Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal K. P. ieškinį atsakovui N. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys byloje – AS Aktiva Portfolio, atstovaujama UAB „Julianus Inkaso“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Julianus Inkaso“, Aktiva Finance Group OU, atstovaujama UAB „Julianus Inkaso“, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Biržų rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės

7. Ieškovės K. P. ir atsakovo N. P. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina. Bendras sutuoktinių gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga juos taikyti, termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.

10. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

11. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

12. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

13. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

14. Iš šalių į bylą pateiktų procesinių dokumentų, paaiškinimų, išvadų nustatyta, kad N. P. sutuoktinio pareigų tinkamai nevykdė, nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti, naudojo psichologinį smurtą ieškovės ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu, buvo agresyvus, buvo apatiškas šeimos santykiams. Atsakovas neveikė kito sutuoktinio ir visos šeimos interesais; supriešino savo asmeninius interesus su ieškovės ir visos šeimos interesais; neteikė ieškovei pagalbos rūpinantis namų ūkiu ir nepilnamečiais vaikais; nesirūpino ieškove ir nepalaikė jos moraliai.

15. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovas N. P. savo kaltės dėl santuokos iširimo neginčijo, jokių įrodymų, prašymų neteikė.

16. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis konstatuojama, kad N. P. pažeidė sutuoktinio pareigas, todėl pripažinta jog santuoka iširo dėl atsakovo N. P. kaltės (CK 3.60 straipsnis 2 dalis).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

17. Vadovaujantis santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisines pasekmes reglamentuojančio CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatytu reglamentavimu, sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, tai yra dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3?128/2008). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje. Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-969/2021 86 punktas).

18. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pripažinta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, yra teisinis pagrindas nuspręsti dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tai yra pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepcija.

20. Padarius išvadą, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, yra pagrindas taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovo agresyvus, žeminantis elgesys su ieškove ir jų nepilnamečiais vaikais, sukelta įtampa ir nesaugumo jausmas namuose, sukėlė ieškovei pakankamai didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, yra nustatytos visos sąlygos priteisti iš atsakovo ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, ieškovės ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis, pagal byloje nustatytas aplinkybes, yra pakankamai pagrįstas ir adekvatus. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir iš atsakovo ieškovei priteisiamas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl pavardžių ir sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

21. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

23. Šalys išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos

24. Šalims santuokoje gimė du vaikai: L. P., gimęs (duomenys neskelbtini) d., ir P. P., gimusi (duomenys neskelbtini) d. Bylos duomenimis šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su atsakove. Atsakovas, išvadą teikianti institucija neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas. Tarp šalių nesant ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių L. P. ir P. P. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina – ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis, CK 3.174 straipsnis).

25. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

26. Nagrinėjamu atveju, remiantis ieškovės paaiškinimais, atsakovas su vaikais gali bendrauti bet kada netrukdomai, tačiau jis vaikais visai nesirūpina ir su jais nebendrauja. Šalys neprašo nustatyti konkrečios atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, kadangi tarp pačių šalių ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais nėra. Pagrindo išvadai, kad nepilnamečių vaikų bendravimas su tėvu kenktų jų interesams, nėra.

27. Nesant duomenų, kad nekonkreti ir neapibrėžta bendravimo tvarka prieštarautų nepilnamečių vaikų ar atsakovo teisėms ir interesams, atsižvelgiant į geriausiai vaikų interesus atitinkančią bei vaikų tėvo teisių neapribojančią bendravimo su vaikais tvarką, nustatytina, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja be apribojimų, atsižvelgiant į vaikų interesus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

28. Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo pasikeitus aplinkybėms tėvas ar motina gali kreiptis į teismą pakartotinai (CK 3.201 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

29. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant nustatyti priteistino išlaikymo vaikui dydį, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Šalys gyvena atskirai, nesusitarė gera valia dėl išlaikymo vaikams teikimo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

33. Ieškovė niekur nedirba, dirba padienius darbus, turi tris nepilnamečius vaikus, jos pajamos iš socialinių ir neįgalumo išmokų sudaro apie 900 Eur per mėnesį.

35. Pažymėtina, jog teismui pateikti duomenys patvirtina, kad šalių sūnui L. P. nustatytas sunkus neįgalumas dėl (duomenys neskelbtini), 2019 m. diagnozuota (duomenys neskelbtini).

36. Pripažintina, kad įprastines nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, buities, higienos priemonių įgijimui.

37. Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir sprendžia, kad išlaidų dydis neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos) (CK 1.5 straipsnis). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (CK 3.3 straipsnis).

38. Kaip jau minėta, atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus. Duomenų apie ribotą jo darbingumą nėra. Teismas pažymi, jog atsakovas turi pareigą rūpintis nepilnamečiais vaikais ir juos išlaikyti. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad atsakovas sąžiningai vykdo tėvo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, taip pat nėra pakankamai duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir tikrąją turtinę padėtį. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad yra itin sunki atsakovo turtinė padėtis ir jis deda maksimalias pastangas, kad pagerintų savo turtinę padėtį. Darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę užtikrinti tinkamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Ieškovės nurodytų vaikų poreikiams reikalingų išlaidų dydžio ir pagrįstumo atsakovas nepaneigė (CPK 185 straipsnis).

39. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

40. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvai asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai ir nepiktnaudžiauti. Pareiga išlaikyti savo vaikus, dėti maksimalias pastangas, kad būtų patenkinti ne tik būtiniausi vaiko poreikiai (tokie kaip maistas, būstas, apranga ir pan.), tačiau taip pat užtikrinta vaiko teisė į turiningą laisvalaikį, poilsį, tenka būtent tėvams, o ne valstybei ir ne tretiesiems asmenims.

41. Ieškovė suteikia vaikams gyvenamąjį būstą, juos išlaiko, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas atsakovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo vaikų išlaikymo prievolės lygių dalių principo. Pripažintina, kad abu tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Nurodytais motyvais, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 24 d.) iki vaikų pilnametystės.

42. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą po 200 svarų nuo 2022 m. spalio 1 d. iki ieškinio pateikimui teismui dienos (10 mėnesių). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, jog jis nuo 2022 m. spalio mėnesio teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą. Taigi iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 10 mėnesių, vienam vaikui per mėnesį skaičiuojant po 200 Eur, kiekvienam vaikui priteisiant po 2000 Eur išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200 straipsnis).

43. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

44. Ieškovė paskirtina vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis).

45. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

46. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro santuokinio turto padalijimas yra privalomai teismo spręstinas santuokos nutraukimo padarinys. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

48. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais, kito santuokoje įgyto dalintino kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto šalys neturi.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

49. Ieškovė bylos duomenimis kreditorinių įsipareigojimų neturi.

50. Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų AS Aktiva Portfolio, atstovaujamai UAB „Julianus Inkaso“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Julianus Inkaso“, Aktiva Finance Group OU, atstovaujamai UAB „Julianus Inkaso“, kurie įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis.

51. Ieškovė ieškinyje prašo pripažinti, kad atsakovo N. P. įsipareigojimai kreditoriams AS Aktiva Portfolio, atstovaujamai UAB „Julianus Inkaso“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Julianus Inkaso“, Aktiva Finance Group OU, atstovaujamai UAB „Julianus Inkaso“ yra asmeninės N. P. prievolės.

52. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl kreditorinių įsipareigojimų padalinimo ir prievolių pobūdžio nėra, prievolės kreditoriams AS Aktiva Portfolio, atstovaujamai UAB „Julianus Inkaso“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Julianus Inkaso“, Aktiva Finance Group OU, atstovaujamai UAB „Julianus Inkaso“ po santuokos nutraukimo pripažintinos asmeninėmis N. P. prievolėmis. Duomenų apie kitus šalių finansinius įsipareigojimus byloje nėra.

Dėl nuomininko teisių perkėlimo

54. Pagal LR CK 3.71 straipsnio 3 dalį, jeigu šeimos gyvenamoji patalpa buvo nuomojama, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium.

55. Teismui vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, kartu su ieškove lieka gyventi du šalių nepilnamečiai vaikai, iš kurių sūnus turi negalią, o taip su ieškovės jos nepilnametė dukra G. P.. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovei perkeliamos nuomininko teises pagal 2021-09- 15 Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai.

57. Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos priteisimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo, nuomininko teisių perkėlimo – iš viso žyminis mokestis sudaro 467 Eur (109+23+54+54+90+28+109) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

58. Iš atsakovo taip pat priteistinos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 27,01 Eur (CPK 80 straipsnis, 92 straipsnis), 299,81 Eur išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio N. P. kaltės.

Priteisti iš N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutraukus santuoką N. P. palikti pavardę − „P.“, K. P. – „P.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų L. P., gimusio (duomenys neskelbtini) d., ir P. P., gimusios (duomenys neskelbtini) d., gyvenamąją vietą su motina K. P..

Nustatyti, kad atsakovas N. P. su nepilnamečiais vaikais L. P. ir P. P. bendrauja be apribojimų, atsižvelgiant į vaikų interesus.

Priteisti iš N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., ir P. P., gimusiai (duomenys neskelbtini) d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 24 d.) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iš N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti nepilnamečių vaikų L. P., gimusio (duomenys neskelbtini) d., ir P. P., gimusios (duomenys neskelbtini) d., naudai kiekvienam vaikui po 2000 Eur (du tūkstančius eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną K. P..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Pripažinti, kad prievolės kreditoriams: skola, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos, vykdymo išlaios AS Aktiva Portfolio, įm.k. (duomenys neskelbtini), išieškomos antstolės Irenos Bakšienės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); skola, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos, vykdymo išlaidos AS Aktiva Portfolio, įm.k. (duomenys neskelbtini), išieškomos antstolės Irenos Bakšienės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); bauda, išieškoma Valstybinės mokesčių inspekcijai, išieškoma antstolės Irenos Bakšienės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); skola, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos, vykdymo išlaidos UAB „Julianus Inkaso“, išieškomos antstolės Oksanos Narbutienės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); skola, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos, vykdymo išlaidos Aktiva Finance Group OU, įm.k. (duomenys neskelbtini) išieškomos antstolės Oksanos Narbutienės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis N. P. prievolėmis.

Po santuokos nutraukimo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti natūra asmeninės nuosavybės teise: spintą stumdomomis durimis (150 Eur), baltą komodą (30 Eur); 82 cm įstrižainės televizorių (100 Eur); dujinę viryklę (50 Eur); virtuvines spinteles (200 Eur); virtuvinį stalą (50 Eur); šaldytuvą (80 Eur); minkštą kampą (80 Eur).

Po santuokos nutraukimo N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti natūra odinę sofą (100 Eur); 108 cm įstrižainės televizorių (400 Eur).

Perkelti K. P. nuomininko teises pagal 2021 m. rugsėjo 15 d. Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžeto pajamas 467 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 27,01 Eur (dvidešimt septynių eurų 1 cento) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 299,81 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų 81 cento) antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.