Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Z. atstovo advokato Arūno Bertulio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2025 m. balandžio 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR-N-6651-2025 paliktas nepakeistas ir pareiškėjo D. Z. atstovo advokato Arūno Bertulio skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės 2025 m. balandžio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR-N-6651-2025 (toliau – ir Institucijos nutarimas) D. Z. (toliau – ir apeliantas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 414 straipsnio 2 dalį 220 (dviejų šimtų dvidešimties) eurų bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – daikto, t. y. transporto priemonės „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu už tai, kad jis 2025 m. sausio 21 d. 18.46 val., (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriai ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 7 punktą. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 414 straipsnio 1 dalyje, padarytas pakartotinai.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) Institucijos Skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas ir apelianto atstovo skundas netenkintas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog jokių duomenų apie tokio galimo teisėto D. Z. draugo transporto priemonės valdymo ar naudojimosi pagrindo egzistavimą, nepateikta, transporto priemonės registracijos duomenyse nurodyta, kad automobilio valdytojas–savininkas nuo 2011 m. gegužės 23 d. yra administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, todėl būtent jis yra tinkamas administracinės atsakomybės pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį subjektas. Kartu Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad D. Z. iš jo atžvilgiu priimtų daugkartinių administracinę atsakomybę taikančių Institucijos sprendimų neabejotinai buvo žinoma, kad jam priklausanti negalima eksploatuoti transporto priemonė yra laikoma bendrojo naudojimo vietoje. Be to, apylinkės teismas detaliai atsakydamas į kitus skundo argumentus, nurodė ir tai, jog D. Z. apie taikomą atsakomybę buvo neabejotinai žinoma, jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietoje, o ne už neeksploatuojamos. Kartu žemesnės intencijos teismas nutarė, kad D. Z. paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda, nepažeidžia ANK 34 straipsnio 2 dalies reikalavimų, o administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas, taipogi, paskirta įvertinus byloje surinktų duomenų visumą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniu skundu D. Z. atstovas advokatas Arūnas Bertulis prašo: 1) panaikinti Institucijos nutarimą ir Skundžiamą nutartį; arba 2) panaikinti Skundžiamą nutartį ir pakeisti Institucijos nutarimą – sumažinant skirtą baudą ir (ar) panaikinant administracinio poveikio priemonę – daikto konfiskavimą.

1.1. Skunde nurodoma, kad tiek Institucijos nutarimu, tiek Skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatuota, kad ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą padarė būtent D. Z.. Pažymima, kad D. Z. automobilį dar 2023 m. pradžioje buvo atidavęs neatlygintinai naudotis savo pažįstamam T. K., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), kuris naudojosi jam perduota transporto priemone ir ją laikė prie savo namų bendrojo naudojimo aikštelėje. Ir nors apylinkės teismas nurodė, kad neva nebuvo pateikti duomenys apie automobilio perdavimą T. K., tačiau kaip matyti iš faktinių duomenų, D. Z. gyvenamoji vieta yra deklaruota visai kitu adresu Neringoje, priešingai, nei buvo nustatyta automobilio stovėjimo vieta. Be to, kaip matyti iš pridedamų skrydžio bilietų, D. Z. nurodytu laikotarpiu, t. y. protokolo surašymo metu (2025 m. sausio 21 d.) nebuvo Lietuvoje, nes kaip ir visada didžiąją dalį laiko jis praleidžia Ispanijoje, ir grįžo tik 2025 m. vasario 16 d. Kartu pažymima ir tai, kad kaip matyti iš pridedamų paties T. K. susirašinėjimo su draudimo brokere, jis (ar nesant galimybių jo sesuo V. K.) 2020–2023 metais pirkdavo (apmokėdavo) šiam automobiliui būtiną privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą. Atkreipiamas dėmesys, kad draudimas buvo perkamas mėnesiui, pagal poreikį – nuvažiuoti prie jūros vasarą ar grybauti rudenį. Tai irgi patvirtina, jog faktiniu automobilio valdytoju ginčo laikotarpiu buvo būtent T. K., o ne D. Z. Atsižvelgiant į tai, atstovo vertinimu, apeliantui negalėjo būti surašytas nei protokolas, nei tuo labiau jis galėjo būti nubaustas už administracinį nusižengimą, kurio jis nepadarė, kadangi ginčo vietoje automobilį pasibaigus techninei apžiūrai laikė kitas asmuo.

1.2. Kartu skunde cituojant Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nenurodant konkrečių procesinių sprendimų, akcentuojama nekaltumo prezumpcija (ANK 566 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo pareigos paskirstymas (ANK 567 straipsnio 3 dalis), pakartotinai teigiama, kad nei Institucija, nei apylinkės teismas neturėjo teisės D. Z. traukti atsakomybėn. Atstovo teigimu tiek automobilio stovėjimo vieta, sutampanti su T. K. gyvenamąją vieta, tiek skirtinga nei pažeidimo vieta paties apelianto gyvenamoji vieta, tiek D. Z. gyvenimas didesnė laiko dalį ne Lietuvoje, patvirtina, kad faktiniu automobilio valdytoju buvo ne D. Z., bet T. K.. Kadangi D. Z. veiksmuose nebuvo nustatyta ir atitinkamai įrodyta jokia kaltės forma – tyčia ar neatsargumas, todėl byloje esant neaiškumams ir netikslumams dėl automobilio valdytojo, jie turėjo būti aiškinami D. Z. naudai, todėl skundžiami procesiniai sprendimai turi būti panaikinti.

1.3. Be to, apelianto atstovas pažymi, jog jei būtų įrodyta D. Z. kaltė bei tai, kad buvo nepažeistas nekaltumo principas, vertintina, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai, spręsdamas dėl D. Z. kaltės ir atsakomybės laipsnio, neįvertino aplinkybių, susijusių dėl galimo pažeidimo, o būtent aplinkybių dėl automobilio stovėjimo T. K. gyvenamojoje vietoje. Nurodoma, kad iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog dėl sveikatos problemų ir lėšų stygiaus T. K. negalėjo pasibaigus automobilio techninei apžiūrai iš karto jo paremontuoti, bet planavo tai padaryti 2023 m. rudenį ar žiemą, bet papildomų lėšų negavus šis procesas užsitęsė dėl 2024 m. birželio 14 d. T. K. patirtos sunkios kojos traumos, dėl ko buvo imobilizuotas 9 (devynis) mėnesius ir negalėjo niekur judėti. Tad skirta nauja bauda (protokolo jis nėra gavęs) D. Z. sukėlė nuostabą, kad jis yra dar kartą baudžiamas ir dar su turto konfiskavimu dėl pažeidimo, dėl kurio jis nėra atsakingas, o ištaisyti jo negalėjo, kadangi 2025 m. sausio 21 d. nebuvo Lietuvoje, ir neturėjo galimybės reaguoti bei išvežti pažįstamo valdomos transporto priemonės.

1.4. Apelianto atstovas akcentuota ir tai, kad transporto priemonės „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būklė buvo patenkinama, t. y. langai neišdaužyti, padangos nenuleistos, skysčiai nebėgo, todėl visiškai nesuprantamas savivaldybės sprendimas skirti pakartotinę baudą ir dar su transporto priemonės konfiskavimu. Kaip matyti iš byloje esančios transporto priemonės nuotraukos, D. Z. gavęs Institucijos nutarimą, ėmėsi priemonių, kad transporto priemonė neužimtų bendrojo naudojimo vietos ir išvežė saugoti transporto priemonę „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atstovo vertinimu, kadangi iš esmės jokia žala nei gamtai, nei viešajam turtui nebuvo padaryta, tiek skirtos baudos dydis, tiek poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas yra neproporcingi padarytam galimam teisės pažeidimui.

4. Atsiliepimu Institucijos atstovas prašo Institucijos nutarimą ir Skundžiamą nutartį galioti, o D. Z. atstovo apeliacinio skundo netenkinti, kaip nepagrįsto. Atsiliepime cituojamos aktualios teisinio reguliavimo normos (ANK 414 straipsnis, SEAKĮ 20 straipsnio 7 dalis, 25 straipsnio 2 dalis), ir su ANK 414 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtimi susijusi praktika (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. AN2-238-576/2023).

1.5. Analizuojant nagrinėjamą situaciją, Institucijos atstovas pažymi, jog automobilio dalyvavimas viešajame eisme patikrinimo metu, t. y. 2025 m. sausio 21 d. buvo draudžiamas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir jo nebuvo galima eksploatuoti. Skunde nurodyta aplinkybė, kad transporto priemonė buvo atiduota neatlygintinai naudotis kitam asmeniui, nešalina apelianto atsakomybės pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį. Pagal SEAKĮ 20 straipsnio 7 dalį transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė, o VĮ Regitra duomenimis, automobilio savininkas yra D. Z.. Joks kitas asmuo VĮ Regitra nėra nurodytas kaip minėtos transporto priemonės valdytojas. Taigi apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad D. Z. automobiliu turėjo rūpintis kitas asmuo, o ne jis, yra deklaratyvaus pobūdžio, prieštaraujantys byloje esantiems duomenims ir vertintini kritiškai, kadangi, kaip teisingai nurodyta Skundžiamoje nutartyje, SEAKĮ 2 straipsnio 84 dalyje apibrėžta, kad transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę.

1.6. Kartu pažymima, kad nors skunde teigiama, jog kad apelianto gyvenamoji vieta yra deklaruota Neringoje, didžiąją laiko dalį jis praleidžia Ispanijoje, protokolo surašymo metu jo Lietuvoje nebuvo, administracinio nusižengimo protokolo jis negavo, todėl negali būti atsakingas už transporto priemonę, tačiau gavęs Institucijos nutarimą D. Z. ėmėsi priemonių, kad transporto priemonė būtų pašalinta iš bendro naudojimo teritorijos. Institucijos atstovo vertinimu, tokie paaiškinimai ir teiginiai yra nelogiški, prieštaraujantys vienas kitam. O būtent, Institucijos siųsto protokolo negavo, tačiau Institucijos nutarimą gavo, nors abu dokumentai siųsti tuo pačiu valstybiniuose registruose nurodytu elektroniniu paštu – vilita@casma.lt. D. Z. beveik pusantrų metų negalėjo pasirūpinti automobilio technine apžiūra arba jį patraukti iš bendro naudojimo teritorijos (techninė apžiūra galiojo iki 2023 m. liepos 29 d., nusižengimo data – 2025 m. sausio 21 d.), tačiau gavęs Institucijos nutarimą ėmėsi priemonių pasirūpinti transporto priemone. Kaip pažymėta Skundžiamoje nutartyje, tai nevertintina kaip geros valios išraiška, nes priemonių imtasi tik tada, kai buvo sužinota apie paskirtą automobilio konfiskavimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Z. atstovo advokato Arūno Bertulio apeliacinis skundas netenkinamas.

2. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

3. Nors iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. Z. neigia padaręs jam inkriminuotą ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis bei Institucijos nutarimas būtų panaikinti, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiamais procesiniais sprendimais ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai įvertinti tinkamai ir pagrįstai pripažinta, jog D. Z. padarė ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismo išvados dėl D. Z. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų ir objektyvų įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o apylinkės teismas padarė apeliantui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta proceso pažeidimų ir Skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad D. Z. kaltė, padarius ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.

4. Aktualiame ANK 414 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonių savininkams už neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietose. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad joje aprašyto administracinio nusižengimo sudėtį sudaro du būtinieji požymiai: 1) transporto priemonė turi būti neeksploatuojama ar negalima eksploatuoti; 2) ji turi būti laikoma bendro naudojimo vietose. Taigi, asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pakanka bent vienos alternatyvios sąlygos, susijusios su transporto priemone, t. y. arba neeksploatuojama, arba negalima eksploatuoti, egzistavimu.

5. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju aktuali SEAKĮ 20 straipsnio 3 dalies norma, kurioje įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, bei šio straipsnio 7 dalies norma (už kurios pažeidimą apeliantas ir nubaustas), kurioje įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė).

6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad D. Z. priklausanti transporto priemonė „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo laikoma bendrojo naudojimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), inkriminuojamo administracinio nusižengimo laikotarpiu, t. y. nuo 2025 m. sausio 21 d. (b. l. 20, 21, 22, 23). Taip pat nustatyta, to neneigia ir apeliantas, jog minimos transporto priemonės buvo negalima eksploatuoti, o būtent automobiliui „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo ilgiau kaip tris mėnesius sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme. Šias aplinkybes neginčytinai patvirtina ir byloje esantys automobilio registracijos duomenys, t. y. transporto priemonės „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalyvavimo viešajame eisme sustabdymo data – 2023 m. liepos 30 d., dalyvavimas viešajame eisme – draudžiamas (b. l. 24). Taigi neginčytinai nustatyti abu ANK 414 straipsnio sudėties būtinieji požymiai, nurodyti šio procesinio sprendimo 7 punkte – transporto priemonės „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo negalima eksploatuoti ir buvo laikoma bendro naudojimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundo argumentai apie tai, jog automobilio būklė buvo patenkinama, t. y. langai neišdaužyti, padangos nenuleistos, skysčiai nebėgo, yra visiškai neaktualūs, kadangi D. Z. nubaustas ne už neeksploatuojamo automobilio laikymą, o už negalimo eksploatuoti. Kaip jau minėta tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo procesiniuose sprendimuose, tiek šiame sprendime, šios dvi sąlygos yra alternatyvios ir asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pakanka bent vienos iš jų, o šiuo atveju negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymą, ko gi neneigia ir pats D. Z..

7. Nagrinėjamu atveju apeliantas neigia padaręs nusižengimą, nurodydamas esminį skundo argumentą, kad bendro naudojimo vietoje automobilį, pasibaigus techninei apžiūrai, laikė kitas asmuo, apelianto pažįstamas T. K., kuriam D. Z. dar 2023 m. pradžioje automobilį buvo atidavęs neatlygintinai naudotis. Kaip teigiama, tai, kad faktiniu automobilio valdytoju ginčo laikotarpiu buvo būtent T. K., o ne D. Z., patvirtina minimo asmens gyvenamoji vieta, o D. Z. gyvenamoji vieta yra deklaruota visai kitu adresu, be to nurodytu laikotarpiu jo nebuvo Lietuvoje, o ir pats T. K. 2020–2023 metais pirkdavo (apmokėdavo) automobiliui būtiną privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą, susirašinėdavo su draudimo brokere. Vis tik su tokiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Kartu atkreiptinas dėmesys ir tai, kad iš skundo turinio matyti, jog ginčijant administracinį nusižengimą apygardos teismui nenurodoma jokių naujų aplinkybių, o pakartojami analogiški argumentai, kokie buvo nurodomi skunde apylinkės teismui, todėl pripažintina, kad iš esmės apeliantas tiesiog nesutinka su Skundžiamoje nutartyje išdėstytu jo veiksmų vertinimu. Šiuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas, pritardamas Institucijos ir apylinkės teismo procesiniuose sprendimuose išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuos ir pakartotinai procesiniuose sprendimuose nurodytų argumentų nedėstys, o tik juos papildys, pažymėdamas esminius nagrinėjimo klausimo akcentus.

8. Apeliacinės instancijos teismas, visiškai pritardamas apylinkės teismo Skundžiamoje nutartyje išdėstytai pozicijai, jog D. Z. nurodyta aplinkybė, kad transporto priemonė buvo atiduota neatlygintinai naudotis kitam asmeniui, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį, pažymi, kad registracijos duomenyse aiškiai nurodyta, kad transporto priemonės „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdymo teisė priklauso D. Z., būtent jis nurodytas kaip valdytojas-savininkas (b. l. 24). Jokių kitų dokumentų (kaip ir nurodoma Skundžiamoje nutartyje – nuomos, panaudos, dovanojimo ar kitokio automobilio perleidimo dokumento), duomenų, įrodančių, jog automobilis buvo valdomas kito asmens, apart deklaratyvaus pobūdžio teiginius, apeliantas nepateikė. Kita vertus, tai, kad už nusižengimo padarymą atsakingas yra būtent apeliantas, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

9. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 (trejus) metus D. Z. už analogiško nusižengimo padarymą administracinėn atsakomybėn traukiamas 3 (trečią) kartą (dėl ko ir nubaustas pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį, t. y. už pakartotinai padarytą administracinį nusižengimą) (b. l. 28–33). O būtent, už tai, kad: 1) 2024 m. rugsėjo 25 d. bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriai ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme – įspėjimu, 2) 2024 m. lapkričio 8 d. bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriai ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme – pinigine bauda, kuri sumokėta 2024 m. lapkričio 15 d.; 3) šioje byloje nagrinėjamas nusižengimas. Už tai prieš tai paminėtus du administracinius nusižengimus, administracinėn atsakomybėn patrauktas būtent D. Z., kuris pastebėtina, fakto, jog jis yra automobilio valdytojas neginčijo, bet net ir esant jo nurodytoms aplinkybėms, nedėjo jokių pastangų, nesiėmė jokių priemonių pašalinti nustatytus pažeidimus nei po įspėjimo, nei po sumokėtos piniginės nuobaudos, kaip automobilio savininkas netinkamai vykdė šias savo pareigas tam, kad nekiltų administracinė atsakomybė. Priešingų išvadų neleidžia daryti ir skunde dėstomi argumentai apie tai, kad galimai faktinis automobilio valdytojas neturėjo galimybių (dėl sveikatos, finansinių sunkumų) pasibaigus automobilio techninei apžiūrai iš karto jo paremontuoti. Visų pirmiausia, jau minėti praeityje padaryti administraciniai nusižengimai, apie kuriuos D. Z. neabejotinai žinojo, rodo, kad transporto priemonės savininkas, žinodamas, kad jam priklausantis automobilis, kurio negalima eksploatuoti stovi bendro naudojimo vietoje, turėjo būti aktyvus ir į tai reaguoti, o tokių veiksmų neatlikimas patvirtina aplinkybę, kad jis tam tikrą laiką nesiėmė jokių priemonių, ne tik pažeidimui pašalinti, kaip automobilio savininkas, bet kaip ir valdytojas, dėl to ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Būtent automobilio savininkui tenka pareiga pasirūpinti, kad negalimas eksploatuoti automobilis būtų perkeltas, o ne paliekamas tokioje vietoje, kuria naudotis turi teisę ir kitų transporto priemonių savininkai, taip pažeidžiant jų teises ir teisėtus interesus.

10. Kartu atsakant į skundo argumentus, kad minimas automobilis stovėjo, kaip teigiama prie jo laikino valdytojo T. K. namų bendrojo naudojimo aikštelėje, o D. Z. gyvenamoji vieta yra deklaruota visai kitu adresu, jis pats buvo išvykęs iš Lietuvos, be to ir automobilio privalomuoju vairuotojo civilinės atsakomybės draudimu rūpinosi T. K. – susirašinėjo su draudimo broke, pirkdavo (apmokėdavo) draudimą, pažymėtina, jog tokie teiginiai neeliminuoja D. Z. kaltės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nors ir per šią prizmę apeliantas bando paneigti savo kaltę, vis tik iš jau minėto D. Z. baustumo, nepaisant to, kad jis ir gyvenamąją vietą deklaravęs kaip nurodoma Neringoje, matyti, jog apeliantas eilę kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas Vilniuje. Be to, atsakomybei už analizuojamo administracinio nusižengimo padarymą kilti būtina vieta yra bendrojo naudojimo vieta, o kurioje konkrečiai bendrojo naudojimo vietoje automobilis buvo paliktas stovėti įtakos neturi. Taip pat apelianto kaltės nešalina ir aplinkybė, jog jis administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu buvo ne Lietuvoje, kadangi ANK 414 straipsnyje numatytas nusižengimas padaromas būtent tokiais veiksmais, kai negalima eksploatuoti transporto priemonė yra paliekama stovėti, kaip ir nustatyta šiuo atveju bent jau nuo 2024 m. rugsėjo 25 d., kuomet buvo užfiksuotas pirmasis administracinis nusižengimas. Galiausiai atsakant į skundo argumentus dėl transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, nepaisant pateiktų T. K. vardu siųstų elektroninių laiškų matyti, kad tiek sutarties liudijimas, tiek mokėjimo pranešimai, tiek mokėjimo nurodymai bei patvirtinimai buvo sudaromi būtent D. Z. vardu. Įvertinus duomenų visumą nekyla abejonių, kad ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas yra būtent apeliantas.

11. Be kita ko, skundo teiginiai, kad D. Z. skirta nauda bauda, dėl kurios jis nėra gavęs administracinio nusižengimo protokolo sukėlė nuostabą, ir jis neturėjo galimybės reaguoti bei išvežti pažįstamo valdomos transporto priemonės, laikytini deklaratyvaus pobūdžio. O būtent dėl to, kad kaip teisingai nurodoma Institucijos atsiliepime, tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek Institucijos nutarimas (kurio gavimas neginčijamas) D. Z. buvo siunčiami tuo pačiu elektroninio pašto adresu. ANK 573 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kaip jau buvo minėta, tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek Institucijos nutarimas D. Z. buvo išsiųstas elektroniniu paštu, kuris buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų). Taigi šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo byloje D. Z. buvo pagrįstai išsiųsti vienu iš alternatyvių įstatyme numatytų būdų. Čia pažymėtina tai, kad įstatyme nėra įtvirtinta pareiga procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siųsti visais įstatyme numatytais alternatyviais būdais. O tai, kad apeliantas neturėjo galimybės reaguoti bei išvežti transporto priemonės, jau yra paneigta D. Z. pasyvais veiksmais, nesiimant jokių priemonių po pirmojo administracinio nusižengimo padarymo.

12. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pats asmuo, esantis transporto priemonės savininkas, žinodamas apie jo atžvilgiu jau taikytą administracinę atsakomybę ir suprasdamas, kad turi atlikti tam tikrus veiksmus, yra atsakingas už tinkamą jų įvykdymą. Sąžiningai veikiantis asmuo, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą ir imdamasis priemonių pašalinti šių neteisėtų veiksmų padarinius, privalo imtis priemonių, siekdamas išsiaiškinti, ar tinkamai įvykdė savo pareigas. Nagrinėjamu atveju apeliantui buvo žinoma apie ne kartą Institucijos nustatytą pažeidimą – užfiksuotą negalimo eksploatuoti automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikymą bendrojo naudojimo vietoje, taip pat buvo žinoma apie Institucijos įspėjimą pašalinti šį pažeidimą, t. y. pasirūpinti minėtos transporto priemonės pašalinimu iš bendrojo naudojimo vietos. Taigi siekdamas, kad jam nekiltų administracinė atsakomybė už ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, D. Z. privalėjo įvykdyti Institucijos nustatytą įpareigojimą – laiku pašalinti minėtą transporto priemonę iš bendrojo naudojimo vietos. Bylos duomenys patvirtina, kad šio įpareigojimo D. Z. neįvykdė, šios faktinės aplinkybės neginčija ir apeliantas. Taigi nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantas pagal ANK 414 straipsnio 2 dali nubaustas pagrįstai.

Dėl administracinės nuobaudos individualizavimo ir administracinio poveikio priemonės

13. Kartu D. Z. atstovo skunde prašoma sumažinti apeliantui už jam inkriminuotą nusižengimą paskirtos baudos dydį. Taip pat prašoma netaikyti turto – automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, motyvuojant, kad esmės jokia žala nei gamtai, nei viešajam turtui nebuvo padaryta, o skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra neproporcingos padarytam galimam teisės pažeidimui.

14. Apeliacinės intencijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

15. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucijos nutarimu D. Z. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 414 straipsnio 2 dalyje, paskirta 220 (dviejų šimtų dvidešimties) eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – turto, t. y. transporto priemonės „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Pirmosios instancijos teismas Institucijos nutarimą ir šioje dalyje paliko nepakeistą, iš esmės plačiai dėl to nepasisakydamas, todėl apeliacinės instancijos teismas akcentuos administracinės nuobaudos individualizavimui ir administracinio poveikio priemonės skyrimui aktualius motyvus.

16. Taigi ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

17. ANK 414 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Taigi D. Z. Institucijos nutarimu buvo paskirta bauda lygi straipsnio dalies sankcijoje numatytam baudos vidurkiui – 220 (du šimtai dvidešimt) eurų. Byloje nenustatyta D. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, apeliantas eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, du kartus nepilnų vienerių metų laikotarpyje ir už analogiškus administracinius nusižengimus, švelnesnė nuobaudos rūšis – įspėjimas, ir mažesnis baudos dydis, teigiamos įtakos apelianto elgesiui neturėjo. Šie administraciniai nusižengimai neigiamai apibūdina D. Z. asmenybę, rodo jo atsainų požiūrį į nustatytus draudimus, susijusius su naudojimusi transporto priemonėmis, ir neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas privalomas elgesio taisykles. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucijos nutarimu paskirta nuobauda, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra teisinga, pagrįsta, proporcinga padarytam pažeidimui ir D. Z. asmenybei, paskirta, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnio nuostatų.

18. Institucijos nutarimu buvo pripažinta D. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Pažymėtina, kad pagal ANK 36 straipsnio 2 dalį, skirdami administracinę nuobaudą, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis. Pakartotinumas yra nurodytas ANK 414 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią ir nubaustas D. Z., kaip šio nusižengimo požymis, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti D. Z. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje numatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), todėl ši aplinkybė iš Institucijos nutarimo pašalinama. Šios D. Z. atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas, atsižvelgiant į nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę charakterizuojančius duomenis), nesudaro pagrindo, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, sumažinti apeliantui paskirtos baudos dydį.

19. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl D. Z. paskirtos administracinio poveikio priemonės – automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo proporcingumo. Nusižengimo už kurio padarymą apeliantas nubaustas, t. y. ANK 414 straipsnio 3 dalyje, nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, ši administracinio poveikio priemonė yra skiriama tais atvejais, kai ANK 414 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas nėra pakankamas tam, jog būtų užtikrintas administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimas konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu.

20. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra D. Z.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, taip pat apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė, šiuo atveju, atsižvelgiant tiek į D. Z. administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jo padarymo aplinkybes (pakartotinis nusižengimas, t. y. nusižengimas padarytas trečią kartą, nereaguojant į įspėjimą, švelnesnę administracinę nuobaudą), tiek ir pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis (daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus) nėra per griežta, o yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui administracinio poveikio priemonė. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad savo veiksmais (šiuo atveju neveikimu) D. Z. niekam nepadarė žalos, priešingai apeliantas pažeidė bendruomenės interesus, ir tik po ilgo laiko tarpo, kaip ir nurodoma Institucijos atsiliepime, gavęs Institucijos nutarimą, sužinojęs apie paskirtą automobilio konfiskavimą, ėmėsi priemonių pasirūpinti transporto priemone. D. Z. anksčiau, nubaustas ne kartą ir gavęs įspėjimą, nesiėmė priemonių pasirūpinti negalima eksploatuoti transporto priemone, kurios savininkas jis yra, vengė šios pareigos ir minėtą transporto priemonę toliau laikė bendro naudojimo vietoje, tuo pažeisdamas bendruomenės viešąjį interesą. Taigi apeliantas, būdamas automobilio savininku, nesidomėjo ir nesirūpino juo, t. y. su savo turtu nesielgė rūpestingai ir apdairiai, nesiėmė jokių priemonių, kad kontroliuotų ir šalintų riziką dėl jam teisėtai priklausančio turto.

21. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).

22. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog šiuo atveju administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežtos ir adekvačios padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus ir užkirs kelią pažeidėjui ir toliau daryti panašaus pobūdžio pažeidimus.

23. Nurodytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė įstatymą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl D. Z. kaltės, todėl priėmė pagrįstą nutartį, o apeliacinio skundo argumentai neleidžia daryti priešingų išvadų, negu Skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti jos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Z. atstovo advokato Arūno Bertulio apeliacinio skundo netenkinti.

Pašalinti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2025 m. balandžio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR-N-6651-2025 D. Z. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.