- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- A5.-314-270/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03726-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. P.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nesilaikė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo Lietuvoje tvarkos: 2020-09-07 sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu I. H. ir leido jam nelegaliai dirbti įmonėje betonuotoju.
Šiais veiksmais A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 62 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
A. P. rašytiniame paaiškinime pripažino kaltę ir nurodė, kad su ukrainiečiu I. H. sudarė darbo sutartį. Manė, kad įdarbino legaliai, mokėjo mokesčius, manė, kad visus duomenis jis pateikė laiku. Nurodė, kad dėl savo veiksmų labai gailisi.
Nelegalaus darbo tyrimo 2020-12-08 akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad VDI darbo inspektoriai nuo 2020-11-05 iki 2020-12-08 atliko patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nustatė, kad minėtoje įmonėje buvo įdarbintas nelegaliai (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis I. H.. (b. l. 3-4)
(duomenys neskelbtini) tarp darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo A. P., ir darbuotojo I. H. sudaryta darbo sutartis betonuotojo darbams atlikti. Darbo sutartis įsigaliojo nuo (duomenys neskelbtini).
VSDFV Utenos skyriaus duomenimis, apie I. H. įdarbinimą buvo pranešta (duomenys neskelbtini)
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Ši norma yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija) – kai netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.
Taigi esminis klausimas, sprendžiant dėl A. P. atsakomybės klausimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, ar A. P., įdarbindamas trečiosios šalies piliečius, pažeidė norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, reikalavimus.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-133 patvirtintas „Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas), reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių nustatymo kriterijus, leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, jo galiojimo pratęsimo, atsisakymo jį išduoti arba pratęsti jo galiojimą, dublikato išdavimo tvarką bei darbdavio įsipareigojimus įdarbinus užsienietį. Aprašo 17 punkte numatyta, kad dėl leidimo dirbti išdavimo užsieniečiui, jam esant Lietuvos Respublikoje, į Užimtumo tarnybos administracijos padalinį, kurio veiklos teritorijoje buvo registruota laisva darbo vieta, gali kreiptis darbdavys arba užsienietis. To paties Aprašo 49 punkte numatyta, kad užsienietis negali dirbti pas kitą darbdavį, negu nurodyta leidime dirbti, atlikti kitų darbo funkcijų (tam tikros profesijos, kvalifikacijos, specialybės darbo arba eiti tam tikrų pareigų), išskyrus tą, kuriai išduotas leidimas dirbti. Taigi leidimo dirbti išdavimas ir yra teisėtas pagrindas užsieniečiams gyventi Lietuvoje, kurio galiojimas siejamas su konkrečia įmone turint konkretų tikslą dirbti tik joje.
Bylos duomenimis, formaliai tarp darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo A. P., ir darbuotojo iš trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio) I. H. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo sutartis. VSDFV Utenos skyriaus rašto duomenimis, apie I. H. įdarbinimą buvo pranešta (duomenys neskelbtini). Tai A. P. patvirtino ir rašytiniame paaiškinime, tačiau užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimui taikomos specifinės įdarbinimo Lietuvoje taisyklės ir reikalavimai. Vadovaujantis Aprašo 17 punktu, darbdavys norėdamas įdarbinti užsienietį pirmiausiai turi kreiptis į Užimtumo tarnybos administracijos padalinį. Taigi A. P. prieš įdarbindamas trečiosios šalies pilietį (prieš pasirašant darbo sutartį), privalėjo pirmiausiai kreiptis į Užimtumo tarnybos administracijos padalinį, tačiau tokių duomenų, jog būtų kreipęsis, byloje nėra, priešingai yra duomenų, patvirtinančių, jog šių veiksmų neatliko ir trečiosios šalies piliečiui I. H. leido dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturint Užimtumo tarnybos išduotų leidimų dirbti būtent šioje įmonėje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad net formaliai sudarius darbo sutartis tarp trečiosios valstybės piliečio ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų nedaro teisėtais, kadangi (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis I. H. buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą. Taigi tokius darbo santykius, susiklosčiusius tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir minėto užsieniečio, teismas laiko neteisėtais, o tokį jo darbą nelegaliu. A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.
A. P. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su asmens darbu ir socialinėmis teisėmis. Pagal bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šį administracinį nusižengimą, A. P. viso administracinio proceso metu nurodė, kad suklydo, neteisingai interpretuodamas teisės aktų, nustatančių užsieniečių įdarbinimą, reglamentavimą. Taigi A. P. administracinis nusižengimas yra padarytas ne tyčia, o neatsargia kaltės forma. Byloje nėra duomenų, kad dėl tokio administracinio nusižengimo padarymo atsirado kokių nors itin neigiamų pasekmių. Be to, A. P. bylos duomenimis jau kreipėsi dėl minėto (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio leidimo gyventi Lietuvoje. Pagal bylos duomenis, Įmonėje pirmą kartą nustatytas neteisėtas, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, užsieniečio įdarbinimo faktas bendrovėje. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. P. bendradarbiavo su Darbo inspekcijos darbuotojais patikrinimo metu, t. y. pateikė visus reikalingus dokumentus, davė paaiškinimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bandė trukdyti institucijai tinkamai ištirti administracinį nusižengimą. Taip pat atsižvelgtina ir į jo asmenybę – dirbantis, jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, anksčiau neteistas. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. P. linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir įstatymų reikalavimų. Priešingai, jo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas labiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias A. P. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, A. P. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta minimali bauda. Taip pat atsižvelgtina ir į A. P. sveikatos būklę, todėl, teismo manymu, tikslinga tenkinti jo prašymą, ir vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000 Eur dydžio baudą.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.