Kauno apygardos teismo sprendimas

Teisėja Vaidutė Stangvilienė (Proceso Nr. 1-52-1-00580-2010-5)

NUOSREN D I S

2012 m. vasario 15 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo gynėjui advokatui Kostui Žilinskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir R. F., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

M. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už tai, kad 2010-06-04 apie 11 val. Alytuje, prie Sudvajų gatvės namo Nr. 26 neteisėtai pardavė už 40 Lt. R. F., o pastarasis neteisėtai, be tikslo realizuoti įsigijo nusipirkdamas 0,8522 g. kanapių ir jų dalių, kurios, vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintais „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais“, yra narkotinė medžiaga. R. F. šią narkotinę medžiagą, neteisėtai laikydamas striukės kišenėje, gabeno nešdamasis iki Sudvajų gatvės namo Nr. 18, Alytuje, kur tą pačią dieną apie 11.30 val. buvo sulaikytas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ir paketėlį su kanapėmis bei jų dalimis atidavė jiems.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo prašymą apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro prašymą apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nuteistasis neneigia, todėl byla patikrinama tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos medžiagą ir teisingai kvalifikavęs kaltinamojo veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.1d., skirdamas jam bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, dėl ko nuosprendis keistinas.

Nuteistasis M. D. padarė sunkų nusikaltimą, už kurį staipsnio sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmė - laisvės atėmimas. Tačiau teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti ne tik į sankcijoje numatytas bausmes, jų dydžius, tačiau remtis ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.). Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme, yra jos teisingumo principas, bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Teismas, įvertinęs visas su bausmės paskirtimi ir su teisingumo principo įgyvendinimu susijusias aplinkybes bei padaręs išvadą, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kai įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas būtų neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei. Teismas turi nurodyti, kokios yra išskirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra daug mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, mažesnį kaltininko asmenybės pavojingumą, jo veikos atsitiktinį pobūdį ar pan. (LAT Nr.2K-515/2010, 2K-713/2007, 2K-440/2006).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išaiškino, kad taikyti komentuojamo straipsnio 3 dalies nuostatas galima tik tada, kai nėra Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų.

Šiuo atveju, kolegijos nuomone, yra išskirtinių, susijusių su padarytos veikos pavojingumu ir nuteistojo asmenybe, aplinkybių, kurios gerokai mažintų padaryto nusikaltimo ir jį padariusio asmens pavojingumą ir leistų manyti, kad Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Visų pirma, pirmosios intancijos teismas nepagrįstai kaltinamojo atskomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Nuosprendyje nurodyta, jog kaltinamojo prisipažinimas, padarius nusikaltimą, teisme nelaikytinas M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes ikiteisminio tyrimo metu jis kaltę neigė, o teisme prisipažino ne laisvanoriškai, o tik objektyvių aplinkybių verčiamas. Šie teismo argumentai niekuo nepagrįsti. Kad pripažinti minėtą aplinkybę asmens atsakomybę lengvinančia,visiškai nebūtinas jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo, tokios nuostatos nenumato joks įstatymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė, vėliau parodymus duoti atsisakė, nurodydamas juos duosiantis teisme, o teisme pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi. Visi įrodymai byloje buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu, todėl nuosprendžio teiginys, jog teisme kaltinamasis prisipažino tik objektyvių aplinkybių verčiamas yra neteisingas, neatitinka faktinių duomenų. Apeliacinės intsancijos teismas teigia, kad nuteistojo M. D. kaltės pripažinimas teisme ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo turi būti pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią privaloma atsižvelgti skiriant jam bausmę.

Iš nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių matyti, kad nuteistasis realizavo tik labai nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, o duomenų, kad jis tokia veikla būtų užsiėmęs sistemingai, byloje nėra, todėl M. D. padarytas nusikaltimas laikytinas atsitiktinio pobūdžio.

Nuteistasis anksčiau teismo niekada nebuvo teistas, administracine tvarka jis buvo baustas, tačiau senai, paskutinį kartą - 2009 m., administraciniai teisės pažeidimai pagal pobūdį nėra šiurkštūs (saugos diržo neprisegimas, kelio ženklų reikalavimų pažeidimas ir pan). Nuteistasis M. D. yra jauno amžiaus, studijuoja, mokymosi įstaigos charakterizuojamas išskirtinai teigiamai.

Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, bausmės paskirtis M. D. bus pasiekta taikant Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskiriant jam švelnesnę bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p. kolegija

nusprendė:

Nuteistojo M. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės pakeisti:

M. D., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. paskirti laisvės atėmimą – vieneriems metams, ją atliekant pataisos namuose.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.