl įpareigojimo leisti susipažinti su atsakovo buhalteriniais dokumentais, tarybos protokolais, sprendimais bei pateikti šių dokumentų kopijas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

Dėl įrodymų vertinimo.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė LLR CPK 185 straipsnį. Apelianto teigimu teismas nepagrįstai, pažeisdamas procesinės teisės normas padarė išvadas, jog jis neįrodė, kad atsakovas pažeidžia jo teises susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti informaciją apie būrelio veiklą, kad ne kartą žodžiu ragino atsakovo pirmininką S. B. pateikti jam prašomus dokumentus, kad ieškovo pateikti 2012-06-18, 2012-05-30 ir 2012-06-30 prašymai nepatvirtina, aplinkybės, jog atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai vengė teikti ieškovui susipažinimui atsakovo tarybos susirinkimų protokolus, kad ieškovas neginčijo atsakovo ir liudytojų parodymų, apie tai, jog jam buvo žodžiu paaiškinta, jog būrelio buhalterinių dokumentų kiekis už tokį laikotarpį yra labai didelis ir padaryti visų jų kopijas nėra galimybės, tačiau jis gali atvykti suderintu laiku ir su šiais dokumentais susipažinti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad jis gali susipažinti su atsakovo buhalteriniais dokumentais UAB „Jūsų finansininkas“ suderinus laiką ir jam bus padarytos prašomų dokumentų kopijos, kadangi byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog atsakovas būtų sudaręs su UAB „Jūsų finansininkas“ kokią nors sutartį bei, kad jis galėjo ir turėjo galimybę prašomų dokumentų reikalauti iš revizijos komisijos, kadangi atsakovo revizijos komisija jokių dokumentų neturi ir pagal įstatus atsakovui atstovauti, teikiant dokumentus, negali.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas pažeidžia jo teises susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti informaciją apie būrelio veiklą, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai aiškino bei taikė ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Pagal LR CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas, rašytiniai įrodymai yra viena LR CPK leidžiamų įrodinėjimo priemonių. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis (LR CPK 185 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas 2012-02-22 kreipėsi atsakovą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelį prašydamas pateikti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio buhalterinių dokumentų kopijas už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki prašymo įvykdymo, tarybos protokolų ir/ar sprendimų kopijas už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki prašymo įvykdymo. Prašymą grindė Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punktu bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 3.4.5 punktu (4 b.l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punktu, asociacijos narys turi teisę susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą. Remiantis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 3.4.5 punktu, būrelio nariai turi teisę susipažinti su būrelio veiklos dokumentais ir teikti valdymo organams pasiūlymus dėl būrelio veiklos (13 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad tris kartus kreipėsi dėl dokumentų gavimo, prašė žodžiu, bet būrelio pirmininkas jam nė karto raštu nėra atsakęs kur galima gauti dokumentus, į elektroninius laiškus neatsakinėjo (65, 94 b.l.), pirmininko pavaduotojas jam nesiūlė susipažinti su dokumentais, nesakė, kad gali atvykti ir papildomai susipažinti (97 b.l.). Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo nurodytą aplinkybę, kad dėl susipažinimo su būrelio dokumentais ieškovas dar kartą kreipėsi į būrelio valdybą raštu 2012-06-18 bei elektroniniu paštu 2012-05-30 ir 2012-06-03, padarė išvadą, kad minėtais dokumentais ieškovas kreipėsi dėl kitos, ne 2012-02-22 rašte nurodytos informacijos, pateikimo. Teisėjų kolegija įvertinusi minėtų dokumentų turinį pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo nurodyti raštai nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovas atsisakė jam pateikti ar leisti susipažinti su 2012-02-22 rašte nurodyta informacija. Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos duomenų matyti, kad byloje yra pateiktas 2012-06-03 ieškovo elektroninis laiškas atsakovui, kuriame ieškovas išdėstė savo poziciją dėl nuobaudos paskyrimo (5 b.l.), 2012-06-18 prašymas suteikti raštu informaciją apie ieškovui paskirtą nuobaudą (2, 7 b.l.), atsakovui 2012-05-30 siųsto elektroninio laiško kopijos, kuriame ieškovas jo teigimu nurodė, jog „niekas manęs prie dokumentų neprileidžia“ (94 b.l.) byloje nėra pateikta. Iš atsakovo pateiktų 2012-05-30 ir 2012-05-31 elektroninių laiškų ieškovui matyti, kad atsakovas siuntė ieškovui informaciją apie registracijos medžioklei tvarką, nurodė, kad ieškovas klaidina registratorių netinkamai informuodamas apie vykimą su ginklu į medžioklės plotus (26-27 b.l.). Įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto teiginiai, kad bylos rašytiniai įrodymai bei jo paaiškinimai patvirtina, jog jis ne kartą kreipėsi tiek raštu, tiek žodžiu, bylos duomenimis yra nepagrįsti ir neįrodyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant prieštaringiems šalių parodymams apie žodinį šalių tarpusavio bendravimą ginčo klausimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo keliamų reikalavimų pagrįstumą, pagrįstai rėmėsi kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie tai. Kad ieškovas neišnaudojo kitų galimybių susipažinti su jam reikalinga informacija, žinodamas atsakovo poziciją ginčo klausimu (nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-539-79/2013 atsakovas buvo pateikęs atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ieškovo teisės susipažinti su dokumentais yra neribojamos) (41-43 b.l., prijungta civilinė byla Nr. 2-539-79/2013), nepateikė jokių objektyvių paaiškinimų dėl kokių priežasčių ar kitos šalies veiksmų šios savo teisės negalėjo realizuoti. Paminėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi minėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, o aplinkybė, kad tuos pačius įrodymus apeliantas vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, arba, kad ieškovo nuomone būtent jo teikiami parodymai yra teisingi, nepateikiant tai patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą ar netinkamai vertino pateiktus įrodymus. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas teigdamas, kad tai atsakovas turėjo įrodyti, jog ieškovas nesikreipė į atsakovo pirmininką papildomai žodžiu dėl dokumentų pateikimo, nepagrįstai siekia perkelti įrodinėjimo pareigą atsakovui. Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga pagal LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose suformuotas taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - priešieškinio, pareiškėjui - pareiškimo ar prašymo faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga Nr. 51. Teismų praktika. 2004, 22).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai, prieštaraudamas faktinėms bylos aplinkybėms, teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovas turėjo ir galėjo kreiptis dėl finansinių dokumentų pateikimo į atsakovo revizijos komisiją. Pažymėtina, kad iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas turėdamas abejonių dėl buhalterinių ir kitų dokumentų klastojimo, netinkamo lėšų panaudojimo galėjo kreiptis į atsakovo revizijos komisiją, kadangi vadovaujantis atsakovės įstatais, būrelio finansinę veiklą tiria visuotiniame narių susirinkime išrinkta komisija. Teisėjų kolegija, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, nenurodė, kad ieškovas prašymą dėl dokumentų pateikimo turėjo pateikti kontrolės komisijai. Šias aplinkybes teismas vertino spręsdamas ar ieškovas neturėjo galimybės pasinaudojo kitomis priemonėmis spręsti tarp šalių kilusią konfliktišką situaciją, bet ne spręsdamas kontrolės komisijos galimybes pateikti ieškovo reikalaujamus dokumentus. Taip pat apeliantas nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad asociacijos nario teisės kopijuoti asociacijos dokumentus nenumato nei įstatai, nei LR Asociacijų įstatymo 13 straipsnis, bei teigia, kad pagal susiklosčiusią tarp būrelio narių praktiką dokumentų kopijos atsakovo nariams buvo teikiamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, jog tam tikrais atvejais atsakovo nariams buvo daromos nedidelės apimties dokumentų kopijos, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovo teisė susipažinti su atsakovo dokumentais, daryti jų išrašus, yra prilyginama besąlyginei teisei daryti visų dokumentų kopijas. Ta aplinkybė, jog ieškovui yra patogiau kopijuoti dokumentus, o ne daryti išrašus (95 b.l.), nagrinėjamu atveju nėra pagrindas pripažinti, jog yra ribojama ieškovo teisė susipažinti su atsakovo veiklos dokumentais. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovo teisės kopijuoti atsakovo dokumentus nenumato nei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatai, nei Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 13 straipsnis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad būrelio buhalteriniai dokumentai laikomi UAB „Jūsų finansininkas“, kuri pagal sutartį tvarko būrelio buhalterinę apskaitą, ir suderinus laiką ieškovas gali atvykti į šią įmonę ir jis bus supažindintas su būrelio buhalteriniais dokumentais, taip pat jam atlygintinai bus padarytos prašomų dokumentų kopijos, bei, kad atsakovo internetiniame puslapyje yra talpinama visa su būrelio veikla susijusi informacija, tame tarpe ir būrelio visuotinių susirinkimų bei tarybos susirinkimų protokolai ir sprendimai, kiekvienas būrelio narys turi kodą, kurio pagalba gali prisijungti ir susipažinti su būrelio veiklos dokumentais, šis puslapis sukurtas 2012 m. viduryje ir į šį puslapį sutalpinti būrelio veiklos dokumentai nuo 2011 metų pradžios, prisijungimo kodą turi ir ieškovas, nėra pagrįsti, kadangi šios aplinkybės buvo nurodytos ne baigiamųjų kalbų metu (LR CPK 253 straipsnio 4 dalis), ieškovas turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, pateikti atsikirtimus (97 b.l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios teismas atsisakydamas atidėti bylos nagrinėjimą dėl papildomų įrodymų pateikimo, tuo pagrindu, kad bus užvilkintas bylos nagrinėjimas, nepažeidė procesinės teisės normų, laikėsi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, šalių lygiateisiškumo, ir kitų proceso principų pusiausvyros.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teisėja nagrinėjusi bylą pirmosios instancijos teisme buvo šališka, kadangi užkirto ieškovui kelią teikti įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, LR CPK 6 straipsnis, 21 straipsnis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013). Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (LR CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (LR CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš LR CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (LR CPK III dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė įrodymų, kitų argumentų, kurie leistų pagrįstai suabejoti civilinę bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi, iš bylos duomenų matyti, kad abejonių dėl teisėjos šališkumo, ieškovas nei žodžiu, nei raštu nereiškė pirmos instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto abejonės dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo, iš esmės yra susijusios su procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu byloje, įrodymų, patvirtinančių bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo šališkai ir neobjektyviai.

Dėl apelianto prašymo priimti naujus įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis LR CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad apeliantas neturėjo galimybės pirmosios instancijos teismui pateikti duomenų apie, tai, kad kokie atsakovo tarybos susirinkimų protokolai ir kada yra įkelti į atsakovo tinklalapį. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teisėjų kolegija atsisako priimti apeliacinės instancijos teisme pateiktus naujus įrodymus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes byloje nepateiktas išlaidų paskaičiavimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl atmetus ieškinį iš ieškovo priteisė 605,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas patyrė išlaidas, pateikti dokumentai patvirtina apie sumokėtas sumas (83-86 b.l.), apeliantas bylinėjimosi išlaidų dydžio neginčija, priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamų civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžio (3000,00 Lt). Iš 2013-08-28 papildomo susitarimo prie sutarties dėl teisinės pagalbos Nr. 117 matyti, kad advokato honoraro dydis sudaro 500,00 Lt ir 21 procentas pridėtinės vertės mokesčio, iš viso – 605,00 Lt (85 b.l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo prašymas priteisti advokatui sumokėtą honorarą už bylos vedimą negali būti laikomas kaip neatitinkantis LR CPK 98 straipsnio nuostatų, nors ir nėra detalaus paskaičiavimo, tačiau suma nėra didelė, neviršija rekomenduojamų civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžio, todėl apelianto argumentai dėl nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepagrįsti ir atmestini kaip neįrodyti.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (LR CPK 176–185 straipsniai), tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, išsamiai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teismo padarytos išvados atitinka byloje nustatytus faktus, įstatymų nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų koelgija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovo skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylos duomenimis atsakovas prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų bei įrodymų kokias bylinėjimosi išlaidas patyrė, byloje nepateikė. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai Vilija ValantienėVidmantas MylėEgidijus Mockevičius