Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. lapkričio 14 d. D. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. liepos 13 d., apie 0.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW530, v. n. (duomenys neskelbtini) namo kieme ir važiuodamas atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo iki gale stovinčios transporto priemonės VolvoS40, v. n. (duomenys neskelbtini) į ją atsitrenkė ir apgadino. Apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam asmeniui, nei policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu D. Š. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad byloje nenustatytas tikslus pažeidimo laikas, nurodė, kad jis įvykio metu buvo kitoje vietoje su automobiliu - jis buvo motociklų dirbtuvėse adresu (duomenys neskelbtini), ir tai gali paliudyti I. S.. Tą naktį namo jis grįžo tik apie 00.30 val., o įvykis neva padarytas 0.00 val., t.y., kai jis dar nebuvo grįžęs į kiemą. Be to, yra neaišku, ar apgadinto automobilio savininkė A. M. žinojo apie automobilio apgadinimus, ar turi pretenzijų. Įvykio metu į lauką išėjo A. M. vyras, kuris iš pradžių jokių apgadinimų nematė, o vėliau nekvietė policijos pareigūnų, bet parašė pareiškimą. Be to, neaišku kokius pažeidimus neva jis padarė, nes automobilis Volvo jau buvo anksčiau apgadintas. Nurodė, kad atliktose ekspertizėse rado neatitikimų - nurodyti skirtingi pažeidimų aukščiai, nes kiemo asfaltas yra duobėtas. Pažymėjo, kad tariamas įvykis įvyko vasarą, kai asfaltas buvo neduobėtas, o ekspertizė buvo atlikta pavasarį, kai po žiemos asfaltas tapo duobėtas. Be to, pažymėjo, kad scheoje pažymėta netinkama Volvo automobilio stovėjimo vieta. Taip pat patvirtino, kad jo kieme duobės yra, tačiau toje vietoje, kur buvo pastatytas Volvo automobilis, buvo giliausia vieta. Be to, pagal A. M. parodymus, iš pradžių jis išgirdo signalizaciją, o po to pamatė, jo BMW automobilį, kuris parkavosi netoli A. M. automobilio Volvo. Taip pat pažymėjo, kad įvykio vieta nematoma pro A. M. langus. Ekspertizėje nebuvo atsakyta į jo klausimą, kada tiksliai buvo padaryti pažeidimai ant abiejų automobilių. Neprisimena, kur konkrečiai pastatė automobilį, tačiau tai buvo panaši vieta į tą, kurią nurodė A. M.. Nežino, kada pažeidimai atsirado ant jo BMW automobilio, tikėtina, kad šiuos pažeidimus kažkas padarė jo automobiliui. Be to, pažymėjo, kad Morozovų parodymai skyrėsi. A. M. teigė, kad eismo įvykį matė pro langą, tačiau tai neįmanoma, nes pro jo langą eismo įvykio vietos matyti nebuvo galima. Tariamas eismo įvykis įvyko nakties metu, o kiemas yra neapšviestas. Nurodė, kad gal kažkas ir apgadino A. M. automobilį, bet ne jis. Be to, ekspertai nustatė, kad ant A. M. automobilio buvo rasti sidabrinės spalvos dažai, kurie gali būti panašūs į jo BMW automobilio dažus. Prašo išnagrinėti bylą, nes ir jo automobilis buvo apgadintas.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad būdamas namuose išgirdo, kaip suveikė jų automobilio signalizacijos pultelis, kas reikšia, kad kažkas atsitiko automobiliui. Jis priėjęs prie lango pamatė, kaip automobilis BMW 530, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris mėgino atbuline eiga prisiparkuoti šalia jų automobilio, kliudė jo sutuoktinei priklausantį automobilį VolvoS40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Matė, nes jo langai yra pirmame aukšte, o automobilis buvo pastatytas netoliese prie kito įėjimo. Kadangi buvo uždarytas langas, paties automobilio signalizacijos negirdėjo. Išėjęs mėgino sustabdyti automobilio BMW savininką, t. y. D. Š., bet šis jo nesiklausė ir nuėjo namo. Nors ir matė, kad yra apgadintas žmonos automobilis, bet iš karto nekvietė policijos, nes tuo metu jam buvo svarbiau žmona ir kūdikis, nes jie buvo tik ką ta dieną grįžę iš gimdymo namų. Be to, manė, kad asmuo, kuris apgadino jo žmonos automobilį, ryte pats susiras jį ir viskas bus sutvarkyta be policijos įsikišimo. O ryte pamatęs kokie yra automobilio apgadinimus, kreipėsi į policiją. A. M. nurodė, kad automobiliui Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala yra apie 309 Eur.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. M. parodė, kad būnant namuose suveikė jos automobilio signalizacijos pultelis. Kadangi buvo atidarytas langas, jie išgirdo kaip suveikė automobilio signalizacija. Kadangi priėjus prie lango tik matėsi, kad žybsi automobilio signalizacijos šviesos, o daugiau nieko nesimatė, jos vyras išėjo į lauką pažiūrėti. Grįžęs jai pasakė, kad yra apgadintas jos automobilis. Iš karto į policiją nesikreipė, nes ne tas buvo galvoje, jie buvo ką tik grįžę su vaiku iš gimdymo namų. Į policiją kreipėsi iš ryto. Nurodė, kad ji turėjo įvykį birželio mėnesį, kurio metu jos automobilis irgi buvo apgadintas.

Teismo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė F. R. patvirtino jos tarnybiniame pranešime užfiksuotas įvykio aplinkybes apie tai, kad buvo gautas pranešimas dėl autoįvykio. Nurodė, kad automobilį BMW matavo du kartus, nes iš pradžių jis buvo pastatytas ant bortelio. Nusprendė, kad ant automobilių BMW ir Volvo esantys apgadinimų aukščiai atitinka.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas V. L. parodė, kad įvykio vietoje nebuvo, o tik užfiksavo automobilių apgadinimus surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Teismo posėdžio metu liudytojas I. S. patvirtino, kad D. Š. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu pažeidimo padarymo metu buvo kitur, t.y. jis buvo pas jį remonto dirbtuvėse, kurios yra Pramonės gatvėje ir jie iš dirbtuvių išvyko jau po 0.20 val.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. Š. už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ATPK yra numatyta griežtesnė sankcija, nei nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau - ANK), patvirtintame 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869, todėl D. Š. veika, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį (nes padaryta 309 Eur žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (t.y. neviršija 564,90 Eur)), nes įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis, BK 3 straipsnio 2 dalis).

2016 m. lapkričio 14 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 4) aprašant pažeidimo padarymo datą, laiką ir vietą, nėra nurodytas pažeidimo padarymo laikas, t.y. nurodyta tik data - 2016 m. liepos 13 d. Teismo posėdžio metu liudytojai A. M. ir A. M. nurodė, kad įvykis įvyko naktį, apie vidurnaktį, tai yra nurodyta ir 2016 m. liepos 14 d. policijos pareigūnės F. R. tarnybiniame pranešime (b.l. 7), todėl tiklsintinas administracinio nusižengimo protokolas – nurodant nusižengimo padarymo laiką – 2016 m. liepos 13 d., 0.00 val.

Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Be to, KET 222 punktas nustato, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad D. Š. 2016 m. liepos 13 d., apie 0.00 val., Šiaulių g. 3A, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę BMW530, v. n. (duomenys neskelbtini) namo kieme ir važiuodamas atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo iki gale stovinčios transporto priemonės VolvoS40, v. n. (duomenys neskelbtini) į ją atsitrenkė ir apgadino. Apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam asmeniui, nei policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. (b. l. 4). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 3 d. ekspertizės akte Nr. 11K-14(17) konstatuota, kad: 1) Tikėtina, kad atbuline eiga važiavęs automobilis BMW530, v. n. (duomenys neskelbtini) galinio buferio dešiniuoju kampu ir šonine dalimi ties kampu slystamai kliudė automobilio VolvoS40, v. n. (duomenys neskelbtini) kairiojo šono priekinį sparną ir priekinio buferio šoninę dalį, vietoje, esančioje nuo 38 cm iki 15 cm atstumu į priekį nuo pastarojo automobilio priekinės ratų ašies. 2) tikėtina, kad atbuline eiga važiavęs automobilis BMW530, v. n. (duomenys neskelbtini) galinio buferio dešiniuoju kampu ir šonine dalimi ties kampu slystamai kliudė automobilio VolvoS40, v. n. (duomenys neskelbtini) kairiojo šono priekinį sparną ir priekinio buferio šoninę dalį, vietoje, esančioje nuo 38 cm iki 15 cm atstumu į priekį nuo pastarojo automobilio priekinės ratų ašies. Kontakto metu tarp automobilio VolvoS40, v. n. (duomenys neskelbtini) išilginės ašies ir automobilio BMW530, v. n. (duomenys neskelbtini) išilginės ašies buvo smailas, atviras į kairę kampas, t. y. prie automobilio VolvoS40, v. n. (duomenys neskelbtini) kairiojo šono priekinės dalies automobilis BMW530, v. n. (duomenys neskelbtini) priartėjo ir galiniu dešiniuoju kampu kontaktavo judėdamas atbuline eiga, smailiu kampu automobiliui VolvoS40, v. n. (duomenys neskelbtini) iš priekio ir kairės. 3) Tikėtina, kad ant automobilio VolvoS40, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinio buferio plastikinio gauto kairiosios šoninės dalies esantys sugadinimai (žr. tiriamąją dalį, 8 pav., pažymėti raidėmis „c“ ir „d“) ir ant kairiojo šono priekinių durelių priekinio krašto esantys sugadinimai (žr. tiriamąją dalį, 11 pav., 12 pav., pažymėti raide „f“) susidarė ne dėl kontakto su automobiliu BMW530, v. n. (duomenys neskelbtini) Tikėtina, kad kiti ant automobilio VolvoS40, v. n. (duomenys neskelbtini) kairiojo šono esantys sugadinimai susidarė kontakto su automobiliu BMW530, v. n. (duomenys neskelbtini) metu. 4) Tikėtina, kad ant automobilio VolvoS40, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinio buferio plastikinio gauto kairiosios šoninės dalies esantys sugadinimai (žr. tiriamąją dalį, 8 pav., pažymėti raidėmis „c“ ir „d“) ir ant kairiojo šono priekinių durelių priekinio krašto esantys sugadinimai (žr. tiriamąją dalį, 11 pav., 12 pav., pažymėti raide „f“) susidarė ne dėl kontakto su automobiliu BMW530, v. n. (duomenys neskelbtini) 5) Tikėtina, kad atbuline eiga važiavęs automobilis BMW530, v. n. (duomenys neskelbtini) galinio buferio dešiniuoju kampu ir šonine dalimi ties kampu slystamai kliudė automobilio VolvoS40, v. n. (duomenys neskelbtini) kairiojo šono priekinį sparną ir priekinio buferio šoninę dalį, vietoje, esančioje nuo 38 cm iki 15 cm atstumu į priekį nuo pastarojo automobilio priekinės ratų ašies. (b. l. 91-100). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. kovo 31 d. ekspertizės akte Nr. 11-194(17) konstatuota, kad: 1) Ant tirti pateiktų automobilio VolvoS40, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinio kairės pusės sparno dažų dangos pavyzdžių yra įsitrynusių, susimaišiusių tarpusavyje pašalinių bespalvio lako ir pilkos spalvos metališko („sidabrinio“ blizgesio) emalio pėdsakų, susidariusių kontakto (smūgio, braukimo) su dažytu paviršiumi metu. Nustatyti, kokiu laikotarpiu susidarė šie pašalinių dažų pėdsakai, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje. Pašaliniai dažai yra atitinkamai vienodi du dviem automobilio BMW530, v. n. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio dešinės pusės dalies perdažytos dažų dangos pavyzdžių sluoksniais – bespalviu laku ir pilkos spalvos metališku („sidabrinio“ blizgesio) emaliu. Tikėtina, kad ant tirti pateiktų automobilio VolvoS40, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinio kairės pusės sparno dažų dangos pavyzdžių rasti pašaliniai bespalvis lakas ir pilkos spalvos metališkas („sidabrinio“ blizgesio) emalis yra iš automobilio BMW530, v. n. (duomenys neskelbtini) dažų dangos. 2) Ant tirti pateiktų automobilio BMW530, v. n. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio dešinės pusės dalies dažų dangos pavyzdžių pašalinių autotransporto priemonei būdingų dažų ir plastikų pėdsakų ar mikrodalelių nėra. Be to, rezultatų apibendrinimo 5 pastraipoje nurodyta, kad „paminėtina, kad automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio dešinės pusės dalies dažų dangos pavyzdžių viršutinis bespalvio lako (Nr.2.12) sluoksnis lengvai atsidalina nuo žemiau esančių sluoksnių, neturi eksploatavimo metu susidariusių požymių, nėra pilnai sukietėjęs, kas rodo, kad šis bespalvio lako sluoksnis padengtas sąlyginai nesenai“. (b. l. 116-121).

Nors D. Š. kaltės nepripažino, neigė apgadinęs automobilį VolvoS40, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pasišalinęs iš įvykio vietos, teigė, kad įvykio metu buvo kitoje vietoje, o namo grįžo žymiai vėliau, teismas konstatuoja, kad D. Š. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta. D. Š. kaltė iš dalies įrodyta ir paties D. Š. parodymais apie tai, kad jis automobilį priparkavo panašiai toje vietoje, kur nurodė A. M., kad jis namo grįžo vėliau, be to, D. Š. iš pradžių savo paaiškinime nurodė nejutęs, kad kliudė kitą automobilį (b. l. 21), tai užfiksuota ir policijos pareigūnės F. R. tarnybiniame pranešime (b. l. 7), taip pat D. Š. kaltė įrodyta liudytojų A. M., kuris matė, kaip D. Š. parkavo savo BMW automobilį šalia jo Volvo automobilio ir kliudė jo Volvo automobilį, A. M., policijos pareigūnės F. R. teisme duotais parodymais, kurie atitinka tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 7), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4), A. M. paaiškinimu (b. l. 20), eismo įvykio vietos schema (b. l. 22), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 24), fotolentelėmis, kuriose užfiksuoti automobilių VolvoS40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 530, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 25-27), A. M. paaiškinimu (b. l. 33), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 3 d. ekspertizės aktu Nr. 11K-14(17) (b. l. 91-100), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. kovo 31 d. ekspertizės aktu Nr. 11-194(17) (b. l. 116-121), kita bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų A. M. ir A. M. nuosekliais parodymais, kurie parodė tas pačias aplinkybes, užfiksuotas jų paaiškinimuose, nors liudytojų parodymai šiek tiek skyrėsi, tačiau A. M. nurodytas aplinkybes, kad D. Š. vairuojamas automobilis kliudė jo automobilį, patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 3 d. ekspertizės akte Nr. 11K-14(17) ir 2017 m. kovo 31 d. ekspertizės akte Nr. 11-194(17) pateiktos išvados, ir policijos pareigūnės F. R. tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, kad apžiūrėjus automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėta, kad ant jo yra likę žalios spalvos dažai, kaip yra Volvo, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) tokios spalvos (b. l. 7). Pažymėtina, kad automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnė F. R. apžiūrėjo 2017 m. liepos 14 d., t.y. praėjus tik vienai dienai po įvykio. Byloje nėra duomenų, kad A. M., A. M. ir F. R. būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir siektų melagingai apkalbėti D. Š.. Teismo posėdžio metu D. Š. teikė versiją, kad jis įvykio metu buvo kitoje vietoje, o namo grįžo žymiai vėliau, prieštaraujančią nešališkų liudytojų A. M. ir A. M. parodymams, kurie nurodė, kad matė, kaip D. Š. parkavo savo BMW automobilį šalia jų Volvo automobilio ir kliudė jų Volvo automobilį. Esant nurodytoms aplinkybėms ir liudytojų parodymams, D. Š. versija dėl to, kad jis įvykio metu buvo kitoje vietoje, vertintina kritiškai, kaip gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl ši jo versija atmestina. Teismo posėdžio metu liudytojas I. S. patvirtino, kad D. Š. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu pažeidimo padarymo metu buvo kitur, tačiau I. S. yra D. Š. draugas, todėl jo parodymai vertintini kritiškai.

Teismas neturi pagrindo netikėti specialias žinias turinčių ekspertų, kompetetingų atlikti teismo paskirtą ekspertizę, išvadomis, apie tai, kad atbuline eiga važiavęs automobilis BMW530, v. n. (duomenys neskelbtini) galinio buferio dešiniuoju kampu ir šonine dalimi ties kampu slystamai kliudė automobilio VolvoS40, v. n. (duomenys neskelbtini) kairiojo šono priekinį sparną ir priekinio buferio šoninę dalį, vietoje, esančioje nuo 38 cm iki 15 cm atstumu į priekį nuo pastarojo automobilio priekinės ratų ašies ir kad ant tirti pateiktų automobilio VolvoS40, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinio kairės pusės sparno dažų dangos pavyzdžių rasti pašaliniai bespalvis lakas ir pilkos spalvos metališkas („sidabrinio“ blizgesio) emalis yra iš automobilio BMW530, v. n. (duomenys neskelbtini) dažų dangos. Šios ekspertizių išvados nėra nuginčytos jokiais kitais bylos duomenimis. Priešingai, ekspertizės išvada patvirtina teisme duotus liudytojų A. M. ir A. M. parodymus apie tai, kad D. Š. vairuojamas automobilis BMW530, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino automobilį VolvoS40, v. n. (duomenys neskelbtini) tai patvirtino liudytojas A. M., kuris teismo posėdžio metu parodė, kad išgirdus, jog suveikė automobilio signalizacija, jis išėjo į lauką pažiūrėti ir ten pamatė kaip automobilis BMW, parkuodamasis atbuline eiga, buvo atsitrenkęs į jo sutuoktinei priklausantį automobilį Volvo.

Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad D. Š. 2016 m. liepos 13 d., apie 0.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW530, v. n. (duomenys neskelbtini) namo kieme ir važiuodamas atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo iki gale stovinčios transporto priemonės VolvoS40, v. n. (duomenys neskelbtini) į ją atsitrenkė ir apgadino. Apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam asmeniui, nei policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiuose D. Š. veiksmuose yra nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtys. Jam skirtinos administracinės nuobaudos, kurios bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.

D. Š. atsakomybę už administracinius nusižengimus lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų aplinkybes, padarytų pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – jauno amžiaus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka baustas (b. l. 8-17), į jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. Š. paskyrus ANK 417 straipsnio 8 dalies, 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas baudas, kurių dydis yra artimas baudų vidurkiams, jas subendrinant vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi. ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje padarymą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trijų metų. Atsižvelgiant į D. Š. padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į tai, kad tyčia pasišalino iš įvykio vietos, nes suprato, kad kito automobilio savininkas ar naudotojas A. M. turi jam pretenzijų, iš pradžių teigė nejutęs, kad kliudė kitą automobilį, o vėliau neprisipažino padaręs nusižengimus, neatlygino padarytos žalos, į jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, manytina, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskiriant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatant minimalų šios administracinio poveikio priemonės terminą.

Daiktiniai įrodymai – CD laikmena su vaizdo įrašu, ir dalelės, likusios po tyrimo, esančios voke (b.l. 122), nutarimui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

D. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

D. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 11 Eur (vienuolikos eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir D. Š. paskirti galutinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Daiktinius įrodymus – CD laikmeną su vaizdo įrašu ir voką, kuriame yra sudėtos dalelės, likusios po tyrimo, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 16063246181 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.