Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovui V. R. dėl bankroto administravimo išlaidų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bendrovės administracijos vadovo civilinės atsakomybės

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad bendrovės administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Šių santykių pobūdis lemia, kad įmonės vadovas privalo elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai, kvalifikuotai, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovo civilinę atsakomybę lemia ne tik jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį), bet ir fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalis). Taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę galima tuo atveju, kai yra nustatytos šio asmens civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Kaltė tokiu atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas yra kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui, kaip bendrovės administracijos vadovui, kuris įstatymų nustatyta tvarka laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei, prašydamas ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu priteisti iš atsakovo bankroto administravimo išlaidas (9 500 Eur, t. y. 25 MMA), kurių dydis buvo nustatytas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime.Sutinkamai su ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies nuostatomis, bankroto administratorius ieškinį dėl administravimo išlaidų turi teisę pateikti teismui ir bankroto proceso metu, kol vyksta įmonės bankroto procedūra. Nurodyto įstatymo nuostatos nereikalauja, kad įmonės bankroto procesas būtų pasibaigęs. Paminėta speciali įmonių bankroto įstatymo norma niekaip nesieja reikalavimo pateikimo apmokėti administravimo išlaidas su bankroto procedūrų pabaiga. Šiuo atveju ieškovas pateikė įrodymus dėl konkrečių jau patirtų išlaidų, tad, teismo vertinimu, nėra kliūčių spręsti dėl galimo jų pagrįstumo pagal įrodymų vertinimo taisykles. Tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, nepasibaigus bankroto bylos procesui, neleidžia daryti išvados, jog neužbaigus bankroto bylos nėra galimybių tinkamai nustatyti administravimo išlaidų fakto ir jų dydžio.

Dėl vadovo neteisėtų veiksmų

ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, įmonės nemokumas tai – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas. Ieškovo teigimu, vadovas laiku pagal įstatymų reikalavimus nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad atsakovo vadovaujama įmonė buvo įsteigta 2000 m. gruodžio 4 d. VĮ Registrų centrui paskutinį kartą teikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2014 metus, bendrovės bendra turto vertė sudarė 224 197 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 194 705 Lt. Aptariamo laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovė patyrė 202 422 Lt nuostolių. 2013 m. laikotarpiu atsakovo vadovaujama bendrovė patyrė 98 314 Lt nuostolių (e. b. 1 t., b. l. 6-7, 19, 98-99). Priešingų duomenų, pagrindžiančių įmonės finansinės veiklos stabilumą iki bankroto bylos iškėlimo, atsakovas į bylą nepateikė.Teismas pažymi, kad įmonės vadovas laiku, t. y. dar 2015 metais, kai paaiškėjo, kad įmonės įsipareigojimai tiek kreditoriams, tiek valstybės biudžetui tik didėja, nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, nepasinaudojo palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis. Akivaizdu, jog atsakovas savo neveikimu pažeidė įstatymo nustatytą imperatyviąją pareigą, o tai suponuoja išvadą dėl neteisėtų vadovo veiksmų (neteisėto neveikimo).

Dėl kaltės

Kaip jau ir buvo minėta, nagrinėjamu atveju atsakovo, kaip buvusio bendrovės administracijos vadovo, kaltė dėl jo veiksmais padarytos žalos yra preziumuojama. Atsakovas, dėl kurio veiksmų (neveikimo) atsirado žala, privalėjo įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo jo kaltės nėra (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovui to nepadarius, konstatuotina, kad jis šioje byloje nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, tad nėra pagrindo jį atleisti nuo atsakomybės už neteisėtu neveikimu padarytą žalą. Pabrėžtina, kad atsakovo teiginiai apie jo ketinimus atsiskaityti su valstybe dėl mokesčių, paraleliai įvykdžius kai kuriuos verslo planus, yra deklaratyvūs, nepaneigiantys atsakovo kaltės.

Dėl žalos dydžio

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad kreditorių susirinkimo nutarimo dėl bankroto administravimo išlaidų (taip pat ir bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio) patvirtinimo pakanka žalos dydžiui įrodyti ir administratoriui nebūtina papildomai įrodinėti nurodytų išlaidų realumo ir jų būtinumo. Teismas šiuo klausimu išdėstytus ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia procesinę šalių pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas nesutinka su ieškovo nurodytais argumentais, kad ieškovas atleistinas nuo pareigos įrodinėti šių išlaidų pagrįstumą. Administratorius negali pagrįstai tikėtis administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi nei patvirtinta sąmata. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje numatyta prisiėmusio riziką administratoriaus teisė kreiptis į teismą, prašant priteisti jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas. Tad minėta įstatymo nuostata numato galimybę atlyginti tik tokias išlaidas, kurias administratorius apmokėjo savo lėšomis. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, darytina išvada, kad įrodinėjimo našta, susijusi su administratoriaus turėtomis (jo lėšomis apmokėtomis) bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis, tenka ieškovui (bankroto administratoriui). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad administravimo išlaidų realaus panaudojimo ir pagrindimo pareiga tenka įmonės administratoriui, kaip civilinėje byloje ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pareiškusiai šaliai. Administravimo išlaidų teisinė prigimtis bei paskirtis reikalauja, kad turi būti priteisiamos tik faktiškai patirtos administravimo išlaidos, pagrįstos įrodymais.Žalos dydžio nustatymo aspektu svarbu yra tai, kad ieškovas yra įmonių bankroto administravimo paslaugas turintis teisę teikti specialus subjektas, tokių paslaugų teikimas yra jo profesinė veikla. Bankroto administratorius, kaip savo srities profesionalas, taip pat kaip kvalifikuotas teisininkas (e. b. 1 t., b. l. 192, 195), turėjo žinoti, kad vienu metu vykdant kelių įmonių bankroto procedūras visos be išimties jo veiklos operacijos (ūkinės, finansinės ir kt.) turėtų būti pagrįstos atitinkamais apskaitos dokumentais. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas nors ir deklaravo patyręs ženkliai daugiau išlaidų, tačiau pateikė tik dalį šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų (buhalterinės apskaitos dokumentų), patvirtinančių faktinį pinigų sumokėjimą.

Dėl kuro ir automobilio nuomos išlaidų

Teikdamas žodinius paaiškinimus, ieškovas nurodė, kad vykdant bankroto administravimo pareigas, jis privalėjo nuomotis automobilį ir pirkti kurą. Apie turėtas transporto išlaidas (nuomą ir kurą) bankroto administratorius aiškino abstrakčiai, turėtas išlaidas grindė UAB „Viada“ kvitais už kurą ir sąskaita-faktūra už automobilio nuomos paslaugas. Teismo vertinimu, pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina nei šių išlaidų konkretaus dydžio, nei jų pagrįstumo. Teismo posėdyje bankroto administratorius akcentavo, kad daugiau jokių rašytinių įrodymų šiuo klausimu jis daugiau negali pateikti, todėl teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka papildomai nesiūlė ieškovui pateikti papildomus rašytinius įrodymus, kuriuose būtų nurodyti objektyvūs duomenys apie šių išlaidų poreikį, vykdant konkrečiai UAB „Informacijos tinklas“ bankroto procedūrą. Ieškovas nepateikė teismui kelionės lapų, nenurodė, kad kitu būdu fiksavo keliones bankrutavusios įmonės interesais. Pateikti byloje duomenys apie kuro sąnaudas yra bendro informacinio pobūdžio, todėl, teismo vertinimu, nepatvirtina ginčytinų byloje aplinkybių, kad išlaidos kurui buvo išleistos bankrutavusios įmonės interesais. Ieškovas pateikė į bylą kuro pylimo kvitus, kuriuose nurodyta bendra suma sudaro daugiau kaip 800,00 Eur. Bankroto administratorius teismo posėdyje nurodė, kad šios išlaidos yra patirtos, vykdant bankroto administratoriaus funkcijas visuose jo administruojamuose procesuose, o ne tik dėl UAB "Informacijos tinklas" bankroto. Taigi atitinkamai ieškovui kilo pareiga nurodyti konkrečią išlaidų sumą, tenkančią būtent dėl bendrovės "Informacijos tinklas". Tokių objektyvių duomenų (apskaičiavimų) ieškovas nepateikė. Ieškovas taip pat nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad vykdant UAB "Informacijos tinklas" bankroto administravimo paslaugas, buvo naudotasi išsinuomota transporto priemone. Abejones, ar automobilis buvo realiai naudotas tik UAB „Informacijos tinklas“ bankroto veiksmams atlikti, dar labiau sustiprina atsakovo pateikti duomenys, kad bankroto administratorius S. Š. savo pareigoms atlikti automobilį išsinuomojo iš UAB „Sinėja“, kurios vadovu jis pats ir yra (e. b. 1 t., b. l. 113-114, 193). Šias aplinkybes patvirtino ir pats ieškovas, nurodęs, kad įstatymas jam nenustato draudimo sudaryti tokius sandorius (2018 m. sausio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 29 min.). Ieškovas taip pat pripažino aplinkybę, kad automobilio nuoma yra reikalinga, nes jis faktiškai vykdo 12 bendrovių bankroto procedūras (2018 m. sausio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 39 min. – 40 min.). Teismo vertinimu, minėti bylos duomenys, kuriais grindžiamas atsiskaitymas už automobilio nuomą ir kuro išlaidas, iš esmės yra deklaratyvūs pareiškimai, nesudarantys pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad tokios išlaidos faktiškai buvo patirtos, ir kad šios išlaidos buvo patirtos konkrečiai UAB „Informacijos tinklas“ bankroto procese (ieškovas teismo posėdyje pats patvirtino, kad jis kuro čekių nesistemino, konkrečių išlaidų nedetalizavo ir neskaidė, nepaisant aplinkybės, kad vienu metu buvo vykdytos bankroto procedūros dėl dvylikos bendrovių (2018 m. sausio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 38 min.).

Dėl bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 415 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 1 d.) Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo 1 priede nustatyta, kad procesą vykdant teismo tvarka mažai įmonei, neturinčiai įmonės veiklos rūšies ir bankroto proceso vykdymo ypatumų, yra taikomi 6 minimalūs administratoriaus atlyginimo dydžiai, išreikšti minimaliosiomis mėnesinėmis algomis. Šiuo atveju teismas neturi teisės nustatyti mažesnį atlyginimo dydį, kaip to prašė atsakovas, nes įmonei nebuvo taikomas supaprastintas bankroto procesas. Nors atsakovas argumentavo, kad bankroto administratorius nepagrįstai nesikreipė į teismą dėl supaprastinto proceso taikymo, tačiau šių bankroto administratoriaus veiksmų (priežasčių ir pan.) analizė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas nėra kompetentingas spręsti ir kvestionuoti bankroto administratoriaus veikimo būdo, tuo labiau, kai bankroto procesas dar nėra visiškai pasibaigęs. Pabrėžtina, kad šis administratoriaus atlyginimas yra nustatytas už visą įmonės bankroto administravimą, nepaisant to, kiek šis procesas užims realiai laiko. Remiantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 MMA dydžio administratoriaus atlyginimą yra laikytinas pagrįstu, todėl yra tenkintinas, iš atsakovo ieškovui yra priteistinas 2 280 Eur atlyginimas (6 x 380 Eur).

Dėl profesinės atsakomybės draudimo išlaidų atlyginimo

Kartu su kitais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais turėtas išlaidas, ieškovas taip pat teikė teismui mokėjimo dokumentus, patvirtinančius ieškovo reikalavimą priteisti išlaidas dėl civilinės atsakomybės draudimo. Pabrėžtina, kad bankroto administratorius turi būti privalomai apsidraudęs civilinę atsakomybę nuo galimų neteisėtų veiksmų ar neveikimo bankroto procese. Pareiga drausti bankroto administratoriaus profesinę civilinę atsakomybę yra numatyta ĮBĮ 11 straipsnio 13-18 dalyse. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sąlygas, atlyginti žalą pateikimas. Aplinkybė, jog bankroto administratorius yra apsidraudęs administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl to turėtos išlaidos turėtų būti priskirtos prie konkrečios bendrovės, šiuo atveju UAB "Informacijos tinklas", bankroto administravimo išlaidų. Šiuo aspektu sutiktina au atsakovo atstovės išsakyta pozicija, kad bankroto administratoriaus išlaidos už jo paties profesinės civilinės atsakomybės draudimą yra jo profesinės veiklos išlaidos, nepriskirtinos prie konkrečios bendrovės administravimo išlaidų. Remiantis nurodytais motyvais, šioje dalyje ieškinio reikalavimai yra atmestini.

Dėl kitų išlaidų

Rašytiniais įrodymais (sąskaitomis Nr. 14700608-1, Nr. 15781674-1, mokėjimo nurodymo duomenimis) (e. b. 1 t., b. l. 112, 117, 187-189) nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 24,04 Eur ir 21,14 Eur VĮ Registrų centrui už UAB „Informacijos tinklas“ teisinio statuso registravimą, 600 Eur UAB „Prenota“ už BUAB „Informacijos tinklas“ buhalterinę apskaitą, deklaravimą, finansinių ataskaitų paruošimą, dokumentų saugojimą, archyvavimo paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. Taip pat byloje pateikti duomenys, kad ieškovas sumokėjo 400 Eur VšĮ „teisinės paslaugos ir informacija“ už UAB „Informacijos tinklas“ sandorių nuo 2014 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. gegužės 25 d. vertinimą ir ataskaitos paruošimą (e. b. 1 t., b. l. 115-116, 118-119). Pastarosios išlaidos yra pagrįstos ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostata, numatančia, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos bankroto administratorius privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos Akivaizdu, kad visos sprendimo 15 dalyje nurodytos išlaidos yra susijusios su bankrutuojančios įmonės administravimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad tokios išlaidos buvo realiai patirtos, todėl yra priteistinos ieškovui iš atsakovo.

Dėl priežastinio ryšio

Sprendžiant, ar atsakovas yra atsakingas, kad įmonė negali sumokėti administratoriui administravimo išlaidų, t. y. dėl priežastinio ryšio (kaip civilinės atsakomybės) sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laiku, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą, nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju administravimo išlaidos taip pat būtų apmokėtos (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju tarp įmonės vadovo (atsakovo) neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė nėra finansiškai pajėgi įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 12 dalį ši suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Konstatuotina, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia vertinti, jog atsakovo savalaikis pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas nulėmė bankroto administratoriui kilusią žalą (bankroto proceso administravimo išlaidas).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3325,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinta 35 procentai ieškinio reikalavimų, atmesta 65 procentai reikalavimų), teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai šalims priteisia jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus 35 procentus ieškinio reikalavimų, 35 procentai ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteistina iš atsakovo – 179,90 Eur (214 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur už advokato padėjėjos teisines paslaugas; 38,00 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones neįskaičiuotas, nes šis ieškovo prašymas buvo atmestas (e. b. 1 t., b. l. 30, 42, 134, 136). Atmetus 65 procentus ieškinio reikalavimų, 65 procentai atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteistina iš ieškovo – 338 Eur (420 Eur už advokato padėjėjos teisines paslaugas, 100,00 Eur už antstolio paslaugas (e. b. 1 t., b. l. 171-173, 198). Taikant ieškovo ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, galutinai šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstinas taip: iš ieškovo atsakovui priteistina 158,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (338 Eur atsakovo bylinėjimosi išlaidos – 179,90 Eur ieškovo bylinėjimosi išlaidos) (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui bankroto administratoriui S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)

3325,18 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt penkis eurus ir 18 ct) bankroto administravimo išlaidų,

5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3325,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti atsakovui V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo bankroto administratoriaus S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 158,10 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.