Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Gamtos prekyba” atstovui nemokumo administratoriui Vitalijui Šerpyčiui,

tretiesiems asmenims Mažajai bendrijai „Statyk lengvai“ (atstovaujamai vadovo A. A.), A. A., D. R. (2025-08-26 posėdyje),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Gamtos prekyba“ ieškinį atsakovui N. Ž., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Mažoji bendrija „Statyk lengvai“, A. A., D. R., dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

20. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2564-580/2022, ieškovui iškėlė bankroto bylą, jo nemokumo administratoriumi paskyrė Vitalijų Šerpytį; nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 27 d. Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki įmonei bankroto bylos iškėlimo, įmonės direktorius buvo atsakovas. Teismas, išnagrinėjęs pateiktus duomenis, nustatė kad UAB „Gamtos prekyba“ yra nemoki ir ilgą laiką nevykdo finansinių įsipareigojimų. VSDFV duomenimis, įmonės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo įmokų 2022 m. birželio 27 d. sudarė 15 205,39 Eur, o 2022 m. sausio 1 d. bendra skola kreditoriams siekė 36 160,86 Eur. VMI duomenimis, įmonė turi 2 736,14 Eur mokestinę nepriemoką, o darbuotojams yra susidariusi 3 197,34 Eur skola dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Pagal pateiktą 2021 m. balansą įmonė turėjo 66 407 Eur turto, tačiau jos įsipareigojimai siekė 116 250 Eur, t. y. dvigubai daugiau nei turto vertė. Įmonė patyrė 26 770 Eur nuostolių, o veikla buvo nuostolinga. Teismas taip pat nustatė, kad įmonė neturi registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, banko lėšų ar kitų pajamų, o jos atžvilgiu vykdomos šešios vykdomosios bylos. Įvertinęs šiuos duomenis teismas konstatavo, kad įmonė negali laiku vykdyti savo prievolių, jos įsipareigojimai viršija turto vertę, todėl ji atitinka įstatyme nustatytą nemokumo kriterijų.

21. Po bankroto bylos iškėlimo, nemokumo administratorius patikrinęs UAB „Gamtos prekyba“ finansinius dokumentus nustatė, kad įmonei jau esant nemokiai, įmonė 48 290,63 Eur suma sumažino įmonės turtą juos pervesdama fiziniams asmenims. Įmonė gaudama didesnes sumas, nesinaudojo savo banko sąskaita, tokiu būdu siekdama išvengti priverstinio lėšų nuskaitymo, todėl laikė, kad atsakovas veikė neteisėtai, ir tokiais veiksmais pažeidė kreditorių interesus ir padarė įmonei didelę turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

22. Juridinio asmens valdymo narių pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnyje.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015, 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).

24. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisės normose įtvirtintą bendrąją ar specialiąją teisinę pareigą. Teisinė pareiga gali būti nustatyta kaip reikalavimas elgtis atitinkamu būdu arba kaip nurodymas tam tikru būdu nesielgti (neveikimas). CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

25. Nagrinėjamu atveju, byloje sprendimas už akių buvo priimtas negavus atsakovo atsiliepimo ir įvertinus tik ieškovo atstovo pateiktus rašytinius įrodymus. Tuo tarpu, panaikinus sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, vertintini atsakovo atsiliepimo argumentai su įrodymais (paskolos sutartimis), bei trečiųjų asmenų atsiliepimų argumentai su įrodymais.

26. Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimus atsakovui dėl žalos atlyginimo, kadangi įmonės lėšos A. A. ir D. R. buvo grąžintos, pagal kredito sutartis. A. A. ir D. R. finansavo įmonės veiklą, įmonei neturint apyvartinių lėšų. Kadangi ieškovo sąskaitos buvo areštuotos, tai atsiskaitymai vyko per įmonės buhalterės D. R. sąskaitą. Toks finansavimo ir atsiskaitymo modelis vyko siekiant užtikrinti įmonės tolimesnę veiklą, ir gelbėjant įmonę nuo bankroto. Atsakovo teigimu, įmonės poreikiams buvo pervedamos lėšos, o įmonės buhalterė iš šių lėšų vykdė prievoles VMI, Sodrai, mokėjo darbuotojams darbo užmokestį ir atsiskaitydavo su kreditoriais. Įmonė gavusi lėšų, jas grąžindavo, ir vėliau įmonė vėl skolindavosi. Tokiu būdu buvo užtikrinta įmonės veikla, ir įmonei nepadaryta jokia žala. A. A. ir D. R. išmokėjus įmonės lėšas, jiems buvo grąžintos trumpalaikės paskolos; įmonės kreditorių reikalavimai nepadidėjo, o liko tokie patys, todėl prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

27. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, jog valdymo organų nariai pažeidė fiduciarines ir (ar) įstatyme nustatytas pareigas, būtina įvertinti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala; jei buvo, tai kokio dydžio.

28. Žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas.

29. Byloje nustatyta, kad tiek A. A., tiek MB „Statyk lengvai“ įvairiais laikotarpiais pervedė lėšas UAB „Gamtos prekyba“, o šie pervedimai daugiausia įvardinti kaip paskolos ar pinigų pervedimai bendrovei.

30. Pagal A. A. banko sąskaitos išrašą, nuo 2020-01-01 iki 2021-12-31 jis bendrovei UAB „Gamtos prekyba“ pervedė iš viso 32 625,15 Eur. Šie pervedimai buvo vykdomi nuosekliai ir dažnai, beveik kas kelias dienas ar savaites, o kiekvieno jų paskirtis nurodyta kaip paskola ar pinigų pervedimas bendrovei.

31. Pagal MB „Statyk lengvai“ banko sąskaitos išrašą, juridinis asmuo bendrovei UAB „Gamtos prekyba“ pervedė 2021-12-02 tik vieną 1 700 Eur mokėjimą, paskirtyje nurodant „Paskola pagal sutartį“.

32. Abu šie pervedimų srautai savo paskirtyje nuosekliai įvardyti kaip paskolos bendrovei, todėl darytina išvada, jog šios sumos buvo skirtos UAB „Gamtos prekyba“ veiklai finansuoti ar jos apyvartinėms lėšoms užtikrinti.

33. Byloje taip pat nustatyta, kad D. R. įvairiais laikotarpiais gavo pinigines lėšas iš MB „Statyk lengvai“, o visos šios įplaukos banko išrašuose aiškiai įvardintos kaip lėšos, gautos pagal paskolos sutartį su UAB „Gamtos prekyba“. Pagal pateiktus banko išrašus nustatyta, kad į D. R. sąskaitą MB „Statyk lengvai“ 2021 m. – 2022 m. pervedė iš viso 11 935 Eur.

34. Per tą patį laikotarpį į D. R. sąskaitą G. R., E. R. ir pati D. R. taip pat pervedė tam tikras pinigų sumas.

35. G. R. per visą laikotarpį į sąskaitą pervedė iš viso 425 Eur, sudarytus iš kelių jos mokėjimų, kurių paskirtys nebuvo detaliai nurodytos.

36. E. R. į šią sąskaitą pervedė 1 839 Eur; jo mokėjimai daugiausia buvo atliekami kaip paprasti pervedimai arba mokėjimai mobiliąja programėle, taip pat be išsamiai nurodytų paskirčių.

37. Didžiausią dalį sudarė pačios D. R. atlikti papildymai iš kitų jos turimų sąskaitų, iš viso 4672 Eur, kurių paskirtyse taip pat nurodyta, kaip sąskaitos papildymai.

38. Bendra trijų asmenų (D. R., G. R., E. R.) į D. R. sąskaitą pervesta suma sudaro 6 936 Eur. Iš 2022-06-08 kasos pajamų orderio Nr. GP46AG matyti, kad D. R. į UAB „Gamtos prekyba“ įnešė dar 614 Eur (paskirtis papildymas). Pavedimų ir grynų pinigų suma iš viso sudaro 7 550 Eur.

39. Išanalizavus D. R. banko sąskaitos išrašus matyti, kad pinigus, kuriuos jai pervesdavo šeimos nariai – G. R., E. R., bei kuriuos ji pati į sąskaitą įnešdavo iš kitų savo sąskaitų, D. R. beveik iš karto panaudodavo mokėjimams, susijusiems su UAB „Gamtos prekyba“ veikla. Po kiekvienos gautos įplaukos seka išlaidos, kurių paskirtys nurodo atsiskaitymus už įmonės sąskaitas, skolas, atlyginimus arba įmonės veiklos kaštus. Sąskaitose tokie mokėjimai įvardijami kaip: „už UAB Gamtos prekyba sąskaitą“, „skola už UAB Gamtos prekybą“, „darbo užmokestis UAB Gamtos prekyba“, „už UAB Gamtos prekyba PAK...“, „pagal sutartį UAB Gamtos prekyba“ ir pan. Didelė dalis išlaidų yra susijusi su įvairiomis įmonėmis, kurioms D. R. mokėjo kaip UAB „Gamtos prekyba“ atstovė: Anykščių komunalinis ūkis, Studio Dilema, Kauno grūdai, RS linija, Pakuotės pasaulis, Bitė Lietuva, Kavinuko prekyba, Šerifai, Kredito unijai pagal sutartį. Taip pat išrašai rodo reguliarius atlyginimų pervedimus įmonės darbuotojams. Nors kai kuriuose pavedimams fiziniams asmenims nurodyta, kad tai sąskaitos papildymas, įvertinus visus mokėjimu tam tikriems fiziniams asmenims matyti, kad tai buvo įmonės darbuotojai.

40. Taigi, D. R. sąskaitos išrašai aiškiai rodo, kad gautos šeimos lėšos nebuvo kaupiamos asmeniniams poreikiams – jos buvo nuolat pervedamos įmonės skoloms padengti, tiekėjų sąskaitoms apmokėti bei darbuotojų darbo užmokesčiui. Be to, didžiosios sumos, gautos iš trečiųjų asmenų (MB „Statyk lengvai“), taip pat yra pažymėtos kaip „pagal paskolos sutartį UAB Gamtos prekyba“, kas dar labiau patvirtina, kad D. R. sąskaita veikė kaip pagrindinė įmonės pinigų apyvartos sąskaita.

41. Tačiau tarp šių operacijų pasitaikė kelios D. R. aiškiai asmeninio pobūdžio išlaidos. 2021-12-29 buvo atliktas mokėjimas Gintarinėje vaistinėje, kurio suma siekė 5,80 Eur, ir kuris nesusijęs su įmonės veikla. 2022-01-15 sąskaitoje fiksuotas mokėjimas Forum Cinemas kino teatrui, kurio suma 10,92 Eur, taip pat priskirtinas asmeninėms pramogoms. 2022-01-30 D. R. atsiskaitė parduotuvėje Rimi Ukmergės gatvėje, išleisdama 23,23 Eur, kas rodo, kad tai kasdienio apsipirkimo pobūdžio išlaidos. Šios trys operacijos yra vienintelės išlaidos, kurios aiškiai rodo asmeninį vartojimą ir neturi jokio ryšio su UAB „Gamtos prekyba“ finansiniais įsipareigojimais. Bendras šių asmeninių išlaidų dydis sudaro 39,95 Eur, o tai reiškia, kad jos sudaro tik visiškai nereikšmingą dalį bendros finansinės apyvartos, kurioje absoliuti dauguma lėšų buvo panaudota įmonės reikmėms.

42. Atėmus iš 7 550 Eur R. sumokėtų/pervestų sumų, teismo vertinimu, D. R. asmeninio pobūdžio išlaidas (39,95 Eur), D. R. reikalavimo suma UAB „Gamtos prekyba“ galėjo sudaryti 7 510,05 Eur. Tuo tarpu, pagal 2022-06-30 kasos išlaidų orderį KI25, UAB „Gamtos prekyba“ D. R. išmokėjo 8 560,48 Eur, paskirtyje nurodant „Avansines“. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Gamtos prekyba“ su D. R. būtų sudariusi paskolos sutartis, ar kad pinigų skirtumas būtų panaudotas įmonės poreikių tenkinimui, todėl teismas laiko, kad D. R. yra grąžinta 1 050,43 Eur suma daugiau, nei ji savo (šeimos) lėšų panaudojo UAB „Gamtos prekyba“ poreikių tenkinimui.

43. Minėta, kad pagal A. A. banko sąskaitos išrašą, nuo 2020-01-01 iki 2021-12-31 jis bendrovei UAB „Gamtos prekyba“ pervedė iš viso 32 625,15 Eur.

44. Byloje nustatyta, kad A. A. pagal kasos išlaidų orderius buvo išmokėtos šios sumos: 2022-01-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. KI21 – 8 100 Eur, paskirtis – paskola pagal 2020-02-01, 2020-02-21, 2020-03-03 ir 2020-03-08 paskolas; 2022-04-20 pagal kasos išlaidų orderį Nr. KI22 – 9500 Eur, paskirtis – paskola pagal 2020-03-31, 2020-04-06, 2020-04-08 ir 2020-04-20 paskolas; 2022-05-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. KI23 – 8 000 Eur, paskirtis – paskola pagal 2020-10-16, 2020-07-04, 2020-12-07 ir 2020-12-16 paskolas; 2022-06-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. KI24 – 7 130,15 Eur, paskirtis – paskola pagal 2020-12-16, 2021-03-05, 2021-07-20 ir 2021-07-23 paskolas; 2022-07-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. KI26 – 7 000 Eur, paskirtis – paskola. Bendra A. A. išmokėta pinigų suma sudaro 39 730,15 Eur.

45. Atlikus visų kasos išlaidų orderių, išrašytų A. A. naudai, ir faktinių jo atliktų pervedimų analizę, nustatyta, kad iš esmės orderiuose nurodytos paskolų sumos atitinka realiai A. A. pervestas sumas. Dauguma orderiuose nurodytų paskolų datų taip pat sutampa su banko išraše nurodytomis pervedimų datomis. Tačiau nustatyta, kad A. A., kaip fiziniam asmeniui grąžinta vis tik 7 105 Eur suma daugiau, nei jis įmonei skolino.

46. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo administratorius atsakovui reikalavimus kelia būtent iš UAB „Gamtos prekyba“ kasos išlaidų orderių (2022-01-31, 2022-04-20, 2022-05-31, 2022-06-30, 2022-07-31). Tačiau įvertinus A. A. ir D. R. sąskaitų išrašus matyti, kad šiems fiziniams asmenims nebuvo visos lėšos grąžintos be jokio teisinio pagrindo, išskyrus pirmiau nurodytus skirtumus – 1 050,43 Eur ir 7 105 Eur, todėl nėra pagrindo sutikti su administratoriaus pozicija, jog bendrovės turto masė buvo sumažinta 48 290,63 Eur suma be jokio teisinio pagrindo. Priešingai, orderiais įformintos išmokos iš esmės atitiko realias šių asmenų suteiktas lėšas, o nustatyti neatitikimai yra žymiai mažesni ir negali būti vertinami kaip žala 48 290,63 Eur apimtyje.

47. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai įrodinėjo aplinkybę, kad A. A. įmonei teikė trumpalaikes paskolas, kurios buvo grąžinamos siekiant išspręsti įmonės patirtus finansinius sunkumus dėl pandemijos ir prasidėjusio karo Ukrainoje sukeltų žaliavų ir energetikos kainų šuolio. Atsakovas taip pat paaiškino, kad atsiskaitymai buvo vykdomi per buhalterės D. R. sąskaitą ne dėl siekio išvengti kreditoriams prievolių vykdymo ar pakenkti įmonei, o todėl, kad įmonės banko sąskaita buvo areštuota ir nebuvo galimybės atlikti būtinųjų mokėjimų tiesiogiai iš įmonės sąskaitos. Tokiu būdu buvo apmokami įmonės mokesčiai, atlyginimai bei atsiskaitoma su tiekėjais, t. y. buvo dengiamos įmonės prievolės, o ne tenkinami atsakovo ar susijusių asmenų interesai. Nors toks atsiskaitymo būdas neatitinka įprastos įmonės finansinės tvarkos, teismo vertinimu, jis objektyviai buvo nulemtas išimtinės ekonominės situacijos ir siekio užtikrinti įmonės tolimesnę veiklą bei apsaugoti jos kreditorius nuo dar didesnių nuostolių. Todėl šie veiksmai negali būti vertinami kaip veika prieš įmonę ar sąmoningas siekis sumažinti jos turtą – tai buvo priverstinis, situacijos nulemtas finansinis modelis, nukreiptas į įmonės gyvybingumo palaikymą, o ne į turto masės sumažinimą ar visų kreditorių teisių pažeidimą.

48. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovas ieškinį prašė atmesti remiantis dviem kredito sutartimis (2021-01-21, 2021-12-01), kurios neva patvirtina atsakovui grąžintų pinigų pagrindą. Išanalizavus pateiktas dvi paskolos sutartis – 2020-01-21 sudarytą 40 000 Eur paskolos sutartį tarp A. A. ir UAB „Gamtos prekyba“ bei 2021-12-02 sudarytą 4 200 Eur paskolos sutartį tarp MB „Statyk lengvai“ ir UAB „Gamtos prekyba“ matyti, kad jų turinys formaliai numato įsipareigojimą A. A. ir MB „Statyk lengvai“ suteikti įmonei reikšmingas pinigų sumas. Tačiau šių sutarčių realus vykdymas nesutampa su tikraisiais pinigų judėjimo duomenimis, užfiksuotais banko išrašuose.

49. Pirma, 2020-01-21 sutartis numato, kad A. A. turi suteikti įmonei 40 000 Eur, iš kurių 7000 Eur turi būti pervesta į UAB „Idelo“. Tačiau A. A. realūs pervedimai į UAB „Gamtos prekyba“ siekia tik 32 625,15 Eur. Nėra jokių įrodymų, kad pagal šią sutartį būtų pervesta visa 40 000 Eur suma, o juo labiau nėra duomenų apie 7 000 Eur pervedimą UAB „Idelo“. Tai reiškia, kad ši sutartis nurodytomis datomis faktiškai nebuvo įvykdyta.

50. Antra, 2021-12-02 sutartis tarp MB „Statyk lengvai“ ir UAB „Gamtos prekyba“ numato 1 700 eurų pervedimą į UAB „Gamtos prekyba“ sąskaitą ir 2 500 eurų pervedimą į D. R. asmeninę sąskaitą. Pagal bankų išrašus 1 700 eurų tikrai buvo pervesta 2021-12-02, tačiau pervedimų D. R. šią dieną nėra – realūs pervedimai D. R. įvyko tik 2021-12-10 ir 2021-12-28 (2 500 ir 1 100 Eur). Tai rodo, kad sutarties įsipareigojimai nebuvo vykdomi taip, kaip numatyta sutartyje.

52. Ketvirta ir esminė aplinkybė, kasos knygoje (kasos išlaidų orderiuose) fiksuoti grynųjų išmokėjimai A. A. 2022 m. sudaro 39 730,15 Eur, nors įrašyta, kad tai yra „paskolų grąžinimas“, 2022 m. išmokos buvo atliekamos ne pagal nurodomas 2020 m. – 2021 m. paskolas, bet pagal faktinius A. A. pervedimus įmonei „Gamtos prekyba“ ir A. A. UAB „Gamtos prekyba“ finansavo tik 32 625,15 Eur suma. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu nepateikė aiškaus ir nuoseklaus šių sutarčių vykdymo paaiškinimo – didžiąją dalį posėdžio atsakovas kalbėjo apie trumpalaikes paskolas įmonei, nors byloje pateiktos dvi ilgalaikės paskolos sutartys, kurių sąlygų jis paaiškinti nesugebėjo. Galiausiai atsakovo atstovas posėdyje prašė skelbti pertrauką, teismo vertinimu, siekdamas suderinti poziciją ir pateikti atsakovui nurodymus, ką šis turėtų aiškinti teismui, o vėliau pats teismui aiškino dviejų sutarčių vykdymą taip, kad jos esą pasirašytos kaip finansavimo užtikrinimo sutartys (rezervas). Vis dėlto toks paaiškinimas teismo neįtikino, nes toks aiškinimas realiai neatitiko realių finansinių srautų, galiausiai paties atsakovo aiškinimo apie trumpalaikes sutartis apyvartinėms lėšoms. Tai reiškia, kad A. A. buvo grąžinta 7 105 Eur daugiau, nei jis realiai buvo suteikęs įmonei paskolų, todėl 2022 m. grynais A. A. išmokėta suma viršija sąskaitos išrašais pagrįstą paskolos likutį.

53. Taigi, teismas įvertinęs minėtų paskolų sutarčių turinį daro išvadą, kad sutartys formaliai egzistuoja, tačiau jų turinys akivaizdžiai nesutampa su realiais pinigų pervedimais, todėl šios sutartys negali paaiškinti nei per didelės grynųjų išmokų sumos A. A., nei tų išmokų datų. Jos labiau panašios į dokumentus, parengtus atgaline data, siekiant pateisinti kasoje atliktus mokėjimus, kadangi grynųjų išmokų datos nesutampa nei su sutarties įsigaliojimo terminais, nei su realiai suteiktų paskolų dydžiais, todėl teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad pagal šias sutartis A. A. galėjo būti pagrįstai grąžinamos tokio dydžio sumos.

54. Atsakovas ir jo atstovas pagrįstai nurodė, kad įmonė dėl ginčijamų atsiskaitymų realios žalos kreditoriams nepatyrė. CK 6.930¹ straipsnio įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas skirtas tam, kad ribotų skolininko galimybes savavališkai teikti pirmenybę vieniems kreditoriams kitų sąskaita, tačiau pats šios normos pažeidimas savaime nereiškia žalos atsiradimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl ginčijamų išmokėjimų bendrovės kreditorių reikalavimų suma nepadidėjo, jų reikalavimų dydis išliko toks pats, o bendrovės turto masė nebuvo sumažinta labiau, nei būtų sumažėjusi įvykdžius atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą eilę. Šią aplinkybę pripažino ir pats administratorius, nurodęs, kad kreditorinių reikalavimų suma išliko ta pati. Todėl nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo spręsti, jog atsiskaitymų atlikimas pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą mokėjimų eilę būtų sukėlęs įmonei žalą, o vien šios normos pažeidimas nesudaro pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę visoje apimtyje.

55. Taigi, įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei remiantis CK 6.246 - 6.249 straipsniuose įtvirtintomis civilinės atsakomybės sąlygomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, darytina išvada, kad šiuo atveju yra įrodyta dalis vadovo neteisėtų veiksmų, susijusių su lėšų išmokėjimu D. R. ir A. A. didesne apimtimi, nei jie faktiškai buvo įnešę į įmonę. Kaip nustatyta, išmokėtos sumos iš esmės atitiko šių asmenų suteiktas lėšas, tačiau buvo identifikuoti du neatitikimai – 1 050,43 Eur D. R. ir 7 105 Eur A. A., kurie neturėjo ekonominio ar teisinio pagrindo ir neatitiko realių piniginių įnašų. Šios sumos išmokėjimas laikytinos bendrovei padaryta žala, nes dėl jų įmonės turto masė sumažėjo, o kreditorių tenkinimo galimybės proporcingai pablogėjo. Taigi, byloje įrodyti trys atsakovo esminiai civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai – vadovas, pažeisdamas CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas, leido išmokėti įmonės lėšas be faktinio pagrindo; žala – bendrovės turto sumažėjimas iš viso 8 155,43 Eur (1 050,43 + 7 105); priežastinis ryšys – būtent neteisėtas lėšų išmokėjimas lėmė žalos atsiradimą. Ketvirtoji sąlyga – kaltė, pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, preziumuojama ir atsakovas jos nepaneigė. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovui iš atsakovo priteistina 8 155,43 Eur žala, kaip suma, kuria buvo sumažintas įmonės turtas.

Dėl procesinių palūkanų

56. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

57. Atsižvelgiant į nurodytą ieškovui priteistinos iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (8 155,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024-10-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

59. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas bankroto ar restruktūrizavimo bylose ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

60. Atsakovui priimtas nepalankus sprendimas, todėl valstybei iš atsakovo priteistinas 184 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

61. Nagrinėjamoje byloje patirta 17,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas 16,88 proc., o tokiu atveju pašto išlaidų suma sudarytų 2,91 Eur, ši suma valstybei iš atsakovo nepriteistina, nes neviršija viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Gamtos prekyba“, juridinio asmens kodas 305253722, iš atsakovo N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8155,43 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8155,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. spalio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 184 Eur žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas, teismo raštinei būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.