Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VM Transport“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VM Transport“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurbana“ dėl nuosavybės teisės į transporto priemonę pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teisme buvo narinėjama civilinė byla Nr. e2-97-470/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VM Transport“ ieškinį atsakovei UAB „Jurbana“ dėl nuosavybės teisės į transporto priemonę pripažinimo.

6. Traktorius nuo 2016 m. buvo registruotas ieškovės vardu, ieškovė juo naudojosi ir investavo į jo priežiūrą. Pareikšdama ieškinį, ieškovė tikėjosi taikiai išspręsti ginčą, nepriklausomai nuo ikiteisminio tyrimo baigties. Ieškovė elgėsi sąžiningai ir neturėjo tikslo piktnaudžiauti teise.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.

14. CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

15. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, teismas gali savo iniciatyva skirti baudą, jei nustato, kad byloje dalyvaujantis asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

16. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad teismas nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą.

17. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Taigi baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti pagal CPK 95 straipsnį būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (ar kito procesinio dokumento) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

19. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas šiame Kodekse numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2023 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti ieškovės, kaip sąžiningos įgijėjos, nuosavybės teisę į Traktorių.

21. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Traktorius Lietuvoje registruotas ieškovės vardu ir eksploatuojamas ieškovės nuo 2016 m., į Traktoriaus priežiūrą ieškovė investavo reikšmingas lėšas. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26863-22 metu buvo nustatyta, kad Traktorius galimai buvo pavogtas Vokietijoje, o Traktoriaus savininkė yra Vokietijos draudimo bendrovė. 2023 m. rugpjūčio 31 d. prokurorė B. Čekauskienė nusprendė grąžinti Traktorių Vokietijos draudimo bendrovei, kurios atstovė yra atsakovė. Atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl Traktoriaus atsiėmimo, todėl ieškovė kreipiasi į teismą, prašydama pripažinti, kad ji Traktorių įgijo sąžiningai.

22. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2024 m. birželio 17 d. Marijampolės apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-642-831/2024 pripažino ieškovės direktorių V. M. kaltu padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje, tarp jų – kad V. M. nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2016 m. kovo 31 d. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo Traktorių, žinodamas, kad šis Traktorius yra gautas nusikalstamu būdu, ir įregistravo Traktorių ieškovės vardu. V. M. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai.

23. Ieškovė 2025 m. vasario 18 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismas su pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovė nurodė, kad ieškinio atsisako pasikeitus jos pozicijai.

24. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. vasario 20 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dėl nuosavybės teisės į Traktorių pripažinimo, nutraukė bylą ir paskyrė ieškovei 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. kovo 3 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą panaikinti paskirtą baudą.

25. Taigi, tuo pačiu laikotarpiu buvo vykdomi du lygiagretūs procesai – baudžiamasis ir civilinis. Ieškovės direktorius V. M. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, tarp jų – žinomai nusikalstamu būdu gauto Trakroriaus įgijimą ir įregistravimą ieškovės vardu, pripažino visiškai, todėl ši aplinkybė paneigia ieškovės atskirajame skunde nurodomus argumentus, esą ieškovė laikė save sąžininga Trakrtoriaus įgijėja, ir ieškovės įsitikinimas dėl teisėto Traktoriaus įgijimo nepriklausė nuo baudžiamojo proceso baigties.

26. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. e1-642-831/2024 ieškovės direktorius neskundė, ieškinio atsisakymą ieškovė pateikė tik 2025 m. vasario 18 d., t. y. beveik po pusės metų. Ieškinio atsisakymo motyvai buvo lakoniški ir deklaratyvūs, grindžiami tik tuo, kad ieškovė pakeitė poziciją.

27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, pareikšdama aiškiai nepagrįstą ieškinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

28. Be kita ko, ieškovės argumentas, kad ji kreipėsi į teismą vedina noro taikiai susitarti su atsakove, vertinamas kritiškai, nes neatitinka teisminio proceso prigimties ir paskirties. Teisminis proceso tiesiai nėra skirtas taikiam ginčo išsprendimui – jis inicijuojamas tada, kai šalims nepavyksta susitarti ir būtina teisinė intervencija ginčui spręsti. Nors šalys turi teisę iki bylos išsprendimo sudaryti taikos sutartį, ši galimybė savaime nesudaro pagrindo inicijuoti teisminį procesą vien siekiant taikaus susitarimo.

29. Nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, skyręs ieškovei 2 000 Eur baudą, nemotyvavo baudos dydžio.

30. Kaip matyti iš Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutarties, kuria ieškovei skirta bauda bei 2025 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti skirtą baudą, pirmosios instancijos teismas aiškiai įvardijo ieškovės veiksmus, kurie sudarė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindą – teisminio proceso inicijavimas ir veiksmų tęsimas, žinant apie vykdomą ikiteisminį tyrimą bei ieškovės direktoriaus V. M. pripažinimą kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų.

31. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai neišskyrė konkrečių kriterijų, lėmusių paskirtos baudos dydį, tačiau iš visos nutarties turinio matyti, kad baudos dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į ieškovės elgesio pobūdį, trukmę.

32. Todėl vertinama, kad pirmosios instancijos teismo ieškovei paskirta 2 000 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra proporcinga.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.