- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-09
- Bylos Nr.
- e2S-207-1043/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-01273-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VM transport“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Jurbana“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VM transport“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VM transport“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurbana“ dėl teisės į daiktą nustatymo ir nuosavybės teisių pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VM transport“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti ieškovę sąžininga įgijėja bei nustatyti jai teisę į daiktą, pripažįstant ieškovei nuosavybės teisę į ratinį traktorių (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Jurbana“ dėl teisės į daiktą nustatymo ir nuosavybės teisių pripažinimo atsisakė priimti.
3. Teismas nurodė, jog iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovės nagrinėjamoje byloje nurodyta atsakovė UAB „Jurbana“ yra tik tarpininkas tarp V. draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos institucijų, todėl negali būti tinkamu atsakovu byloje. Ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini)“, todėl ginčas dėl nuosavybės teisės į transporto priemonę pripažinimo turėtų būti nagrinėjamas V. F. R..
4. Teismas nurodė, jog jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012). Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė buveinės vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose. Nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės yra susijusios su V., todėl jurisdikciją turintis teismas turi būti nustatomas pagal tinkamo atsakovo registruotą buveinės vietą, šiuo atveju V. F. Respubliką. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovė UAB „VM transport“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį priimti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kauno apygardos teismas, iš esmės analogiškomis aplinkybėmis išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2S-1334-638/2023, kurioje ieškovas buvo UAB „VM transport“ direktorius V. M., o ginčas kilęs iš to paties ikiteisminio tyrimo kaip ir šioje byloje, 2023 m. lapkričio 9 d. nutartyje, pažymėjo, kad: „ieškinio formos ar turinio neišsamumas (prieštaringumas), bylos šalių tinkamumas, pakankamumas (ar tinkamam atsakovui pateiktas reikalavimas, ar pakanka byloje atsakovų, trečiųjų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms turės įtakos galimas teismo sprendimas ir pan.), trūkstamų įrodymų išreikalavimas, teisinių santykių kvalifikavimas, ieškinio kaina, žyminio mokesčio dydis gali būti pašalinti per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), parengiamojo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis) ir netgi priimant galutinį procesinį sprendimą išnagrinėjus ieškinį iš esmės“. Todėl tokio pobūdžio ieškiniai yra priimami ir turi būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka.
5.2. Klausimas dėl bylos šalių tinkamumo, gali būti išspręstas tik priėmus ieškinį ir įvertinus atsakovo poziciją šiuo klausimu. Šiuo atveju ieškinys reiškiamas juridiniam asmeniui, kurio buveinė yra Lietuvos Respublikoje, todėl byla teisminga būtent Lietuvos Respublikos teismui. Nagrinėjamu atveju ieškinio priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė CPK 137 straipsnio 2 dalyje normą, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovo teisės kreiptis į teismą prielaidų nebuvimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys atsisakytas priimti kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsisakymo priimti ieškinį (ne)pagrįstumo
8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.
9. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą (CPK 13 straipsnis). Minėtas principas be kita ko pasireiškia tuo, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems tą ieškinį reiškia (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Taigi, ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja. Visgi, asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Tokia teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme įtvirtintos ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.
10. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Jurbana“ dėl teisės į daiktą nustatymo ir nuosavybės teisių pripažinimo, prašydama pripažinti ieškovę sąžininga įgijėja bei nustatyti jai teisę į daiktą, pripažįstant ieškovei nuosavybės teisę į ratinį traktorių (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, nurodydamas, kad ieškovės nagrinėjamoje byloje nurodyta atsakovė UAB „Jurbana“ yra tik tarpininkas tarp V. draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos institucijų, todėl negali būti tinkamu atsakovu byloje, nes ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini), todėl ginčas dėl nuosavybės teisės į transporto priemonę pripažinimo turėtų būti nagrinėjamas V. F. Respublikoje.
11. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Sprendžiant dėl ieškinio pagrindo ir dalyko formuluotės tinkamumo ieškinio priėmimo stadijoje reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
12. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškinį pareiškė juridiniam asmeniui, kurio buveinė yra Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Tai reiškia, kad tam tikras asmuo atsakovu ieškinyje gali būti nurodomas tik ieškovo reikalavimu arba jo sutikimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau paminėti pirmosios instancijos teismo argumentai šiuo nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovei nepatikslinus atsakovų atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, kadangi šiuo atveju, remdamasis CPK 45 straipsnio 1–3 dalimi, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.
13. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai taikė ieškinio atsisakymo institutą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniais,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VM transport“ ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurbana“ dėl teisės į daiktą nustatymo ir nuosavybės teisių pripažinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.