Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. lapkričio 14 d. D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. liepos 13 d., apie 0.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), namo kieme ir važiuodamas atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo iki gale stovinčios transporto priemonės „Volvo S40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į ją atsitrenkė ir apgadino. Apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam asmeniui, nei policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tuo D. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus. Tokie D. Š. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad jis, D. Š.: „2016 m. liepos 13 d., apie 0.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW530, v. n. (duomenys neskelbtini) namo kieme ir važiuodamas atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo iki gale stovinčios transporto priemonės VolvoS40, v. n. (duomenys neskelbtini) į ją atsitrenkė ir apgadino. Apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam asmeniui, nei policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.“

Skundžiamame nutarime nurodyta, jog, pasak liudytojo A. M. parodymų, apie tai, kad kažkas kliudė jo žmonai priklausiusį automobilį, jis sužinojo suveikus automobilio signalizacijos pulteliui, o ne suveikus pačiai transporto priemonės signalizacijai, nes tuo metu langas buvo uždarytas ir jokių garsų nesigirdėjo. Tuo tarpu kita liudytoja, t. y. transporto priemonės „Volvo S40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu langas buvo praviras ir ji išgirdo, kaip suveikė mašinos signalizacija, ir paprašė vyro išeiti į lauką ir pažiūrėti, kas nutiko jos mašinai. Ši svarbi liudytojų nurodyta detalė bei prieštaravimai parodymuose nebuvo pašalinti. Teismui pateikus apžiūrai šį pultelį jame jokių technologinio pobūdžio ypatybių, leidžiančių suprasti, jog suveikė mašinos signalizacija, aptikta nebuvo, todėl nėra aišku, kaip pultelyje galėjo aktyvuotis signalizacijos aktyvavimo bei informavimo funkcija, kurios pultelio gamintojas net nebuvo gamykloje įdiegęs. Tuo atveju, jei būtų daugiau remiamasi liudytojos A. M. parodymais, išeitų, kad signalizacijos garsą ji išgirdo, nes buvo praviras langas ir matėsi automobilio lempų avarinės šviesos. Šis liudytojos paaiškinimas labiau tikėtinas, nes mašinos matomumas buvo sunkus, kadangi liudytojai gyvena pirmame aukšte, greta jų yra aukšti krūmynų ir vijoklinio pobūdžio augalų, augančių greta įėjimo į namą, o pati mašina buvo pastatyta išilgai namo kitame gale ir ją didele dalimi uždengė greta pastatytos transporto priemonės, todėl aiškiai matyti, kokios mašinos buvo pastatytos greta „Volvo“ automobilio, nėra jokios galimybės, ir apie mašinos signalizacijos suveikimą galima spręsti tik iš žybsinčių šviesų ir garsinių signalų. Be to, A. M. sudarytoje įvykio schemoje mašinų išsidėstymas nurodytas apytiksliai, be jokių matmenų, kiemo schema nubraižyta klaidinančiai, iškreipiant realius atstumus tarp gretimo namo ir kiemo formos ypatybių. D. Š. pažymi ir tai, kad iškvietus policijos pareigūnus ir nurodant apie galimą įvykį taip pat buvo sudaryta apytikslė namo kiemo schema, kuri, apelianto nuomone, neatitinka tikrovės, ir jos net nepasirašė nei A. M., nei mašinos savininkė A. M.. Taigi darytina išvada, kad jie net nežinojo, kur tiksliai įvykio metu buvo jų mašina ir kokios transporto priemonės stovėjo greta. Šie faktiniai neatitikimai yra labai svarbūs, nes miesto naujuose rajonuose esantys kiemai yra labai maži ir mašinos statomos pavojingai arti viena kitos, todėl būtina tiksliai žinoti greta kokių mašinų ir kur būtent įvykio metu galėjo stovėti transporto priemonė „Volvo S40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tam, kad būtų pašalintos visos abejonės ir nebūtų kaltinamas pašalinis asmuo.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad policijos pareigūnė F. R. matavo BMW automobilį du kartus, nes iš pradžių jis buvo pastatytas ant šaligatvio bortelio. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad namo kiemas yra duobėtas, kuo vadovavosi policijos pareigūnė, keisdama automobilio fiksavimo vietą, nėra aišku, nes ji nenurodė savo sudarytoje schemoje jokių atstumų ar matmenų, kuo remdamasi galbūt bandė pastatyti eismo įvykyje galbūt dalyvavusius automobilius į pradinę padėtį.

Skundžiamame nutarime perrašytos ekspertizės akto išvados yra diskutuotinos, nes visos eksperto prielaidos nurodomos kaip tikėtinos, jų pagrindu yra nurodomas panašus automobilių apgadinimų aukštis. Atliekant dalį ekspertizės joje dalyvavo tik transporto priemonės „Volvo S40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės vyras ir nedalyvavo transporto priemonės BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, kuris galėjo tiksliau ekspertui nurodyti mašinos statymo vietą. Taigi neatmestina prielaida, kad ekspertizės metu galbūt buvo parinkta tokio gylio duobė, kurioje esanti mašina pagal apgadinimo aukštį atitiktų apgadinimus, užfiksuotus ant kitos transporto priemonės.

Be to, atliekant automobilių dažų pėdsakų ekspertizę buvo nustatyta, kad ant transporto priemonės BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buferio nėra jokių transporto priemonės „Volvo S40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dažų pėdsakų, tai atrodo keista, matant apgadinimus, užfiksuotus ant „Volvo“ automobilio. Ekspertas savo akte nurodė, kad ant automobilio BMW galinio buferio aptiktas viršutinis bespalvio lako sluoksnis, jis nėra visiškai sukietėjęs, tai rodo, kad šis sluoksnis padengtas santykinai neseniai. Teismo nutartyje dėl ekspertizės skyrimo, be kitų klausimų, ekspertų buvo klausiama ir dėl dažų pėdsakų atsiradimo tikėtino laiko, tačiau šis klausimas nebuvo tirtas, apsiribojant hipotetine prielaida apie galbūt šviežią lako sluoksnį. Ekspertas savo akte net nenurodė, kokį laiko tarpą jis vadina „sąlyginiu“, todėl net nėra aišku, kokio senumo yra dažų pėdsakai, aptikti ant automobilio „Volvo“, ir ar jie pagal atsiradimo laiką gali būti gretinami su eksperto aptiktu „sąlyginai nesenu lako sluoksniu“. Siekiant išsiaiškinti šiuos klausimus ir pašalinti neatitikimus, akte teismo buvo prašoma papildomai posėdyje apklausti ekspertizę atlikusius specialistus, tačiau teisme tai nebuvo padaryta.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad jis, D. Š., savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, kurioje nurodyta: „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, išskyrus šiame kodekse numatytuosius“. Apelianto teigimu, vertinant turimą medžiagą nėra aišku, kokį būtent Kelių eismo taisyklių pažeidimą jis padarė, kurio nėra nurodyta šiame kodekse. Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta jokių šio straipsnio daliai tinkančių kvalifikuojančių požymių, todėl, apelianto teigimu, taip ir neaišku, ką jis padarė, kad jo veiksmai būtų vertinami pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.

Apeliantas pažymi ir tai, kad ir kitas jam inkriminuotas administracinis nusižengimas kelia pagrįstų tinkamo kvalifikavimo abejonių, nes ANK 426 straipsnio 1 dalyje yra tiksliai nurodyta, jog „pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių“. Šiuo atveju nėra aiškūs teismo motyvai taip kvalifikuojant šį įvykį. Teismo posėdžio metu ištyrus medžiagą ir apklausus visus liudytojus buvo nustatyta, kad BMW automobilis 2016-07-13 (duomenys neskelbtini), kieme stovėjo visą naktį ir nebuvo perstatytas. Be to, A. M. teigimu, galbūt įvykis buvo atsitikęs tos dienos 0.00 val. ir buvo labai daug laiko atvykti policijos pareigūnams, todėl nėra aišku, kaip daugiau nei 8 valandas išstovėjusi nepajudinta mašina galėjo būti patraukta iš įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Taip pat teismo nebuvo atsakyta, kaip turi elgtis asmuo, nesusijęs su eismo įvykiu, kad nebūtų apkaltintas menamu eismo įvykiu, apie kurį jis net nežino. Diskutuotinas ir A. M. elgesys, kai, jo teigimu, matęs, kas galbūt apgadino jo žmonai priklausiusį automobilį, net nepaliko vairuotojui jokios informacijos apie tai, kad jis galbūt yra eismo įvykio kaltininkas, o išlaukęs daugiau nei trylika valandų ir įsitikinęs, kad mašinos savininkas išvažiavo, apie įvykį pranešė policijos pareigūnams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, manytina, kad daugiabučio namo kieme iš tiesų buvo įvykęs eismo įvykis, tačiau, atsižvelgiant į didelį šio rajono apgyvendinimo tankį, vasaros nakties metą, neapšviestą namo kiemą, didelį žmonių judėjimą, galbūt atsitikimas buvo nutikęs kitu metu, nei nurodo liudytojas ar policijos pareigūnai, todėl, apelianto nuomone, šį tyrimą reikėtų tęsti, ieškant tikrų kaltininkų, o jam, D. Š., nutraukiant administracinio nusižengimo bylą, nesant jo veikoje jam inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėties požymių, tai, apelianto teigimu, įrodo ne tik byloje esantys faktiniai duomenys, bet ir antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės bei ekspertizės aktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog apeliantas D. Š. nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Teigia, kad jam inkriminuotų administracinių nusižengimų jis nepadarė, todėl administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir joje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir įrodymais pagrįstas išvadas D. Š. kaltės klausimu, o tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Priešingai apelianto tvirtinimui, iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos medžiagą ir D. Š. kaltės klausimu padarė teisingas išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti skundžiamą nutarimą, todėl apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Nors D. Š. nuosekliai laikėsi savo pozicijos, kad jam inkriminuotų nusižengimų nepadarė, kad byloje nenustatytas tikslus pažeidimų laikas, kad įvykio metu jis buvo kitoje vietoje su automobiliu, tačiau tokią jo versiją apylinkės teismas pagrįstai atmetė, pripažino jo gynybos pozicija, pateikta siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto D. Š. teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino jo kaltės turinį.

Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies pažeidimo

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. Š. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos), yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013-03-26 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nedideliais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (kasacinė nutartis byloje Nr. 2At-7-3/2013).

Nagrinėjamu atveju, kai kitam asmeniui priklausantis automobilis buvo apgadintas nedaug (nubraukti tik buferiai ir apdailos detalės), būtų galima abejoti, ar tikrai asmuo suvokė, kad dėl jo veiksmų įvyko eismo įvykis. Tačiau šios bylos tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. M. parodė, jog 2016 m. liepos 13 d., apie 0.00 val., būdamas namie, išgirdo, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme suveikė jo sutuoktinei priklausančio automobilio „Volvo S40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), signalizacija. Per langą pamatė, kad bandant greta pastatyti automobilį BMW jis kliudė jų automobilį. Išėjęs į kiemą jis bandė pasikalbėti su automobilio BMW savininku D. Š., tačiau šis nuėjo namo. Policijos tą naktį nekvietė, nes ką tik buvo grįžęs su žmona ir kūdikiu iš gimdymo namų. Iš esmės analogiškus parodymus teismo posėdžio metu davė ir liudytoja A. M..

Šių liudytojų parodymai neabejotinai patvirtina, jog apie eismo įvykio kilimą suvokė net jie, buvę savo namuose, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad to negalėjo suprasti eismo įvykyje dalyvavęs vairuotojas, juolab kad, liudytojo A. M. parodymais, D. Š. nereagavo į jo pastabas dėl kilusio įvykio. Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojai skirtingai nurodo apie tai, kaip išgirdo suveikusią automobilio signalizaciją. Aukštesniojo teismo vertinimu, liudytojų išgirstos signalizacijos aplinkybių apibūdinimas šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės nagrinėjant klausimą, ar D. Š. sukėlė eismo įvykį, kadangi liudytojai neabejotinai patvirtino šio įvykio kilimo faktą. Teismas daro išvadą, kad D. Š. suvokė, jog būdamas susijęs su eismo įvykiu elgiasi neteisėtai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad tikėtina eksperto išvada formuluojama tada, kai tyrimui pateiktoje medžiagoje objektyvių duomenų visumos nepakanka vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, tačiau ji neprieštarauja jokiems objektyviems duomenims. Nagrinėjamu atveju aukštesniosios instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės akte pateiktomis tikėtinomis išvadomis apie automobilių sugadinimus ir jų atsiradimo mechanizmą, nes šiuos duomenis objektyviai papildo ir patvirtina liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga.

Dėl ANK 417 straipsnio 8 dalies pažeidimo

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, kuriame buvo numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) ir kurį skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas perkvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, pastebėtina, jog nuo 2017-01-01 įsigaliojusiame ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti, blaivaus ir neapsvaigusio asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ANK yra įtvirtintas 423 straipsnis, kuris, be kita ko, reglamentuoja, kad „neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia <...>“ (1 dalis); „neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia <...>“ (3 dalis). Minėtas straipsnis neapima situacijos, kai KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), padaro asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemones, blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir nevengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, taip pat po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nevartojęs alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. D. Š. teisę vairuoti transporto priemones įvykio metu turėjo, nenustatyta, kad jis būtų neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar atitiktų kitas ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatytas aplinkybes, todėl šiuo atveju veikos perkvalifikavimas pagal ANK 423 straipsnį negalimas. Tačiau, priešingai apelianto tvirtinimui, ANK išlieka atsakomybė asmenims už KET pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse (ANK 417 straipsnio 8 dalis). KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Atsižvelgiant į tai, kad D. Š. padaryti KET pažeidimai neidentifikuoti atskiruose ANK straipsniuose, jo veika – važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepasirinko saugaus atstumo iki už galo stovėjusio automobilio „VolvoS40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino – atitinka ir apylinkės teismo pagrįstai buvo kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Išdėstyti argumentai paneigia D. Š. apeliacinio skundo argumentus, kad jis pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį apylinkės teismo buvo nubaustas nepagrįstai.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų D. Š. apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.

Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. apeliacinio skundo netenkina, pripažįsta, kad apylinkės teismas D. Š. kaltės klausimu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.