- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- AN2-238-576/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00528-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nida Vigelienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. K.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinų bylų nagrinėjimo skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-3920-2023 paliktas nepakeistas ir J. K. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiasis specialistas 2023 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-3920-2023 J. K. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 414 straipsnio 2 dalyje, nes jis, būdamas baustas už ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, 2022 m. gruodžio 22 d. 12.04 val. (duomenys neskelbtini), nesilaikė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 7 dalies reikalavimų, nes bendrojo naudojimo vietoje (duomenys neskelbtini), laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę ,,Lexus RX 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme. J. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda.
2. Nesutikdamas su Institucijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-3920-2023, J. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi jo skundas atmestas, o Institucijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. J. K., nesutikdamas su priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog bendro naudojimo teritorija – tai teritorija, kurioje nėra eismą ribojančių ženklų, ji neaptverta, prie įvažiavimo neįrengtas kelio užtvaras, nėra kelio ženklų, ribojančių patekimą į teritoriją, teritorija turi teisę naudotis visuomenė, nepažeidžiant viešojo intereso. Toks apibrėžimas nenumatytas teisės aktuose, be to, vadovaujantis nurodytu apibrėžimu gali būti kuriamas teisinis precedentas įvairaus pobūdžio teritorijas laikyti bendro naudojimo.
Atsiliepimas
3.2. Teigiama, kad atsiliepime į skundą, kurį nagrinėjo apylinkės teismas, nepateikti jokie reikšmingi argumentai, tik nurodoma, kad skunde atsiskleidžia jo pasirinkta gynybinė pozicija. Tačiau ANK suteikia galimybę asmeniui apskųsti procesinius sprendimus, be to, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti aptarti ir įvertinti administracinio nusižengimo požymiai. Transporto priemonės parkavimas prie nuomojamo garažo negali būti traktuojamas kaip veiksmas, atitinkantis administracinio nusižengimo sudėtį.
3.3. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog proceso šalis turi teisę teikti įrodymus byloje, dalyvauti juos tiriant, dėl jų pareikšti nuomonę, tačiau iki šiol nėra pateikti 2023 m. balandžio 11 d. skundu reikalauti įrodymai apie administracinio nusižengimo padarymą, t. y. visa administracinio nusižengimo medžiaga nebuvo pateikta susipažinimui.
Šalies argumentai
3.4. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatyme apibrėžta statinio sąvoka, jos paisoma ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Administracinėje byloje Nr. A10-1630/2005 teismas pripažino, kad asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė yra sukurta statybos darbais, naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme, todėl ji atitinka Statybos įstatyme įtvirtintą statinio sampratą ir laikytina statiniu. Teigia, kad žemės sklypo dalys jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, o Metodikos nuostatos dėl didžiausio leistino statiniams eksploatuoti reikalingo žemės ploto, nurodyto metodikos 10 punkte, gali būti netaikomos, kai pagal teisės aktų reikalavimus statiniui eksploatuoti reikalingas didesnis žemės sklypas, šiuo atveju patekimui į statinį būtinas inžinerinis statinys. Taip pat apeliantas pažymi, kad kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, be to, turi būti išlaikoma visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyra. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, be to, savininko teises suvaržęs asmuo gali veikti įgyvendindamas savo teises, pavyzdžiui, riboti transporto priemonių patekimą į naudojamą teritoriją, tačiau šių teisų įgyvendinimas yra reglamentuotas įstatymais, kurių reikalavimų turi būti laikomasi. Skunde cituojamos ir civiliniam procesui būdingos normos, kurios įpareigoja teismą vertinti visumą faktinių aplinkybių, spręsti apie jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, laikytis įrodymų pakankamumo reikalavimo, taip pat teismų, nagrinėjančių civilines bylas, praktika šiuo klausimu.
3.5. Taip pat skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. vasario 21 d. priimtas ,,Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas“, kuriame nustatomos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, jų įgyvendinimo tvarka. Nurodo, kad bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Nurodo, kad svarbus pagrindinio daikto ir priklausinio ryšys – vadovaujantis Civiliniu kodeksu, pagrindiniu daiktu greta inžinerinio statinio (automobilių stovėjimo aikštelės), kuri yra nesuformuotoje Valstybinės žemės sklypo dalyje, laikytinas pastatas – garažas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio pastato eksploatacijai pagal tiesioginę naudojimo paskirtį, t. y. patekimui į šešias pastate esančias garažų paskirties patalpas, reikalingas ir naudojamas minimas inžinerinis statinys. Nacionalinė žemės tarnyba yra išaiškinusi, kad nustatant, ar inžineriniam statiniui eksploatuoti turi būti išskirta žemės sklypo dalis, kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį ir gali būti pagal šią paskirtį naudojamas, ar statinys nėra kitų statinių priklausinys, naudojamas kitų statinių savininkų poreikiams.
3.6. Apeliantas pastebi, kad pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį nebuvo teisinio pagrindo, nusižengimas nėra padarytas pakartotinai, todėl turi būti vadovaujamasi non bis in idem principu, kuris draudžia kartoti procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta. Šis principas draudžia vykdyti alternatyvius ir kartotinius procesus ir administracinio nusižengimo teisenoje, nes pagal tarptautinę praktiką administraciniai nusižengimai pripažįstami baudžiamaisiais. Nurodo, kad dėl to paties nusižengimo surašyti jau keturi administracinio nusižengimo protokolai, kas nėra pagrįsta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotasis asmuo (toliau – ir atstovas) prašo apelianto J. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
4.1. Nurodoma, kad apylinkės teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atstovas teigia, kad iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad transporto priemonei ,,Lexus RX 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudžiama dalyvauti eisme, nes ji yra išregistruota ir transporto priemonės techninė apžiūra galiojo iki 2017 m. sausio 31 d. Nagrinėjant susiklosčiusią situaciją nustatyta, kad J. K. 2022 m. gruodžio 1 d. buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas už neeksploatuojamos transporto priemonės ,,Lexus RX 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikymą bendrojo naudojimo vietoje (duomenys neskelbtini), taigi, šioje byloje laikoma, kad buvo padarytas analogiškas administracinis nusižengimas. Taip pat atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad ANK 40 straipsnyje numatyta, jog jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Be to, išsiunčiant 2022 m, gruodžio 1 d. nutarimą J. K. jam tuo pačiu buvo išaiškinta, kad jis turi pasirūpinti negalima eksploatuoti transporto priemone, o nesant tokios galimybės – užtikrinti, kad ji nebūtų laikoma bendrojo naudojimo vietose; pasirūpinus transporto priemone, buvo prašoma Instituciją informuoti el. paštu.
4.2. Atsiliepime teigiama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tai reiškia, kad žemės sklypas ar jo dalis turi užtikrinti patogų įvažiavimą į garažą ir išvažiavimą iš jo. J. K. pateiktame Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo 5 ir 11 punktuose įrašų apie žemės sklypus nėra. Šiame dokumente yra duomenys, kad dalis pastato – garažo (15,10 kv. m.) priklauso (duomenys neskelbtini) 3 butui. Iš Institucijai pateiktų duomenų nenustatyta, kad nurodytą garažo dalį naudoja J. K.. Pažymi, kad net nurodžius, jog J. K. sutartyje nurodytas kaip nuomininkas, vieta, kurioje laikomas neeksploatuojamas automobilis, netampa privačia teritorija.
4.3. Nurodoma, kad Institucija sutinka su teismo argumentais, jog aptariant teritoriją prie garažo vartojama sąvoka ,,bendro naudojimo teritorija“ yra siejama ne vien tik su tuo, kas naudojasi šia teritorija, bet ir su tuo, kad dėl jos statuso šia teritorija turi teisę naudotis visuomenė. Taigi, vieta, kurioje paliktas automobilis – (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo, į kurią patekimas nebuvo apribotas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
J. K. apeliacinis skundas atmestinas
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai vertino įrodymus bei pagrįstai J. K. pripažino kaltu padarius ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
6. ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonių savininkams (valdytojams) už neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietose; šio straipsnio 2 dalis nustato, kad 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Iš nurodytos teisės normos turinio matyti, kad joje aprašyto administracinio nusižengimo sudėtį sudaro du būtinieji požymiai: 1) transporto priemonė turi būti neeksploatuojama ar negalima eksploatuoti; 2) ji turi būti laikoma bendro naudojimo vietose.
Žemesnės instancijos teismas
7. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju aktuali Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 7 dalies norma, kurioje įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė).
8. Byloje nustatyta, kad J. K. priklausanti neeksploatuojama transporto priemonė ,,Lexus RX 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantas neginčija, kad nurodyta transporto priemonė buvo neeksplotuojama, tačiau nesutinka, jog teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), yra bendrojo naudojimo. Apeliantas teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodoma, kada teritorija laikoma bendro naudojimo, tačiau toks apibrėžimas nėra įtvirtintas teisės aktuose, o apylinkės teismo pateiktas šios sąvokos išaiškinimas yra ydingas, jis gali lemti precedento sukūrimą.
9. Atsakant į tokius skundo argumentus pirmiausia pastebėtina, kad nutarime naudojama sąvoka “bendro naudojimo vieta“. Ši sąvoka ANK nėra apibrėžta, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarime Nr. 939 buvo išdėstytos pastabos dėl ANK pakeitimų, susijusių ir su ANK 414 straipsnyje numatyta sąvoka ,,bendrojo naudojimo vieta“. Nutarime nurodyta, kad Įstatymo projekte Nr. XIIIP-4533 siūlomos sąvokos „bendrojo naudojimo vietos“ turinio atskleidimas, vardijant konkrečias vietas ar teritorijas, neatitinka teisėkūros aiškumo principo ir nesukuria pridėtinės vertės, nes nėra galimybės pateikti baigtinio tokių vietų (teritorijų) sąrašo. Atsižvelgiant į nurodytą, manytina, kad pagrindinis kriterijus, leidžiantis spręsti, ar teritorija yra bendro naudojimo, yra tai, ar šia teritorija naudojasi arba turi teisę naudotis visuomenė, t. y. naudojimasis tokia vieta negali pažeisti bendruomenės viešojo intereso. Atitinkamai apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad bendrojo naudojimo vieta yra siejama ne vien tik su tuo, kas konkrečiai naudojasi šia teritorija, bet ir su tuo, kad dėl savo statuso šia teritorija turi teisę naudotis visuomenė - teritorija gali naudotis ne tik (duomenys neskelbtini), garažo savininkai ar naudotojai bet ir kiti asmenys. J. K. priklausantis neeksploatuojamas automobilis yra bendrojo naudojimo vietoje, į kurią patekimas nebuvo apribotas.
10. Bylos duomenimis, automobilis ,,Lexus RX 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neeksploatuojamas, nenaudojamas bei jam draudžiama dalyvauti eisme (b. l. 42–43). 2022 m. gruodžio 22 d. transporto priemonė ,,Lexus RX 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota aikštelėje ties (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis ties (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotas valstybinės žemės sklypas, tai matyti ir iš Institucijos pateiktų brėžinių (b. l. 68, 78–79). Aplinkybę, kad aptariama teritorija yra bendrojo naudojimo, patvirtino ir kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas Institucijos vyr. specialistas S. R.. Jis parodė, kad transporto priemonė ,,Lexus RX 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi nesuformuotame valstybiniame sklype, kuris priklauso Lietuvos Respublikai, ir garažo stovėjimas toje vietoje, ar jo nuomojamasis neturi nieko bendro su automobilio stovėjimo vieta; tai patvirtina duomenys, gauti iš ,,Regia“, VĮ ,,Registrų centras“. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad teritorijoje nėra eismą ribojančių ženklų, teritorija neaptverta, prie įvažiavimo neįrengtas kelio užtvaras, nėra kelio ženklų, ribojančių patekimą į teritoriją. Pažymėtina, kad J. K. nurodomos informacijos apie tai, kad jis turi garažą ir tam tikras žemės plotas yra garažo priklausinys, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Todėl skundo argumentai dėl pagrindinio daikto ir priklausinio ryšio skundžiamo sprendimo teisėtumui įtakos neturi. Iš VĮ ,,Registrų centras“ informacijos apie pastatą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), matyti, kad tarp garažo (bokso) savininkų neužfiksuotas J. K. (b. l. 32, 71–72). Apelianto nurodomas jo teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros užtikrinimas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.
11. J. K. buvo pagrįstai nubaustas administracine tvarka. Jam buvo žinoma apie Institucijos nustatytą pažeidimą – neeksploatuojamo automobilio ,,Lexus RX 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikymą bendrojo naudojimo vietoje, buvo žinoma apie anksčiau jo atžvilgiu surašytus administracinio nusižengimo protokolus, gautą įspėjimą, po to – baudą, taip pat Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad išsiunčiant 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimą J. K. jam tuo pačiu buvo išaiškinta, kad jis turi pasirūpinti negalima eksploatuoti transporto priemone. Tai patvirtina bylos duomenys (b. l. 48), kuriais nustatyta, kad J. K. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas raštas „Dėl nutarimo siuntimo“.
12. Apeliantas skunde nurodo, kad jis negalėjo būti pakartotinai baudžiamas už analogiško nusižengimo padarymą, jo atžvilgiu nepagrįstai priimti nutarimai dėl ANK 414 straipsnyje numatyto nusižengimo. Apeliacinės instancijos teismas patikrino administracinių nusižengimų registro duomenis apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 80–87) ir nustatė, kad 2022 m. lapkričio 25 d. 21.21 val. J. K. bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę, kuriai ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme. Šiais savo veiksmais J. K. padarė ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jo atžvilgiu priimtas 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimas ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Šio nutarimo apeliantas neapskundė (b. l. 81–82). Taip pat nustatyta, kad šioje byloje J. K. 2022 m. gruodžio 22 d. 12.04 val. (taigi, nepraėjus nė mėnesiui) padarė tame pačiame straipsnyje numatytą nusižengimą - bendrojo naudojimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę ,,Lexus RX 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme. Dėl šio nusižengimo padarymo priimtas Institucijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimas. Kaip teisingai pasisakyta atsiliepime į apeliacinį skundą, ANK 40 straipsnis numato asmens nubaudimą už administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai - jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Šiuo atveju nustatyta, kad J. K. baustas administracine tvarka 2022 m. gruodžio 1 d., tad nutarimas įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 21 d., o naujas nusižengimas padarytas 2022 m. gruodžio 22 d. Spręstina, kad J. K. pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį.
13. Be kita ko, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog non bis in idem principas nereiškia, kad teisės sistemoje negali būti įtvirtintas pakartotinumo institutas. Taip pat pažymėtina, kad pakartotinumo institutas apima ir tokį teisinį reguliavimą, kai asmeniui, vėl padariusiam tos pačios rūšies teisės pažeidimą, t. y. pažeidusiam tą pačią ar kitą įstatyme nurodytą tos pačios teisės šakos normą, ta aplinkybė, kad šis teisės pažeidimas yra padarytas pakartotinai, yra inkriminuojama, kaip aplinkybė, dėl kurios asmuo už šį vėl padarytą teisės pažeidimą gali būti traukiamas kitokion, griežtesnėn tos pačios rūšies teisinėn atsakomybėn, t. y. jam už šį pažeidimą gali būti taikoma kitokia, griežtesnė sankcija – skiriama kitokia, griežtesnė bausmė arba nuobauda nei asmeniui, padariusiam tokią pat veiką pirmąkart (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Vadinasi, non bis in idem principas negali būti aiškinamas taip plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinis nubaudimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net, jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesnio, o, ypač, kai nusižengimas padaromas nesilaikant teisės aktuose nustatytų pareigų, kaip ir buvo nustatyta nagrinėjamu atveju. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. K. nebuvo suteikta galimybė susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Atsakydamas į šį argumentą, teismas pažymi, kad J. K. buvo išsiųstas Institucijos nutarimas, jis šį nutarimą apskundė, atsisakė dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje, prašė, kad sprendimas būtų priimtas rašytinio proceso tvarka, o apylinkės teismo nutartis jam buvo atsiųsta el. paštu (b. l. 97). Pateiktame apeliaciniame skunde taip pat išreikštas prašymas nagrinėti skundą rašytinio proceso tvarka (b. l. 106). Taigi, J. K. pasinaudojo galimybe apskųsti procesinius sprendimus, byloje nėra duomenų, jog jis būtų oficialiai kreipęsis dėl susipažinimo su byla, todėl teigti, kad apelianto teisės nebuvo užtikrintos, nėra pagrindo.
15. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Institucija ir apylinkės teismas pagrįstai J. K. veiksmuose konstatavo esant ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.