- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-04
- Bylos Nr.
- 2K-440/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Benediktas Stakauskas, Rimantas Baumilas (pran.)
- Nuteistasis
- R. V.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, teisėjo Benedikto Stakausko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas, pritaikius BK 62 straipsnį, pagal Lietuvos Respublikos
BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo 20 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant tuos pačius įpareigojimus.
Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmės subendrintos sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant nuo 20 val. vakaro iki 6 val. ryto būti savo namuose ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Apeliacine tvarka nuosprendis apskųstas nebuvo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą patenkinti, nuteistąjį, neprieštaravusį prokuroro nuomonei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. nuteistas už tai, kad 2003 m. kovo 30 d. apie 14 val. Klaipėdos rajone, Kiškėnų kaime, apsvaigęs nuo alkoholio, pro grandine užrakintą durų tarpą įsibrovė į I. B. butą, iš kurio nuo virtuvinio stalo pavogė mobiliojo ryšio telefoną, pinigų, maisto produktų ir kitų daiktų, padarydamas nukentėjusiajai 207,70 Lt turtinę žalą.
Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2004 m. rugpjūčio 1 d. apie 15 val., šalia kelio Dovilai – Baičiai, Doviliose, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra sugriebęs už rankų ir nutempęs nukentėjusiąją J. S. į krūmus, jėga paguldęs ją ant žemės, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, nes ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, prieš jos valią, lytiškai su ja santykiavo.
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Skunde nurodoma, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia Baudžiamojo proceso kodekso norma vadovaudamasis surašė nuosprendį, kurio aprašomoji dalis yra sutrumpinta, be to, nesilaikė BPK 306 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo sutrumpinti nuosprendžio aprašomąją dalį, kuriose asmenys kaltinami pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, taip teismas nuosprendyje neišvardijo įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nenurodė nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei bausmės skyrimo motyvų, dėl to negalima įvertinti nuosprendžio pagrįstumo. Taip pat skunde nurodoma, kad, surašant nuosprendį, buvo pažeisti ir BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimai, apkaltinamajame nuosprendyje nebuvo išdėstyti įrodymai (kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti kaltinamojo kaltę įrodantys įrodymai) ir motyvai, kuriais teismas atmetė kitus įrodymus, be to, nuosprendyje negali būti kaltinamojo kaltė grindžiama vien tik jo prisipažinimu, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai, taip pat nuosprendyje neišdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, o taikydamas BK 62 straipsnio nuostatas ir skirdamas švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę, teismas nenurodė, kurią BK 62 straipsnio dalį ar punktą taikė, neišvardijo skiriamos švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės sąlygų bei pagrindimo, nenurodė, kokios kitos bylos aplinkybės leidžia taip švelninti bausmę, todėl iš nuosprendžio neaišku, kokiais motyvais ir pagrindais nuteistajam buvo paskirta ypač švelni bausmė. Dėl to manoma, kad nuosprendis turi būti panaikintas ir byla iš naujo perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas.
Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtas nuosprendis yra tada, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimų. Taigi savo forma ir turiniu nuosprendis privalo atitikti BPK 302 - 307 straipsniuose išdėstytų reikalavimų nuostatas. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nuosprendis šių reikalavimų neatitinka. BPK 306 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apylinkės teismo teisėjas, surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį, aprašomojoje dalyje gali nedėstyti šio kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ir 5 dalyje numatytų aplinkybių, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, išvardytus šioje dalyje, taip pat ir BK 149 straipsnyje 1 dalyje. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, net nepažymėjo, kad vadovaujasi BPK 306 straipsnio 1 dalimi, todėl surašydamas sutrumpintą jo aprašomąją dalį, pažeidė šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes R. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje ir sutrumpintos aprašomosios nuosprendžio dalies šiuo atveju negalima buvo surašyti. Tačiau ir sutrumpinta aprašomoji nuosprendžio dalis turi būti surašoma laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindinių reikalavimų. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis turi būti pradėta nuo teismo nustatytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą kaltinamasis šiuo nuosprendžiu nuteisiamas, aplinkybių aprašymu, turi būti nurodoma nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, be to, teismas turi nurodyti ir kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius bei kitus nusikalstamai veikai kvalifikuoti ir bausmei parinkti reikšmingus faktus. Šiame nuosprendyje tokio išdėstymo nėra, apsiribota tik kaltinamojo akto (T.1, b. l.149) pažodiniu perrašymu ir pridėtas tik vienas sakinys, kad kaltinamasis R. V. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai. Apkaltinamasis nuosprendis yra pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ir jam skiriama bausmė, todėl nuosprendyje turi būti pateikiamas nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymas, tačiau dabar iš tokio nuosprendžio neaišku, ką gi nustatė teismas, pripažindamas R. V. kaltu, be to, iš nuosprendžio visiškai neaišku, kodėl buvo taikytas BK 62 straipsnio nuostatos.
Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. BK 62 straipsnyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, teismas turi teisę skirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje nustatytą bausmę, tada, kai, jo nuomone, švelniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta ir bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus švelnesnę bausmę. Tačiau, skirdamas švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į tokią baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko asmenybės arba padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, rodo tokios veikos atsitiktinį pobūdį ar pan., be to, nuosprendyje teismas turi išvardyti nustatytas BK 62 straipsnio atitinkamos dalies sąlygas ir pagrįsti, kokios kitos bylos aplinkybės leidžia taip švelninti bausmę. Skundžiamame nuosprendyje tik jo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, taiko BK 62 straipsnį, todėl negalima patikrinti, ar teismas teisingai pritaikė minėto straipsnio nuostatas, nes nuosprendyje tai visiškai nemotyvuota.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nuosprendis naikintinas ir bylą perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, būtina atkreipti dėmesį į tinkamą baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų taikymą, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, o skiriant bausmes privalu vadovautis BK 54 straipsnyje įtvirtintais bausmės skyrimo pagrindais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas R. V. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 62 straipsnį, panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.