Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Evaldo Pašilio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo X. X. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam X.X. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 5 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Apygardos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apygardos teismo nutarties esmė

III. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo X.X. skundas atmestinas.

7. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas X. X. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 (trims) mėnesiams, tinkamai įvertino aplinkybes, teisiškai reikšmingas kardomajai priemonei – suėmimui – pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

8. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis X.X. galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo X.X., liudytojų (F.F., Z.Z. ir kt.) apklausų, daiktų apžiūros, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kaip žinia, sprendžiant suėmimo taikymo klausimą, nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo kontekste. Paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo baigiamąjį aktą – apkaltinamąjį nuosprendį, nes tokiu atveju suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.

9. Priešingai, negu skunde tvirtina kaltinamasis, pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo pagrindai, yra pagrįstos bylos duomenimis.

10. Pratęsiant suėmimą pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktą, būtina atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 3 dalyje nustatytas aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, kad kaltinamasis trukdys procesui. Bylos duomenys rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu taikant švelnesnes kardomąsias priemones, X.X. galimai darė poveikį A. A. ir B.B. Iš (duomenys neskelbtini) prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimo skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti matyti, kad X.X., be kitų įpareigojimų, buvo nustatytas įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su (duomenys neskelbtini). Tačiau šio įpareigojimo jis nevykdė ir (duomenys neskelbtini) telekomunikacinėmis priemonėmis A.A., o (duomenys neskelbtini) ir B.B. nusiuntė informaciją, kurią šios (duomenys neskelbtini) vertino kaip grasinimą joms ir siekį jas paveikti dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Byloje taip pat yra duomenų ir apie tai, kad kaltinamasis telekomunikacinėmis priemonėmis užmezgė ryšį su Y.Y. ir su ja bendravo, taip pažeisdamas prokuroro nutarimu nustatytus įpareigojimus. Aptartos aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad X.X., būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui. Taigi, nepaisant to, kad ši baudžiamoji byla yra teisme įrodymų tyrimo stadijoje, o A.A. ir B.B. jau yra apklaustos ir joms leista šiuo metu nedalyvauti teisiamajame posėdyje, nepaneigia apygardos teismo argumentų, jog poreikis (duomenys neskelbtini) užduoti papildomus klausimus išlieka iki pat įrodymų tyrimo pabaigos.

11. Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. X.X. kaltinamas padaręs dvi nesunkias (duomenys neskelbtini) ir vieną labai sunkią (duomenys neskelbtini) nusikalstamas veikas. Už BK (duomenys neskelbtini) numatytos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę nuo 3 iki 15 metų. Kaip matyti iš X. X. pareikšto kaltinimo, jam inkriminuoti veiksmai galimai tęsėsi ilgą laiką. Jam inkriminuota nusikalstama veika, nustatyta BK (duomenys neskelbtini), yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. X.X. anksčiau buvo nuteistas už nesunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą. Be to, galiojant jam nustatytam draudimui bendrauti su Y.Y., X.X. šio draudimo nepaisė. Tai neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę ir patvirtina, kad jis yra linkęs veikti priešingai teisės normoms. Taigi, byloje negalima daryti neabejotinos išvados, kad, X.X. taikant švelnesnes kardomąsias priemones, jam būtų užkirstas kelias naujų nusikalstamų veikų darymui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog konkrečiu atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus) nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas.

12. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas varžo X.X. teises bei laisves, tačiau jos suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir proceso teisių. X.X. laikomas suimtas ilgiau, negu 6 mėnesius, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo jam terminas baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ilgas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. X. X. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis (anksčiau teistas), inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumu (be nesunkių ir labai sunki), pavojingumu (pasikėsinta į Lietuvos valstybės saugumą), pobūdžiu (savanaudiškas), pareikštų kaltinimų apimtimi, nusikalstamų veiksmų trukme, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, priimti bylose Kudla prieš Lenkiją, Wrona prieš Lenkiją, Bak prieš Lenkiją ir kt.; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos bylose Nr. 1S-391-396/2017, Nr. 1S-187-202/2018 ir kt.). Baudžiamąją bylą sudaro 21 tomas, byloje yra iš viso 22 proceso dalyviai, joje pradėtas įrodymų tyrimas ir ji nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą pakankamai intensyvų teismo posėdžių grafiką (byla teisme gauta(duomenys neskelbtini), o perduota teisiamajam posėdžiui (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) vyko du teismo posėdžiai, (duomenys neskelbtini) taip pat du posėdžiai ir po vieną gruodį bei sausį) (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Todėl teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad konkrečiu atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai ir užtikrintas viešasis interesas (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys).

13. Tai, kad apskųstoje nutartyje pasikartoja argumentai bei motyvai iš ankstesnių teismų priimtų nutarčių, kuriomis X.X. buvo pratęstas suėmimo terminas, nedaro skundžiamos nutarties savaime neteisėta bei nepagrįsta, taip pat netvirtina, jog kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės klausimas išspręstas neteisingai. Akivaizdu, kad tuo atveju, kai tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali būti, jog teismo išvados bus ne tik tos pačios, bet ir grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais, tačiau tai nereiškia, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir nevertinti.

14. Dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) parodymų ir kitų bylos įrodymu vertinimu, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes, kaip minėta, sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą, bylos duomenys nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo kontekste. Taip pat teisėjų kolegija nepasisako dėl kaltinamajam taikyto suėmimo įskaitymo, nes tai nesusiję su nagrinėjamo skundo dalyku. Kardomojo kalinimo įskaitymą į paskirtą bausmę reglamentuoja BK 66 straipsnis ir šis klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės, priimant galutinį teismo baigiamąjį aktą.

15. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apskųstoji teismo nutartis teisėta bei pagrįsta, todėl ja pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas be pakeitimų paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi kaltinamajam X.X. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 5 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.