- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-1765-658/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01348-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos tinklas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6339-775/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos tinklas“ ieškinį atsakovui V. R. dėl žalos įmonei atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas byloje kilęs dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, kylančios pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bei su tuo susijusios žalos dydžio nustatymo ir jos atlyginimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė BUAB „Informacijos tinklas“ ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 17 923,35 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 25 d. iškėlė UAB „Informacijos tinklas“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė S. Š.. Įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas nuo 2000 m. gruodžio 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas V. R.. Bendrovės vadovas administratoriui perdavė įmonės veiklos finansinius dokumentus bei bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai 2017 m. birželio 6 d. sudarytą ieškovės balansą ir įmonės kreditorių sąrašą. Pagal atsakovo pateiktą balansą bendrovė turėjo 36 693 Eur skolą ir tik 9 Eur balansinio turto. Nurodė, kad iš viso buvo patvirtinta 17 923,35 Eur kreditorinių reikalavimų suma. Kadangi įmonė neturėjo jokio turto, minėti reikalavimai liko netenkinti. Šiuo atveju atsakovas, būdamas įmonės vadovas ir akcininkas, nesilaikė LR įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio nuostatų ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo įmonei, taip pat aplaidžiai vedė ir netinkamai organizavo buhalterinę apskaitą, dėl ko bendrovė patyrė 17 923,35 Eur žalą. Kadangi atsakovo neveikimas lėmė žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl jis turi atlyginti įmonei padarytą žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. R. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nenurodė konkretaus momento, kada įmonė tapo nemoki ir kaip tai įtakojo žalos atsiradimo dydį ieškovei. Be to, ieškovė nenurodė, kada atsakovas sužinojo apie įmonės nemokumą ir kada jam atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Ieškovė, konstatuodama nemokumo faktą, rėmėsi tik bendrovės 2017 m. birželio 6 d. balansu ir nurodė, kad pradelsti įsipareigojimai sudaro 36 693 Eur. Tačiau bendrovės balanse neatsispindi pradelsti įsipareigojimai. Jame yra pateiktos tik mokėtinos sumos, iš kurių negalima nustatyti kiek buvo pradelstų įsipareigojimų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad visa ar dalis įsipareigojimų buvo pradelsti. Iš bendrovės balanso laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. matyti, jog per 2014 metus mokėtinos sumos ir trumpalaikių įsipareigojimų suma yra 194 705 Eur. Palyginus dviejų laikotarpių balansus, matyti, kad atsakovas ne pablogino ieškovės finansinę situaciją, bet 2017 metais bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai, lyginant su 2014 metų balansu, sumažėjo daugiau nei 4 kartus. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neįrodė prašomos priteisti 17 923,35 Eur žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės BUAB „Informacijos tinklas“ atsakovui V. R. 420 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
1.1. Teismas, įvertinęs UAB „Informacijos tinklai“ 2014 metų balansą ir pelno ataskaitą, konstatavo, kad ieškovė tapo nemokia 2014 m. gruodžio 31 d.
1.2. Teismas, įvertinęs kiek bendrai išaugo įmonės skolų dydis nuo įmonės nemokumo momento iki bankroto bylos iškėlimo, konstatavo, jog jis ne išaugo, o sumažėjo, nes 2014 metų pabaigoje per vienerius metus įmonės mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma sudarė 194 705 Lt (56 390,47 Eur), o kreditoriai pareiškė reikalavimų tik už 17 923,35 Eur. Teismas padarė išvadą, kad konkrečių kreditorių skolos nuo nemokumo momento iki bankroto bylos iškėlimo arba nepasikeitė, arba sumažėjo.
1.3. Lyginant 2014 metų ir 2017 metų balansus matyti, kad per 2014 metus bendrovės mokėtinos sumos ir trumpalaikių įsipareigojimų sumos sudarė 194 705 Eur, o 2017 m. bendrovės skolos sudarė 36 693 Eur, t. y. trumpalaikiai įsipareigojimai, lyginant su 2014 m. balansu, sumažėjo daugiau nei 4 kartus. Teismas sprendė, kad finansinių įsipareigojimų dalis kreditoriams, atsiradusi iki konstatuoto faktinio UAB „Informacijos tinklai“ nemokumo (2014 m. gruodžio 31 d.), negali būti vertinama kaip žala, kadangi iki nurodyto laiko atsakovas neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, kad nei bendras įmonės skolų dydis, nei skolos atskiriems kreditoriams dydis šiuo atveju neišaugo, teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala.
1.4. Teismas nurodė, kad žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti nustatyta tik jei dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo yra prarastas bendrovės turtas arba atsiranda kitų turtinių neigiamų pasekmių. Teismas sprendė, kad ieškovės atstovas neteisėtus atsakovo veiksmus dėl netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo nurodė labai abstrakčiai ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovas. Nenustatęs žalos padarymo fakto atsakovo veiksmais, teismas nevertino kitų civilinės atsakomybės sąlygų ir ieškinio reikalavimą šiuo pagrindu taip pat atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Informacijos tinklas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės BUAB „Informacijos tinklas“ ieškinio dalyką, priteisti iš atsakovo V. R. ieškovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. 2014 m. gruodžio 31 d. balanso eilutė „mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ 194 705 Lt (56 390,47 Eur), turėtų būti vertinama su tokia pačia atsakovo apteikto 2017 m. birželio 6 d. balanso eilute 36 693 Eur, o ne su kreditorių, bankroto byloje pateiktų reikalavimų suma – 17 923,35 Eur, nes tai, nors ir susijusios, tačiau dvi skirtingos ekonominės kategorijos. Be to, net teismui bankroto byloje patvirtinus kreditorių reikalavimus, kitų kreditorių reikalavimai nedingsta ir jie pavėluotai gali kreiptis į administratorių (teismą) pateikti kreditorinį reikalavimą. Teismo taikyta pradelstų bendrovės skolų skaičiavimo metodika nekorektiška, todėl ir išvada, kad bendrovės skolos sumažėjo nuo 194 705 Lt (56 390,47 Eur) iki 17 923,35 Eur – nepagrįsta.
1.2. Teismas neatsižvelgė, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvestas euras, todėl lygindamas 2014 metų ir 2017 metų balansus klaidingai konstatavo, kad trumpalaikiai įsipareigojimai, lyginant su 2014 metų balansu, sumažėjo daugiau nei 4 kartus.
1.3. Ieškovė sutiko su teismo išvada, kad skola UAB „Botasta“ 637,74 Eur susidarė nuo 2013 m. spalio 31 d. ir ji nekito. VSDFV Kauno skyrius pareiškė tik 108,68 Eur reikalavimą, tačiau tai nereiškia, kad 13 362,86 Eur skola nurodyta kreditorių sąraše (2017 m. birželio 6 d.) savaime sumažėjo, nes administratorius neturi žinių dėl likusios skolos dalies. Atsakovas V. R. pareiškė kreditoriaus reikalavimą tik iš darbo santykių kilusios skolos 1 313,05 Eur, kuri, atskaičius privalomus valstybės mokesčius atsakovui buvo patvirtinta, taigi negalima teigti, kad skola sumažėjo. Be to, nevertinant kreditoriaus ir atsakovo nurodomos skolos paklaidos, skola VMI nuo 2012 m. gruodžio 31 d. išaugo nuo 15 333,21 Eur iki 16 179,01 Eur.
1.4. Ieškovė pažymi, kad UAB „Informacijos tinklo“ 2014 metų ir 2017 m. birželio 6 d. balansų eilutės „mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ neatitiko, nes bendrovė nuo 2014 metų veiklos nevykdė, jokių mokestinių operacijų neatliko, tačiau nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. birželio 6 d., bendrovės skolos sumažėjo 19 697,47 Eur. Atsakovas apie tokį 2014 ir 2017 metų balansų neatitikimą nieko negalėjo paaiškinti.
1.5. Teismas, žalą kreditoriams susiejo tik su skolų pokyčiu laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. birželio 6 d., taigi nepagrįstai nevertino administratoriaus nurodytų faktų, kad bendrovės turimas turtas, nuo 2014 m. gruodžio 31 d. turėto už 224 197 Lt (64 931,94 Eur), 2017 m. birželio 6 d. sumažėjo iki 9 Eur. Nepagrįsta ir neteisėta žalą bendrovės kreditoriams sieti tik su skolos pokyčiais, nevertinant įmonės turto pokyčių per laikotarpį, kai įmonė tapo nemoki (2014 m. gruodžio 31 d.), nes žala padaryta ne tik dėl skolos pokyčių, bet ir dėl to, kad nėra galimybių kreditoriams tenkinti jų reikalavimų.
1.6. Atsakovas turėjo įstatyminę pareigą nuo 2014 m. gruodžio 31 d. kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tačiau taip neveikė. Šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė, kaip neteisėtas neveikimas. Atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti ir prejudiciniu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2539-947/2018. Sąmoningas atsakovo neveikimas pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus, todėl jam kilo pareiga atlyginti įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą.
1.7. Šiuo atveju yra visos LR civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytos atsakovo V. R. kaip UAB „Informacijos tinklas“ vadovo ir vienintelio akcininko civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) žala; 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos; 4) kaltė, kuri yra preziumuojama.
Atsiliepimas
6. Atsakovas V. R. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismas teisingai įvertino, jog byloje nepateikta jokių įrodymų, kokią dalį iš 2014 metų balanse įrašytų per vienerius metus įmonės mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų sumos sudarė pradelsti įsipareigojimai. Atsakovas teigia, jog pirmos instancijos teismas vadovavosi konkrečiais byloje pateiktais faktais, įrodymais, įstatymu ir teismų praktika, o ne menamais pamąstymais, jog bankroto proceso metu, kreditoriai, kurie jau yra pateikę savo kreditorinius reikalavimus ir teismas juos jau yra patvirtinęs, dar kartą gali kreiptis į teismą, prašydami patvirtinti didesnį kreditorinį reikalavimą.
2.2. Atsakovas nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog žalos atsiradimo faktui nustatyti yra reikalingos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, bei atsižvelgęs į įmonių vadovams taikomus reikalavimus, pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad nei bendras įmonės skolų dydis, nei skolos atskiriems kreditoriams dydis šiuo atveju neišaugo. Ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala.
2.3. Apeliantė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio priežastinį ryšį, todėl darytina išvada, jog pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.
8. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
9. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).
10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; kt.).
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs UAB „Informacijos tinklai“ 2014 metų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, konstatavo, kad ieškovė tapo nemokia 2014 m. gruodžio 31 d. Šios aplinkybės byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad būtent nuo šios datos atsakovui atsirado pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovui neįvykdžius šios pareigos, konstatuotini jo neteisėti veiksmai.
12. Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl vienos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. žalos.
13. Pažymėtina, kad svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016). Vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).
14. Byloje nustačius, kad atsakovas nuo 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, spręstina, jog nuo šios datos turi būti skaičiuojama ieškovei padaryta žala.
15. Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal konkrečios bylos faktinę situaciją, todėl vienais atvejais jis gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto bylose nepatenkintų reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nei bendras įmonės skolų dydis, nei skolos atskiriems kreditoriams dydis šiuo atveju neišaugo, todėl neįrodyta, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo pozicija nurodo, kad teismas nepagrįstai 2014 metų balanso eilutę „mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ lygino su bankroto byloje pateiktų kreditorių reikalavimų suma, o ne su tokia pačia 2017 metų balanso eilute. Be to, kreditoriai gali pavėluotai kreiptis dėl jų reikalavimų tvirtinimo. Dėl to teismas nepagrįstai sprendė, kad bendrovės skolos sumažėjo nuo 194 705 Lt (56 390,47 Eur) iki 17 923,35 Eur. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas klaidingai konstatavo, kad 2017 metų trumpalaikiai įsipareigojimai, lyginant su 2014 metų balansu, sumažėjo daugiau nei 4 kartus, kadangi neatsižvelgė į aplinkybę, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvestas euras.
16. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 2017 metų balanse nurodyti 36 693 Eur trumpalaikiai įsipareigojimai, lyginant juos su 2014 metų balanse nurodytais 194 705 Lt (56 390,47 Eur) trumpalaikiais įsipareigojimais, sumažėjo daugiau nei 4 kartus. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje pasikeitė piniginė valiuta, t. y. litą pakeitė euras. Vis dėlto, vien dėl šios teismo klaidos (kuri vertintina kaip aritmetinė) nėra pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas ištaisydamas šią klaidą, toliau nutartyje 2014 metų balanse nurodytą 194 705 Lt sumą vertina ją konvertuodamas į eurus, kas atitinka 56 390,47 Eur.
17. Kaip matyti iš nutarties 13, 15 punktuose nurodytos kasacinio teismo praktikos, yra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, jog kreditoriams padaryta žala laikytini ne bankroto byloje patvirtinti (nepadengti) kreditorių finansiniai reikalavimai, o bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas turėjo lyginti 2014 ir 2017 metų balansų duomenis, t. y. tarpusavyje lyginti balansų eilutėse „mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ nurodytas sumas, o ne 2014 metų eilutę „mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ su bankroto byloje pateiktų kreditorių reikalavimų suma. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, šią klaidą taip pat ištaiso, bet tuo pačiu nesutinka, jog tokios klaidos padarymas automatiškai sudarytų pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 328 str.). Toliau nutartyje apeliacinės instancijos teismas palygins balansus (jų atitinkamas eilutes), ir spręs dėl jų santykio, ir tik jį įvertinęs svarstys, ar tai sudaro pagrindą sprendimo naikinimui.
18. Iš UAB „Informacijos tinklas“ 2014 metų balanso matyti, kad 2014 m. gruodžio 31 d. per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 194 705 Lt (56 390,47 Eur). Iš 2017 m. birželio 6 d. balanso nustatyta, jog UAB „Informacijos tinklas“ bankroto iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienai per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 36 693 Eur. Taigi, bendrovės skolų dydis (56 390,47 Eur) įmonės tapimo faktiškai nemokia (2014 m. gruodžio 31 d.) momentu, lyginant jį su skolų dydžiu (36 693 Eur) bankroto bylos iškėlimo metu (2017 m. birželio 6 d.), neišaugo, o sumažėjo 19 697,47 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog dėl atsakovo nesikreipimo į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo kreditoriams atsirado žala.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės bankrotas vyksta beveik 1,5 metų, 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi UAB „Informacijos tinklas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, o kreditorių reikalavimai jau buvo tvirtinami (tikslinami) kelis kartus. Administratorius nepateikė jokių duomenų apie kitus potencialius BUAB „Informacijos tinklas“ kreditorius, siekiančius dalyvauti bankroto byloje, ar jau patvirtintų kreditorių ketinimus kreiptis dėl finansinių reikalavimų tikslinimo. Priešingai, iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančios BUAB „Informacijos tinklas“ bankroto bylos (civilinė byla Nr. eB2-827-254/2018) medžiagos, su kuria tiek administratorius turėjo, tiek atsakovas, kaip įmonės kreditorius, galėjo susipažinti, teisėjų kolegija nustatė, kad 2017 m. birželio 6 d. kreditorių sąraše atsakovo nurodyti kreditoriai S. G., M. P. ir M. P. dar 2017 m. birželio 26 d. administratoriui pateikė atsakymus, jog nereikš BUAB „Informacijos tinklas“ bankroto byloje kreditorinių reikalavimų, kadangi įmonė jiems nėra skolinga (dokumentas reg. Nr. DOK-38612; civilinės bylos Nr. eB2-827-254/2018 T. 1, b. l. 166–167). Taip pat administratorius BUAB „Informacijos tinklas“ bankroto byloje pateikė duomenis, jog kreipėsi į kitus atsakovo nurodytus kreditorius, tačiau kreditoriai UAB „Minatech“, UAB „Botasta“ kreditorinių reikalavimų iš viso nepateikė, o VMI, VSDFV ir pats atsakovas V. R. pateikė mažesnius reikalavimus, nei nurodyti 2017 m. birželio 6 d. kreditorių sąraše (dokumentas reg. Nr. DOK-38612; civilinės bylos Nr. eB2-827-254/2018 1 T., b. l. 163–165, 168–171). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju kreditorių ir jų reikalavimų galimas padidėjimas yra tik hipotetinis. 1,5 metų laiko tarpas buvo pakankamu visiems potencialiems kreditoriams sužinoti apie aptariamą bankroto procesą ir kreiptis dėl jų reikalavimų patvirtinimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad ateityje galimai tikslintina kreditorių reikalavimų suma gali viršyti 2014 m. gruodžio 31 d. įmonės buvusių įsipareigojimų sumą – 194 705 Lt (56 390,47 Eur). Taigi, apibendrinant teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra įrodymų, jog nuo to momento, kuomet įmonės vadovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (t. y. 2014 m. gruodžio 31 d.) iki bankroto bylos iškėlimo, įsiskolinimų suma išaugo.
Dėl turto (ne)perdavimo
20. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į turėto turto sumažėjimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovės apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo sprendimui naikinti.
21. Visų pirma pažymėtina, jog ieškovės ieškinio faktinis pagrindas dėl žalos priteisimo iš esmės apsiribojo juridinio asmens vadovo pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą jo vadovaujamam nemokiam juridiniam asmeniui pažeidimu, o ne aplinkybe, kad ieškovei neperduotas įmonės turtas. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė tik abstrakčiai nurodė, kad atsakovas neperdavė bendrovės turto ar lėšų. Ieškinys iš esmės buvo grindžiamas atsakovo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nevykdymu. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertindamas ieškinio pagrįstumą dėl netinkamo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, iš dalies pasisakė ir dėl bendrovės turto, t. y. tik tiek, kiek tą įrodinėjo ir pati ieškovė. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas prarado bendrovės turtą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokia išvada nesutikti.
22. Pažymėtina, jog šalys neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas bankroto administratoriui perdavė UAB „Informacijos tinklas“ finansinius dokumentus, bei balansą ir kreditorių sąrašą, sudarytus nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2017 m. birželio 6 d.) duomenimis. Iš 2014 metų balanso matyti, kad didžiąją dalį bendrovės turto sudarė nematerialusis turtas – 160 393 Lt (46 453,02 Eur), o likusią dalį turto sudarė materialusis turtas – 1 822 Lt (527,69 Eur), atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 61 900 Lt (17 927,48 Eur), pinigai ir pinigų ekvivalentai – 82 Lt (23,75 Eur). Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo paaiškinimų nustatė, kad bendrovės turtas buvo specifinis – informacinės sistemos, duomenų bazės, o visa ši informacija kompaktiniuose diskuose buvo perduota bankroto administratoriui. Bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos Nr. 1 (laikotarpis nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. liepos 25 d.) ir Nr. 2 (laikotarpis nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. spalio 23 d.), pateiktos į BUAB „Informacijos tinklas“ bankroto bylą (dokumentai reg. Nr. CBP-30748 ir Nr. DOK-32747; civilinės bylos Nr. eB2-827-254/2018 1 T., b. l. 120–125; 2 T., b. l. 33–36), taip pat patvirtina, kad didžiąją dalį bendrovės turto sudarė informacinė (nemateriali) produkcija. Apeliaciniame skunde bankroto administratorius neginčija, jog jam atsakovas perdavė kompaktinius diskus su programine įranga. Be to, administratorius nepateikė jokių duomenų, kad perėmęs įmonės dokumentus ir nematerialųjį turtą, būtų turėjęs pastabų dėl galimai likusio neperduoto turto ir dėl to būtų kreipęsis į vadovą.
23. Taigi, bankroto administratorius, gavęs iš atsakovo UAB „Informacijos tinklas“ finansinius dokumentus ir nematerialųjį turtą, disponavo išsamia informacija apie bendrovės finansinę padėtį. Iš to darytina išvada, kad iš turimų buhalterinės apskaitos dokumentų ieškovės administratorius galėjo sužinoti apie bendrovės turtą (jo sudėtį ir vertę), kreditorius ir skolininkus, ir kt. Vis dėlto, apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad administratorius nustatinėjo ar buvęs bendrovės vadovas vis tik perdavė visą turtą, kokia buvo perduotų programų (nematerialaus turto) vertė perdavimo metu, kokia vertė buvo nemokumo momentui, kodėl tas turtas nuvertėjo, bei galiausiai ar bandė šį turtą apeliantė parduoti. To apeliantė net neįrodinėjo. Taigi, šiuo atveju balansuose matomas turto pokytis būtų svarbus tik atsakovui neperdavus turto, jį iššvaisčius, pasisavinus ar praradus. Apeliantei nepaneigus nustatytų aplinkybių, kad atsakovas administratoriui perdavė programinę įrangą, t. y. bendrovei priklausiusį nematerialųjį turtą, nėra pagrindo daryti išvados, kad įmonei ar jos kreditoriams buvo padaryta žala.
24. Atsižvelgdama į tai kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nėra konkrečiai nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246–6.249 straipsniuose, t. y. byloje nustatyti tik atsakovo neteisėti veiksmai, tačiau ieškovė neįrodė, kad dėl to ji patyrė žalos. Dėl to atsakovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė dėl jo savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
25. Remiantis tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, bei savo sprendime išdėstė motyvus dėl jų vertinimo, argumentuotai atsakė į pagrindinius nagrinėtos bylos aspektus, bei teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai). Tačiau atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Dėl to atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme valstybei iš šalių nepriteistinos, kaip sudarančios mažesnį nei numatyta Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru dydį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.