Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2015-12-02 · Civilinė byla Nr. e2-999-999/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-02
Bylos Nr.
e2-999-999/2015
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00894-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Ieškovas
UAB „4finance“
Atsakovas
A. B.
Civilinė byla Nr. e2-999-999/2015Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00894-2015-0Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.5.1.3.6.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2.
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 2 d.Šilalė

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Daina Dyburienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „4finance“ prašo iš atsakovo A. B. priteisti 579,24 € negrąžintą paskolos sumą, 205,28 € palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18 € žyminį mokestį bei kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė taip pat prašo, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.

Atsakovui A. B. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai: A. B. skirtą laišką pasirašytinai priėmė jo mama V. B. (CPK 123 str. 3 d.). Atsakovas per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės UAB “4finance” ir atsakovo A. B. 2013 m. gegužės 8 d., nuotoliniu būdu per sistemą www.smscredit.lt buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 897977004, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 289,62 € kreditą 30 dienų terminui. Vadovaujantis minėtos vartojimo kredito sutarties 2.10 punktu, 2013 m. gegužės 24 d. atsakovas pateikė prašymą papildomai 289,62 € kredito sumai. Atsakovas turėjo grąžinti iš viso 579,24 €. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.256 str.). CK 6.213 str. 1 d. numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Remiantis CK 6.873 str. 1 d. nuostata, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Ieškovė atsakovui suteikė 579,24 € kreditą. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovas su ieškove tinkamai atsiskaitė, todėl darytina išvada, kad atsakovas prievolės neįvykdė ir šiais veiksmais pažeidė sutarčių vykdymo principus (CK 6.200 str.), CK 6.205 str., 6.870 str., 6.873 str., 6.874 str. reikalavimus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovės reikalavimas laikomas pagrįstu, todėl tenkintinas, ir ieškovei iš atsakovo priteistina 579,24 € negrąžinto kredito suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 6.874 str. 1 d. ir sutarties 7.1. punktu, ieškovė paskaičiavo atsakovui 199,90 % palūkanas už laikotarpį nuo 2013-07-07 iki 2013-10-25, kurių suma sudaro 205,28 €, ir prašo priteisti jas iš atsakovo. Ieškinyje nurodo, kad apskaičiuota ir prašoma priteisti palūkanų suma iš esmės atitinka ieškovės nuostolius, patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovo negrąžinto kredito ir palūkanų sumos. Taip pat nurodo, kad ši suma laikytina ir minimaliais ieškovės nuostoliais pagal CK 6.261 str. nuostatas, kompensuojanti tuos praradimus, kuriuos ieškovė patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

Ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti, o šalys nebuvo sutarusios šį terminą pratęsti. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau vartojimo kredito sutartyje nustatyta 199,90 % kredito kainos metinė norma yra pernelyg didelė, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, paskolinusi atsakovui 579,24 € sumą, patyrė būtent tokio dydžio 205,28 € nuostolius dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė prievolę ir negrąžino visos kredito sumos (CPK 12 str., 178 str.). Be to, atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką – ieškovė teikia greitąsias vartojimo paskolas – teismas pažymi, kad ieškovė daugiau nei du metus nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pati yra kalta dėl jos patiriamų nuostolių Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir yra mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdama stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorė savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovės galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdama šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindama galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos 579,24 € ir prašomų priteisti palūkanų 205,28 € dydį, laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į jau minėtą ieškovės veiklos specifiką, nuotolinio skolinimo riziką, verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų suma yra mažintina 1/2, t. y. iki 102,64 €, laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2015-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-620-590/2015, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis Nr. 3K-3-536/2008).

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą skolą, t. y. 681,88 € nuo bylos iškėlimo teisme 2015-11-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

Iš dalies tenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. laikant, kad patenkinta 87 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 15,66 € žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d., 2 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 286 str., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 579,24 € (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 centus) negrąžintą paskolą, 102,64 € (vieną šimtą du eurus 64 centus) palūkanas po kredito grąžinimo termino, viso: 681,88 € (šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 88 centus), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,66 € (penkiolika eurų 66 centus) žyminį mokestį UAB „4finance“, į. k. 301881644, Jonavos g. 254A, Kaunas, sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, naudai.

Likusią dalį ieškinio dėl reikalautų sutartinių palūkanų priteisimo atmesti.

Atsakovas A. B. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šilalės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė UAB „4finance“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daina Dyburienė