- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- I2-2716-821/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00882-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- M. V.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, Beltosa
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. kovo 2 d. sprendimą „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ Nr. (15/18-7) 50U-01028 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodė, kad Departamentas Sprendimu nepagrįstai panaikino jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojantį iki 2022 m. spalio 15 d. Pareiškėjas teigia, kad Departamentas priimdamas ginčijamą Sprendimą pažeidė proporcingumo, objektyvumo ir gero administravimo principus, faktines aplinkybes įvertino formaliai, nepareikalavo jokių paaiškinimų dėl faktų. Gero administravimo principų nesilaikymas, be kita ko, nesuteikimas asmeniui galimybių pateikti paaiškinimus ir dokumentus, susijusius su jo atžvilgiu priimamu Sprendimu, yra pakankamas pagrindas viešojo administravimo subjekto sprendimą pripažinti neteisėtu. Gero administravimo principas apima viešųjų paslaugų prieinamumą ir teisę būti išklausytam. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Sprendimas neproporcingas, sukelia jam sunkias pasekmes, nes panaikinus leidimą praras pagrindinį pajamų šaltinį, todėl nepagrįstai nukentės tiek pareiškėjas, tiek jo šeima. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas prašo Sprendimą panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 16-18) nurodė, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui išduotas tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrovė).
Departamentas nustatė, kad A. P. (A. P.), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje („Nelegalus darbas“). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje A5.-314-270/2021 pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 1000 eurų bauda. Minėtas teismo nutarimas yra įsiteisėjęs. Pareiškėjo darbdavį patraukus administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas dvejų metų laikotarpiui (iki 2022 m. spalio 15 d.), tai nereiškia, kad pareiškėjas galėjo tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje visą šį laikotarpį galios nepaisant to, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tai, jog minėtą administracinį teisės nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas darbdavys, o ne pareiškėjas, kuris neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, kad pareiškėjui negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatyme nustatytus pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, todėl Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl ginčijamas Sprendimas priimtas pagrįstai ir nepažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių.
Departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog ginčijamas Sprendimas prieštarauja proporcingumo, objektyvumo ir gero administravimo principams. Pažymėjo, kad ginčijamam Sprendimui priimti užteko Departamento turimų duomenų (pareiškėjas su skundu teismui nepateikė jokių įrodymų, kuriais juos nuginčytų), taip pat pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, turėjo netaikyti imperatyvių Įstatymo nuostatų. Pareiškėjas savo skunde nepaneigė Departamento Sprendime nustatytų aplinkybių, todėl pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas teisėtai ir pagrįstai. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei jis atitinka Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2021 m. kovo 2 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje Bendrovėje, Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Išnagrinėjęs šį prašymą Departamentas 2020 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimas (DUOMENYS NESKELBTINI), galiojantis iki 2022 m. spalio 15 d., pareiškėjui išduotas 2020 m. spalio 23 d. Pareiškėjas Bendrovėje pradėjo dirbti 2020 m. lapkričio 25 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje A5.-314270/2021 (toliau – Nutarimas) Bendrovės direktorius A. P. (A. P.) buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už nelegalų darbą 1 000 Eur bauda. Teismas nustatė, jog Bendrovės vadovas, pažeidė norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, reikalavimus. Bylos duomenimis, Bendrovės vadovas Nutarimo neskundė, Nutarimas įsiteisėjęs (b. l. 35-39).
Įvertinęs turimus dokumentus ir aplinkybes Departamentas ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje
Pareiškėjas su Departamento Sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti kaip nepagrįstą. Nesutikimas grindžiamas tuo, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant proporcingumo, objektyvumo ir gero administravimo principus. Ginčijamas Sprendimas priimtas nesuteiktus galimybės pareiškėjui pateikti paaiškinimų, o tai, pareiškėjo nuomone, pažeidžia gero administravimo principą, viešųjų paslaugų prieinamumą ir teisę būti išklausytam. Sprendimas taip pat sukelia pareiškėjui neproporcingas ir sunkias pasekmes - pagrindinio pajamų šalinio praradimą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (aktuali teisės akto redakcija galiojanti nuo 2021 m. kovo 1 d.). Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio, 1 dalies 19 punkto a papunktis nustato, kad darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pagrindu, nustačius, kad Bendrovės vadovas Vilniaus miesto apylinkės teismo Nutarimu nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už nelegalų darbą, jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda. Nutarimas įsiteisėjęs.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio (nelegalus darnas) nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas; 3) aplinkybė, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės (2019 m. spalio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne; Įstatyme nėra nustatyta jokių šių reikalavimų netaikymo išimčių, todėl Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2021 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2021). Atsižvelgiant į jau suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad atsakovas, nustatęs pareiškėjo darbdavio vadovo nubaudimo už nelegalų darbą faktą, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad ginčijamas Sprendimas pažeidžia proporcingumo principą. Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negali būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Nagrinėjamu atveju išnyko būtina sąlyga išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, todėl leidimas ginčijamu Sprendimu buvo panaikintas. Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendimas nevaržo pareiškėjo galimybių teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, jeigu jis atitina Įstatyme nustatytas sąlygas ir pagrindus.
Skundo argumentai, kad ginčijamas Sprendimas priimtas skubotai, neįvertinus ginčui reikšmingų aplinkybių, nesuteikus galimybės pateikti paaiškinimus ir neišklausius pareiškėjo, pripažinti nepagrįstais. Kaip jau minėta, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, todėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos panaikinimui užtenka Bendrovės vadovo nubaudimo fakto už nelegalų darbą. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turėjo galimybes skunde išdėstyti aplinkybes ir svarbius faktus, kurių pareiškėjo teigimu, atsakovas neįvertino, tačiau tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė, atsakovo nustatytų aplinkybių, nepaneigė.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Departamentas, nustatęs Bendrovės, kurioje dirba pareiškėjas, nelegalaus darbo faktą, kuris pasireiškė Bendrovės vadovo nubaudimu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, bei tai, jog skirta nuobauda nėra baigta vykdyti (baudos mokėjimas išdėstytas 10 mėnesių laikotarpiui ir šios nutarties priėmimo metu dar nėra pasibaigęs, todėl atitinkamai nėra praėjęs vienerių metų terminas, skaičiuojamas nuo dienos, kurią nuobauda baigta vykdyti), turėjo teisę ir pareigą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį pažymi, kad jame išdėstytos pakankamos aplinkybės, leidusios suprasti Sprendimo turinį, esmę ir priėmimo motyvus (t. y. leidimas panaikintas dėl to, kad pareiškėjo darbdavys (Bendrovės vadovas) baustas už nelegalų darbą), jame aiškiai nurodytas Sprendimo teisinis pagrindas bei motyvai panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, proporcingumo, objektyvumo, gero administravimo ir kitų principų pažeidimų nenustatyta. Todėl konstatuotina, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
Pareiškėjas už skundą sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, pareiškėjo sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. V. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.