Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. D. C. pareiškimą dėl gimimo akto įrašo atkūrimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius ir Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

14. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą, atkuriant neišlikusius gimimo įrašus, būtina pateikti atitinkamus civilinės būklės aktus ir / ar kitus dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti asmens vardą ir pavardę bei gimimo datą. Įstatymas nenumato, pagal kokius dokumentus turėtų būti nustatoma gimimo vieta, atkuriant gimimo įrašą. Taisyklių II skyriuje, skirtame gimimo registravimui, nustatyta, kad vaiko gimimo vieta registruojant gimimą nurodoma jo faktinė gimimo vieta arba jo tėvų ar vieno iš tėvų gyvenamoji vieta (42 punktas).

15. Iš D. D. C. gimimo liudijimo nustatyta, kad pareiškėjo D. D. C. motina yra B. K. M., pareiškėjo tėvas yra P. D. C..

16. Iš P. D. C. gimimo liudijimo nustatyta, kad P. D. C. (t. y. pareiškėjo D. D. C. tėvas) tėvas yra B. D. C., o motina yra E. M. Y..

17. Iš E. M. Y. gimimo liudijimo nustatyta, kad E. M. Y. (t. y. pareiškėjo D. D. C. senėle, P. D. C. motina) tėvas buvo B. Y., o motina yra G. A..

19. Nagrinėjamoje byloje iškilo klausimas, ar yra pakankamų duomenų spręsti, kad pareiškėjo prosenelė G. A. ir E. Y. yra tas pats asmuo.

24. Šią aplinkybę patvirtina ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2024 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. (P1-7324) P2-12010, iš kurio nustatyta, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenės 1902 – 1903 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie G. (I., G.) A. (A.) gimimą negalėjo. Taigi ši pažyma negali patvirtinti, kad apskritai nurodomo asmens G. (I., G.) gimimas buvo registruotas (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenės 1902 – 1903 metų metrikų knygoje.

26. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2018 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. R4-3425, nurodė, kad Šiaulių apskrities viršininko archyviniame fonde, žinių apie išduotus vidaus pasus 1922 m. byloje, Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos duotųjų pasų žinių lape yra įrašyta A. E., gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gavusi vidaus pasą. Skiltyse „Paso blanko Nr.“, „Keli asmenys į pasą įrašyti“ atitinkamai įrašyta: „754736“, „1“ (pavardė – taip dokumente). Taip pat nurodė, kad daugiau žinių, patvirtinančių, kad E. (G., I.) A. (A.) gyveno (duomenys neskelbtini) ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė bei dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940 m. birželio 15 d. faktą, pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, archyvo saugomose fonduose nerasta.

27. Šiame kontekste pastebėtina, ką nurodo ir suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos savo atsiliepime – su vidaus pasais asmenys iki 1940 m. birželio 15 d. su Lietuvos Respublikos vidaus pasu į užsienį keliauti negalėjo.

28. Taigi aukščiau nustatyti faktai patvirtina, kad duomenų apie asmens gimimo įrašą neradimo archyvuose faktas negali būti tapatinamas su gimimo įrašo praradimu (neišlikimu) ir pagrindu jį atkurti (CPK 442 straipsnio 7 punktas, 514 straipsnio 2 dalis).

29. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 137 punktas numato, kad neišlikę civilinės būklės aktų įrašai yra atkuriami. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad civilinės būklės aktų įrašas nėra išlikęs. Aplinkybė, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenės 1900 – 1905 metų metrikų knygų saugoti negavo, nepatvirtina, kad civilinės būklės aktų įrašai nėra išlikę.

30. Tai, kad pareiškėjo nurodomo asmens civilinės būklės aktus liudijantys dokumentai valstybės archyvams neperduoti ir nėra išlikę, neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjo prosenelės gimimo įrašas Lietuvoje buvo sudarytas, taip pat nustatyti to įrašo turinį – pareiškėjo senelės vardą, pavardę, gimimo datą ir vietą (CPK 2, 12 straipsniai).

31. Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjas be jokių pagrįstų duomenų teigia, kad jo prosenelė G. A. yra E. Y., tačiau bylos duomenys patvirtina faktą, kad duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog G. A. ir E. Y. yra vienas ir tas pats asmuo, nėra (CPK 178 straipsnis).

32. Pabrėžtina, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija taip pat nurodė, jog vardai – moters E. (dokumentuose lietuvių kalba) ir G., G. (dokumentuose anglų kalba), vyro B. (liet.) ir B. (angl.) — yra ne variantai, o iš esmės skirtingi vardai. Komisija taip pat teigė, kad j. vardų keitimo variantų imigruojant į JAV tyrimuose minimas atvejis, kai B. (šio vardo mažybinis maloninis variantas yra B., plg. archyvo pažymoje B.) buvo pakeistas į B. (šis vardas gali būti vardo B. trumpinys).

34. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad civilinės būklės akto įrašas ar kitas teisės aktų nustatytas dokumentas patvirtintų, kad G. A. (Y.) ir E. Y. yra tas pats asmuo, gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje. Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2024 m. lapkričio 25 d. pranešime Nr. (P1-7493) P2-12346-(8.14Mr) dėl informacijos pateikimo nurodė, kad (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenės 1900 – 1905 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie E. (G., G.) A. (A.), S. (S.) dukters, gimimą negali.

35. Paraiškoje dėl G. (G.) Y. laidojimo, išduotoje (duomenys neskelbtini) Johanesburgo žydų pagalbos ir laidojimo bendruomenės, nurodyta jos gimimo data (duomenys neskelbtini), gimimo vieta (duomenys neskelbtini), asmenvardžiai G. (G.) – Y. E. M. Y. gimimo liudijime, išduotame (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikos Respublikoje nurodyta motina – G. A., jos amžius vaiko gimimo metu 39 metai, gimimo vieta – Lietuva. Gimimo atkūrimo byloje nėra dokumentų, t. y. gimimo įrašo/liudijimo, asmens tapatybės dokumento, krikšto liudijimo, ar gydytojų konsultacinės komisijos išvados, patvirtinančių pareiškėjos prosenelės E. Y., gimimą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, kurių pagrindu teismas galėtų atkurti pareiškėjos prosenelės E. Y. gimimo įrašą.

36. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo giminystės ryšį su E. Y., taip pat ir duomenų apie E. Y. išvykimą iš Lietuvos į Pietų Afriką. Byloje taip pat nėra G. A. santuokos liudijimo ir duomenų, patvirtinančių jos išvykimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

37. Pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos jau buvo pareiškėjui nurodęs, kad B. J. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) E. A. (duomenys neskelbtini) išduoti Lietuvos Respublikos vidaus pasai, tačiau asmenys iki 1940 m. birželio 15 d. su Lietuvos Respublikos vidaus pasu į užsienį keliauti negalėjo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo proseneliai B. Y. ir G. A. išvyko į Pietų Afriką iš Lietuvos 4 dešimtmetyje.

38. Be to, pareiškėjo pateiktuose Pietų Afrikos Respublikos dokumentuose nėra minimas (duomenys neskelbtini) vietovardis, todėl spręstina, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų patvirtinančių, kad E. M. Y., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra asmenys, kuriems (duomenys neskelbtini) buvo išduoti Lietuvos Respublikos vidaus pasai.

39. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių sieti pareiškėjo prosenelius su asmenimis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gavusiais Lietuvos Respublikos vidaus pasus.

40. Įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad byloje nėra nė vieno civilinės būklės akto įrašo, kuriuo remiantis būtų pagrindas atkurti pareiškėjo prosenelės G. A. (A.) gimimo akto įrašą (Taisyklių 140, 141 punktai). Minėta, kad pateiktoje Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2022 m. vasario 7 d. rašte Nr. S1-52 (1.7), nustatyta, kad moters vardas „E.“ (dokumentuose lietuvių kalba) ir „G. ar G.“ (dokumentuose anglų kalba), taip pat vyro vardas „B.“ (liet.) ir „B.“ (angl.) — yra ne variantai, o iš esmės skirtingi vardai, todėl atsižvelgiant į komisijos pateiktą raštą galima daryti pagrįstą išvadą, kad G. A. (kaip nurodyta E. M. Y. gimimo liudijime) ir E. A. nėra tas pats asmuo

41. Pabrėžtina, kad visi kiti pareiškėjo pateikti dokumentai buvo sudaryti arba išduoti Pietų Afrikos Respublikoje, byloje nėra kitų dokumentų, nurodančių informacijos didesnį patikimumą, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad G. A. ir E. Y. yra tas pats asmuo ir nustatyti tikslią šio asmens gimimo datą bei vietą.

42. Teismas pažymi, kad bylų, nagrinėjamų ypatingąja teisena, įrodymų vertinimo procese galioja bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės, pagal kurias nustatinėjant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia išsiaiškinti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (CPK 180, 182, 184– 185 straipsniai). Kita vertus, bylose dėl gimimo akto įrašo atkūrimo įrodinėjimo procesas savo esme panašus į įrodinėjimo procesą bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, t. y. įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose paprastai naudojami netiesioginiai įrodymai, nes būtent dėl tiesioginių įrodymų nebuvimo ar nepakankamumo ir atsiranda poreikis kreiptis į teismą atkurti gimimo įrašą. Teismas atsižvelgia į šį ypatumą ir akcentuoja, kad įrodinėjant netiesioginiais įrodymais prielaidų darymas yra neišvengiamas, tačiau net ir darant vieną ar kitą prielaidą, svarbu, kad ji būtų motyvuota, t. y. pakankamai patikimai pagrįsta byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).

43. Taigi, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad pastarojo pateikti duomenys nėra pakankami pareiškėjo prosenelės E. [G./ G.] Y. (mergautinė pavardė – A. [A.]) tiksliai gimimo datai nustatyti, kad būtų galima atkurti jos gimimo akto įrašą; pabrėžtina, kad nėra nei vieno civilinės būklės įrašo, pagal kurio duomenis būtų galima atkurti tikslią pareiškėjo prosenelės gimimo datą ir vitą, taip pat iš pateiktų įrodymų visumos nėra galimybių šios tikslios datos nustatyti (CPK 185 straipsnis).

44. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad gautų duomenų nepakanka pareiškėjo prosenelės E. [G./ G.] Y. (mergautinė pavardė – A. [A.]) gimimo akto įrašui atkurti, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti pareiškimą.

45. Į esminius byloje dalyvaujančių asmenų argumentus atsakyta. Kiti nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 514 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo D. D. C. pareiškimą dėl gimimo akto įrašo atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.