- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-02
- Bylos Nr.
- e2-75-638/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01021-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- V. R.
- Trečiasis asmuo
- A. B., uždaroji akcinė bendrovė „AG turtas“
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AVA statyba“ atstovei bankroto administratorei I. S., advokatui D. U.,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AVA statyba“ ieškinį atsakovui V. R., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „AG turtas“, A. B., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „AVA statyba“ (toliau – UAB ir ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė iš atsakovo V. R. (toliau ir – atsakovas) priteisti ieškovės naudai 1 891 213,20 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1435-264/2019 iškėlė bankroto bylą UAB „AVA statyba“ (toliau ir – bendrovė), bankroto administratore paskyrė I. S. (toliau ir – administratorė). VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovės vadovo pareigas nuo 2007 m. lapkričio 16 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo atsakovas V. R.. Bendrovės akcininkais buvo A. B. (49 proc.), UAB „AG turtas“ (49 proc.) ir atsakovas V. R. (2 proc.). Atsakovas netinkamai vykdė jo kaip vienasmenio bendrovės valdymo organo pareigas, bendrovei esant nemokiai neužkirto kelio jos įsiskolinimų augimui, nes nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokia tapusiai bendrovei.
Ieškovė nurodė, kad sprendžiant iš bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, bendrovė nemokia tapo dar 2018 m. sausio 1 d., tačiau atsakovas iki 2019 m. balandžio mėnesio delsė pateikti ieškinį teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nemokia tapusiai bendrovei. Vadovaujantis 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais, į bendrovės balansą įrašyto turto vertė 2018 m. sausio 1 d. sudarė 4 166 287 Eur. Vadovaujantis 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis, 2018 m. sausio 1 d. bendrovės pradelstos skolos tiekėjams sudarė 2 022 284,86 Eur, o kiti pradelsti įsipareigojimai sudarė 448 044 Eur, taigi, bendra pradelstų bendrovės įsipareigojimų suma 2018 m. sausio 1 d. sudarė 2 470 328, 86 Eur ir viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Atsakovas, sužinojęs apie bendrovės nemokumo faktą, privalėjo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės bankroto byloje iš viso yra patvirtinta 4 361 542,06 Eur kreditorinių reikalavimų suma, taigi, išaugęs įmonės skolų dydis sudaro 1 891 213,20 Eur (4 361 542,06 Eur – 2 470 328, 86 Eur). Bendrovės bankroto proceso metu buvo realizuotas visas bendrovei priklausęs turtas, už kurį buvo gauta 664 567,96 Eur suma, taip pat bendrovės naudai iš debitorių buvo gauta 510 915,73 Eur suma. Bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovės kasoje buvo 469,96 Eur piniginių lėšų. Bendrovės pajamos ir nemokumo administratoriui perduotos bendrovės piniginės lėšos iš viso sudaro 1 175 953,65 Eur (664 567,96 Eur + 510 915,73 Eur + 469,96 Eur). Iš šios sumos bendrovė dalinai tenkins/tenkino kreditorių finansinius reikalavimus ir dalį lėšų skyrė/skirs administravimo išlaidų padengimui. Bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų dalis sudarytų 3 185 588,41 Eur (4 361 542,06 Eur – 1 175 953,65 Eur). Faktiškai nepatenkinta kreditorių finansinių reikalavimų dalis bus didesnė negu 3 185 588,41 Eur, kadangi iš bendrovės piniginių lėšų turės būti sumokėtos bankroto administravimo išlaidos ir administratoriaus atlyginimas. Taigi, akivaizdu, kad nuo nemokumo momento padidėjusios kreditorių finansinių reikalavimų dalies (1 891 213,20 Eur), t. y. dėl atsakovo kaltės atsiradusių bendrovės nuostolių, bendrovės bankroto procese nebus galima padengti. Tuo atveju, jei atsakovas būtų įvykdęs įstatyminę pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokia tapusiai bendrovei, tai bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams būtų nustoję didėti, taigi, nebūtų atsiradusi žala. Be to, bendrovė būtų išsaugojusi didesnę dalį savo turto, dėl ko būtų pagerintos galimybės atsiskaityti su kreditoriais.
Ieškovės atstovai teismo posėdyje prašė ieškinį patenkinti, paaiškino iš esmės analogiškai, kaip ir procesiniuose dokumentuose išdėstyta.
A. V. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė ir paaiškino, kad iki 2019 m. kovo 29 d., kai jis pateikė Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „AVA statyba“, bendrovė vykdė veiklą, t. y. vykdė gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybą, pirko reikalingas statybines medžiagas iš tiekėjų, turėjo daug nebaigtų vykdyti sutarčių ir nebaigtų objektų, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, gavo mokėjimus iš užsakovų. Ieškovės bankrotą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais iš esmės lėmė tai, kad ieškovės užsakovai piktybiškai vengė priimti ieškovės atliktus darbus ir už juos atsiskaityti, dėl ko ieškovė įsivėlė į teisminius ir neteisminius ginčus su užsakovais. Užsakovams neatsiskaitant su ieškove, ji savo ruožtu negalėjo savalaikiai įvykdyti įsipareigojimų subrangovams bei tiekėjams. Tik po to, kai ieškovės vadovas V. R. gavo informaciją, kad užsakovai neapmokės skolų ieškovei, atlikus finansinių rodiklių analizę, nuspręsta nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad ieškovė kartu su pradiniu ieškiniu pateikė 2017 m. gruodžio 31 d. skolų žiniaraštį, kuriuo įrodinėja aplinkybę, kad 2018 m. sausio 1 d. ieškovės pradelstos skolos tiekėjams sudarė 2 022 284,86 Eur, kiti pradelsti įsipareigojimai sudarė 448 044 Eur, o bendra pradelstų bendrovės įsipareigojimų suma sudarė 2 470 328, 86 Eur. Atsakovas, įvertinęs ieškovės pateiktą 2017 m. gruodžio 31 d. skolų žiniaraštį, mato, kad skolų žiniaraštyje nurodyta pradelsta skola tiekėjui AB „Lytagra” – 1 535 459,73 Eur – yra nurodyta neteisingai. Ieškovė 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo pradelsusi mokėti 1 535 459,73 Eur dydžio skolos tiekėjai AB „Lytagra”. Ieškovė bendradarbiavo su AB „Lytagra” tokiu principu: ieškovė pagal AB „Lytagra” užsakymus statė įvairius objektus (pvz. AB „Lytagra” parduotuvę ir sandėlius Kėdainiuose, AB „Lytagra” sandėlį Kaune, AB „Lytagra” parduotuvę ir sandėlį Raseiniuose), o AB „Lytagra” šiems objektams tiekė statybines medžiagas ir už jas rašė PVM sąskaitas faktūras ieškovei, kuri savo ruožtu statė objektus AB „Lytagra” ir už statybos darbus rašė PVM sąskaitas faktūras AB „Lytagra”. Vėliau šias viena kitai išrašytas PVM sąskaitas faktūras šalys „sudengdavo” (įskaitydavo). Tokį ilgalaikį bendradarbiavimą tarp ieškovės ir AB „Lytagra”, vykdytą iki pat bankroto bylos ieškovei iškėlimo, patvirtina šios sutartys: 2016 m. gegužės 6 d. tarp AB „Lytagra” ir UAB „AVA statyba“ sudaryta Rangos sutartis Nr. 2016/9R/60, 2016 m. lapkričio 18 d. tarp AB „Lytagra” ir UAB „AVA statyba“sudaryta Rangos sutartis Nr. 175, 2018 m. balandžio 13 d. tarp AB „Lytagra” ir UAB “AVA statyba” sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 2018.04/13, 2018 m. liepos 9 d. tarp AB „Lytagra” ir UAB „AVA statyba“sudaryta Rangos sutartis Nr.2018.07/09/82. Visa skolų žiniaraštyje nurodyta ieškovės mokėtina suma AB „Lytagra” turėjo būti sudengta (įskaityta), tačiau sudengimai nebuvo atlikti, kadangi ieškovė iki bankroto bylos iškėlimo nespėjo pabaigti statybos darbų, jų užaktuoti ir atlikti įskaitymus. Bet kuriuo atveju ieškovės mokėtinas sumas AB „Lytagrai” būtų galima laikyti pradelstomis tik po to, kai ieškovė sustabdė statybos darbų atlikimą AB „Lytagra” objektuose ir tapo aišku, kad įskaitymai nebus atlikti. Tokia aplinkybė atsirado ir tapo aiški tik po to, kai ieškovei buvo iškelta bankroto byla.
Atsakovas nurodė, kad iš ieškovės 2017 m. gruodžio 31 d. skolų žiniaraštyje nurodytos bendros pradelstų įsipareigojimų sumos - 2 470 328, 86 Eur atėmus tariamai pradelstą, tačiau iš tiesų nepradelstą skolą kreditoriui AB „Lytagra” - 1 535 459,73 Eur, matyti, kad 2017 m. gruodžio 31 d. bendra pradelstų ieškovės įsipareigojimų suma buvo lygi 934 869,13 Eur sumai (2 470 328, 86 Eur - 1 535 459,73 Eur = 934 869,13 Eur). Vadovaujantis 2017 m. gruodžio 31 d. ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentais, į bendrovės balansą įrašyto turto vertė 2018 m. sausio 1 d. sudarė 4 166 287 Eur. Kadangi 2018 m. sausio 1 d. ieškovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 934 869,13 Eur, todėl bendra pradelstų bendrovės įsipareigojimų suma neviršijo pusės į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Vadinasi 2018 m. sausio 1 d. bendrovė buvo moki. Ieškovė neįrodė visų atsakovo V. R. civilinės atsakomybės sąlygų, todėl atsakovui civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad 2018 m. Sausio 1 d. Nemokumo situacijos arba nebuvo apskritai, arba, net jeigu žiūrėti formaliai, pradelsti įsiskolinimai nežymiai viršijo įmonės turtą. Daugelis statybos įmonių nuolat dirba tokiu režimu, kai pradelsti įsipareigojimai nežymiai viršija pusę turto, tačiau tai nereiškia, kad net ir nedidelis viršijimas yra pagfrindas kelti įmonei bankroto bylą. Atkreipė dėmesį, kad pagal AB “Lytagra” 2017 m. gruodžio 31 d. finansinę ataskaitą, įmonės “AVA statyba” įsiskolinimas buvo ne 1,5 milijono eurų, o mažesnis – 1,3 milijonai eurų. Pagal “Lytagra” aiškinamąjį raštą, visų pirkėjų įsiskolinimai (pradelsti) 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė dar mažesnę sumą - 1,2 milijono eurų, tai rodo, kad pati “Lytagra” 2017 m. gruodžio 31 d. vertino “AVA statybos” įsiskolinimą kaip mažesnį, negu kad formalūs sąskaitose nurodyti apmokėjimo temrinai.
Trečiasis asmuo A. B. prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad 2018 m. sausio 1 d. jokios nemokumo situacijos nebuvo, akcininkai, analizuodami įmonės rodiklius, to nepastebėjo. Nemokumo situacijos nenustatė ir pagrindinis partneris AB “Lytagra”, nes ir toliau vyko bendradarbiavimas tarp “Lytagra” ir “AVA statyba”, buvo vykdomos sutartys. Tik 2019 m. balandžio mėnesį paaiškėjo įmonės nemokumas, po ko iš karto buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo.
Trečiasis asmuo UAB „AG turtas“ atstovo į teismo posėdį neatsiuntė, apie posėdį pranešta tinkamai, byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo „AG turtas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nebūtų pagrindo tenkinti ieškinį remiantis tik vienu kriterijumi bankroto bylai kelti: santykiu tarp turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų. Turi būti atsižvelgta ir į kitus įmonės gyvybingumą rodančius kriterijus, taip ir į tai, kad kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo metu, pradelsti įmonės įsipareigojimai sudarė 1 842 765,22 Eur sumą, t. y. sudarė mažesnę sumą negu 2018 m. sausio 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi UAB „AVA statyba“ iškelta bankroto byla pagal įmonės direktoriaus, šioje byloje atsakovo V. R., pareiškimą. Atsakovas V. R. buvo UAB „AVA statyba“ direktorius nuo 2007 m. lapkričio 16 d. iki bankroto bylos iškėlimo.
Bankroto administratorė ieškinyje teigia, kad UAB „AVA statyba“ nemokumo momentas atsakovui kaip direktoriui paaiškėjo arba turėjo paaiškėti 2018 m. sausio 1 d., nes pagal 2017 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenis, pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įtraukto turto vertės. Ieškovės teigimu, atsakovas nedelsiant po 2018 m. sausio 1 d. turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau atsakovas pateikė pareiškimą teismui tik 2019 m. kovo 28 d., per tą laiką kreditoriniai įsipareigojimai išaugo 1 891 213,20 Eur.
Įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo ir šios pareigos pažeidimo padarinius reglamentavo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, galiojęs iki 2019 m. gruodžio 31 d. Šio įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. gruodžio 30 d., 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.
Ieškovės bankroto administratorės nurodomu laiku, t. y. 2018 m. sausio 1 d., bendrovės turto ir pradelstų finansinių įsipareigojimų santykis buvo toks: 4 166 287 Eur vertės turtas ir 2 470 329,45 Eur dydžio pradelstos skolos (t. y. skolos sudarė 59,29 proc. į balansą įrašyto turto vertės, 2470328,86x100/4166287).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tokiais atvejais, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik labai nežymiai viršija pusę jos turimo turto, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdė veiklą, ar jos veikla buvo pelninga, ar ji turėjo debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2043-330/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-705-381/2018). Kitoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykį, kuris buvo apie 53 proc., ir spręsdamas, ar kelti įmonei bankroto ar restruktūrizavimo bylą, pasisakė, kad konkuruojant kelioms vertybėms (reabilitavimui ir likvidavimui) prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2078-330/2017).
Kasacinio teismo praktikoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, toliau plėtojama paminėta nuostata, jog, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens mokumo, nereikėtų apsiriboti formaliojo santykio tarp pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto vertės vertinimu. Tais atvejais, jeigu šis santykis ir yra toks, kokio formaliai reikalaujama juridinio asmens nemokumui pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį konstatuoti, reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu (inter alia, kiek vykdomai veiklai būdingi svyravimai, kokios rinkos, kurioje vykdoma atitinkama veikla, tendencijos), retrospektyvomis (kokie ankstesni veiklos vykdymo rezultatai, kaip jie keitėsi ir pan.), rezultatais (ar veikla paskutiniu metu kuria naudą ar nuostolius), perspektyvomis (ar juridinis asmuo, jeigu jis ir yra susidūręs su finansiniais sunkumais, gali trumpuoju periodu atkurti įprastos veiklos vykdymą, stabilizuoti padėtį ir ilgainiui pradėti kurti ekonominę ar kitokio pobūdžio naudą) ir pan. Be to, įvertintini ne tik paties juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams (įsipareigojimų vykdymo eiliškumas, struktūra, pokytis ir pan.), bet ir skolininkų (debitoriniai) įsipareigojimai vertinamajam juridiniam asmeniui, t. y. tokių įsipareigojimų dydis, struktūra, santykis su pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, galimybės gauti šių įsipareigojimų patenkinimą ir kt. Klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas sistemiškai vertinant visus pirmiau nurodytus kriterijus. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.
Iš UAB „AVA statyba“ 2017 m. gruodžio 31 d. skolų žiniaraščio matyti, kad iš bendros 2 470 328,86 Eur pradelstų skolų sumos, 1 535 459,73 Eur skolos sudarė pradelsti įsipareigojimai AB “Lytagra”, t. y. 62,15 proc. pradelstų įsipareigojimų buvo skolos “Lytagrai”. Tuo tarpu AB “Lytagra” 2017 m. gruodžio 31 d. finansinės apyskaitos (balanso) aiškinamajame rašte už laikotarpį, pasibaigusį 2017 m. gruodžio 31 d., nurodoma, kad pradelstos visų pirkėjų skolos sudaro 1 255 679 Eur (DOK-20881 priedas). 2023 m. rugpjūčio 23 d. ir rugsėjo 11 d. teismo posėdžiuose apklausta liudytoja AB „Lytagra“ vyr. finansininkė R. Š. nurodė, kad jos sudarytas „Lytagra“ balansas yra teisingas, tikrintas auditorių, todėl ji gali tik patvirtinti į balansą įtrauktus skaičius, o dėl „AVA statyba“ balanso teisingumo ji nieko negali pasakyti. Jau bylos nagrinėjimo eigoje „Lytagra“ pateikė papildomą lentelę, kurioje 1,255 mln. Eur nurodomi kaip susijusių šalių pradelsti įsipareigojimai 2017 m. gruodžio 31 d., o bendra pradelstų pirkėjų įsipareigojimų suma nurodoma 5 168 089 Eur, tame skaičiuje „AVA statyba“ pradelsti įsipareigojimai - 1 321 804 Eur, t. y. 213 655,76 Eur mažesni, negu kad nurodoma pačios „AVA statyba“ skolų žiniaraštyje. Kitaip tariant, galimai mažesnė skola „Lytagrai“ pakeistų „AVA statyba“ pradelstų įsipareigojimų ir turto santykį iš 59 proc. į 54 proc. Teismas vertina, kad 54-59 proc. įmonės turto sudarantys pradelsti įsipareigojimai yra ribinis dydis, kuris pats savaime neparodo įmonės nemokumo būsenos, todėl įmonės veikla turi būti vertinama platesniame kontekste.
Iš „AVA statyba“ 2017 m. gruodžio 31 d. pelno/nuostolio ataskaitos matyti, kad 2017 metus „AVA statyba“ baigė pelningai, gavo 33 281 Eur grynojo pelno (po mokesčių). Bendrovėje dirbo 155 darbuotojai. Iš „AVA statyba“ direktoriaus 2018 m. balandžio 26 d. metinio pranešimo matyti, kad nepaisant įvairių konkurencinio ir gamybinio pobūdžio sunkumų, 2018 metus bendrovė pradėjo turėdama nebaigtų užsakymų ir pasirašytų statybos bei projektavimo sutarčių už 6 700 tūkstančius eurų. Kitaip tariant, įmonė tęsė įstatuose numatytą veiklą, ir jeigu sutartys būtų buvę tinkamai vykdomos, gauti atsiskaitymai būtų leidę atkurti įmonės mokumą.
Iš 2012 m. spalio 1 d. sutarties su AB „Lytagra“ matyti, kad „AVA statyba“ pirko iš „Lytagros“ įvairias statybines medžiagas ir turėjo atsiskaityti pagal sutarties 4 dalį, per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Tačiau faktiškai, kaip paaiškino trečiasis asmuo A. B. ir jo paaiškinimus patvirtino „Lytagra“ vyr. finansininkė R. Š., atsiskaitymas tarp „Lytagra“ ir „AVA statyba“ vyko daugiausia tarpusavio užskaitų būdu: „AVA statyba“ atlikdavo pardavėjai „Lytagra“ įvairių statybos darbų, ir metų pabaigoje arba kito ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atlikdavo tarpusavio užskaitas. Tokia atsiskaitymo tvarka paaiškina jau minėtus faktus apie skirtingą pradelstų įsiskolinimų sumą, nurodomą pačios „AVA statyba“ finansinėje atskaitomybėje ir „Lytagra“ finansinėje atskaitomybėje. Be to, nenustatyta aplinkybių, kad „Lytagra“ per 2018 metus reiškė „AVA statybai“ kokias nors pretenzijas dėl neatsiskaitymo, ieškinius, nutraukė bendradarbiavimo sutartį ir įspėjo ketinanti nutraukti sutartį. Tai papildomai įrodo, kad „Lytagra“ kaip stambiausias „AVA statyba“ kreditorius laikė “AVA statybą“ perspektyvia įmone, susiduriančia tik su laikino pobūdžio sunkumais.
Iš UAB „AVA statyba“ kasmėnesinių skolų žiniaraščių per 2018 metus ir iki 2019 m. balandžio 30 d. matyti, kad bendrovės pradelstos skolos nuo 2018 m. sausio 1 dienos didėjo iki 2018 m. birželio 30 d. (pradelstų skolų iš viso buvo 3 613 203,36 Eur (pagal buhalterines sąskaitas Nr. 4431, 4432 ir 4486)), tačiau antroje metų pusėje pradelstos skolos buvo mažinamos, 2018 m. gruodžio 31 d. skolų žiniaraščiuose fiksuotos 2 759 855,28 Eur pradelstos skolos. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad bendrovė vis dėlto atsiskaitinėjo su kreditoriais, todėl atsakovas pagrįstai galėjo tikėtis, kad sunkumai yra laikino pobūdžio, kad pavyks likviduoti pradelstas skolas, stabilizuoti padėtį ir atstatyti įmonės mokumą.
Įvertintina ir statybinio verslo, kuriuo užsiėmė „AVA statyba“, specifika, konkrečiai, kad sutartis pradėdavo vykdyti gaudama tik avansines įmokas, savo sąskaita, medžiagomis ir rizika atlikinėjo darbus, ir tik juos atlikusi turėjo gauti pilną atsiskaitymą. Kaip paaiškino tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo, 2017 pabaigoje ir 2018 metais susiklostė tokia padėtis, kad užsakovai pradėjo vėluoti atsiskaityti už jau atliktus darbus, dėl ko bendrovė buvo priversta inicijuoti teisminius ginčus dėl skolų prisiteisimo, o tie ginčai labai užsitęsė (pavyzdžiui, civilinė byla proceso Nr. 2-69-3-14101-2018-8 buvo užvesta 2018 metais, išnagrinėta tik 2019 m. spalio 17 d. (sprendimu buvo priteista „AVA statybai“ iš UAB „Fildingas“ apie 38 000 Eur), tačiau vėliau, jau iškėlus bankroto bylą, sudaryta taikos sutartis, pagal kurią „Fildingas“ turėjo sumokėti tik 4000 Eur), civilinė byla proceso Nr. 2-22-3-00919-2018-9, užvesta 2018 metais, buvo išnagrinėta tik 2019 m. gegužės 16 d., tačiau ieškinys atsakovei „Damansta“ patenkintas tik iš dalies, vietoje 15 000 Eur netesybų priteista tik 940 Eur).
Apibendrindamas teismas sprendžia, kad 2018 m. sausio 1 d. nors formaliai pradelstų įsipareigojimų suma nežymiai viršijo pusę turimo turto, tačiau kiti įmonės rodikliai (sudarytų naujų sutarčių apimtis, tęsiama veikla, gautas pelnas, darbuotojų skaičius, galimybė pradėti teismo procesus su debitoriais ir pan.) leido manyti, kad dar nėra sąlygų ir atitinkamai pareigos kreiptis į teismą dėl bendrovės nemokumo, kadangi sutrikę piniginių lėšų srautai, ką patvirtina ir Audito išvada, galėjo būti vertinami tik kaip laikini finansiniai sunkumai. Todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo V. R. neteisėtų veiksmų ir atitinkamai nėra pagrindo nustatyti ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas.
Ieškinio netenkinus atsakovui ir trečiajam asmeniui priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 93 straipsnis), tačiau nesant pateiktų duomenų apie turėtas išlaidas, jos nepriteisiamos.
Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui V. R. nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų bei turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas jį arba trečiuosius asmenis, bendrai 1 458 213 Eur (vieno milijono keturių šimtų penkiasdešimt aštuonių tūkstančių dviejų šimtų trylikos eurų) sumai areštas, panaikintinas įsiteisėjus šiam teismo sprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų bei turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas jį arba trečiuosius asmenis, bendrai 1 458 213 Eur (vieno milijono keturių šimtų penkiasdešimt aštuonių tūkstančių dviejų šimtų trylikos eurų) sumai, areštą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.